Simbolizmas v m – putino eilėraščiuose
5 (100%) 1 vote

Simbolizmas v m – putino eilėraščiuose

Planas

I. Nakties erdvė

* Saulės ir žvaigždžių opozicija

* Šešėliai

II. Dualistinė pasaulėjauta

• Peizažo ir jausmų santykis

a) lyrinis subjektas – svajotojas

b) lyrinis subjektas – maištininkas

• Priešingybės

III. Išvados

Pratarmė

Šiam darbui – Simbolizmas V. Mykolaičio-Putino eilėraščiuose – buvo pasirinkti keturi V.M.-Putino eilėraščiai iš rinkinio Tarp dviejų aušrų (1927): „Vidurnaktį“, „Rudenio naktį“, „Ant gęstančio laužo“ ir „Merkiasi saulė“. Juos sieja ne tik simbolistiniai motyvai, bet ir kiti bendri įvaizdžiai; analizuojama lyrinio subjekto nuotaikų kaita, vertybės ir problemos, ryškiausiai atsiskleidusios šiuose eilėraščiuose.

Darbas suskirstytas į dvi pagrindines dalis: Nakties erdvė ir Dualistinė pasaulėjauta. Šios simbolistinės temos ryškiausiai atsiskleidžia šiuose V.M.-Putino eilėraščiuose, todėl jos ir pasirinktos šio darbo analizei ir interpretacijai.

Didžiausias dėmesys skiriamas vienai iš pagrindinių simbolizmo temų – nakties erdvei. Naktis šiuose eilėraščiuose įgyja simbolinės reikšmės: veiksmas vyksta tarp dviejų aušrų, lyrinis subjektas “atranda” save būtent šiuo paros metu. Visų romantikų ir simbolistų kūryboje naktis, kai menkuose šviesos likučiuose ir šešėlių žaidime išnyksta ribos tarp patiriamo ir neapčiuopiamo dvasinio pasaulio, atskleidžia aukštesnę realybę negu diena, kurios šviesa negailestingai paslepia žvaigždėtą dangų ir paslaptingą žemės mistiką.

Šiuos eilėraščius taip pat vienija romantizmo ir modernizmo bruožai: lyrinio subjekto maištas, dramatizmas, peizažas, atspindintis lyrinio subjekto nuotaikas, sujaukta Visatos “harmonija”. Taip pat eilėraščiuose nuolat akcentuojamas klausiantis lyrinio subjekto žvilgsnis į pasaulį (modernizmo bruožas).

I. Nakties erdvė

Vinco Mykolaičio-Putino poezijos rinkinys Tarp dviejų aušrų (1927) – romantinio maištingumo ir simbolizmo viršūnė. Šią poeziją galima vadinti nakties lyrika, nes nakties motyvai yra pagrindinė šios lyrikos gaida, supinanti ir kitus motyvus.

Naktį, „tarp dviejų aušrų“, vyksta lyrinio subjekto kūrybos procesas. V.M.-Putinas, rašydamas šį rinkinį, pats buvo pajutęs aštrių prieštaravimų savyje ir aplinkoje. Todėl ir jo eilėraščių žmogus nusiraminimo ieško naktyje. Eilėraščiuose norima atskleisti žmogaus ir visatos vienovę.

Simbolis – pagrindinė eilėraščių „Vidurnaktį“, „Rudenio naktį“, „Ant gęstančio laužo“, „Merkiasi saulė“ konstrukcijos ašis, taip pat ideali tikrovės emblema, pažyminti tam tikrą reiškinį, o dažniausiai – dvasinę būseną.

Šiuose eilėraščiuose („Vidurnaktį“, „Rudenio naktį“, „Ant gęstančio laužo“, „Merkiasi saulė“), kaip ir visoje rinkinio Tarp dviejų aušrų lyrikoje, naktis – pagrindinis simbolistinis fonas. Naktis ne tik atveria milžinišką, neaprėpiamą erdvę, bet ir atskleidžia aukštesnę realybę nei diena – tai yra ypač svarbu lyriniam subjektui. Nakties erdvė lyr subjektui be galo jauki ir sava, ji šviesi ir skaidri, nes visada nutvieksta žvaigždžių šviesos:

O spindulingoji erdvė

Tokia skaidri,

Kad rodos pats visas žvaigždes

Širdy turi.

(„Vidurnaktį“)

Dažnai eilėraščiuose juntamas saulės ir žvaigždžių supriešinimas, tarsi amžina kova tarp jų, o kartu kova tarp dienos ir nakties. Lyrinis subjektas nekantriai laukia, kol saulę pakeis žvaigždės, o dieną išstums naktis. Žvaigždės simbolizuoja idealus ir svajones. Šviesa tamsoje tarsi išreiškia per nežinojimą šviečiantį išminties ženklą, todėl ir simbolizuoja lyrinio subjekto siekiamus tiesos ir harmonijos idealus. Žvaigždė kai kuriuose šaltiniuose traktuojama kaip likimo ženklas; tikima, kad, gimus žmogui, įsižiebia žvaigždė ir, jam mirus, užgęsta. Lyrinio eilėraščių subjekto žvilgsnis dažnai klaidžioja po spindintį žvaigždžių skliautą, netgi susilieja su juo – taip pabrėžiama žmogaus ir Visatos vienybė:

Ir pats į mėlynas gelmes

Tu paskendai. („Vidurnaktį“)

Žvaigždės, kaip jau buvo minėta, simbolizuoja lyrinio subjekto amžinuosius idealus, nors jis jaučia, kad jie (kaip ir žvaigždės) be galo toli ir nėra taip lengvai pasiekiami:

O mano džiaugsmas, poilsis ir laisvė

Toli, kaip aukštos žvaigždės ir dangus.

(„Rudenio naktį“)

Eilėraštyje „Rudenio naktį“, kaip ir eilėraštyje „Vidurnaktį“, lyr subjektas taip pat susilieja su nakties erdve:

Pakėliau veidą į žvaigždėtą aukštį –

Ir tartum lašas jūroj išnykau.

(„Rudenio naktį“)

Su naktim, žvaigždėtu skliautu lyrinis subjektas susilieja, jausdamas dangišką palaimą; todėl švintanti saulė – pirmas artėjantis dienos ženklas – lyriniam subjektui yra kančia ir dvasinis skausmas. Eilėraščio žmogus, kad lengviau praleistų dieną ir kuo greičiau sulauktų nakties, užsideda „kaukę“, po kuria slepiasi nuo realaus pasaulio, nes eilėraščio žmogui realusis pasaulis, kaip buvo minėta, yra naktis: <…> ryt ir vėl su saule, ant veido užsimovęs margą kaukę, žingsniuosiu <…> („Rudenio naktį“). Tuo pabrėžiama, kad dienos šviesa jam svetima, dieną
jis jaučiasi dvasiškai išsekęs: <…> visos mano dienos/Bus ta pati be vilties vienuma („Rudenio naktį“).

Eilėraštyje „Ant gęstančio laužo“ vėlgi naktis atsiveria „lengvais debesynais“ ir lyrinis subjektas tiesia rankas į nakties gyvybę:

Ir ištiesiau ranką į prieblandos nykias gyvybes:

Sugrįžkit! Sugrįžkite visos į mano namus.

(„Ant gęstančio laužo“)

Lyrinio subjekto „diena“ prasideda naktį, todėl eilėraščiuose labai svarbus saulės simbolis. Eilėraščiuose matome gęstančią saulę (<…>su gęstančia saule apleidome iškilmių kalvą), užsimerkianti saulė (merkiasi saulė vos tik patekėjus). Įprasta, kad saulė yra gyvybės nešėja, palaikytoja, simbolizuoja teisingumą, nes viską apšviečia vienodai. Tačiau matome, kad šiuose simbolistiniuose eilėraščiuose yra kitaip – lyrinis subjektas teisingumą įžvelgia tik naktyje, nes tik joje slypi amžinieji idealai. Dangus, žvaigždėtas dangaus skliautas – dar vienas simbolis, atskleidžiantis lyrinio subjekto trokštamų idealų ir vertybių sistemą. Dangus eilėraščiuose plačiausiai atveria transcendentinę nakties erdvę, jis nepasiekiamas, simbolizuoja didingą aukštybių sferoje esantį pasaulį, kuriami slypi amžinieji idealai. Eilėraščio žmogus nuolat žvelgia į dangų.

Dar vienas nakties atributas, esantis bene kiekviename eilėraštyje – šešėliai. Greta spindinčių žvaigždynų eilėraščiuose nuolat lyrinį subjektą lydi šešėliai:

Nusėdusios saulės ugningi dangaus palydovai

Į klonį sustumdė šešėlius nuo žemės takų.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1030 žodžiai iš 3407 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.