Stiprios asmenybės v krėvės dramoje
5 (100%) 1 vote

Stiprios asmenybės v krėvės dramoje

Stiprios asmenybės V. Krėvės dramoje

Viena ryškiausių XX a. dramų yra drama „Skirgaila“, kurioje susipynė konfliktas, nuolat stiprėjanti įtampa, draminis veiksmas, tragiška situacija. „Skirgailoje“ labai daug įvairių veikėjų, kurie pasižymi spalvingais charakteriais. „Skirgaila“ – tai keturių dalių istorinė drama iš senovės lietuvių gyvenimo, vaizduojanti XIV a. pabaigos Lietuvos valdovą Skirgailą ir to meto politines, kultūrines ir religines problemas. Lietuva – jau pakrikštyta valstybė, kunigaikščio pilyje gyvena katalikų kunigas, svečiuojasi vokiečių riteriai bei prievarta laikoma Lydos kunigaikštytė. Toks veikėjų „susigrūdimas“ į vieną vietą sukelia trintį, kuri vėliau yra dramos veiksmo ir jos konflikto šaltinis.

Svarbiausias dramos veikėjas yra Skirgaila – valdovas. Skirgaila turi didelį tikslą – kovoti už Lietuvos suverenumą. Tai dvilypė asmenybė, politinių aplinkybių priversta griebtis klastos, tačiau kartu ir pagonių riteris, visada norintis likti tiesus. Skirgaila tuo pačiu ir tragiškas personažas, nes, norėdamas žmonėms gero, nežino, kaip to siekti. Jis nori būti švelnus, trokšta meilės ir laimės, bet, matydamas kitų politinį aklumą, darosi piktas ir žiaurus. Skirgailos dvilypumas yra akivaizdus. Protas jam kalba, kad reikia prisitaikyti prie naujų istorinių aplinkybių, nes kitaip Lietuva bus sutrypta ir sunaikinta. O širdis – išlikti ištikimam seniesiems dievams. Naujoji religija yra žiauri, dėl jos kyla daug konfliktų, Skirgailai daug mielesni galingieji senovės dievai. Tai širdies balsas. Valdovas viskuo abejoja, viską kritiškai vertina, jam reikia atramos – žmogaus, kuris neabejotų. Todėl širdyje jis simpatizuoja Stardui. Stardas – griežtasis valdovo oponentas, nepripažįstantis jokių kompromisų. Jis provokuoja Skirgailą, apeliuodamas į jo galybę „panorėk… ir vėl atgims… senovės gadynė“ ir kanklių stygų balsais bandydamas pažadinti kunigaikščio ryžtą. Nesulaukęs atsako, meta paskutinį argumentą – gundo garbe: „ …mes, vaidilos, pakrikę visam krašte išgarsinsim tavo vardą“. Stardas visoje dramoje figūruoja kaip konfliktiška asmenybė, visą laiką besistengianti „pažadinti“ miegančius kunigaikštį bei jo patarėjus – bajorus. Mirdamas Stardas yra pakrikštijamas Jono Skarbeko prieš savo valią. Vaidilos mirtis labai paveikia Skirgailą, o žinia apie jo krikštą palaužia valdovo pasitikėjimą žmonėmis.

Dramos konflikto priežastis – Ona Duonutė. Dramoje ji – Lydos kunigaikštytė, įkalinta kunigaikščio pilyje, kad nesusituoktų su sužadėtiniu Lenkijoje bei, kad Volynės bei Podorės žemės neatitektų Lenkijai. Iš pirmo žvilgsnio jaunutė, trapi mergelė, tačiau iš kelių dramos scenų mes suvokiame, jog viduje Ona stipri asmenybė, pasižyminti sugebėjimu priimti jai skirtą dalią. „Aš ne vergė, aš savo likimo valdovė“, – sako kunigaikštytė Ona Duonutė, dramos pabaigoje ji palūžta, todėl pasiduoda vokiečių riterio Kelerio gundymams bei tampa Skirgailos žmona, Lietuvos kunigaikštiene.

Priešingai nei kiti personažai Daugaila, mano nuomone, vienas rimčiausių dramos personažų. Jis ištikimas valdovo patarėjas: „Aš daugel metų jau ištikimai tau tarnauju.“ Senas augalotas vyras, stiprus. Visuomet išlaikantis rimtį. Kūrinyje jis pasižymi kaip personažas veikiantis labai apgalvotai. Iškilus kokiam nors klausimui, jis kreipiasi į kunigaikštį ir su juo tariasi. „Kaip nori, valdove. (nors) Aš maniau…“ Visą laiką klausydamas išimtinai visų valdovo įsakymų, pabaigoje jis nesutinka su valdovu „Ar nematai? (valdovui) Noriu pataisyti mūsų klaidą. Imk patsai ir kask greičiau pašalinių nepainiodamas. Paskui sužinosi visa.“ Šis sakinys įrodo, kad Daugaila nebijo Skirgailai pasakyti tai, ką jis iš tiesų mano. Pastarųjų Daugailos žodžių priežastis – Keleris. Jis vienas prieštaringiausių dramos veikėjų. Į pilį jis atvyksta su kitu vokiečių riteriu kaip kaimyninės šalies pasiuntinys ir pasiryžta išlaisvinti įkalintą Oną Duonutę. Būdamas jaunas, stiprus riteris jis lengvai susilaukia moterų simpatijų „nėra tokios moters, kuri, man panorėjus nebūtų mano“ ir tuo naudojasi. Dramoje jis suvilioja Oligę (jauną, naivią bajoraitę), kad patektų pas kunigaikštytę į kambarį. Keleris gudrus ir narsus karys, Skirgaila jį vadina atviru vyru, kurio „širdis baimės nežino“. Bene vienintelė jo yda – emocingumas, jis nesugeba nutylėti savo nepasitenkinimo, galima spręsti jog jis yra prastas strategas. Dramos pabaigoje Keleris, pamilęs Oną Duonutę, pasiaukoja dėl jos garbės – neišsiduoda, kad buvo kunigaikštytės miegamajame, ir leidžiasi užkasamas gyvas. Net ir sunkiausiu momentu jis išlieka riteriu „Riteriui jo žodis, šventa priesaika, patvirtintas, brangesnis negu gyvybė. Aš galiu tik mirti, jei nepasiseks ištesėti, ką tau (kunigaikštytei) esu pažadėjęs ir prisiekęs.“ Moraliai jis yra stipresnis nei Skirgaila, nes sugeba nepaisyti savo asmeninių interesų ir mirti dėl kitų.

Šiuo metu Jūs matote 67% šio straipsnio.
Matomi 753 žodžiai iš 1123 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.