V šekspyro hamleto ištraukos
5 (100%) 1 vote

V šekspyro hamleto ištraukos

V. Šekspyro “Hamleto” ištraukos interpretacija

V. Šekspyras – vienas garsiausių Renesanso pabaigos dramaturgų. Jo kūryba plačiai žinoma visame pasaulyje. V. Šekspyras yra parašęs nemažai sonetų ir dramų. Savo kūrybos produktyviausiasis metais parašė tragediją “Hamletas”, kuri yra verta literatūros kritikų bei mokslininkų dėmesio visais amžiais.

Ši V. Šekspyro drama yra tragedija, nes joje ryškūs draminiai charakteriai, veiksmo eigoje įsiplieskia konfliktas, kurio pasėkoje žūva pagrindinis herojus – Hamletas. Rašydamas tragediją, V. Šekspyras naudojosi ir kitų autorių kūryba, panaudojo istorinius faktus, tačiau stengėsi veiksmą priartinti prie to laikotarpio aktualijų.

Tragedijos herojai labai ryškių charakterio bruožų, ambicingi. Pagrindinis herojus Hamletas yra kerštinga asmenybė. Jis bjaurisi tokiais, kam “Aukščiausias gėris – valgymas ir miegas? /Galvijas, ne daugiau.”. Ketvirtojoje scenoje Hamletui tenka save raginti atlikti seniai planuojamą keršto planą. Tačiau jis, prieš imdamasis svarbių veiksmų, turi gerai viską išanalizuoti, apgalvoti. Jis yra labiau apmąstymų, nei veiksmo žmogus. Tačiau Hamletas supranta savo esmę: :”Kartodamas: “Tai reikia padaryti”, / Nors nestokoju nei noro, / Nei pagrindo, nei progų tinkamų / Įvykdyt savo ryžtą.”. Jo žodžiuose išblėsta baimė mirčiai. Tačiau galbūt Hamletas perdėtai sureikšmina savo problemą, lygindamas ją su kitų problemomis. Jo problemas atrodo pati didžiausia. Todėl Hamletui atrodo, kad kiti žmonės rizikuoja gyvybe: “Dėl ko? Dėl tuščio riešuto?” Hamletas esti tokioje psichologinėje būsenoje, kai jam rodosi, kad kiti “grumiasi įniršę dėl šapelio”, o jam skaudu žiūrėti, kai jo problemos tokios didelės. Be abejo, jis, būdamas labai sujaudintas ir besiryžtantis svarbiam žingsniui, viską hiperbolizuoja. Nužudyti savo dėdę ir taip jam atkeršyti už savo tėvo nužudymą Hamletui atrodo garbinga ir privaloma pareiga. Tragedijoje tai palyginama su “dvidešimtimis tūkstančių drąsuolių / Dėl įgeidžio, dėl troškulio garbės / I kapą lyg į patalą žingsniuojančių.” Hamletas sumenkina materialias vertybes. Jam, kaip išsilavinusiai ir garbingai asmenybei, šioje situacijoje yra svarbiau moralinės vertybės, atpildas ir teisingumas. Ir pagaliau, baigdamas savo monologą, Hamletas nugali savo pasyvumą. Iš žodžių: “Bet mano mintys prakalbės krauju, / O jeigu ne, – menkybė vardas jų!” Darosi aišku, kad jie herojui turi didelę reikšmę. Jais apibendrinama visa monologo esmė, atsispindi tolimesnė dramos eiga. Čia sukoncentruota pagrindinė herojaus tezė, apibrėžiami jo tikslai: herojui svarbiausia moralė, atsakomybė, teisingumas, pareiga.

Šiuo metu Jūs matote 91% šio straipsnio.
Matomi 410 žodžiai iš 450 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.