Vincas krėvė skirgailos ir analizė referatas
5 (100%) 1 vote

Vincas krėvė skirgailos ir analizė referatas

V. Krėvės dramos “Skirgailos”analizė ir interpretacija

V. Krėvė – Mickevičius – XX a. pr. prozininkas ir dramaturgas, Lietuvos legendos kūrėjas, teikęs stiprių impulsų lietuvių nacionalinės kultūros ir valstybingumo kūrybai. Drama “Skirgaila” rašytojas priminė tautai jos karių ir valdovų laikus, išnykusius Lietuvai nepalankioje istorijoje. Meniškai, įtaigiai ir talentingai pavaizduota tautos praeitis kūrinyje, kuriame atsispindi XIV-XV a. kovos dėl Lietuvos valstybingumo.

Dramos ištraukoje vaizduojama dviprasmiška veiksmo situacija: pagrindinis veikėjas Skirgaila pamato savo žmoną Oną Duonutę besišypsančią ir pamano, kad šypsena jam skirta. Išvargintas valstybės rūpesčių, nuslopinęs savo egoizmą, kunigaikštis mėgina rasti laimę, užtarimą bei ramybę bent asmeniniame gyvenime. Remarkoje nusakoma taiki bei draugiška jo nuotaika: “eidamas į kunigaikštienę ištiestom rankom”. Geranoriškai Skirgailos pradedamas dialogas nesulaukia teigiamo atsako – Ona Duonutė nusiteikusi priešiškai: “tu mano jaunas dienas pražudei”. Nurodoma uždaras veiksmo vieta bei erdvė: menė, Skirgaila “sėdasi ant suolo pas skobnis”.

Susidūrus priešingiems personažų interesams, kyla konfliktas: kunigaikštytė, besipriešindama vyriškojo pasaulio agresijai, gina savo taurius jausmus, prieštarauja. Ji ir Skirgaila – antagonistai, nesutaikomos asmenybės, besiaiškinančios santykius. Onos įkalinimą ir vedybas per prievartą Lietuvos valdovas įvardija kaip neišvengiamą likimą., išpranašautą dievų. Skirgaila trokšta meilės, jis mėgina apgauti save, kad žmonos šypsena buvo palankumo įrodymas. Remarkos suteikia tikslesnės informacijos apie Lydos kunigaikštytę: “nusigręžus į jį, neapykantos kupinu balsu”. Ji teigia, kad prievarta negalima pamilti.

Dialogas, atliekantis pagrindinę draminę funkciją, plėtojamas aiškiomis bei ryškiomis linijomis. Personažų kalba išsami, argumentuota, sugebanti atskleisti tikrąsias mintis bei jausmus. Remarkos padeda įsijausti į istoriniame laike vykstančios dramos veiksmą, informuoja apie veikėjų išvaizdą ir nuotaiką.

Ona Duonutė, pradžioje buvusi nuolanki auka, tyli bei pamaldi mergina, darosi vis tvirtesnė ir oresnė. Beginant save, vis labiau aiškėja jos herojiškumas. Personažų konfliktas perauga į ginčą: įtampa didėja, gausu klausiamųjų bei šaukiamųjų sakinių. Kuo agresyviau elgiasi kunigaikštis, tuo kunigaikštytė darosi tvirtesnė, o Skirgailos padėtis beviltiškesnė.

Didžiausią smūgį aštraus proto, valingas, ryžtingas dramos herojus patiria sužinojęs apie Onos Duonutės jausmus kryžiuočių pasiuntiniui Keleriui. Viskas apsiverčia aukštyn kojom: Skirgaila, atėjęs ieškoti draugystės, išeina žiaurus ir nusivylęs, praradęs tikėjimą, gyvenimo prasmę. Netekusi garbės, sulaukusi tragiško likimo, Skirgailos siela palūžta, jį užvaldo pyktis ir įniršis.

Lietuvos valdovas ir Lydos kunigaikštytė – lygiavertės asmenybės: išdidūs, tvirti, bebaimiai, ryžtingai ginantys savo interesus. Iki sielos gelmių įžeistas Skirgaila pažada žmonai jos mylimojo galvą. Personažų dialogas baigiamas Onos viltimi sulaukti iš dievo malonės ir kunigaikščio replika: “Ir lauk iš jo pasigailėjimo.Iš manęs nesulauksi”.

V. Krėvės dramos “Skirgaila” veikėjai, jų išgyvenimai ir juos kankinančios problemos yra artimos bei suprantamos mūsų epochos žmonėms, taip pat gimtojo krašto meilė, taurūs jausmai, išdavystė, veidmainystė. Vaizduojama kova dėl savarankiškumo, kova tarp senosios, agoniškosios religijos ir ką tik įvestos krikščionybės nepalieka abejingų: drama pajėgia sukrėsti, sužadinti baimę, sielvartą, užuojautą.

Ištraukos iš V. Krėvės dramos „Skirgaila“ interpretacija

Vincas Krėvė (Mickevičius) – universalių užmojų, įvairių žanrų kūrėjas, derinęs realistinį konkretumą ir romantinį pakylėtumą. Jis – neoromantizmo atstovas, Biblijos interpretatorius, istorinių veikalų kūrėjas. Savo veikėjų tragiškumu išsiskiria istorinė romantinė tragedija „Skirgaila“.

“Skirgailoje” veiksmas vyksta tada, kai Lietuva, oficialiai priėmusi krikštą, buvo bejėgė kovoti su Dievo iškilimu. Gresia pavojus ir Lietuvos valstybingumui. Viduje maištauja kunigaikščiai, o lenkai ir kryžiuočiai, prisidengdami naujo Dievo vardu, siekia sunaikinti senąją Lietuvos kultūrą, religiją, papročius. Šių įvykių kryžkelėje ir atsiranda Didysis Lietuvos kunigaikštis Skirgaila. Jam buvo lemta sujungti du tikėjimus – krikščionybę ir pagonybę – į vieną. Skirgailai buvo lemta išgyventi praėjusią krašto šlovę ir prasidėjusį jos žlugimą. Jis visa siela atsidėjo Lietuvai.

Skirgaila yra pagrindinis šio kūrinio veikėjas, blaivus politikas, gerai suprantantis priešų intrigas, bei griežtas, šiurkštus ir despotiškas. Toks jis buvo ir su Stardo lavonu: „Daryk su juo, ką išmanai…“. iš kitos pusės herojus yra stiprios valios, tvirtas, mokąs vertinti drąsą ir kartu kerštingas. Jam likimas pavedė gyventi Lietuvos nuosmukio metais. Kunigaikštis – dramatiška asmenybė. Jis išgyvena valdovo ir žmogaus tragediją. Jogailos brolis negali apsispręsti dėl ko gyventi. Dėl tautos ar savęs? Toks neapsisprendimas valdovą silpnina. Jis tampa labiau pažeidžiamas, mažiau reikšmingas
žmonėms, kadangi vadas negali sakyt nežinau. Jis turi vesti Lietuvos gyventojus į šviesią ateitį.

Šiuo metu Jūs matote 57% šio straipsnio.
Matomi 817 žodžiai iš 1427 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.