Vinco Mykolaičio- Putino romano „Altorių šešėly“ ištraukos interpretacija
Vincas Mykolaitis- Putinas- lietuvių literatūros simbolizmo atstovas, iškiliausia XX amžiaus persona lietuvių literatūroje. Jis pirmą kartą lietuvių literatūroje parašė psichologinį intelektualinį romaną „Altorių šešėly“, kuriame susipina išorinis ir vidinis konfliktas, savęs pažinimo ir tikrojo kelio ieškojimo problemos. Čia taip pat svarbus moters ir vyro ryšys, dvasios ir sąmonės išgyvenimai. Toks ryšys ir išgyvenimai atskleidžiami ir romano ištraukoje apie Nepažįstamąją.
Šią ištrauką galima suskirstyti į tris segmentus. Visus jungia bendra tema- pagrindinio veikėjo Liudo Vasario dalyvavimas mišiose. Tačiau juos skiria vyraujanti Liudo nuotaika ir jo savijauta. Pirmajame segmente Liudas tyliai seka mišių eigą. Jis „jautėsi nešamas bendros“ nuotaikos. Jis matė tai, ką ir kiti, užuodė tai, ką ir kiti. Bet šiam segmente jaučiamas kažkoks laukimas, nerimas. Tai parodo vis pasikartojantys prieveiksmiai „niekad“ .
Antrajame segmente pavaizduojama atvira erdvė- bažnyčios vidus. Šiame segmente Liudo Vasario viduje įvyksta kažkas netikėto. Staiga jis pamato moterį, tokią artimą ir tokią tolimą. Vasaris nemato jos veido bruožų, „sugauna jos bendrą vaizdą“ . Čia atgimsta jo, kaip poeto, vaizduotė. Mintyse jis piešia šios moters portretą. „Šis vaizdas svajingui klierikui pasirodė lyg kokai vizija“- tai parodo, kad jaunuolio sieloje pabunda jausmai. Pradeda vystytis jo vidinė kova, jo prieštaravimai ir ieškojimai. Jis prisimena Liucę, moterį, kuri pirmoji į jauno klieriko širdį ir vaizduotę įnešė moteriškumo. Vasaris jaučiasi pakylėtas. „Ir jis papuošė tą Nepažįstamąją visu savo širdies idealizmu“- ši citata vėl parodo Liudo jautrios sielos prigimtį, jausmingumo proveržius, moters poreikį ir išsiilgimą.