Viskas apie arbatą
5 (100%) 1 vote

Viskas apie arbatą

Arbatos Istorija

VII m. e. a. kinų poetas Lu Tongas rašė apie arbatą.

Arbatos tėvynė – Kinija. Apie stimuliuojantį gėrimą, vėliau pavadintą arbata, pirmą kartą užsiminta 2700 m. pr. m. e. kinų metraščiuose. Iki III m. e. a. arbata dažniausiai buvo vartojama tik kaip vaistas ar tonizuojantis gėrimas, ruošiamas iš šviežių arbatžolių.

Tangų dinastijos laikotarpis (618-907 m. e. m.) tapo vadinamuoju arbatos aukso amžiumi, kai arbata pradėta gerti ne tik imperatoriaus ir kilmingųjų dvaruose, bet ir arbatinėse, neturtingųjų kinų namuose. Tada buvo parašytas ir pirmasis išsamus traktatas apie arbatą (jos auginimą, ruošimą, saugojimą, vartojimą ir gydomąsias savybes). Tuo laikotarpiu buvo geriama tik žalioji arbata.

Nuskinti arbatos lapeliai buvo apdorojami garais, sutrinami ir sumaišomi su slyvų sultimis. Gauta masė buvo pilama į specialias formas, presuojama ir kaitinama, kol išdžiūdavo. Tokia presuota arbata buvo kaitinama krosnyje, kol suminkštėdavo, ir susmulkinama į miltelius, kuriuos virdavo vandenyje. Skoniui pagerinti ar paįvairinti į ruošiamą arbatą buvo dedama druska, saldieji svogūnai, imbieras, apelsinų žievelės, gvazdikėliai ir mėta. Vėliau presuota arbata buvo malama į miltelius, kurie buvo plakami verdančiame vandenyje (šį arbatos ruošimo būdą iš kinų perėmė japonai, garsėjantys arbatos gėrimo ceremonija). Pamažu stiprių prieskoninių priedų buvo atsisakyta, juos pakeitė subtilesni jazminų, lotoso, chrizantemų eteriniai aliejai. Dar vėliau kinai sukūrė dvi naujas arbatos rūšis – juodąją ir gėlių žiedlapiais aromatizuotą. Arbatos gamintojai pastebėjo, kad arbatos lapeliai ilgiau išlaiko savo aromatines ir skonio savybes, jei jie yra fermentuojami, kol įgauna vario raudonumo spalvą. Tais laikais tiek arbatos plantacijos, tiek arbatos apdorojimo paslaptys buvo akylai saugomos nuo pašalinių akių. Tad kaip arbata atkeliavo į Europą?

XVII amžiaus pradžioje prie Kinijos krantų atplaukdavo pirmieji prekybiniai laivai iš Portugalijos, vėliau – iš Ispanijos, Olandijos. Dažnai arbata vaišinami atvykėliai europiečiai pradėjo ją propaguoti ir savuose kraštuose. Europoje tada dar mažai buvo žinoma apie šią “kinų žolelę”, todėl nieko nuostabaus, kad iš pradžių ji naudota… salotoms. Kinija, užmezgusi prekybinius ryšius su Europos valstybėmis, pradėjo eksportuoti “slaptųjų” plantacijų žaliąją produkciją. Nuo seno įvairias tautas ir civilizacijas jungė didieji prekybiniai keliai – šilko, cinamono ar kiti, turėję didelės įtakos žmonijos raidai, tautų kultūriniams ryiams. Susiformavo dar vienas – Didysis arbatos kelias.

Nors apie 1610 m. pirmoji į Europą atkeliavusi arbata buvo žalioji, mada keitėsi. Mingų dinastijos arbatos augintojai sukūrė naujus arbatos ruošimo būdus, kurie galėjo patenkinti rinkos paklausą ir reikalavimus. Ir Kinija iki pat XIX amžiaus vidurio buvo vienintelė arbatos tiekėja pasaulyje. Per tūkstančius metų kinai pasiekė žaliosios, juodosios bei ulongo (dalinės fermentacijos arba dar vadinamos geltonosios ar raudonosios) arbatos, galinčios patenkinti ir išrankiausių gurmanų skonį, ruošimo tobulumo viršūnę. Tačiau arbatos likimas toks pat, kaip ir šilko, parako, popieriaus, porceliano ir kitų rytietiškų išradimų, daugelį amžių buvusių paslaptimi “už septynių užraktų”. Arbatos plantacijos buvo užveistos Indijoje, Ceilone, Indonezijoje.

Dabar arbata auginama apie 30-tyje pasaulio šalių. Didžiausios arbatkrūmių plantacijos (arba sodai) yra Indijoje, Šri Lankoje, Kenijoje, Kinijoje, Indonezijoje, Taivanyje, Japonijoje. Kitose vietovėse (Bangladeše, NVS šalyse, Turkijoje, Irane, Argentinoje, Vietname, Naujojoje Gvinėjoje) užauginta arbata nepasižymi ypatingomis savybėmis ir naudojama įvairiems mišiniams gaminti.

Žinomos trys arbatkrūmių rūšys – kiniškasis, asamo ir vietnamietiškasis. Kiniškasis arbatkrūmis, kuris neapgenėtas siekia 3-4 metrus, yra atsparus šalčiui. Jis kryžminamas su šilumą mėgstančiu indiškuoju asamo arbatkrūmiu. Kryžminimai suteikia galimybę išvesti ir pažinti gausybę arbatos rūšių, kurių skonis ir kokybė priklauso nuo klimato, dirvožemio, krūmo aukščio, oro sąlygų derliaus nuėmimo metu.

Sėklų dauginimo bei selekciniu būdu išaugintais arbatkrūmiais (motinėlėmis) užsodinami milžiniški sodai. Juose užauginama pageidaujamų savybių, geros kokybės arbata. Arbatkrūmiai nėra tokie lepūs kaip kavamedžiai. Arbatos plantacijos yra gana produktyvios, derlius renkamas visus metus arba tam tikrais mėnesiais, atsižvelgiant į klimatinę zoną ir vietovę (kuo karštesnis klimatas, tuo greičiau auga arbatžolės). Arbata skinama rankomis arba mašinomis. Skinami jauni, gležni lapeliai, ką tik išsprogę pumpurėliai ar jaunos šakelės viršūnėlės su trimis ką tik prasiskleidusiais lapeliais. Nuskinti lapeliai apdorojami. Nuo to priklauso, kokia arbatos rūšis bus pagaminta.

Anksčiau buvo klaidingai manoma, kad žalioji ir juodoji arbata yra gaminama iš skirtingų augalų. Tačiau skiriasi tik gamybos būdai, kuriuos taikant gaunamos šešios pagrindinės arbatos rūšys: baltoji, žalioji, ulongo, juodoji, natūraliai aromatizuota ir presuota arbata. Kiekviena šių rūšių turi daugybę savo variantų. Iš viso pasaulyje pagaminama maždaug 3 000 įvairių
arbatos rūšių.

Technologinis arbatos apdorojimo procesas yra maždaug toks: šviežiai nuskinti lapeliai rūšiuojami, vytinami (jei reikia – vyniojami), fermentuojami ir kaitinami esant aukštai temperatūrai, po to džiovinami, ir taip gaunama juodoji arbata. Gaminant žaliąją arbatą, lapeliai nefermentuojami, todėl išlieka žalios spalvos. Ulongo arbata yra pusiau fermentuota, baltoji – apdorojama garais ir džiovinama, kol lapeliai įgauna sidabrinę spalvą.

Negalima pamiršti ir kitų arbatos auginimo ir ruošimo tradicijų puoselėtojų – japonų. Japonijoje arbata pradėta auginti maždaug IX m. e. a. Pirmosios sėklos ir auginimo bei ruošimo būdai buvo perimti iš Kinijos. Dar ir šiandien dauguma japonų ištikimi žaliajai arbatai. Jie taip ištobulino jos auginimo, ruošimo ir vartojimo būdus, kad kai kurioms jų žaliosios arbatos rūšims neprilygsta net ir puikiosios rinktinės kinų arbatžolės.

Dabar arbata auginama Ceilone, Indijoje, Kinijoje, Pietryčių Afrikoje (Kenijoje, Mozambike), Argentinoje ir Japonijoje. Kiekvienos vietovės arbata yra skirtingo skonio, spalvos ir kvapo. Arbatos savybės taip pat priklauso ir nuo aukščio, kuriame arbata auga. Priklausomai nuo arbatos plantacijos aukščio virš jūros lygio, yra skiriamos trys arbatų rūšys:

• Aukštai auginta – kai plantacija yra daugiau nei 1800 metrų virš jūros lygio aukštyje. Tokių vietų pasaulyje yra nedaug. Arbatai augti reikalinga ne žemesnė negu +13 laipsnių Celsijaus temperatūra, tropikuose naktimis tokia temperatūra būna 2200 metrų virš jūros lygio aukštyje. Arbatai reikia daug drėgmės, todėl ji gali augti tik musoninių liūčių zonoje. Ji yra labai reikli dirvai, kuri turi būti puveninga, neakmenuota, o tokios dirvos būna tik senai susiformavusiuose kalnuose. Kad atitiktų visas šias sąlygas, pasaulyje yra tik trys pagrindinės vietovės: Pietų Kinija, Rytų Indija ir Ceilonas. Todėl aukštai auginta arbata visada būna tik iš šitų kraštų.

• Aukštai augintos arbatos gėrimas yra ypatingas tuo, kad turi neįprastai gerą aromatą, tačiau jo būna blyškesnė spalva ir silpnesnis skonis. Tokia arbata labiausiai mėgstama Vakarų Europoje – Anglijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Skandinavijoje. Beje, ši arbata būna pati brangiausia.

• Vidutiniame aukštyje augusi arbata laikoma tokia, kurios plantacijos yra 1200-1800 metrų virš jūros lygio. Didžiausios plantacijos yra Kinijoje, Kenijoje ir Pietų Indijoje. Arbatos gėrimas pasižymi geru skoniu, bet yra silpnesnio kvapo ir spalvos. Tokia arbata populiariausia JAV, Kanadoje, Australijoje. Ši arbata yra vidutinės kainos.

• Žemai augusi arbata – tokia, kurios plantacijos yra iki 1200 metrų aukščio virš jūros lygio. Labai daug tokios arbatos augina Ceilone, Kinijoje, Afrikoje. Užpilas pasižymi tamsia spalva, tačiau kvapas ir skonis yra silpnesni. Labiausiai tokia arbata mėgstatma Rusijoje, arabų kraštuose, o taip pat ir Lietuvoje.



Baltoji arbata









Baltosios arbatos pagaminama labai mažai (daugiausia jos gaminama Fudžiano provincijoje, Kinijoje). Nuskinami dar neišsiskleidę arbatos pumpurėliai. Jie vytinami natūraliai garuojant drėgmei, po to džiovinami. Susisukę pumpurėliai yra sidabrinio atspalvio (todėl kartais vadinami sidabriniais tipsais – lapo viršūnėlėmis). Baltoji arbata yra labai šviesi ir švelni.

Baltoji Indžen arbata (Kinija)

Junšano vietovė ilgą laiką garsėjo arbatos sodais, ypač Tangų dinastijos valdymo metais. Arbata iš šių vietovių būdavo renkama kaip duoklė imperatoriams penkių dinastijų valdymo laikotarpiu (apie 1 000 metų). Norint gauti vieną kilogramą arbatžolių, reikia nuskinti 20 000 pumpurėlių. Indžen (sidabrinės adatėlės) turi labai tvirtus pumpurėlius, tiesius auksinius lapus. Nuskinti pumpurėliai yra padengti tankiu baltų plaukelių sluoksniu. Juose didžiausia eterinių aliejų koncentracija. Pumpurėliai – tai katechinų, flavonoidų, vitaminų “taupyklė”. Nuskinti pumpurėliai yra kaitinami iki 32 laipsnių temperatūros, kol netenka 70 procentų drėgmės, tada suvyniojami į popierių ir dvi dienas laikomi medinėse dėžėse. Po dviejų dienų pumpurėliai vėl kaitinami esant neaukštai temperatūrai ir laikomi dar vieną dieną. Paskutinį kartą pakaitinti ir susukti pumpurėliai sudedami į metalines dėžes, kuriose gali išbūti labai ilgai neprarasdami savo ypatingų skonio ir kvapo savybių. Antpilas yra gelsvos spalvos, puikaus ir labai subtilaus skonio ir aromato. Tai reta arbatos rūšis, todėl yra labai brangi. Ją ypač vertina arbatos gurmanai.

Baltoji Baihao Indžen arbata (Kinija)

Indžen sodas yra vienintelis sodas pasaulyje, kuriame naudojami ypatingi arbatos auginimo ir apdorojimo būdai. Arbatos krūmai yra auginami ir puoselėjami laikantis labai griežtų taisyklių. Skinami tik pumpurėliai ir pirmasis lapelis, o kartais – tik pumpurėliai. Ankščiau ią arbatą galėjo skinti tik nekaltos kilmingosios mergelės. Tam jos naudojo specialias auksines žirkles ir auksinius indus. Nuskintų pumpurėlių niekas kitas negalėjo liesti. Jie buvo kruopščiai vytinami, džiovinami, ir tik pats imperatorius turėjo teisę paruoštas arbatžoles įdėti į arbatinį. Kokių priemonių imamasi
šiandien norint išsaugoti nenusakomai švelnų, orchidėjas primenantį aromatą, pažįstamą tik nedaugeliui arbatos ekspertų, niekas nežino – tai Kinijos vyriausybės saugoma paslaptis. Arbatžolės yra skinamos tik vieną kartą per metus ir tik dvi dienas po rūpestingo augalų apžiūrėjimo. Jei tomis dienomis lyja ar yra vėjuota, tais metais derliaus atsisakoma. Per metus paruošiama tik 10-30 kilogramų arbatžolių. Norint gauti vieną kilogramą, reikia nuskinti 10 000 pumpurėlių ir lapelių.

Baltoji Pai Mu Tano arbata (Kinija)

Ji paruošta rankiniu būdu pagal seną metodą. Šios arbatos skonis primena ir žaliąją, ir ulongo arbatas. Dideli arbatžolių lapai (todėl ši arbata dar vadinama baltuoju bijūnu) vos paliesti oksidacijos paliekami nevynioti. Arbatoje gausu balkšvų, sidabrinių lapo viršūnėlių (tipsų), kuriose yra daugiausia eterinių aliejų. Dėl šios priežasties ji yra savito sodraus skonio ir aromato.



Juodoji arbata







Juodoji arbata yra fermentuojama. Jos gamyboje yra du svarbūs procesai. Pradžioje lapai yra išdėstomi ant pinučių ir laikomi šiltai. Po to jie veikiami labai karšto oro. Nuo karščio lapai pajuoduoja. Atvesę arbatos lapeliai ruošiami pardavimui kaip atskiri džiovinti lapai arba daromi mišiniai.Iš juodosios arbatos ruošiamas stiprokas ir skanus gėrimas, prie kurio mes, europiečiai, jau esame įpratę. Juodoji arbata turi daugiau kofeino nei kinų ar žalioji arbata, tačiau joje yra daug mažiau kofeino negu kavoje.

Pagrindinės arbatos yra skirstomos į porūšius, ypač juodoji arbata. Kiekvienam porūšiui yra reikalavimai bei standartai. Dažniausiai ant pakelio rašoma, kokia yra arbata: pirmasis lapelis ir pumpurėlis, žemesnis lapelis, smulkinta arbata, arbata, apdorota CTC būdu (šiuo būdu paruoštų arbatų nuoviras – labai stiprus ir greitai nusidažantis).

Ceilono arbata

Gaminama Šri Lankoje ir auginama aukštai virš jūros lygio esančiose vietovese. Is šios arbatos gaminamas stiprus, auksinis gėrimas. Dažnai naudojama mišiniams, bet ją taip pat galima plikyti ir vieną, atskirai, ir gerti bet kuriuo paros metu.

Darjeeling“ arbata

Auginama Himalajų aukštumose ir garsėja savo aromatu bei panašiu j vyną skoniu, todel ji kartais dar vadinama šampanizuota arbata. Ši arbata yra labai brangi ir paprastai naudojama mišiniams.

Earl Grey

(Grafų pilkoji arbata) Egzotiško skonio ir aromato arbata ruošiama iš Darjeeling ir kinu juodosios arbatos, o jai .budingą kvapą suteikia bergamotes (itališkas citrusinis vaisius) aliejus. Ši kvapni ir stipri arbata puikiai tinka gerti baltinta.

English Breakfast

(angliškų pusryčių)arbata

Indijos ir Ceilono arbatų mišinys, iŠ kurio gaunamas stiprus gėrimas. Jis geriausiai tinka pusryčiams, tačiau gali­ma gerti ir bet kuriuo kitu metu

Velso princo arbata

Tai kinų arbatų mišinys, is kurio gaaminamas sodrus, stiprus, nuostabus gėrimas

Kinų arbata (oolong)

Kinų arbata yra „diplomatinis“ mišinys, kadangi tai yra tarpinėarbata tarp juodosios ir žaliosios arbatų. Ši arbata fermentuojama tik iš dalies, todėl ji silpnesnė už juodają, bet stipresnė už žaliąją arbatą. Kofeino čia taip pat mažiau nei juodojoje arbatoje. Keletas labiau žinomesnių šios arbatos rūšių yra išvardijamos žemiau.

Formosa Oolong (kinų Formozos arbata)

Ši arbata auginama Indokinijoje. Is jos gaminamas skaidrus, kvapnus gėrimas. Tai populiariausia is kinų arbatų.

Mainland Oolong (kinų žemyno arbata)

Labai delikataus skonio ir kvapo arbata.

Juodosios arbatos rūšiavimas.

„Flowery Orange Pekoe“ (FOP). Šiai arbatai imami tik smulkūs, jauniausi, švelnūs lapeliai ir pumpurėliai. Tai tikrai kokybiška arbata.

„Golden Flowery Orange Pekoe“ (GFOP). Tai ta pati arbata – tik su auksiniais pumpurėliais.

„Tippy Golden Flowery Orange Pekoe“ (TGFOP). Tai arbata su daug pumpurų.

„Finest Tippy Orange Pekoe“ (FTGFOP). Tai ypatingai aukštos FOB kokybės arbata.

„Special Finest Tippy Golden Flowery Orange Pekoe“ (SFTGFOP). Tai geriausios FOP kokybės arbata.

„Orange Pekoe“ (OP). Imami ilgi, smailūs, gerokai ilgesni už FOP lapai. Jie skinami, kai išsiskleidžia viršutinis pumpurėlis. Čia pumpurėlių beveik nėra.

Juodosios smulkintos abatos rūšys

FBOP, GFBOP, TGFBOP. Geros kokybės arbatos, ruošiamos iš tos pačios žaliavos kaip ir lapelių arbatos, tik kiek stipresnės, nes iš smulkinto lapo greičiau ekstrahuojasi medžiagos. Ši arbata dažnai pigesnė nei analogiška lapelių arbata.

GBOP, BOP. Tai gerai apdoroti smulkinti lapai. Arbata stipresnė nei anksčiau minėta rūšis, joje daugiau kofeino, nes žaliava šiek tiek prastesnės kokybės.

BP. Prastos kokybės, su priemaišomis (koteliai ir pan.). Ši arbata silpna.

BPS. Į rutulio formą susukti prastos kokybės arbatžolių lapai. Arbata silpna. Tai Šiaurės Indijos produktas.

Pati prasčiausia arbatos rūšis – FanningsFinesDust. Ant tokios kokybės arbatos pakelių tokie užrašai: Orange Fannings (OF), Broken Orange Pekoe Fannings (BOPF), Pekoe Fannings (PF), Broken Pekoe Fannings (BPF), Pekoe Dust, Red Dust (RD) ir pan.

Raudonoji arbata




Raudonoji arbata, afrikiečių vadinama Roibos, – tai lapeliai ankštinės

augančios Pietų Afrikos Cedaro kalnuose. Ši raudonos spalvos arbata yra sodraus, salsvoko kvapo. Smulkių, panašių į adatėles lapelių arbata yra malonaus skonio, labai kvapni ir gerai malšina troškulį.

Raudonoji arbata – natūralios spalvos. Joje nėra jokių priedų ar konservantų. Arbatoje nėra ir kofeino, nedaug tanino, tačiau gausu mineralinių medžiagų.. Gydomosios šios arbatos savybės dar nėra galutinai ištirtos. Tačiau žinoma, kad raudonoji arbata slopina alerginius dieglius, tad ypač rekomenduotina vaikams, žmonėms, sergantiems alerginėmis ligomis.

Joje gausu kaldo, fluoro ir mangano. Tačiau labiausiai ši arbata vertinama del to, kad joje ypač gausu geležies. Be to, raudonojoje arbatoje esančios geležies neužblokuoja taninai. Kitaip tariant flavonoidai prisijungia ląsteles žeidžiančius laisvuosius radikalus. Jei iškilo aknė, ėda rėmuo, užkietėjo viduriai, žarnyną varsto diegliai, jei padidėjo kraujospūdis, sergate osteoporoze, jei organizmui stinga geležies, kamuoja nemiga, alergija, egzema, susidaro pragulos, gerkite raudonosios arbatos.Ši arbata atpalaiduoja, nuslopina skrandžio bei žarnyno spazmus. Geriama karšta ir šalta, su pienu, medumi ar citrina. Šią arbatą galima vartoti ir kaip prieskonį: ji tinka į sriubas, troškinius, marinatus bei konditerijos gaminius


Žalioji arbata



Japonų mokslininkai ilgus dešimtmečius dirbo tirdami žaliąją arbatą. Jau dabar yra įrodyta, kad žaliojoje arbatoje gausu vertingų medžiagų. Mokslininkams pavyko ištirti ir nustatyti net 550 cheminių elementų ar jų junginių, kurių dauguma tirpsta vandenyje. Pagrindiniai iš jų yra katechinai, reguliuojantys kraujospūdį, mažinantys vėžinių susirgimų tikimybę, normalizuojantys cholesterolio kiekį kraujyje, naikinantys bakterijas ir gripo virusus, šalinantys nemalonų burnos kvapą. Arbatos katechinai yra 20 kartų stipresnis antioksidantas nei vitaminas E, taigi žalioji arbata lėtina senėjimo procesą.

Žaliojoje arbatoje esanti rūgimo medžiaga taninas užkerta kelią kariesą sukeliančioms bakterijoms. Emalį bakterijos pažeidžia išskirdamos tirpią substanciją, o taninas sunaikina bakterijas ir neleidžia vykti šiam procesui. Kasdien geriant žaliąją arbatą, suvartojama 200-400 mg tanino, ir šio kiekio pakanka kariesui sustabdyti.

Žaliosios arbatos (kaip ir baltosios) gamyba skiriasi nuo kitų arbatos rūšių gamybos, nes netaikomas fermentacijos procesas, o geriausių rūšių gamyboje – ir vyniojimo. Rytą šviežiai nuskinti arbatos lapeliai nevytinami, o tuoj pat sandariai uždaromi vandens garų pripildytame inde, po to trumpam atšaldomi šaltame vandenyje ir pradedami džiovinti. Taip išsaugomos naudingos maistinės medžiagos – vitaminai, mineralinės medžiagos, teinai, taninai. Toks arbatos ruošimo būdas, kai lapeliai apdorojami garais, populiaresnis Japonijoje.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2826 žodžiai iš 9222 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.