25 klausimai su atsakymai pagal rajecka
5 (100%) 1 vote

25 klausimai su atsakymai pagal rajecka

1.Pedagogika-ugd. mokslas ir menas, jos ryšys su kitais mokslais, svarb. atstovai.

Pedag–žm. ugd. mokslas. Gr. k.–ugdymo menas. Pedag. aiškina ugd. rezultatų priežastis, nustato pedag. reiškinių ir jo padarinių statistinius dėsnius, apibrėžia jų galiojimo ribas. Ugd. rezultatui didelę įtaką turi ugdytojo asmenybė. Gerą ugd. mokykloje vykdo specialistai, įgyję spec. žinių, t.y. mokytojai. T y viena iš sąlygų geram mokymui-geras pedagogas, mokslo išmanymas. Pedag nagrinėja ugdymo dėsningumus, ugd procesą, tiria ir skleidžia teigiamą mokymo ir auklėjimo patirtį. Ugd praktikai pedag reikšminga, kaip apibendrinta paties gyvenimo patikrinta teorija. Pedag-mokslas susistemintų žinių apie gamtą, visuomenę ir mąstymą, sukauptų visuomeniniame, istoriniame procese, visuma. Pedag-menas. Mokytojui mokymo procese svarbios ir būtinos mokymo teorijos, pedag žinios. Lemiamą vaidmenį vaidina gebėjimas kūrybiškai remtis žiniomis, jas taikyti. Mokėjimas remtis pedag dėsningumais, kūrybiškai naudotis pedagog žiniomis-menas. Neretai mokytojui tenka suvaldyti visą klasę, kur yra gabių, tinginių ir piktybiškų vaikų. Geru pedagogu reikia gimti. Pedagogo pašaukimas-asmenybės charakterio ir motyvacinių sav visuma, reikalinga pedag darbui. Pedag taktas-gebėjimas bendrauti ir pan. Pedag. objektas-žm. Ped nagrinėja žm ugd-t.y. jo išmokimą, išsilavinimą, išauklėjimą ir tampriai susiję su kitais mokslais. Sąsajų tikslas-padėti atrasti būdus, formas, metodus, kurie palengvintų sunkų mokomąjį darbą, išmokimą. Pedag būdingas bruožas-jos integracija su kitais mokslais. Pedag kaip mokslas siejasi su teologija, filosofija, psichol, sociol, biolog, chem, medic, geogr, istorija, kibernetika, ekologija. Pedag-pritaikomasis mokslas, savo užd spręsti principus skolinasi iš kitų mokslų. Filosof sudaro metodologinį pedag pagrindą. Ilgus šimtmečius pedag buvo filosof dalimi. Sociolog tiria visuomen raidos dėsnius, social grupių santykius, siekia atskleisti įv visuomenėje vykstančius social reiškinius ir procesus. Todėl šio mokslo duomenys leidžia suvokti ugd priklausomumą nuo visuom raidos, vaiką supančios aplinkos. Etika-mokslas apie moralę arba dorovę, t.y. nurodo dorovinio auklėjimo turinį. Medicina. Žinojimas bendr ir aukštosios nervinės veiklos fiziologijos padeda sėkmingai vadovauti mokinių žinių perėmimui, gebėjimų formavimui ir bet kuriai mokinių veiklai, atskleisti daugelį asmenybės individualių savyb. Mokyklinė higiena tiria bendr mokinių sveikatingumo, jo gerinimo klausimus. Kai kurie kibernetikos metodų taikymas pedagogikoje padeda tobulinti mokymo procesus.Kibernet-mokslas apie įv procesų valdymų,o ugd, ypač mokymas– valdomas procesas. Atstovai.:Čekas Janas Komenskis-naujų laikų pedag kūrėjas, genialiai panaudojęs pažangias to meto pedag idėjas ir sukūręs vieningą liaudiškumo principu paremtą ugd teoriją.(“Didžioji didaktika”). Reikalavo, kad gimtosios kalbos mokykla būtų visuotinė ir visiems privaloma, kad visas ugd atitiktų gamtos dėsnius. Pateiktomis taisykl pagrindė vaizdumo, sąmoningumo, sistemingumo, nuoseklumo, prieinamumo, žinių tvirtumo principus, teigė, jog mokant būtina ugdyti ne tik intelektą, bet ir moral savybes bei valią. Anglų filos. Džonas Lokas teigė, jog ugd nulemia asmenybę. Tikras džentl turi gauti fizinį, dorovinį ir protinį išsilavinimą, turi būti išugdytas jo charakteris, išlavinta valia, drausmė. Reikalavo atsižvelgti į vaiko individualybę. Svarb aukl priemonė-ne kalbos, o pavyzdys, aplinka, tai, ką mato vaikas. Pranc filos rašyt švietėjas Ž.Ž Ruso pasisakė prieš vaiko iniciatyvos slopinimą, pagr reikalavimas-atsižvelgti į natūralų vaiko vystymąsi, t.y. derintis prie vaiko prigimties, jo amžiaus ypatumų. Svarb mokym užd-ugdyti vaikų domėjimąsi mokslu, lavinti jų protinius sugebėjimus, diegti jiems teisingas ir naudingas idėjas. Reikalavo plėtoti vaiko savarankiškumą, aktyvumą. Šveicarų pedag J H Pestalocis toliau puoselėjo Ruso ir kt pranc švietėjų idėjas, svarb ugd tikslu laikė visų įgimtų žmogaus jėgų ir gabumų plėtojimą. Vokiečių fil ped J F Herbartas bandė pagrįsti ped kaip filosofiškai ir psicholog argumentuotą teoriją. Vaikų valdymo sistemą jis grindė prievarta, dresiravimu, muštru, reikalavo slopinti vaikų “laukinį išdykumą”. Rus ped K. Ušinskis reikalavo teorijos ir praktikos vieningumo, į mokymo procesą žiūrėjo kaip į tam tikrą darbinės veiklos rūšį. Didelę reikšmę skyrė mokymo vaizdumui, prieinamumui, nuoseklumui, vaikų aktyvumui mok procese, mokymo ir auklėjimo vienovei. JAV pedag Dž Diujis–pragmatinės pedag šalininkas. Teigė, jog visas jaunosios kartos ugd t b pajungtas gyvenimo praktikos keliamų užd sprendimui, t.y. svarbu išmokti prisitaikyti prie besikeičiančios apl, rasti būdus, kaip įveikti sunkumus. J Vabalas-Gudaitis iškėlė grįžtamojo ryšio tarp mokytojo ir mokinio reikšmę mokinių mokymui ir auklėjimui. Reikalavo, kad tėvai ir mokyt būtų humaniški, suprastų ir mylėtų vaiką. S Šalkauskis-tautinio auklėjimo sistemos kūrėjas. Pirmaeilis užd-pakelti patriotizmą į sąmoningos dorovės lygį. Jo pedag etinis pagr-religija. A. Maceina ugd suprato kaip žm kūrimą žmoguje, todėl ugdomąją sąveiką laikė pedag teorijos ir pedag praktikos centru. Auklėjimą siedamas su dora, jo
esmę aiškino kaip žmogaus ėjimą į tam tikrą idealą. Toliau plėtojo tautinio auklėjimo teoriją. (“Tautinis auklėjimas”)

2. Ugd-visuom reiškinys, integralinė kultūros dalis. Ugd veiksniai ir veikėjai.

Ugd atsirado kartu su visuomene, ir susijęs su visuom raida. Kad žmonija tobulėtų senoji karta turi perduoti patirtį jaunai kartai, parengti gyventi visuomenėje ir veikti. Vyresnė karta nori pratęsti žmonijos egzistavimą, nori geros ateities vaikams. Nuo to, kaip parengta jauna karta gyvenimui prikl tolesne visuom pažanga. Ugd svarbus išsaugant, plėtojant tautos patirtį, kultūrą. Tam kad taptų visuom nariu vaikas turi perimti visuom patirtį, žinias. Tai perduoda tėvai, vėliau m-kla. Dabar tobulėjant visuom, kintant material gyvenimo sąlygom, ugd tampa sudėtingesnis. Ugd tikslus, turinį ir kt nulemia visuom vertybės. Kiekviena atėjusi karta randa susiformavusią visuom. Kildama į kuo aukštesnį raidos lygį visuom stengiasi, kad ugd būtų valdomas, koreguojamas. Pirmykštėje bendruomenėje buvo ugdoma kasdieninėje veikloje, dirbant. Tik vėliau ėmė kurtis spec. ugd įstaigos, m-klos, kur mokė mokytojai. Vergovėje ugd ima reguliuoti valstybė, kuriamos m-klos. Fiodal santvarkoje ugd įstaigos plėtėsi lėtai ir ten pagrindas buvo religijos mokymas, mokytis galėjo tik tam tikri sluoksniai. Visuom buvo luomų sistema. Feodalai niekino fiz darbą ir savo vaikus norėjo išugdyti riteriais. Viduramžiais mokė lot k, m-klų daugėjo ir plėtėsi mokymo turinys. Šalia religinių atsirado ir kitų dalykų. Renesanse-mokslo ir meno pakilimas, rūpinimasis liaudies švietimu, jaunos kartos ugdymu. Vėliau, vystantis visuomenei, gamybai ir prekybai prasidėjo sparti mokslo ir technikos pažanga. Ima daugėti išsilavinusių žmonių poreikis. Nyksta luomu skirtumai, juridiškai visi tampa laisvi. Atsiranda ikimokykl įstaigos (19 a). Daug kur Europoje įvedamas privalomas mokslas, vėliau ilginamas mokymosi laikas. 20 a vid prasideda mokslinė-techninė revoliucija, viskas sparčiai tobulėja, iškyla nauji uždaviniai ugdymui, keičiasi mokymo turinys. Visuom iškelia naujus uždavinius m-klai, visuom rūpinasi jauna karta, visi dalyvauja ugd procese. Asmenybė visą laiką keičiasi, suaugęs žmog savo žinias paildo naujomis, bendrauja su kitomis asmenybėmis. Kiekvieną žmogų veikia kiti, o jis veikia kitus. Ugd veiksnys yra visa tai, kas sąmoningai ar nesąmoningai, tiesiogiai ar netiesiog daro įtaką ugdytiniui. Yra veiksniai, kurie pašaukti atlikti ugdomąjį veiksmą ir atsitiktiniai veiksniai. Pašauktieji-tie, kurių paskirtis ar prigimtis verčia dalyvauti ugd procese:1.Šeima 2.Valstybė (konstitucija, valst institucijos, švietimo institucijos)3.Bažnyčia-gyvenimo, elgesio būdo ir pan formavimas). Visi pašauktieji rūpinasi ugd ir juos dar skirstome į teisninius, ugd įstaigas ir organizacijas. Atsitiktiniai veiksniai, kurie įtakoja ugd, bet paskirtis jų kita. Tai giminaičiai, draugai, aplinka, kultūra, susibūrimai. Pašauktieji ugd veikėjai yra tėvai, ugdytojai, auklėtojai, social pedagogai, psichologai, kunigai, organizacijų vadovai, kurių paskirtis ir darbas-ugd proceso organizavimas. Išskiriami trys komponentai: ugdymas, ugdytinis, ugdomasis turinys. Jie tarpusavyje sąveikaudami pasirenka įv priemones, poveikio būdus, kurie veikia ugdytinį. Priklausomai nuo ugdytinio amžiaus, ugdymo veiksnių įtaka nevienoda: ikimokykl amžiui didžiausią įtaką turi tėvai, pradinukam- mokytojai ir suaugę, paaugl-bendraamžiai, jaunystėj-autoritetai, kurie sutapatinami su savo tikslais, siekiais, požiūriais.

3.Asmenybė, įgimtų savybių ir aplinkos jai įtaka; jos raidą lemiantys faktoriai. Ugd ir a raidos ryšys.

Pedagogikoje svarbiausias žm ugdymas. Formuojant a reikia žinoti kaip ji vystosi, nes žm keičiasi fiziškai ir psichiškai. Vystantis žm susiformuoja a. Tai žm kaip visuomeninė, protinga būtybė, kuri geba dirbti. Į pasaulį ateina kaip biologinė būtybė, o tampa a perėjęs individualios raidos kelią. A ugdo šeima, m-kla, visuom. Teorijos, kurios aiškina, kas lemia a raidą (viską lemia prigimtis arba aplinka):1.skirtumas tarp vaiko ir suaugusio tik kiekybinis. Dar Antikoje sakoma, kad paveldima ne tik išvaizda, bet ir charakteris, gebėjimai, net vieta visuomenėje. Vystymąsi sąlygoja ne tik visuomenė, o paveldimumas, aplinka, o auklėjimas turi minimalią įtaką. Žm iš esmės nesikeičia, tik didėja.2.Žm raidoje lemiamą vaidmenį vaidina aplinka, o ne prigimtis. Žm gimsta kaip tuščia lenta. Tai du priešingi požiūriai, prieštaraujantys logikai. Įtakos turi ir paveldimumas, ir aplinka, svarbu ugd, žmogaus veikla. Žm veikia, todėl keičia aplinką ir pats save. Žm raida individuali. Ugd tikslas-perduoti patirtį, tuo padedant asmenybei vystytis. Vystantis vyksta fizinis, psichinis, socialinis brendimas. Ugd procese mokinai geriau pažįsta pasaulį, geba veikti savarankiškai, mokytis. Ugd rezultatus sunkiau pastebėti, mokymo lengviau. Ugd gali nepaveikti anksčiau susiformavusių savybių. Sąlygos, kad ugd geriau padėtų a raidai:1.Geriau pažinti ugdytinius. To turi siekti tėvai, mokytojai, auklėtojai, reikia žinoti amžiaus, individualias savybes. Pažinti grupę vaikų yra sunku, o mokinį reikia pažinti visapusiškai.2.Ugdymas turi pasiekti v a. Svarbu šeimos vaidmuo, iš jos perimama informacija, vertybės, įpročiai, požiūris į darbą, kitus
M-kloje tęsiamas šeimoje pradėtas ugd. Mokymas daro didelę įtaką ugd. V turi suprasti kaip mokslas reikalingas jam asmeniškai, norint pažinti pasaulį. Informaciją mokiniai turi įgyti savarankiškai, aktyviai veikdami. Ugdymo tvirtumui svarbu mokytojo a.3.Ugd ir a raidai įtakos turi ir v aktyvumas. Tai varomoji jėga. V nemėgsta pamokslavimų, kurie slopina aktyvumą.4.V siekimas tobulėti, savimoka, saviaukla. Geras mokymas išugdo poreikį žinioms. Saviauklai svarbus pavyzdys.5.Ugdymui svarbu vieningi šeimos ir m-klos reikalavimai. Tai elgesio normos. Duodami reikalavimus vaikams turime būti tikri, kad jie suprantami.6.Ugdant svarbu žinoti, kokį išsilavinimo ir išsiauklėjimo lygį pasiekęs auklėtinis. Tėvai turi skaitytis su v savarankiškumu. Blogai besimokančiam v kaip pavyzdžio nerodyti gerai besimokančio.7.Reikia teigiamų santykių tarp mokyt ir mok. Turi derinti savo veiksmus, demokratiškumas, humaniškumas, v turi jaustis saugūs, reikia girti ir peikti. Geri santykiai-sėkmingo ugd sąlyga. Mokymosi įtaka araidai tai svarbiausia v, kaip a raida. Mokantis formuojasi poreikiai, interesai, v lavinamas ir auklėjamas, o tai dorovinių vertybių formavimas, valios ugdymas. Mokantis įgyjama patirtis, perimama mokslo, meno, technikos pagrindai, formuojasi įgūdžiai, gebėjimai. Mokslas turi teikti tik teigiamas emocijas. Mokantis lavinamas mąstymas, tobulėja atmintis, vaizduotė, vystosi intelektas.

4.Ugdymo tikslų problema. Mūsų ugdymo tikslas, uždaviniai.

Ugd tikslų problema:1.Bendra ugdymo tikslo supratimas;2.Mūsų ugdymo tikslas;3.Pilnutinės arba harmoningos a supratimas;4.Protinis arba bendrasis lavinimas. Ugd- kūrybinė, sąmoninga bei tikslinga veikla. Tikslas-norimas pasiekti dalykas, ideologinis pedagoginės veiklos vaizdinys. Tikslo pasirinkimą lemia daug veiksnių: poreikiai, vidinės vertybės, interesai, patirtis t.y. tai kas žm svarbu, reikšminga. Pedagogo veiklos rezultatas t b ugdymas. Visuom turi žinoti kokią asmenybę ugdyti. Tikslą t p lemia ir visuomenės išsivystymo lygis, todėl atskirose epochose tikslas skiriasi, tai sąlygojo skirtingos sąlygos. Del ko ugdymo tikslas pasirenkamas ir kokia jo paskirtis, tai klausimas į kurį dažnai ieškoma atsakymų. Tikslas turi patenkinti poreikį. Duotų rezultatų tikslai g b šios dienos, artimiausių metų ir gyvenimo tikslai. G b daliniai ir galutiniai tikslai. Pirmykštėje bendr siekiama tik egzistuoti, vergovinėj santvarkoje-siekiama tobulo žm, viduramžiais tikslas ruošti pomirtiniam gyvenimui ir siekiama ugdyti asmenybę… JAV ugd tikslas suprantamas kaip lojalių piliečių, kurie prisiima pilietines pareigas, ugdymas, t p teisingų žm ugdymas. Svarbu vystyti individualumą ir ruošti jaunus žm, kad jie siektų asmeninės laimės, o t p ir būtų naudingi visuomenei. Tikslas g b: perspektyvus, nelabai perspektyvus, nerealus. Perspektyvūs-realūs tikslai, kuriems pasiekti nereikalinga rizika, nelabai perspektyvūs-jau susiję su rizika, abejojama ar pavyks. Nerealūs tikslai-tik svajonės. Ugd tikslas- tai ko mes siekiame, o uždaviniai–kuo ir kaip to sieksime. 20 a buvo siekiama pritaikyti žm prie realaus, greit besikeičiančio gyvenimo. Dabar siekiama ugdyti harmoningą, pilnutinę, visapusišką, tautiškai sąmoningą a. Idealas-laisvas žm laisvoje visuom. T b atsisakoma prievartos. Siekiant tikslo reikia:1.Kad žmonės noriai priimtų bendražmogiškas vertybes;2.Dėmesį skirtų savo tautos kultūrai.3.Nuolat gerintų ir tobulintų jaunos kartos rengimą ir gerinimą naujam gyvenimui ir darbui;4.Realizuoti pilnos demokrat įsigalėjimą;5.Humaniškumo.6.Sudaryti sąl kiekv a saviraiškai;7.Didinti šeimos ir visuomenės atsakomybę už jaunos kartos ugdymą. Kyla klausimas ar nėra pastovaus ir vieningo tikslo. Daug pedagogų atsako neigiamai. Teigiama, kad ugd lemia istorija, todėl kintant kultūrai tikslai t p kinta. Bet esama ir amžinų, universalių ugdymo tikslų. Kuo plačiau diegti m-kloje demokratiją, savimonę, lavinti, diegti žinias, šeimos branginimą ir pan. Diegiant tai, mes artėjame prie idealaus tikslo. Toks tikslas nėra užfiksuotas jokiame dokumente. Visur painiojama ugd tikslai ir ugd uždaviniai. Jei norint realizuoti ugd tikslą, reikia pirma realizuoti mažesnius tikslus(uždavinius). Tai visur yra painiojama.

Liet šviet įstatyme yra pabrėžiama tik uždaviniai. Juose jau pabrėžiama žinių ir mokslo reikšmė žm gyvenime ir bendras ugd tikslas. Siekiant šio tikslo iškyla svarbiausi uždaviniai:1.Fizinis auklėjimas, 2.Individualus aukl, 3.Estetinis aukl, 4.Tautinis. 5.Protinis, 6.Techninis; 7.Dorinis. 8.dorinis. 9.Darbinis. Dabar keliami uždaviniai: ekologinis ugd, tarptautinis auklėjimas, psichinis ugdm, religinis ugd.

5. Švietimo raida, jo pertvarkymo ir organizavimo Liet principai, problemos.

Pirmosios m-klos. LT švietimo raida panaši į Europos šalių švietimo vystymąsi, bet yra nemažai savitumų dėl istorinės šalies raidos. 1-oji m-kla Lt-Vilniuje įkurta 1387 m. 15 a steigiamos parapijinės m-klos. 15 a ir 16 a pradž veikė Trakų, Kauno, Tauragės ir kt parapijinės, Vilniaus vienuolyno m-klos. 17 a bent apie 30 prad m-klų prie katalikų bažnyčių-vienuolynų. Mokoma maldų, giesmių, rašymo, skaičiavimo, dažniausiai lot k ir tik berniukus. 1547 m M. Mažvydas išspausdino liet 1-ą knygą (elementorius). 1539 m A. Kulvietis įkuria 1-ą aukštesniąją evangelikų m-klą, kur
ruošiama studijoms V Europos univer. 1570 m įkurta Vilniuje jezuitų kolegija, kuri po 9 m tapo universitetu. Pagr dėmesys- kalbų mokymui. Palaipsniui mokymo turinys papildomas graikų filosofija, romėnų autorių studijomis, pradėta mokyti istorijos, lot k. Praktikuojamas mechaninis kalimas.

Šviet raida 18 a. Pradėta neturtingų v mokymu. Vilniuje , Ukmerg , Panevž steigėsi prad m-klos, kolegijos. 1773 m įsteigta edukacinė komisija-ji kūrė 1-mą Europoje valstyb šviet sistemą, išplėtė m-klų tinklą. VU buvo pavesta vadovauti vid m-kloms. Vidur m-klos:1. apygardos(6 klasių)2 apygardėlės (3kl). Daugelyje prad m-klų mokoma liet kalba. Edukacinė komisija nustatė privalomą pradžios mokslą 7-12 m, bet nepavyko įgyvendinti. 1775 m Vilniuje įsteigta 1-oji mokytojams pasauliečiams rengti mokytojų seminarija. 18 a pab Liet veikė ~320 prad, 12 vid, 6 spec m-klos ir VU. 18 a pab–dideli pasikeitimai, panaikinamas Jezuitų ordinas, mokymo organizavimas ir kontrolė pereina į valstybės rankas. Lt ir Lenkijoje šviet ėmė vadovauti aukštosios m-klos. Liet vyriausiąja m-kla tapo Vilniaus Jezuitų akademija. Eduk komisija ėmė prižiūrėti ir parapijines m-klas., bet pagr dėmesį skyrė vid ir aukštosioms m-kloms: plačiau dėstomi gamtos mokslai, panaikintos tikybos pamokos, daugiau istorijos ir geografijos, dėl politinių bei prekybinių santykių raidos m-klose reikia dėstyti svetimas kalbas. 1795 m Lt prijungus prie Rusijos, įsigalėjo Rusijos m-klų nuostatai, nors iš pradžių m-klų struktūra mažai kito.

Mokslas 19 a. Šio a pradžioje dėl karų kraštas skurdo ir dėl lėšų trūkumo m-klos užsidarinėjo. 1805 eduk komisija nustojo veikti. 19 a Liet buvo carinės Rusijos imperijos dalis, vykdoma masinė rusifikacija. 1864 uždrausta spauda ir mokymas liet k iki 1905 slaptos m-klos. Po 1830 sukilimo greit uždaromas VU, kuriamos rusiškos m-klos. Iš vidur m-klų pašalinama liet ir lenkų istorija, gamtos mokslai, pradėta dėstyti rusų k., taikomi luominiai varžymai. Po 1863 sukilimo m-klų padėtis dar pablogėjo-uždraudžiama lot raidėmis liet spauda. Uždrausta mokytojauti lietuviams ir vaikams kalbėti lietuviškai. Slaptosiose m-klose mokoma liet kalba skaityti, rašyti, skaičiuoti, giesmių, maldų. Nuolatinis persekiojimas, todėl jos kėlėsi iš vienos vietos į kitą. Vaikus mokė įv amžiaus, visokų profesijų ir išsilavinimo žmonės-daraktoriai, palaikė ryšius su knygnešiais. Žymūs diraktoriai: G. Petkevičaitė-Bitė, P. Višinskis, J. Biliūnas. 19 a pab. Liet kūrėsi ž ūkio (Rietave), piešimo-muzikos (Vilniuje), muzikos(Plungėje), medicinos (Vilniuje), įv amatų m-klos.

Šveit 20 a. Nepriklausomoje LT (1918-1940) sukurta vieninga šviet sistema. Bendrojo lav m-klą sudarė 4-metė pradinė, 4-metė progimnazija ir 4-metė gimnazija. Buvo įv tipų gimnazijų: humanitarinės su lot k, gimnazijos su sustiprintu kalbų mokymu, gamtos, matematikos, komercinės. Nacional mažumų (lenkų, žydų) m-klose buvo dėstoma jų gimtąja kalba. Veikė valstybinės ir privačios m-klos. 1939-1940 m Liet buvo apie 2500 prad m-klų, 27 progimnaz ir 69 gimnaz. Veikė spec aukštesniosios m-klos. 1925 veikė 10 mokytojų seminarijų. Amatų m-klos iš pradžių buvo privačios, vėliau atsirado valstybinės. T p pradėta steigti aklųjų, kurčiųjų, nebylių, protiškai atsilikusių vaikų m-klos. 1927 steigiami vaikų darželiai. 1922 atidarytas universitetas Kaune, 1924 ŽŪA, 1933-Kauno konservatorija, 1935 – Klaipėdoje Ped U, o Vilniuje 1939. 1928 – privalomas prad mokslas. 1934 m-klos reforma. Nuo 1940 Liet TSRS sudėtyje, m-klų sistema pagal TSRS. Nors šviet sistemoje buvo neigiamų elementų, šviet sparčiai plėtojosi. 1960 privalomas 8-metis mokymas. 1985 Liet – 1600 ikimokykl įstg, 2093 benr lav m-klos, 66 spec vidur m-klos, 12 aukštųjų. Nuo 1988 – šviet pertvarka, po 1990 atkūrus Liet Neprikl, keitėsi ir šviet sist struktūra, mokymo turinys. 1996-1997 veikė apie 150 darželių-m-klų, 820 prad, 580 pagrind, 700 vid, 25 gimnazijos. 15 aukštųjų-7 univ, 6 akadem, 2 institutai, 3 seminarijos. Organizuojant šviet labai svarbu žinoti bendras nuostatas, kurios vadinamos principais–pagr teiginiai, kuriais remiantis organizuojama valst šviet sistema ir vykdoma jos įstaigų veikla. Remiantis LR šviet įstatymu, t p pedag teorijos teiginiais, šviet įstg patirtimi ir pan tikslinga vardinti tokius šviet organizavimo principus:1.humaniškumas-asmens vertinimo, jo pasirinkimo laisvės ir atsakomybės teigimas.2.demokratiškumas-mokymasis ir gebėjimas grįsti gyvenimą įsisąmonintomis demokrat vertybėmis;3.nacionalumas-įsipareigojimas liet kultūrai, rūpestis jos išsaugojimo ir istorinio tęstinumo.4.atsinaujinimas–atvirumas kaitai ir kritiškas naujo priėmimas, išlaikant universalias dorovės normas ir nacional branduolį. Šviet sist sudaro formalioji (valstybės reglamentuojamos ir kontroliuojamos m-klos, egzaminai, diplomas. Nuosekliojo šviet sistemą apima ikimokykl ugd įstaigas, vaiko ir jaunimo bendr lav m-klas. Nenuosekliojo šviet sist apima suaug formaliąsias mokymosi įstaigas, bibliotekos, teatrai, kursai…)

6.Mokytojas-ugdytojas, jo profesiniai ypatumai ,ped. meistriškumo sąlygos.

M-kla-sudėtinė gyvenimo dalis. Ji-kaip mokymo įstaiga kuria žm, kaip kūrėją. Nuo mok. a savybių,jų charakterio bruožų, prof. kompetencijos daug priklausys jaunosios kartos
efektyvumas. Svarbi netik mok. prof. kvalifikacija:išskirtinė reikmė tenka mok.profesijai. Mok.a savybių reikšmė ugdomojoje veikloje ryški visų laikų mąstytojų pasisakymuose apie mokytoją. Mok. a-visuma prof., pedagoginių, psichol.-social. a savybių, sąlygojančių sėkmingą pedagoginę mok.veiklą. Mok.-a, daranti didelę įtaką kitų žm a vystymuisi.Todėl iš mok. reikalaujama, kad jis perteiktų ne vien mokslo žinias, bet ir įgūdžius,domėjimąsi mokslu,turėtų pilietiškumo jausmą,būtų komunikabilus,jaustų atsakomybę šeimai. Mok. turi gerai išmanyti, įvaldyti:1.Dėstomą discipliną, išsiaiškinti ką mokiniai sunkiausiai įsisavina;2.LT švietimo koncepciją, ugdymo tikslus ir uždavinius;3.Dorinius, kultūrinius, patriotinius(o taip pat ekonominius,darbinius) reikalavimus keliamus tėvams;4.Praktiškai įvaldyti bendrosios pedagogikos,psichol, fiziologijos,ugdomojo proc metodikos pagrindus;5.Bendravimo,kalbos kultūros logikos,edukologijos pagrindus;6.Būti susipažinęs su bendramokslinėmis discip.:matematika,fizika chemija ir kt. Priklausomai nuo jo pasirinktos prof.reikalavimų.

Mokykloje mokyt atlieka keletą svarbių vaidmenų:kl lyderio,dalyko mok.,auklėtojo,patyrusio ir pasitikėjimą keliančio vyresnio draugo(mentoriaus). Mokyt privalo visą gyvenimą mokytis,atnaujinti ne tik dalykines žinias, bet ir bendrąsias. Toks mokyt sąmoningai žiūri į savo a ir prof.tobulėjimą, priima brandžius prof.sprendimus,šiltai bendrauja su mokiniais, padeda mokiniams save realizuoti. Mok.-vienas iš nedaugelio žmonių, kurio a glaudžiai susijusi su jo veiklos rezultatais. Ugdydamas auklėtinį, kaip a, mokyt kuria visuomenės ateitį.Mokyt paskirtis perduoti mok mokslo pagrindus. T.p. reikia šiomis žiniomis išmokyti naudotis praktiškai, formuoti jo įgūdžius, lavinti gebėjimus. Reikia, kad mokyt išmoktų kritiškai mąstyti,būtų komunikabilus.Mokyt vertinamas ne tik kaip specialistas, bet ir kaip a, žm, pilietis, sugebantis šviesti, lavinti praktiškai, psichiškai ir dvasiškai tobulinti ugdytinį, padarytį iš jo harmoningą a, humanišką žm. Pedagogui svarbu pažinti ne tik save, bet ir kt. žmones. Mokyt yra būtinas pedagogo pašaukimas-asmenybės charakterio, motyvacinių savybių visuma, svarbu greitas orientavimasis. Reikia ir pedagoginio meistriškumo, kuris yra įgyjamas,jis yra vienas svarbiausių autoriteto veiksnių. Jis pasiekiamas nuolat tobulinant ped. veiklos mokėjimus ir įgūdžius. Ped. mokėjimai:a) sudominti vaikus,b)sudėtingus dalykus padaryti paprastais,c)greitai ir tiksliai įžvelgti v vidinius pergyvenimus ir pedagogiškai į juos reaguoti,d)valdyti save ,kalbą. Kvalifikacijos tobulinimas nenutrūkstamas procesas, suaugusiųjų švietimo sudėtinė dalis. Skirstomas į formalųjį ir neformalųjį. Formalusis-dėstomojo dalyko ir jo metodikos kursai: pedagogika, psichologija, humanitarinių ir socialinių disciplinų kursai, tikslinės stažuotės. Neformalusis- tai savarankiška pedagogo saviugda, kurią skatina švietimo įstaigos ir valstybė remia tiek, kiek kurso turinys atitinka mokyklos interesus.Pedagogo prof.pasirengimo lygis nustatomas suteikiant kvalifikacinę kategoriją atestacijos metu. Pedagogo atlyginimo dydis priklauso nuo kvalifikacinių kategorijų,kurių suteikimo tvarką nustato Švietimo ir mokslo ministerija.

7.Mokymas-ugd m-kloje pagrindas.Šiuolaikinės didaktikos problemos.

Pagr veikla m-kloje-mokymas. Mokymo svarba nemažėja, bet m-kla šiomis dienomis nėra vienintelis žinių šaltinis, vaikai gauna tik apie 20 proc visos naujos informacijos ir todėl m-kla turi padėti susisteminti įgytas ne m-kloje žinias. Svarb m-klos f-ja- teigti žinias ir jas apibendrinti, gautas iš įvairių šaltinių. Mokymas yra tolesnio savarankiškumo mokymo pagrindas. Sunku orientuotis gausiame informacijos sraute, nežinant mokslo žinių pagrindų. O svarbiausias žinias mok perims tik tada, kai perims šiuolaikinės kultūros pagrindus. Mok proc metu pratęsiamas v ugd prasidėjęs šeimoje, padedama vystytis a. Nors m-kloje svarbiausia veikla mokymas, bet m-kloje siekiama ie auklėti, nes m-kla–ugd įstaiga, kur šalia mokymo vyksta ir didelė užklasinė veikla. Mokant t p auklėjama, nors m-kloje svarbiausia mokyti. Mokymasis savo turiniu, reikšmę ir pan skirtingo a vaikams-skirtingas. Jaunesnio a v perima tik elemtarias žinias, mokosi apie žm, gamtą, skaityti, rašyt, skaičiuot. Kuo aukštesnė klasė tuo mokytis sunkiau, pereinama prie dalykinės sistemos, įgyjama mokslinių žinių pagrindai. Kad m-kla darytų kuo didesnę teigiamą įtaką asmenybės vid pasauliui ir elgesiui, turi ne tik perimti žinias, bet ir tikėti jų teisingumu, reikalingumu, naudingumu. Mokymasis iš mokinių pusės turi pasirenkamąjį pobūdį, ne viską mokiniai nori priimti. Mokymo užd dabart sąlygom:1.mokymas turi teigti, plėtoti, apibendrinti žinias, kurios atitinka, dabartinį kultūros lygį. Žinios turi padėti tolimesniame gyvenime, sudaryti pagrindą pasirenkant gyvenimo kelią.2. mokymo procese reikia kuo efektyviau formuoti, lavinti profesinius bei intelektualinius mokėjimus ir įgūdžius, mokyti panaudoti žinias įv veiklose. 3.žinių įgijimas–prot lav būdas. Mok proc svarbus ugdant intelektą, valią, kūrybinį mąstymą. 4.Tik žinių dėka galim pažinti pasaulį. Todėl reikia mokyti taikyti žinias gyvenime, kad pažinti naujus reiškinius. 5.Žinios reikalingos
auklėjimui. Didėja žinių auklėjamoji įtaka, todėl reikia pratinti mok kuo aktyviau veikti. 6.reikia skatinti domėjimąsi naujienomis, išugdyti pagarbų požiūrį į mokslą. 7.rengti, ruošti nenutrūkstamą mokymuisi, pastoviam tobulinimuisi. 8.norint kuo sėkmingiau ugdyti būtina, kad šviet sistema, mokymas būtų humaniškas, demokratiškas.

Didaktika-pati svarbiausia pedagogikos dalis, tai mokymo teorija, nes ji tiria kaip įgyjamos žinios, lavinama ir auklėjama mokym procese. Ypatinga šiuolaikinės didaktikos problema–požiūris į žinias. Neturintys svarbių žinių pagrindų negali suprasti ir naujų dalykų, orientuotis gausiame mokslinės, politinės, techninės ir kt literatūros sraute, žiniasklaidos pateikiamoje inform. Jaunoji karta mokės greitai ir kompetetingai rasti tai, kas svarbiausia, reikalingiausia, galės plėtoti mokslą, techniką, gamybą, meną… tik tada kai bus perėmusi svarbiausius šiuolaikinės visuom kultūr dalykus. Problemos: Ko mokyti? Labai svarbu, kad žinios būtų prieinamos mok, atsižvelgiama ir į jų amžiaus tarpsnio, ir į individual ypatybes, siejamos su gyvenimu, mokymo dalykų integracija,-tai ypač svarbios šiuolaik didak problemos. Sėkmingai išmokti mokslo pagrindus ypač trukdo perkrautas mok tur, nenoras ir negebėjimas atsisakyti mokymo progr mažai reikšmingų, antraeilių dalykų. Kaip mokyti? Reikia parodyti kaip mokyt konkretinti mok turinį, išskirti svarbiausius dalykus, kaip racionaliais metodais ir būdais suprantamai pateikti žinias, sieti jas su gyvenimu, mokinių patirtimi…Kad mokiniai kuo geriau įsisavintų pateikiamas žinias, mokyt turi duoti ne tik frontalias, bet ir grupines bei individual užduotis, taikyti įv techn ir kt vaizd priemones, įv mok metodus…Svarbu mokyti mokinius vertinti, daryti išvadas, įjungti naują inform į jau turimų žinių srautą, taikyti jas praktikoje. Mokinys ir pats turi norėti priimti žinias. (toliau kurti patiems)

8. Mokymas, jo esmė, grandys. Moks pažinimo ir mokymosi santykis.

Mokymasis-specifinė protinė veikla, sudėtingas procesas. Mokymo sėkmė prikl nuo mokytojo sugebėjimo organizuoti mok procesą, pačių mokinių pastangų, amžiaus, individualių sugebėjimų ir t.t. Kuo aukštesnė klasė, tuo sunkiau mokytis. Mokymo procese dalyvauja skirtingos asmenybės–mokytojai ir mokiniai. Jų santykiai l įv., nes jų interesai, gebėjimai, vertinimai, požiūriai skirtingi. Mok turinys ne visada atitinka mokinių galimybes. Dabar sudėtinga, nes nėra alternatyvių vadovėlių, mokymo programų. Sunku įdomiai organizuoti mokymą, sudomint, priversti aktyviai dirbti mokinius. Kai mokinys negali sėkmingai mokytis, jis visai nenori mokytis ir aktyviai dirbti pamokoje. Ieškoma kaip pagreitinti ir palengvinti mokymąsi. Iš kt pusės–sparti visuomenės raida reikalauja ir daugiau žinių. Svarbu santykiai mokymosi procese, o mokymasis-bendravimas, įv santykiai. Rezultatyvumą lemia tarpusavio supratimas. Mokymas-dvipusis procesas. Jam reikšminga mokytojų ir mokinių sąveika. Kam prikl lemiamas vaidmuo mok proc-mokytojui ar mokiniui? Iki 19 a vid vyravo nuomonė, kad mokyt yra pagr ir viską lemiantis, o mok turi besąlygiškai klausyti ir vykdyti visus nurodymus. Vyravo žodiniai mokymo metodai, žinias mokiniams reikėjo įsiminti mechaniškai, nereikėjo suprasti. Neskatinamas savarankiškumas, aktyvumas. Mokytis buvo sunku ir neįdomu, todėl dažnai naudotos bausmės. Renesanse jau kalbama apie meilę ir pagarbą v ir kad mokyti turi spec tam pasiruošę mokyt. Kitas požiūris, kad mok proc pirmenybė prikl mokiniams ir jų interesams. Tam pritaria ir Ž Ž Ruso. Skatinti iniciatyvumą, savarankiškumą vaikui. Mokytojas turi nukreipti v reikiama linkme, bet mokiniai turi to nepastebėti. Siūloma atsisakyti pamokos, kad su kiekvienu dirbti individualiai-Daltono planas. Montesori-pasisako prieš vaiko asmenybės slopinimą. Mokyt t b tik konsultantas. Valdorfo m-kla-dėmesio centre v ir jo interesai. Plačiai paplitęs ir trečias požiūris, kad mokyt ir mokiniai yra lygiaverčiai partneriai. Juos sieja bendri interesai, veikla. Svarbu, kad jie vienas kitą suprastų ir palaikytų, pasitikėtų, gerbtų vienas kitą. Taip manė: Gudaitis, Laužikas ir kt. Bet vis tik, vadovaujanti vaidmenį mok proc atlieka mokyt. Jis mok proc organizatorius. Nuo jo asm savybių ir pedag meistriškumo prikl mokinių aktyvumas mokantis. Mokyt turi sudominti, įtikinti žinių reikalingumu ir naudingumu. Bet ir nuo mokinių noro mokytis, požiūrio į žinias, gebėjimų prikl mokymo rezultatas. Jei dirbs noriai, tai rezultatai bus geresni. Organizuojant mokymą reikia atsižvelgti į interesus, patirtį. Mokymo prasmė ir tikslas-suteikti žinių ir jomis ugdyti. Mokymasis-protinė, sunki veikla. Mokytis reikia kas įdomu ir kas neįdomu, sunku ar lengva. Čia svarbu mokinio individualūs gebėjimai. Mokinių mokymasis yra žinių, mokėjimų, įgūdžių įgijimas, patirties perėmimas. Mokiniai lengviau įsimena tai, kas juos domina ir jiems atrodo svarbu.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 4690 žodžiai iš 9286 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.