Akcijų biržų internete apžvalga ir analizė
5 (100%) 1 vote

Akcijų biržų internete apžvalga ir analizė

VILNIAUS UNIVERSITETAS

KAUNO HUMANITARINIS FAKULTETAS

INFORMATIKOS KATEDRA

Ekonomikos studijų programa

Akcijų biržų Internete apžvalga ir analizė

Referatas

Kaunas 2007

Turinys

ĮVADAS……………………………………………………………………………………………………………………………………31. INTERNETO PAIEŠKOS SISTEMOS………………………………………………………………………………………4

1.1 Naudojimasis paieškos sistemomis…………………………………………………………………………………………..4

1.2 Detalesnė paieškos sustemų apžvalga………………………………………………………………………………………5

2. VERTYBINIŲ POPIERIŲ BIRŽOS IR JŲ VEIKLA LIETUVOJE………………………………………………7

2.1 Vertybiniai popieriai ir jų rinkos dalyviai………………………………………………………………………………….7

2.2 Investuotojų švietimas……………………………………………………………………………………………………………8

2.3 Kaip pradėti prekiauti akcijų biržoje?……………………………………………………………………………………..10

2.4 Investiciniai pasūlymai Lietuvoje…………………………………………………………………………………………..14

2.5 Lietuvos Nacionalinės vertybinių popierių biržos valdymas………………………………………………………17

2.6 Vertybinių popierių rinkos mitai Lietuvoje……………………………………………………………………………..18

IŠVADOS………………………………………………………………………………………………………………………………..20

LITERATŪRA…………………………………………………………………………………………………………………………21

Įvadas

Šis darbas- tai pagrindinių vertybinių popierių rinkos principų, būdingų Lietuvos rinkai, apžvalga. Kiekvienoje ekonomiškai išsivysčiusioje valstybėje egzistuoja vertybinių popierių rinkos. Pagal šios rinkos būklę galima nustatyti ir pačios šalies ekonominę būklę.

Be perstojo šurmulioja susijaudinusių žmonių minia. Kas išlošia milžiniškas sumas, kas patiria didelį nuostolį- visą tai varo iš proto. Ir ne tik brokerius( priekiautojus vertybiniais poperiais biržoje) apimė biržos karštligė. Jau kelinti metai kone kiekvienas domisi biržos tema vildamasis ten greit gauti didelių pinigų. Vienas kitas pasiryžta įdėti visas savo akcijas ir pradeda nuolat žvilgčioti į kursų lenteles. Tačiau prieš nuspręsdami „eiti į biržą” , reikia truputį apie ją išsiaiškinti. Biržą galima įsivaizduoti kaip didelę turgaus aikštę , kurioje siūloma, deramasi ir parduodama. Viskas sukasi apie vertybinius popierius . Tai reiškia, kad tu negauni jokių materialinių prekių, tik jų piniginę vertę.

Šio darbo objektas- akcijų biržos Lietuvoje.

Darbo tikslas- paanalizuoti vertybinių popierių biržos bruožus, taip pat pateikti patarimus pradedantiesiems investuotojams, supažindinti juos su akcijų biržų sistema, išsiaiškinti ką siūlo įvairios šios srities kompanijos Lietuvoje. Taip pat išsiaiškinti geriausius reikiamos informacijos paieškos būdus.

Tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai:

1. Išsiaiškinti informacijos radimo galimybes apie investicines kompanijas.

2. Išskirti geriausias pieškos sistemas ir jų galimybes.

3. Išsiaiškinti, kokie būna vertybiniai popieriai, kuo jie skiriasi vienas nuo kito.

4. Supažindinti su akcijų biržų veikimo principais.

5. Pateikti informaciją bent apie kelias investicines kompanijas.

6. Išsiaiškinti, kokios institucijos Lietuvoje atsakingos už vertybinių popierių biržos valdymą.

1. INTERNETO PAIEŠKŲ SISTEMOS

Paieškos sistemos (Search engines). Pažodžiui verčiant- paieškos variklis. Šio tipo sistemos dar vadinamos „vorais“ (spiders). Toks pavadinimas buvo pasirinktas todėl, kad paieškos varikliai nuolat lanko visas WWW vietas (sites).

Pagrindinis paieškos sistemų uždavinys yra naršymas po internetą ir ieškojimas informacijos, kuri vartotojui yra reikalinga. Šių paieškos sistemų objektai yra WWW dokumentai ir failai.

1.1 Naudojimasis paieškos sistemomis

Kaip naudotis šiomis paieškos sistemomis? Tai daryti yra labai paprasta. Atvertus bet kurios stoties tinklalapį, matome užklausos laukelį. Jame reikia įrašyti reikiamus užklausos žodžius ir nuspausti mygtuką „Search“, „Submit“ ar „Seek“. Šis užrašas kiekvienoje paieškos sistemoje gali būti skirtingas. Po mygtuko spustelėjimo netrukus turi pasirodyt tinklalapis su paieškos rezultatais. Rezultatų puslapyje turėtų būti pateikiamas tinklalapių sąrašas su trumpais aprašymais. Sąraše pateikiami tinklalapių adresai, antraštės ir aprašymai. Pagal juos galima spręsti ar rastas tinklalapis yra tinkamas.

Pieškos sistemos dažniausiai rastus rezultatus rūšiuoja taip, kad tinkamiausi būtų pirmesni. Paprastai nėra svarbu ar rasta 200 ar 200 000 dokumentų, bet mums tinkamiausias būna pirmuose dviejuose puslapiuose. Bet jei taip
nutinka, kad pirmuose puslapiuose reikiamos informacijos nėra, tada geriausia keisti paieškos sistemai duotus nurodymus.

Kaip turėtų būti formuojamos užklausos? Jas reikia formuoti pagal tam tikras taisykles. Nors kiekviena paieškos sistema turi savų ypatumų, bet yra ir visoms bendrų bruožų. Užklausa yra sudaroma iš raktinių žodžių (keywords). Tai turėtų būti specifiniai žodžiai, kurie labiausiai tikėtini tik jus dominančiuose tinklalapiuose. Pavyzdžiui, ieškant informacijos apie akcijų biržas (stock exchange), tinkamiausi raktiniai žodžiai būtų „stocks“, „stock exchange“. Didžiosios raidės naudojamos tik tada, kai žodyje jos visada turi būti didžiosios, nes yra tokios paieškos sistemos, kurios radusios didziąją raidę, ieško tiktai tiksliai taip parašytų žodžių. Taip pat svarbi uzklausoje esančių žodžių tvarka, nes kai kurios sistemos laiko svarbesniais tuos žodžius, kurie užklausoje yra pirmieji. Galbūt žodžių tvarka neturės įtakos rastų puslapių skaičiui, tačiau gali nulemti jų rikiavimo tvarką. Dažnai paieškos rezultatas būna keli tūkstančiai adresų, tarp kurių tik keli tinkami, todėl tai labai svarbu.

1.2 Detalesnė paieškos sistemų apžvalga

Internete yra daug paieškos sistemų. Visos jos dirba šiek tiek skirtingai, bet yra nuolat tobulinamos, todėl pasakyti kuri yra geriausia, neįmanoma. Kaip jau minėjau, gerus paieškos rezultatus galima gauti tik teisingai suformavus užklausą. Taip pat reiktų dar paminėti, jog frazės rašomos tarp kabučių, o ženklų „+“ ir „-„ naudojimas gali labai pagerinti rezultatus. Nėra užklausos formavimo būdo, kuris visada užtikrintų gerus rezultatus, todėl žinokite, kad gali tekti pasinaudoti keliomis paieškos sistemomis.

Kai kurių sistemų užklausose galima naudoti specialius žodžius url, title, host. domain arba site. Pavyzdžiui, paieškos sistema „AltaVista“ „supranta“ šiuos visus specialius žodžius. Jeigu užklausa bus url:online, tai stotys ras tuos tinklalapius, kurių adresuose yra žodis „online“. Taigi, svarbiausia reikia prisiminti, kad tik pateikus gerai suformuluotą užklausą, galima tikėtis gerų rezultatų.

Dabar norėčiau plačiau paanalizuoti dvi paieškos sistemas(vieną- lietuvišką, kitą- tarptautinę):

Search.lt yra bendro pobūdžio bei specializuotos informacijos paieškos sistema internete, turinti puslapių katalogą. Paieška veikia lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. Search.lt lietuviškoje dalyje pateikia dviejų tipų informaciją. Pirmasis tipas- tai teminis puslapių katalogas. Čia galima rasti nuorodas į daugelį, vienaip ar kitaip su Lietuva susijusių, tinklalapių bei pavienių puslapių, suskirstytų i patogias kategorijas. Puslapių sąrašas nuolat tikrinamas ir atnaujinamas. Antras tipas- lietuviškų puslapių indeksas. Čia įrašyti žodžiai bei kriterijai bus ieškomi visuose žinomuose lietuviškuose puslapiuose. Atnaujindami bazę serveriai dirba visą savaitę. Veikia paprasta ir išplėsta paieškos sistema. Išplėsta paieška nevykdoma puslapių kataloge, tik pačiuose puslapiuose. Norint surasti frazę, žodžius reikia rašyti tarp kabučių, pavyzdžiui: „Vilniaus universitetas“. „+“ prieš žodį reiškia, kad reikia rasti tuos dokumentus, kuriuose tas žodis yra, „-„ ženklas- kuriuose to žodžio nėra. Jei prie žodžio šaknies prirašysime žvaigždutę (*), bus rasti žodžiai su įvairiomis galūnėmis.

AltaVista buvo pirmoji gerai žinoma globaliosios paieškos sistema. Tai viena iš geriausių ir gana greitų paieškos sistemų. Šios paieškos sistemos privalumas tas, kad paiešką galima atlikti įvairiomis pasaulio kalbomis, tame tarpe ir lietuvių. AltaVista siūlo du paieškos modelius- paprastą ir išplėstą. Paprastame naudojami ženklai „+“ ir „-„, o išplėstame- operatoriai AND, OR ir NOT. Jeigu žodis turi būti tinklalapyje, tai prieš jį dedame ženklą „+“. Jei žodzio neturi būti tinklalapyje, tai prieš jį dedame ženklą „-„. Užklausos raktiniai žodžiai nagrinėjami po vieną, bet jei norime surasti frazę, ją reiktų rašyti tarp kabučių. Galime nurodyti nepilną žodį, o vietoj trūkstamų raidžių užrašyti žvaigždutės simbolį. Tai naudojama, kaip reikia rasti keletą žodžio formų, kurios skiriasi galūne.

Taigi, nagrinėjant savo temą, informacijos ieškosiu daugiausia naudojant šias paieškos sistemas. Jos man priimtiniausios ir labiausiai tenkina mano lūkesčius, tai yra greitai randu norimą informaciją.

2. VERTYBINIŲ POPIERIŲ BIRŽOS IR JŲ VEIKLA LIETUVOJE

Kas tai yra vertybiniai popieriai? Juos galima apbūdinti įvairiais aspektais, tačiau finansų valdymo aspektu vertybinius popierius jį išleidusiai korporacijai reiškia šios korporacijos finansinį įsipareigojimą, o vertybinio popieriaus savininkui tai yra finansinis įsipareigojimas.

Vertybiniai popieriai (securities)- akcijos, obligacijos ir kiti nuosavybės arba skolos dokumentai, naudojami atliekant finansines operacijas privačiame ir valstybiniame sektoriuose. Vertybiniai popieriai yra tol vertingi, kol pirkėjas įsitikinęs, kad jie bus išpirkti iš anksto nustatyta verte.

2.1 Vertybiniai popieriai ir jų rinkos dalyviai

Šiuolaikinėmis rinkos ekonomikos sąlygomis svarbus vaidmuo tenka vertybiniams popieriams. Vertybiniai
yra:

Akcijos- tai vertybiniai popieriai, patvirtinantys indėlį į akcinį kapitalą ir duodantys jo savininkui teisę gauti dividendą. Akcijos būna vardinėmis (neperduodamos ir neparduodamos), pareikštinėmis (perduodamos ir parduodamos), paprastosios (suteikia balsavimo teisę akcininkų susirinkime), privilegijuotos (nesuteikia balsavimo teisės).

Obligacijos- tai vertybiniai popieriai pažymintys, kad jų savininkas suteikė kreditą fiziniam arba juridiniam asmeniui, ir patvirtinantys fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą, grąžinti vertybiniame popieriuje nurodytu laiku jo savininkui šio vertybinio popieriaus nominalią kainą ir savininko teisę gauti iš anksto numatytas palūkanas už suteiktą kreditą. Obligacijos yra geras kreditavimo šaltinis. Jos būna konvertuojamos (gali būti keičiamos į bendrovės akcijas) ir vardinės (jų cirkuliavimas ribojamas).

Vekselis- vertybinis popierius, griežtai pažymintis įstatymo reglamentuotos formos raštišką piniginį įsipareigojimą, išduodamą besiskolinančiojo kreditoriui, ir suteikiantis teisę reikalauti iš pasiskolinusio nustatytu laiku sumokėti sumą, nurodytą vekselyje.

Taip pat verybiniais popieriais laikomi opcionai, hipotekos lakštai, būsimieji sandoriai (ateities sutartys).

Vertybiniai popieriai gali būti trumpalaikiai (iki 1 metų) ir ilgalaikiai (ilgesniam laikui). Be to gali būti ir nuosavybės vertybiniai popieriai (paprastosios, privilegijuotos akcijos).

Bet kurioje vertybinių popierių rinkoje pagrindinis dalyvis yra emitentas. Tai rinkos subjetas, norintis pritraukti laisvas investuotojų lėšas, nustatyta tvarka, savo vardu išleisdamas vertybinius popierius. Juo gali būti akcinė bendrovė, investicinė akcinė bendrovė, bankas, valstybė.

Kiti vertybinių popierių rinkos dalyviai yra:

Akcininkai ir investuotojai- tai fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie įstatymo nustatyta tvarka turi įsigyję bent vieną kokios nors bendrovės vertybinį popierių.

Klientai- tai fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie naudojasi finansų maklerio įmonių (FMĮ) teikiamomis paslaugomis, perkant ir parduodant vertybinių popierių biržinėje ir užbiržinėje rinkoje, yra konsultuojami investavimo klausimais, suteikia makleriams įgaliojimus tvarkyti ir valdyti jų vertybinių popierių paketą, FMĮ turi atsidarę vertybinių popierių sąskaitas.

Finansų maklerio įmonė- tai bet kurios rūšies specializuota įmonė gavusi licenciją verstis tar[ininkavimo veikla vertybinių popierių rinkoje. Ji savo klientų vardu, naudodama lėšas, atlieka vertybinių popierių pirkimo ir paradvimo operacijas, konsultuoja investuotojus, valdo savo klientų vertybinių popierių paketus, atidaro jų vertybinių popierių ir pinigų sąskaitas ir yra atsakinga už klientų nuosavybės teisės i vertybinių popierių įrodymą. Tarp FMĮ ir klientų turi būti sudarytos raštiškos sutartys pagal vertybinių popierių komisijos patvirtintas taisykles.

Makleris- atlieka tarpininkavimo vaidmenį: jis yra verybinių popierių rinkos dalyvis ir organizatorius, atsakingas už teisingą pavedimų vydymą. Makleris rizikuoja tik tiek, kiek bus atsakingas už išankstinį kliento vertybinių popierių ir pinigų sąskaitų patikrinimą. Mokestis makleriui dažniausiai yra procentas nuo sandorio apimties, bet gali būti ir fiksuotas mokestis.

Vertybinių popierių birža- specializuota nepelno įmonė, įsteigta dėl vertybinių popierių pasiūlos ir paklausos koncentravimo, sudaranti galimybę visiems rinkos subjektams per FMĮ operatyviai sudaryti sandorius, atsižvelgiant į kursą, atspindintį susiklosčiusią vertybinių popierių rinkos konjuktyvą. Ji formuoja oficialųjį, einamąjį ir kitus prekybos sąrašus. O tai skatina sąžiningą vertybinių popierių prekybą ir užkerta kelią manipuliavimui kainomis ir kitiems nesąžiningiems veiksmams.

Kliringo bankas- insititucija, užtikrinanti piniginių atsiskaitymų ir sandorių įvykdymą tarp FMĮ ir bankų.

Investiciniai konsultantai- fiziniai ir juridiniai asmenys, teikiantys konsultacines paslaugas vertybinių popierių emitentams.

Instituciniai investuotojai- tai draudimo kompanijos, pensijiniai fondai, labdaros organizacijos- pelno nesiekiančios įmonės. Jie valdo ištisus vertybinių popierių paketus, yra stambūs investuotojai, profesionaliai dirbantys vertybinių popierių rinkoje.

2.2 Investuotojų švietimas

Taigi pradėsime nuo apibrėžimo. Akcijos- tai nuosavybės vertybiniai popieriai, kuriuos įsigyjęs asmuo, įgyja tam tikrų teisių, pavyzdžiui teisę dalyvauti bendrovės valdyme, tai yra balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, teisę gauti dividendus, teisę į bendrovės turto dalį, likusią po bendrovės likvidavimo. Priklausomai nuo to, kiek akcijų asmuo įsigijo, jis tampa bendrovės bendrasavininku ar vieninteliu savininku. Kiekviena akcija yra maža bendrovės dalelė ir asmuo jų gali įsigyti mažesnį ar didesnį skaičių- priklauso nuo to, kiek asmuo gali tam skirti pinigų.

Gana dažnai žmonės įsivaizduoja, kad akcija – tai materialus daiktas, tai yra tam tikras popieriaus lakštas su vandens ženklais ir atitinkamais įrašais jame. Labai svarbu žinoti, kad taip būna ne visais atvejais. Įsigydami akcinės bendrovės akcijų, tokių materialių akcijų akcininkai negauna, nes akcinių bendrovių akcijos gali būti tik nematerialios. Įsigijus akcinės bendrovės akcijų, finansų
įmonėje yra atidaroma asmens vertybinių popierių sąskaita, kurioje fiksuojama, kiek ir kokių akcijų jis turi. Šiek tiek kitaip yra su uždarųjų akcinių bendrovių akcijomis, nes jos gali būti ir nematerialios, t.y. nuosavybė fiksuojama asmens vertybinių popierių sąskaitoje, ir materialios, tai yra popieriaus lakštas su visais reikalingais rekvizitais.

Visos bendrovių akcijos yra vardinės, o pagal akcijų savininkams suteikiamas teises jos skirstomos į klases. Yra skiriamos dviejų klasių akcijos – paprastosios ir privilegijuotosios.

Akcijų klasė Panašumai Trūkumai

Paprastosios akcijos 1. Balsavimo teisė visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;

2. Teisė į dividendus, jeigu bendrovė dirba pelningai;

3. Galimybė bendrovės klestėjimo laikotarpiu gauti didesnius dividendus, negu privilegijuotųjų akcijų savininkai, kurių dividendai yra nustatyti bendrovės įstatuose.

1. Dividendai nėra garantuoti. Galimybė gauti dividendus atsiranda tik po to, kai jie išmokami privilegijuotųjų akcijų savininkams;

2. Paprastųjų akcijų savininkai yra paskutiniai tarp pretenduojančiųjų į likviduojamos bendrovės turtą.

3. Paprastosios akcijos negali būti konvertuojamos į privilegijuotąsias akcijas.

Privilegijuotosios akcijos 1. Teisė gauti nustatyto dydžio dividendus prieš išmokant juos paprastųjų akcijų savininkams;

2. Pirmenybė prieš paprastųjų akcijų savininkus gauti likviduojamos bendrovės turto dalį.

3. Privilegijuotosios akcijos gali būti konvertuojamos į paprastąsias akcijas.

1. Nesuteikia balsavimo teisės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;

2. Nėra galimybės gauti didesnio dydžio dividendų, nei nustatyta įstatuose;



Prieš investuojant pinigus į akcijas, nereikėtų pamiršti, kad visada egzistuoja su šiuo investavimo būdu susijusi rizika. Jeigu bendrovė dirba sėkmingai ir uždirba pelno, iš to naudos turi ir akcininkai. Visuotiniame akcininkų susirinkime akcininkai balsuodami patys nusprendžia, kaip paskirstyti uždirbtą pelną – ar jį skirti veiklos plėtrai, ar išmokėti dividendus. Jeigu bendrovės akcininkams pastoviai yra mokami dividendai, akcijų vertė gali kilti. Tačiau jeigu bendrovė dirba nuostolingai ar netgi bankrutuoja, jos akcijų vertė krinta, akcininkams dividendai nebemokami, investuotojas, investavęs į tokią bendrovę, tiesiog praranda savo pinigus. Nereikia pamiršti, kad dėl nenusisekusio bendrovės likimo ne visada reikėtų kaltinti vien tik vadovybę ar nesėkmingai susiklosčiusias tam tikras aplinkybes. Egzistuoja ir tokie rizikos faktoriai kaip bendra vertybinių popierių rinkos būklė ar šalies ekonominė situacija, kuri gali labai stipriai paveikti akcijų kainą. Be to, yra ir tokių bendrovių akcijų, kurias sunku parduoti, nes visiškai nėra paklausos, t.y. tiesiog nėra kam jų parduoti. Dėl to be galo svarbu teisingai pasirinkti, į kurią bendrovę investuoti savo pinigus. Pasirenkant savo investicijų objektą, visada reikėtų atsižvelgti į tokius veiksnius kaip bendrovės vadovybė, finansinė būklė, pardavimai ir pajamos, dividendų mokėjimas, perspektyvos, konkurencingumas ir t.t. Išmintingas investuotojas, prieš priimdamas sprendimą investuoti savo pinigus, visada patikrins minėtus veiksnius ir atsižvelgs į juos arba kreipsis į profesionalius finansų patarėjus, kurie yra savo darbo žinovai ir gali patarti, kur ir kaip investuoti pinigus.

2.3 Kaip pradėti prekiauti akcijų biržoje?

Kiekvienas, susidomėjęs akcijų birža, pasiryžta į ją įeiti, ir susiduria su krūva klausimų, kurių pagrindinis: O nuo ko pradėti?

Investavimas biržoje vilioja sąlyginai greitais, dideliais pelnais bei mažu startiniu kapitalu. Sakysim, UAB’ui įkurti reikia minimum 10 000 lt. plius steigimo išlaidos. Biržoje tokio kaip minimumo nėra. Mažiausią investuojamą sumą sudaro vienos akcijos kaina plius maklerio komisiniai. Mane tikrai užginčys, kad į akcijų biržą su mažesne suma nei 1000 lt neverta eiti. Taip, sutinku. Tačiau ne kiekvienas pradedantysis, visų pirma, turi tokią rizikai skirtą sumą; antra, svarbu padaryti pirmą žingsnį, tegul ir su gerokai mažesne suma. Jei investuojama ilgam laikui, turimas planas ir strategija, tai suma, už kurią perkamos akcijos nėra svarbi. Bet jei mes ateinam spekuliuoti, “gaudyti bangas”, tai 1000 lt tikrai yra per mažai (bet pabandyti galima). Žodžiu, investavimas į akcijas yra rizikingas “žaidimas”, tačiau įsisavinus reikalingą informaciją, galima tapti labai sėkmingu investuotoju ar spekuliantu.

Taigi, mes atradome akcijų biržą. Kas toliau? Ką iš pradžių reikia daryti? Kaip ir kur perkamos/parduodamos akcijos? Kaip ir kur stebima birža? Su kuo, pagaliau, ta birža ir tos akcijos valgomos? Natūralūs klausimai beveik visiems pradedantiesiems. Pabandom čia sudėlioti taškus.

Pirkti akcijas biržoje galima tik per tarpininkus, t.y. per finansų maklerių įmones (FMĮ), kurios yra biržos (ar net kelių biržų) nariai, ir mūsų vardu vykdo biržoje transakcijas. Dauguma FMĮ teikia savo klientams ir daugiau paslaugų, bet pačioje pradžioje pilnai užtenka išsirinkti vieną FMĮ (daug kas turi sąskaitas keliose Lietuvos FMĮ, taip gaudamas jam patraukliausią paslaugų paketą), atidaryti vertybinių popierių sąskaitą, pervesti pinigus ir pradėti prekiauti.

Lietuvoje veikiančios FMĮ Vilniaus biržos narės:

1. Finasta
(FNS)

2. Finbaltus (FNB)

3. Jūsų tarpininkas (JTR)

4. Orion Securities (ORN)

5. SG finansai (SGS)

6. Suprema (SRM)

7. MP Investment Bank hf. (MPB)

8. DNB NORD bankas (NDL)

9. Hansabankas (HNB)

10. Nordea bankas (NRD)

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2863 žodžiai iš 5722 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.