Akcijų biržų internete apžvalga ir analizė
5 (100%) 1 vote

Akcijų biržų internete apžvalga ir analizė

VILNIAUS UNIVERSITETAS

KAUNO HUMANITARINIS FAKULTETAS

INFORMATIKOS KATEDRA

Ekonomikos studijų programa

Akcijų biržų Internete apžvalga ir analizė

Referatas

Kaunas 2007

Turinys

ĮVADAS……………………………………………………………………………………………………………………………………31. INTERNETO PAIEŠKOS SISTEMOS………………………………………………………………………………………4

1.1 Naudojimasis paieškos sistemomis…………………………………………………………………………………………..4

1.2 Detalesnė paieškos sustemų apžvalga………………………………………………………………………………………5

2. VERTYBINIŲ POPIERIŲ BIRŽOS IR JŲ VEIKLA LIETUVOJE………………………………………………7

2.1 Vertybiniai popieriai ir jų rinkos dalyviai………………………………………………………………………………….7

2.2 Investuotojų švietimas……………………………………………………………………………………………………………8

2.3 Kaip pradėti prekiauti akcijų biržoje?……………………………………………………………………………………..10

2.4 Investiciniai pasūlymai Lietuvoje…………………………………………………………………………………………..14

2.5 Lietuvos Nacionalinės vertybinių popierių biržos valdymas………………………………………………………17

2.6 Vertybinių popierių rinkos mitai Lietuvoje……………………………………………………………………………..18

IŠVADOS………………………………………………………………………………………………………………………………..20

LITERATŪRA…………………………………………………………………………………………………………………………21

Įvadas

Šis darbas- tai pagrindinių vertybinių popierių rinkos principų, būdingų Lietuvos rinkai, apžvalga. Kiekvienoje ekonomiškai išsivysčiusioje valstybėje egzistuoja vertybinių popierių rinkos. Pagal šios rinkos būklę galima nustatyti ir pačios šalies ekonominę būklę.

Be perstojo šurmulioja susijaudinusių žmonių minia. Kas išlošia milžiniškas sumas, kas patiria didelį nuostolį- visą tai varo iš proto. Ir ne tik brokerius( priekiautojus vertybiniais poperiais biržoje) apimė biržos karštligė. Jau kelinti metai kone kiekvienas domisi biržos tema vildamasis ten greit gauti didelių pinigų. Vienas kitas pasiryžta įdėti visas savo akcijas ir pradeda nuolat žvilgčioti į kursų lenteles. Tačiau prieš nuspręsdami „eiti į biržą” , reikia truputį apie ją išsiaiškinti. Biržą galima įsivaizduoti kaip didelę turgaus aikštę , kurioje siūloma, deramasi ir parduodama. Viskas sukasi apie vertybinius popierius . Tai reiškia, kad tu negauni jokių materialinių prekių, tik jų piniginę vertę.

Šio darbo objektas- akcijų biržos Lietuvoje.

Darbo tikslas- paanalizuoti vertybinių popierių biržos bruožus, taip pat pateikti patarimus pradedantiesiems investuotojams, supažindinti juos su akcijų biržų sistema, išsiaiškinti ką siūlo įvairios šios srities kompanijos Lietuvoje. Taip pat išsiaiškinti geriausius reikiamos informacijos paieškos būdus.

Tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai:

1. Išsiaiškinti informacijos radimo galimybes apie investicines kompanijas.

2. Išskirti geriausias pieškos sistemas ir jų galimybes.

3. Išsiaiškinti, kokie būna vertybiniai popieriai, kuo jie skiriasi vienas nuo kito.

4. Supažindinti su akcijų biržų veikimo principais.

5. Pateikti informaciją bent apie kelias investicines kompanijas.

6. Išsiaiškinti, kokios institucijos Lietuvoje atsakingos už vertybinių popierių biržos valdymą.

1. INTERNETO PAIEŠKŲ SISTEMOS

Paieškos sistemos (Search engines). Pažodžiui verčiant- paieškos variklis. Šio tipo sistemos dar vadinamos „vorais“ (spiders). Toks pavadinimas buvo pasirinktas todėl, kad paieškos varikliai nuolat lanko visas WWW vietas (sites).

Pagrindinis paieškos sistemų uždavinys yra naršymas po internetą ir ieškojimas informacijos, kuri vartotojui yra reikalinga. Šių paieškos sistemų objektai yra WWW dokumentai ir failai.

1.1 Naudojimasis paieškos sistemomis

Kaip naudotis šiomis paieškos sistemomis? Tai daryti yra labai paprasta. Atvertus bet kurios stoties tinklalapį, matome užklausos laukelį. Jame reikia įrašyti reikiamus užklausos žodžius ir nuspausti mygtuką „Search“, „Submit“ ar „Seek“. Šis užrašas kiekvienoje paieškos sistemoje gali būti skirtingas. Po mygtuko spustelėjimo netrukus turi pasirodyt tinklalapis su paieškos rezultatais. Rezultatų puslapyje turėtų būti pateikiamas tinklalapių sąrašas su trumpais aprašymais. Sąraše pateikiami tinklalapių adresai, antraštės ir aprašymai. Pagal juos galima spręsti ar rastas tinklalapis yra tinkamas.

Pieškos sistemos dažniausiai rastus rezultatus rūšiuoja taip, kad tinkamiausi būtų pirmesni. Paprastai nėra svarbu ar rasta 200 ar 200 000 dokumentų, bet mums tinkamiausias būna pirmuose dviejuose puslapiuose. Bet jei taip
nutinka, kad pirmuose puslapiuose reikiamos informacijos nėra, tada geriausia keisti paieškos sistemai duotus nurodymus.

Kaip turėtų būti formuojamos užklausos? Jas reikia formuoti pagal tam tikras taisykles. Nors kiekviena paieškos sistema turi savų ypatumų, bet yra ir visoms bendrų bruožų. Užklausa yra sudaroma iš raktinių žodžių (keywords). Tai turėtų būti specifiniai žodžiai, kurie labiausiai tikėtini tik jus dominančiuose tinklalapiuose. Pavyzdžiui, ieškant informacijos apie akcijų biržas (stock exchange), tinkamiausi raktiniai žodžiai būtų „stocks“, „stock exchange“. Didžiosios raidės naudojamos tik tada, kai žodyje jos visada turi būti didžiosios, nes yra tokios paieškos sistemos, kurios radusios didziąją raidę, ieško tiktai tiksliai taip parašytų žodžių. Taip pat svarbi uzklausoje esančių žodžių tvarka, nes kai kurios sistemos laiko svarbesniais tuos žodžius, kurie užklausoje yra pirmieji. Galbūt žodžių tvarka neturės įtakos rastų puslapių skaičiui, tačiau gali nulemti jų rikiavimo tvarką. Dažnai paieškos rezultatas būna keli tūkstančiai adresų, tarp kurių tik keli tinkami, todėl tai labai svarbu.

1.2 Detalesnė paieškos sistemų apžvalga

Internete yra daug paieškos sistemų. Visos jos dirba šiek tiek skirtingai, bet yra nuolat tobulinamos, todėl pasakyti kuri yra geriausia, neįmanoma. Kaip jau minėjau, gerus paieškos rezultatus galima gauti tik teisingai suformavus užklausą. Taip pat reiktų dar paminėti, jog frazės rašomos tarp kabučių, o ženklų „+“ ir „-„ naudojimas gali labai pagerinti rezultatus. Nėra užklausos formavimo būdo, kuris visada užtikrintų gerus rezultatus, todėl žinokite, kad gali tekti pasinaudoti keliomis paieškos sistemomis.

Kai kurių sistemų užklausose galima naudoti specialius žodžius url, title, host. domain arba site. Pavyzdžiui, paieškos sistema „AltaVista“ „supranta“ šiuos visus specialius žodžius. Jeigu užklausa bus url:online, tai stotys ras tuos tinklalapius, kurių adresuose yra žodis „online“. Taigi, svarbiausia reikia prisiminti, kad tik pateikus gerai suformuluotą užklausą, galima tikėtis gerų rezultatų.

Dabar norėčiau plačiau paanalizuoti dvi paieškos sistemas(vieną- lietuvišką, kitą- tarptautinę):

Search.lt yra bendro pobūdžio bei specializuotos informacijos paieškos sistema internete, turinti puslapių katalogą. Paieška veikia lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. Search.lt lietuviškoje dalyje pateikia dviejų tipų informaciją. Pirmasis tipas- tai teminis puslapių katalogas. Čia galima rasti nuorodas į daugelį, vienaip ar kitaip su Lietuva susijusių, tinklalapių bei pavienių puslapių, suskirstytų i patogias kategorijas. Puslapių sąrašas nuolat tikrinamas ir atnaujinamas. Antras tipas- lietuviškų puslapių indeksas. Čia įrašyti žodžiai bei kriterijai bus ieškomi visuose žinomuose lietuviškuose puslapiuose. Atnaujindami bazę serveriai dirba visą savaitę. Veikia paprasta ir išplėsta paieškos sistema. Išplėsta paieška nevykdoma puslapių kataloge, tik pačiuose puslapiuose. Norint surasti frazę, žodžius reikia rašyti tarp kabučių, pavyzdžiui: „Vilniaus universitetas“. „+“ prieš žodį reiškia, kad reikia rasti tuos dokumentus, kuriuose tas žodis yra, „-„ ženklas- kuriuose to žodžio nėra. Jei prie žodžio šaknies prirašysime žvaigždutę (*), bus rasti žodžiai su įvairiomis galūnėmis.

AltaVista buvo pirmoji gerai žinoma globaliosios paieškos sistema. Tai viena iš geriausių ir gana greitų paieškos sistemų. Šios paieškos sistemos privalumas tas, kad paiešką galima atlikti įvairiomis pasaulio kalbomis, tame tarpe ir lietuvių. AltaVista siūlo du paieškos modelius- paprastą ir išplėstą. Paprastame naudojami ženklai „+“ ir „-„, o išplėstame- operatoriai AND, OR ir NOT. Jeigu žodis turi būti tinklalapyje, tai prieš jį dedame ženklą „+“. Jei žodzio neturi būti tinklalapyje, tai prieš jį dedame ženklą „-„. Užklausos raktiniai žodžiai nagrinėjami po vieną, bet jei norime surasti frazę, ją reiktų rašyti tarp kabučių. Galime nurodyti nepilną žodį, o vietoj trūkstamų raidžių užrašyti žvaigždutės simbolį. Tai naudojama, kaip reikia rasti keletą žodžio formų, kurios skiriasi galūne.

Taigi, nagrinėjant savo temą, informacijos ieškosiu daugiausia naudojant šias paieškos sistemas. Jos man priimtiniausios ir labiausiai tenkina mano lūkesčius, tai yra greitai randu norimą informaciją.

2. VERTYBINIŲ POPIERIŲ BIRŽOS IR JŲ VEIKLA LIETUVOJE

Kas tai yra vertybiniai popieriai? Juos galima apbūdinti įvairiais aspektais, tačiau finansų valdymo aspektu vertybinius popierius jį išleidusiai korporacijai reiškia šios korporacijos finansinį įsipareigojimą, o vertybinio popieriaus savininkui tai yra finansinis įsipareigojimas.

Vertybiniai popieriai (securities)- akcijos, obligacijos ir kiti nuosavybės arba skolos dokumentai, naudojami atliekant finansines operacijas privačiame ir valstybiniame sektoriuose. Vertybiniai popieriai yra tol vertingi, kol pirkėjas įsitikinęs, kad jie bus išpirkti iš anksto nustatyta verte.

2.1 Vertybiniai popieriai ir jų rinkos dalyviai

Šiuolaikinėmis rinkos ekonomikos sąlygomis svarbus vaidmuo tenka vertybiniams popieriams. Vertybiniai
yra:

Akcijos- tai vertybiniai popieriai, patvirtinantys indėlį į akcinį kapitalą ir duodantys jo savininkui teisę gauti dividendą. Akcijos būna vardinėmis (neperduodamos ir neparduodamos), pareikštinėmis (perduodamos ir parduodamos), paprastosios (suteikia balsavimo teisę akcininkų susirinkime), privilegijuotos (nesuteikia balsavimo teisės).

Obligacijos- tai vertybiniai popieriai pažymintys, kad jų savininkas suteikė kreditą fiziniam arba juridiniam asmeniui, ir patvirtinantys fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą, grąžinti vertybiniame popieriuje nurodytu laiku jo savininkui šio vertybinio popieriaus nominalią kainą ir savininko teisę gauti iš anksto numatytas palūkanas už suteiktą kreditą. Obligacijos yra geras kreditavimo šaltinis. Jos būna konvertuojamos (gali būti keičiamos į bendrovės akcijas) ir vardinės (jų cirkuliavimas ribojamas).

Vekselis- vertybinis popierius, griežtai pažymintis įstatymo reglamentuotos formos raštišką piniginį įsipareigojimą, išduodamą besiskolinančiojo kreditoriui, ir suteikiantis teisę reikalauti iš pasiskolinusio nustatytu laiku sumokėti sumą, nurodytą vekselyje.

Taip pat verybiniais popieriais laikomi opcionai, hipotekos lakštai, būsimieji sandoriai (ateities sutartys).

Vertybiniai popieriai gali būti trumpalaikiai (iki 1 metų) ir ilgalaikiai (ilgesniam laikui). Be to gali būti ir nuosavybės vertybiniai popieriai (paprastosios, privilegijuotos akcijos).

Bet kurioje vertybinių popierių rinkoje pagrindinis dalyvis yra emitentas. Tai rinkos subjetas, norintis pritraukti laisvas investuotojų lėšas, nustatyta tvarka, savo vardu išleisdamas vertybinius popierius. Juo gali būti akcinė bendrovė, investicinė akcinė bendrovė, bankas, valstybė.

Kiti vertybinių popierių rinkos dalyviai yra:

Akcininkai ir investuotojai- tai fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie įstatymo nustatyta tvarka turi įsigyję bent vieną kokios nors bendrovės vertybinį popierių.

Klientai- tai fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie naudojasi finansų maklerio įmonių (FMĮ) teikiamomis paslaugomis, perkant ir parduodant vertybinių popierių biržinėje ir užbiržinėje rinkoje, yra konsultuojami investavimo klausimais, suteikia makleriams įgaliojimus tvarkyti ir valdyti jų vertybinių popierių paketą, FMĮ turi atsidarę vertybinių popierių sąskaitas.

Finansų maklerio įmonė- tai bet kurios rūšies specializuota įmonė gavusi licenciją verstis tar[ininkavimo veikla vertybinių popierių rinkoje. Ji savo klientų vardu, naudodama lėšas, atlieka vertybinių popierių pirkimo ir paradvimo operacijas, konsultuoja investuotojus, valdo savo klientų vertybinių popierių paketus, atidaro jų vertybinių popierių ir pinigų sąskaitas ir yra atsakinga už klientų nuosavybės teisės i vertybinių popierių įrodymą. Tarp FMĮ ir klientų turi būti sudarytos raštiškos sutartys pagal vertybinių popierių komisijos patvirtintas taisykles.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1737 žodžiai iš 5718 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.