Aktyvieji mokymo metodai fizikos pamokoje
5 (100%) 1 vote

Aktyvieji mokymo metodai fizikos pamokoje

Šiaulių universitetas

Fizikos ir matematikos fakultetas

Fizikos katedra

Referatas

Aktyvieji mokymo metodai

fizikos pamokoje

Daiva Šiaudkulytė

Fizika – informatika

5 kursas

Šiauliai, 2004

Turinys

Įvadas 3

Aktyviųjų mokymo metodų samprata 4

Aktyviųjų mokymo metodų rūšys 5

Įtraukianti paskaita 5

Klausimų pateikimas 5

Klasės diskusija 6

Grupės diskusija 7

Svarbus įvykis 8

Atvejo analizė 9

Skaitymas 9

Minčių lietus 10

Jėgos lauko analizė 11

Mokinių interviu 12

Grupės pranešimas 13

Debatai arba pranešimas nurodytu klausimu 13

Vaidmenų atlikimas 14

Mokymosi kontraktas 14

Akvariumas 14

Aukcionai 15

Dėstymas etapais 15

Euritmijos metodas 15

Kampų metodas 15

Minčių ežys 16

Maltinukas 16

Meno metodas 16

Modelio metodas 17

Projektų kūrimas 17

Užmokyklinių užduočių metodas 17

Žmogaus pažinimo metodas 18

Aktyviųjų mokymo metodų pritaikymas fizikos pamokoje 19

Išvados 21

Literatūra 22

Įvadas

Ilgai buvo naudojami tradiciniai mokymo metodai, nuo kurių buvo

nedrąsu nutolti, ir pamokos tapo vienodos bei nuobodžios. Mokiniams buvo

stengiamasi suteikti kuo daugiau žinių. Tačiau šiandien atsirado galimybė

rinktis programas ir naudoti naujus metodus, kurie skatina mokinių

savarankiškumą, loginį mąstymą, pratina aktyviai dalyvauti ugdymo procese.

Aktyviųjų mokymo metodų samprata

Aktyvaus mokymosi metodai – tai būdas pasiekti tikslą. Jie padeda

mokytojams išdėstyti dalyko turinį taip, kad mokiniai lengviau

įsisąmonintų. Šiuo atžvilgiu svarbu ne tik žinių suvokimo, bet ir tų žinių

panaudojimo aspektas. Mokantis aktyviaisiais mokymosi metodais, įgyjama ir

žinių, ir gebėjimų.

Aktyvaus mokymosi metodai – tai pedagogikos įrankiai, kuriais

mokytojai naudojasi siekdami padėti mokiniams įsitraukti į kritinį mąstymą.

Kritinis mąstymas reiškia būdus, kuriais perdirbamos, sutelkiamos

ir apmąstomos žinios. Tai ne pats turinys, o informacijos apsvarstymo

procesas, kuris gali būti taikomas visose srityse.

Mes gyvename greitai besikeičiančiame ir nenuspėjamame pasaulyje.

Kad išliktume ir klestėtume, mums reikia išmokti tokių mąstymo būdų, kurie

nepasentų atsirandant naujoms specialybėms, naujai informacijai. Privalome

galvoti ne tik apie save pačius, bet ir apie didesnį pasaulį.

Gebėjimas kritiškai mąstyti:

➢ Skatina visuomenės atvirumą;

➢ Skatina tarpusavio supratimą, pagarbą, ryšius tarp žmonių;

➢ Ugdo mokinių ir mokytojų gebėjimą klausytis;

➢ Padeda suprasti įvairius požiūrius;

➢ Įgalina mokinius, pasinaudojant tuo, ko išmoko, suvokti

neapibrėžtų situacijų prasmę;

➢ Leidžia imtis naujos veiklos;

➢ Garantuoja mokinių mokymosi integralumą ir saviraišką.

Kritinis mąstymas nėra negatyvus, priešingai – jis pozityvus ir

produktyvus. Nors jis gali sukelti sunkumų, verčiančių patikrinti

ankstesnes prielaidas, kritinis mąstymas padeda mums keistis.

Gebėjimas kritiškai mąstyti yra svarbus tam, kad žmonės aktyviai

gyventų, veiksmingai dirbtų besikeičiančioje visuomenėje. Mokiniai kasdien

turi rinktis, vertinti, spręsti apie:

➢ Informaciją, kuri gaunama, panaudojama ir kuria tikima;

➢ Kuriamus planus;

➢ Veiksmus, kurių imamasi.

Užaugę mokiniai gyvens sudėtingame pasaulyje, demokratiškoje visuomenėje,

kur ir individualūs, ir kolektyviniai sprendimai reikalaus rinktis,

perdirbti ir naudoti informaciją.

Aktyviųjų mokymo metodų rūšys

Įtraukianti paskaitaMokytojas turi perteikti informaciją taip, kad mokiniai apmąstytų

temą įvairiais aspektais ir prieitų prie savo išvadų apie šios informacijos

tinkamumą. „Faktai“ pateikiami kaip tokie, bet daugelis temų pateikiama

pasiūlant kelis požiūrius. Mokytojas išdėsto medžiagą ir pagrindžia jos

tinkamumą. Mąstymas stimuliuojamas duodant klausimus ir parodant įvairius

požiūrius į dalyką.

Pavyzdžiui, matematikos formulės ne tik pateikiamos, bet ir

paaiškinamas jų išvedimas. Jei mokoma literatūros, pateikiamos kelios

galimos interpretacijos ir duodami klausimai, skatinantys mokinius

apsvarstyti kiekvieną požiūrį.

Tai naudinga tam, kad:

➢ būtų perduodama informacija, kurios pagrįstumą mokiniai

apsvarsto, o ne priima kaip „abstrakčią tiesą“;

➢ mokiniai pradėtų svarstyti kelis požiūrius prieš prieidami

prie išvados;

➢ būtų modeliuojamas kritinio mąstymo
procesas.

Būtini elementai:

➢ atsižvelgti į mokinių interesus ir tai, kokia medžiaga juos

gali sudominti;

➢ pateikti kelis požiūrius į tą patį dalyką;

➢ pateikti mokiniams klausimus apmąstymams;

➢ suteikti mokiniams galimybę klausinėti.

Vengtini pavojai: Venkite pateikti medžiagą kaip faktus, kai yra

įvairių nuomonių; venkite nesustodami pasakoti – skirkite laiko klausimams

ir tam, kad juos pateiktų mokiniai. Kitas kraštutinumas – nesileiskite

mokinių įtraukiami į nuklystančius nuo temos klausimus bei atsakymus. To

išvengti galima garantuojant, kad mokinių klausimas laiko tikrai liks

pamokos gale.

Klausimų pateikimas

Paprašykite mokinių ką nors atsiminti ar įvertinti, taip

paskatindami juos palyginti ar supriešinti sąvokas, pateikite pagrįstą

sprendimą.

Svarbiausi klausimų tipai yra šie: faktų atsiminimo, kelių galimų

atsakymų į klausimą išvardijimas (pasirinkimas iš kelių variantų),

palyginimo ir supriešinimo, atviri klausimai.

Tai naudinga tam, kad mokiniai būtų įtraukti į mąstymo procesą.

Patyrimas parodė, kad grupė, aktyviai dalyvaudama šiame mąstymo procese,

lengviau supranta, priima ir įsimena medžiagą.

Kritinio mąstymo gebėjimams ugdyti klausimai turi būti formuluojami

taip, kad stimuliuotų mokinių mąstymą ir padrąsintų juos diskutuoti.

Būtini elementai:

➢ Kritinio mąstymo akivaizdumas: galėjimas analizuoti

alternatyvas, kad būtų prieita prie pagrįstų vertinimų bei

išvadų.

➢ Paverskite klaidas pamokančiu patyrimu, o ne bauskite už

jas. Svarbiau ne tai, kad būtų atsakyta „teisingai“, o tai,

kad mąstymo procesas būtų logiškas. Panaudokite klaidas kaip

pamokantį patyrimą, padėdami mokiniams analizuoti minčių

eigą, atvedusią prie neteisingo atsakymo.

➢ Reikalaukite, kad mokiniai pagrįstų atsakymus, prašykite,

kad jie patvirtintų išvadas faktais.

Vengtini pavojai: Nepateikite nepakankamai pasirengusioms grupėms

atvirų klausimų. Duokite klausimus, kurie suteikia tam tikrą kryptį ir

nurodo, ką mokiniai turėtų veikti, kad imtų kritiškai mąstyti.

Klasės diskusija

Mokytojas siekia įtraukti mokinius, pasinaudodamas jų patyrimu,

skaitymu, dėstomąja medžiaga, ir skatina mokinius reikšti nuomonę pamokos

tema. Mokinių prašoma atsakinėti į mokytojo pateiktus klausimus ir patiems

duoti klausimus mokytojui bei kitiems mokiniams.

Tai naudinga tam, kad mokiniams būtų sudaryta galimybė patiems

pagalvoti apie temą, kad jie susidarytų savo nuomonę ir išmoktų medžiagą, o

mokytojas galėtų stebėti mokinių minčių eigą ir suteiktų mokiniams galimybę

mokytis vieniems iš kitų.

Buvimas grupės nariu skatina mokinius veikti, suteikia tapatumo

jausmą, naujų minčių, plečia požiūrį, skatina kūrybiškumą.

Būtini elementai – privalomos taisyklės:

➢ Gerbkite grupės narius.

➢ Nustatykite aiškų diskusijos tikslą ir konkrečius

rezultatus.

➢ Nekalbėkite apie asmeninius dalykus.

➢ Elkitės konstruktyviai (rekomenduokite, o ne kritikuokite).

➢ Būkite imlūs.

➢ Nenukrypkite nuo temos.

➢ Kalbėkite po vieną.

➢ Aktyviai klausykite vieni kitų.

Vengtini pavojai: Svarbu išdėstyti taisykles ir jų laikytis; tai

padeda kontroliuoti sąveiką, garantuoti pamokos produktyvumą, sumažinti

konfliktus, kontroliuoti klasę.

Neleiskite diskutuoti be tikslo ar nukrypti nuo temos.

Grupės diskusija

Mokytojas siekia įtraukti klasės mokinius į diskusiją, naudodamasis

jų patyrimu, skaitymu ar pamokos medžiaga, skatina mokinius reikšti savo

nuomonę pamokos tema. Mokiniai raginami atsakinėti į mokytojo klausimus ir

pateikti klausimus mokytojui bei kitiems mokiniams.

Homogeninis ir heterogeninis mokinių paskirstymas į grupes turi

savų privalumų. Homogeninėse grupėse panašių sugebėjimų mokiniai dirba

kartu. Šis paskirstymas pranašesnis tuo, kad mokiniai dirba vienodu tempu,

kuris gali būti lėtesnis ar greitesnis negu kitų grupių. Taigi geriau

besimokantys mokiniai gali dirbti greičiau ir atlikti sudėtingesnes

užduotis. Tačiau menkesnių sugebėjimų mokiniai gali nejausti susidomėjimo

ir nesistengti iš visų jėgų.

Heterogeninėse grupėse kartu dirba įvairių sugebėjimų mokiniai. Tai

skatina silpnesnius mokinius rimčiau dirbti, o stipresniems mokiniams tenka

„trenerių“ vaidmuo.

Tai naudinga, nes būdami mažos grupės nariai, mokiniai turi sąlygas

aktyviai dalyvauti darbe; mokytojas gali palyginti ir analizuoti grupių

darbo rezultatus visoje klasėje; buvimas grupės nariu skatina veikti, jis

gali skatinti ir bendradarbiauti, ir konkuruoti, padeda susitapatinti su

mokomąja grupe. Grupė, kurioje mokiniai bendrauja tarpusavyje, – tai naujų

minčių ir kūrybiškumo šaltinis.

Būtini elementai – privalomos taisyklės:

Gerbkite grupės narius.

➢ Konkretizuokite ir paaiškinkite diskusijos tikslus

(laukiamus rezultatus).

➢ Neaptarinėkite asmeninių dalykų.

➢ Analizuodami ir ką nors siūlydami, būkite konstruktyvūs ir

konkretūs.

➢ Nenukrypkite nuo temos.

➢ Kalbėkite po vieną.

➢ Klausykitės vieni kitų.

Vengtini pavojai: Būtina pateikti taisykles ir jų nuosekliai

laikytis. Tai kontroliuoja sąveiką tarp mokinių ir garantuoja pamokos

produktyvumą, padeda sumažinti konfliktus ir kontroliuoti grupę, kad ji

siektų produktyvių rezultatų.

Svarbus įvykis

Svarbaus įvykio metodas skatina mokinius įvardyti tam tikrą jiems

svarbų įvykį, susijusį su pamokos tema. Mokytojas paaiškina, kokią

konkrečią situaciją reikėtų prisiminti, o mokinių prašoma parašyti vieną ar

dvi pastraipas, atsakant į mokytojo nurodytus klausimus apie tą situaciją.

Šie atvejai turi būti aprašyti kiek galima konkrečiau, nurodant

mokytojo reikalaujamas detales.

Yra du svarbaus įvykio metodo panaudojimo būdai: 1) kai mokiniai

turi aprašyti savo gyvenimo įvykį pagal mokytojo nurodymus; 2) mokytojo

užrašyti svarbūs įvykiai pateikiami klasei nagrinėti ir aptarti.

Pirmo būdo instrukcijos, kurią mokytojas pateikia mokiniams,

pavyzdys: „Pagalvokite apie situaciją, kai jūs mokykloje išmokote ko nors

naujo. Aprašykite viena pastraipa: 1) Ko jūs išmokote? 2) Kaip to išmokote?

3) Iš kur žinojote, kad to išmokote? Kodėl jums tai buvo svarbu?“

Tai naudinga tam, kad mokiniai imtų mąstyti naudodamiesi savo pačių

svarbiu patyrimu. Padeda mokiniams atrasti ryšį tarp abstrakčios mokomosios

medžiagos ir jos taikymo, kuris jiems yra svarbus. Padeda pajausti vidinį

ryšį su mokymusi.

Mokytojai ir mokiniai nustato svarbias išankstines prielaidas ir

vertybes.

Susitelkti ties kuo nors konkrečiu lengviau, negu abstrakčiai

mąstyti. Mokytojas gali vesti klasę nuo konkrečių dalykų prie

apibendrinimų.

Svarbaus įvykio metodo privalumas yra tas, kad jis skatina mokinius

kurti prielaidas remiantis konkrečiomis situacijomis ir įvykiais.

Mokinių prašoma rašyti ne abstrakčias sąvokas, o susitelkti ties

tam tikrais atsitikimais. Apie tai lengva reikšti savo nuomonę ir

prielaidas. Tai taip pat padeda sutelkti dėmesį, nukreipia diskusiją į

asmeninę patirtį.

Būtini elementai:

➢ Konkretūs nurodymai ir klausimai.

➢ Kiekvienam mokiniui prasmingas situacijos kontekstas.

➢ Sutelktas pratimas ir diskusija.

Vengtini pavojai: Po to, kai jau užduosite užduotis, neatsakinėkite

į mokinių klausimus ir neduokite patarimų. Mokiniai turi savarankiškai

galvoti apie tai, kokia konkreti situacija jiems yra svarbi.

Atvejo analizė

Situacija turi būti aprašyta ypač detaliai, išdėstant matytus ar

girdėtus faktus, jų nevertinant. Ji gali būti paslaptinga, neturėti

galutinio sprendimo. Galima pateikti situaciją, kad klasė ją analizuotų,

arba paprašyti, kad mokiniai parašytų savo situaciją.

Atvejo analizė gali būti atliekama bent trim skirtingais būdais: 1)

raštu; 2) individualiai; 3) grupėje.

Tai naudinga tam, kad būtų:

➢ nustatytos svarbiausios mokinių vertybės ir atskleistas

analizės procesas;

➢ vertinama faktinė informacija;

➢ sprendžiamos problemos, priimami sprendimai;

➢ dirbama grupėse kartu su kitais mokiniais sprendžiant

problemas.

Būtini elementai:

➢ Atvejis turi atitikti mokinių interesus ir jų motyvaciją.

➢ Parodykite faktus, bet neužrašykite nuomonės. Mokiniams turi

būti leista patiems susidaryti nuomonę apie pateiktos

informacijos svarbą ir neatskleistus faktus.

➢ Būkite objektyvūs. Venkite atskleisti rašančiojo požiūrį į

faktus.

➢ Pateikite išplėstą, įvairiapusišką požiūrį, o ne tik faktų

interpretaciją.

➢ Pasistenkite aprašyti tarpusavio santykius.

➢ Perteikite procesą, t. y. kaip viskas ilgainiui keitėsi.

➢ Būkite lankstūs. Kai mokiniai ieško atvejo prasmės,

priminkite jų pagrįstas interpretacijas.

➢ Įtraukite problemų sprendimą ir sprendimų priėmimą. Kai

atvejis analizuojamas grupėje, atsiranda galimybių

eksperimentuoti su įvairiais darbo būdais, kurie gali padėti

išspręsti daugelį problemų.

Vengtini pavojai: Atvejo aprašymas neturėtų būti labai ilgas ir

detalus, kad mokiniams nebūtų nuobodu jį skaityti.

Skaitymas

Skaitymas – tai žinių įgijimo variklis. Jis tinka visiems dalykams

visiems amžiaus tarpsniams. Skaitymas ypač svarbus kritinio mąstymo

gebėjimams ugdyti. Kai mokiniai skaitydami kritiškai mąsto, jie pereina nuo

žinių prie žinojimo.

Baigę mokyklą, žmonės toliau mokosi skaitydami knygas, be mokytojo.

Todėl
mokymasis visą gyvenimą labai priklauso nuo to, kaip

mokiniai išmokomi kritiškai mąstyti tada, kai jie skaito.

Tai naudinga padedant mokiniams skaityti apie faktus, tam, kad jie

suprastų, analizuotų, sintetintų ir įvertintų mokomąją medžiagą.

Būtini elementai:

Mokinių prašoma:

➢ Apibūdinti problemą, kurią autorius mėgina spręsti (žinių

lygmuo).

➢ Interpretuoti svarbiausius autoriaus vartojamus žodžius bei

terminus (supratimo lygmuo).

➢ Nustatyti, kokie yra autoriaus argumentai ir bendras

požiūris (analizė, sintezė).

➢ Nustatyti, kurias problemas autorius išsprendė ir kurios

liko neišspręstos (sintezė).

➢ Rasti skirtumą tarp žinojimo ir asmeninės nuomonės

pateikiant pagrįstus sprendimus (įvertinimas).

➢ Parodyti, kokių autoriui trūksta žinių, kokios žinios

netikslios ar nelogiškos (įvertinimas).

Mokiniai gali atsakyti į šiuos klausimus individualiai (paprastai

raštu) ir tada aptarti grupėje. Atsakinėdami į klausimus, mokiniai ugdo

savo mąstymo sugebėjimus. Užrašydami atsakymus, jie susitelkia ir apmąsto.

Rašymas padeda atskleisti mintis ir jų eigą, plėtoti mintis.

Priimdami sprendimą, mokiniai geriau supranta dalyką ir peržiūri

savo atsakymus, remdamiesi požiūriais, apie kuriuos išgirdo iš kitų

mokinių.

Vengtini pavojai: Nepateikite mokiniams medžiagos, kurios jie

nesupras. Šiam tikslui geriau tinka homogeninės grupės.

Minčių lietus

Minčių lietus – tai spontaniškai atliekamas struktūrinis pratimas:

mokiniai aktyviai skatinami kurį laiką pateikti kuo daugiau idėjų. Jo

tikslas – pateikti klausimą ir leisti mokiniams siūlyti kuo daugiau galimų

problemos sprendimų.

Generuojant idėjas laikinai susilaikoma nuo vertinimų – tai leidžia

išgauti originalių minčių. Po to mokiniams skiriama 15 minučių idėjoms

sugrupuoti, apsvarstyti jų tinkamumą ir galimumą.

Mokytojas pateikia klausimą ir nurodo pagrindines taisykles.

Pratimui vadovauja arba mokytojas, arba paskirtas mokinys, kuris

garantuoja, kad bus laikomasi taisyklių. Jei jos pažeidžiamos, pratimas

kurį laiką sustabdomas.

Trumpai pasiruošę, mokiniai atsakinėja į klausimą. Atsakymai turi

būti greiti ir neapmąstyti. Mokytojas užrašo atsakymus lentoje.

Tai trunka tol, kol klasės idėjos išsenka. Tada mokytojas prašo

mokinių tęsti dar 5 minutes. Dažnai tai būna laikas, kai gimsta pačios

geriausios idėjos.

Tada mokytojas veda diskusiją, kurios metu įvertinamas visų idėjų

galimumas. Mokiniai pamato, kurie atsakymai iš tikrųjų padeda spręsti

problemą.

Tai naudinga tam, kad būtų generuojamos naujos idėjos ir problemų

sprendimai, ugdomas mokinių kūrybiškumas ir mąstymo įgūdžiai. Taip pat

naudinga ugdant mokinių įgūdžius dirbti grupėje, gerbti ir toleruoti kitų

nuomones.

Būtini elementai:

Elgesio gairės, kurių turi griežtai laikytis visi grupės nariai:

➢ Gerbkite grupės narius.

➢ Nusistatykite aiškius ir konkrečius diskusijos tikslus.

➢ Nekalbėkite apie asmeninius dalykus.

➢ Būkite konstruktyvūs (rekomenduokite, o ne kritikuokite).

➢ Būkite imlūs.

➢ Nenukrypkite nuo temos.

➢ Kalbėkite po vieną.

➢ Aktyviai klausykitės vieni kitų.

Idėjų vertinimo kriterijai:

➢ Ar idėja tikrai susijusi su problema?

➢ Ar idėja gali sukelti kitų problemų?

➢ Ar idėja yra praktiška ir realiai panaudojama?

Vengtini pavojai: Svarbu išdėstyti pagrindines taisykles ir kurį

laiką jų laikytis. Tai garantuoja pratimo atlikimo produktyvumą, mažina

konfliktus, įgalina kontroliuoti grupę.

Būtina turėti apibrėžtus tikslus ir jų siekti. Neleiskite

diskusijai nukrypti nuo temos ir tikslo.

Kadangi susilaikoma nuo vertinimų, grupė gali nukrypti nuo temos ir

duoti nerealius pasiūlymus. Tai nėra blogai, jei grupė žino, kad po idėjų

generavimo bus vertinamas kiekvienos idėjos realumas. Minčių lietaus

metodas padeda realiai spręsti problemas.

Jėgos lauko analizė

Mokytojas veda klasėje diskusiją (arba duoda instrukcijas

diskusijai mažose grupėse), kurios metu kiekvienas problemos sprendimas

įvertinamas pagal tai, kiek jis yra realus. Tai naudinga daryti po minčių

lietaus metodo.

Kiekvienas galimas sprendimas patikrinamas: mokiniai paprašomi

išvardyti visus palankius veiksnius, kurie galėtų padėti sėkmingai

įgyvendinti sprendimą, o po to – veiksnius, kurie tam trukdytų. Tai yra

„jėgos laukas“, kurį sudaro aplink sprendimą esančios teigiamos ir

neigiamos jėgos.

Klasė įvertina, ar naudojant kūrybišką strategiją kurie nors iš

neigiamų veiksnių gali būti paversti teigiamais ar neutraliais. Tada,

pasverdama teigiamus ir neigiamus veiksnius, klasė galutinai nusprendžia,

ar įmanoma šį sprendimą sėkmingai įgyvendinti.

Tai naudinga tam, kad būtų patikrintos prielaidos, mokiniai

apmąstytų, vertintų ir nuspręstų, kūrybiškai susiedami mokomąją medžiagą su

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2646 žodžiai iš 5275 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.