Šiaulių universitetas
Fizikos ir matematikos fakultetas
Fizikos katedra
Referatas
Aktyvieji mokymo metodai
fizikos pamokoje
Daiva Šiaudkulytė
Fizika – informatika
5 kursas
Šiauliai, 2004
Turinys
Įvadas 3
Aktyviųjų mokymo metodų samprata 4
Aktyviųjų mokymo metodų rūšys 5
Įtraukianti paskaita 5
Klausimų pateikimas 5
Klasės diskusija 6
Grupės diskusija 7
Svarbus įvykis 8
Atvejo analizė 9
Skaitymas 9
Minčių lietus 10
Jėgos lauko analizė 11
Mokinių interviu 12
Grupės pranešimas 13
Debatai arba pranešimas nurodytu klausimu 13
Vaidmenų atlikimas 14
Mokymosi kontraktas 14
Akvariumas 14
Aukcionai 15
Dėstymas etapais 15
Euritmijos metodas 15
Kampų metodas 15
Minčių ežys 16
Maltinukas 16
Meno metodas 16
Modelio metodas 17
Projektų kūrimas 17
Užmokyklinių užduočių metodas 17
Žmogaus pažinimo metodas 18
Aktyviųjų mokymo metodų pritaikymas fizikos pamokoje 19
Išvados 21
Literatūra 22
Įvadas
Ilgai buvo naudojami tradiciniai mokymo metodai, nuo kurių buvo
nedrąsu nutolti, ir pamokos tapo vienodos bei nuobodžios. Mokiniams buvo
stengiamasi suteikti kuo daugiau žinių. Tačiau šiandien atsirado galimybė
rinktis programas ir naudoti naujus metodus, kurie skatina mokinių
savarankiškumą, loginį mąstymą, pratina aktyviai dalyvauti ugdymo procese.
Aktyviųjų mokymo metodų samprata
Aktyvaus mokymosi metodai – tai būdas pasiekti tikslą. Jie padeda
mokytojams išdėstyti dalyko turinį taip, kad mokiniai lengviau
įsisąmonintų. Šiuo atžvilgiu svarbu ne tik žinių suvokimo, bet ir tų žinių
panaudojimo aspektas. Mokantis aktyviaisiais mokymosi metodais, įgyjama ir
žinių, ir gebėjimų.
Aktyvaus mokymosi metodai – tai pedagogikos įrankiai, kuriais
mokytojai naudojasi siekdami padėti mokiniams įsitraukti į kritinį mąstymą.
Kritinis mąstymas reiškia būdus, kuriais perdirbamos, sutelkiamos
ir apmąstomos žinios. Tai ne pats turinys, o informacijos apsvarstymo
procesas, kuris gali būti taikomas visose srityse.
Mes gyvename greitai besikeičiančiame ir nenuspėjamame pasaulyje.
Kad išliktume ir klestėtume, mums reikia išmokti tokių mąstymo būdų, kurie
nepasentų atsirandant naujoms specialybėms, naujai informacijai. Privalome
galvoti ne tik apie save pačius, bet ir apie didesnį pasaulį.
Gebėjimas kritiškai mąstyti:
➢ Skatina visuomenės atvirumą;
➢ Skatina tarpusavio supratimą, pagarbą, ryšius tarp žmonių;
➢ Ugdo mokinių ir mokytojų gebėjimą klausytis;
➢ Padeda suprasti įvairius požiūrius;
➢ Įgalina mokinius, pasinaudojant tuo, ko išmoko, suvokti
neapibrėžtų situacijų prasmę;
➢ Leidžia imtis naujos veiklos;
➢ Garantuoja mokinių mokymosi integralumą ir saviraišką.
Kritinis mąstymas nėra negatyvus, priešingai – jis pozityvus ir
produktyvus. Nors jis gali sukelti sunkumų, verčiančių patikrinti
ankstesnes prielaidas, kritinis mąstymas padeda mums keistis.
Gebėjimas kritiškai mąstyti yra svarbus tam, kad žmonės aktyviai
gyventų, veiksmingai dirbtų besikeičiančioje visuomenėje. Mokiniai kasdien
turi rinktis, vertinti, spręsti apie:
➢ Informaciją, kuri gaunama, panaudojama ir kuria tikima;
➢ Kuriamus planus;
➢ Veiksmus, kurių imamasi.
Užaugę mokiniai gyvens sudėtingame pasaulyje, demokratiškoje visuomenėje,
kur ir individualūs, ir kolektyviniai sprendimai reikalaus rinktis,
perdirbti ir naudoti informaciją.
Aktyviųjų mokymo metodų rūšys
Įtraukianti paskaitaMokytojas turi perteikti informaciją taip, kad mokiniai apmąstytų
temą įvairiais aspektais ir prieitų prie savo išvadų apie šios informacijos
tinkamumą. „Faktai“ pateikiami kaip tokie, bet daugelis temų pateikiama
pasiūlant kelis požiūrius. Mokytojas išdėsto medžiagą ir pagrindžia jos
tinkamumą. Mąstymas stimuliuojamas duodant klausimus ir parodant įvairius
požiūrius į dalyką.
Pavyzdžiui, matematikos formulės ne tik pateikiamos, bet ir
paaiškinamas jų išvedimas. Jei mokoma literatūros, pateikiamos kelios
galimos interpretacijos ir duodami klausimai, skatinantys mokinius
apsvarstyti kiekvieną požiūrį.
Tai naudinga tam, kad:
➢ būtų perduodama informacija, kurios pagrįstumą mokiniai
apsvarsto, o ne priima kaip „abstrakčią tiesą“;
➢ mokiniai pradėtų svarstyti kelis požiūrius prieš prieidami
prie išvados;
➢ būtų modeliuojamas kritinio mąstymo
procesas.
Būtini elementai:
➢ atsižvelgti į mokinių interesus ir tai, kokia medžiaga juos
gali sudominti;
➢ pateikti kelis požiūrius į tą patį dalyką;
➢ pateikti mokiniams klausimus apmąstymams;
➢ suteikti mokiniams galimybę klausinėti.
Vengtini pavojai: Venkite pateikti medžiagą kaip faktus, kai yra
įvairių nuomonių; venkite nesustodami pasakoti – skirkite laiko klausimams
ir tam, kad juos pateiktų mokiniai. Kitas kraštutinumas – nesileiskite
mokinių įtraukiami į nuklystančius nuo temos klausimus bei atsakymus. To
išvengti galima garantuojant, kad mokinių klausimas laiko tikrai liks
pamokos gale.
Klausimų pateikimas
Paprašykite mokinių ką nors atsiminti ar įvertinti, taip
paskatindami juos palyginti ar supriešinti sąvokas, pateikite pagrįstą
sprendimą.
Svarbiausi klausimų tipai yra šie: faktų atsiminimo, kelių galimų
atsakymų į klausimą išvardijimas (pasirinkimas iš kelių variantų),
palyginimo ir supriešinimo, atviri klausimai.
Tai naudinga tam, kad mokiniai būtų įtraukti į mąstymo procesą.
Patyrimas parodė, kad grupė, aktyviai dalyvaudama šiame mąstymo procese,
lengviau supranta, priima ir įsimena medžiagą.
Kritinio mąstymo gebėjimams ugdyti klausimai turi būti formuluojami
taip, kad stimuliuotų mokinių mąstymą ir padrąsintų juos diskutuoti.
Būtini elementai:
➢ Kritinio mąstymo akivaizdumas: galėjimas analizuoti
alternatyvas, kad būtų prieita prie pagrįstų vertinimų bei
išvadų.
➢ Paverskite klaidas pamokančiu patyrimu, o ne bauskite už
jas. Svarbiau ne tai, kad būtų atsakyta „teisingai“, o tai,
kad mąstymo procesas būtų logiškas. Panaudokite klaidas kaip
pamokantį patyrimą, padėdami mokiniams analizuoti minčių
eigą, atvedusią prie neteisingo atsakymo.
➢ Reikalaukite, kad mokiniai pagrįstų atsakymus, prašykite,
kad jie patvirtintų išvadas faktais.
Vengtini pavojai: Nepateikite nepakankamai pasirengusioms grupėms
atvirų klausimų. Duokite klausimus, kurie suteikia tam tikrą kryptį ir
nurodo, ką mokiniai turėtų veikti, kad imtų kritiškai mąstyti.
Klasės diskusija
Mokytojas siekia įtraukti mokinius, pasinaudodamas jų patyrimu,
skaitymu, dėstomąja medžiaga, ir skatina mokinius reikšti nuomonę pamokos
tema. Mokinių prašoma atsakinėti į mokytojo pateiktus klausimus ir patiems
duoti klausimus mokytojui bei kitiems mokiniams.
Tai naudinga tam, kad mokiniams būtų sudaryta galimybė patiems
pagalvoti apie temą, kad jie susidarytų savo nuomonę ir išmoktų medžiagą, o
mokytojas galėtų stebėti mokinių minčių eigą ir suteiktų mokiniams galimybę
mokytis vieniems iš kitų.
Buvimas grupės nariu skatina mokinius veikti, suteikia tapatumo
jausmą, naujų minčių, plečia požiūrį, skatina kūrybiškumą.
Būtini elementai – privalomos taisyklės:
➢ Gerbkite grupės narius.
➢ Nustatykite aiškų diskusijos tikslą ir konkrečius
rezultatus.
➢ Nekalbėkite apie asmeninius dalykus.
➢ Elkitės konstruktyviai (rekomenduokite, o ne kritikuokite).
➢ Būkite imlūs.
➢ Nenukrypkite nuo temos.
➢ Kalbėkite po vieną.
➢ Aktyviai klausykite vieni kitų.
Vengtini pavojai: Svarbu išdėstyti taisykles ir jų laikytis; tai
padeda kontroliuoti sąveiką, garantuoti pamokos produktyvumą, sumažinti
konfliktus, kontroliuoti klasę.
Neleiskite diskutuoti be tikslo ar nukrypti nuo temos.
Grupės diskusija
Mokytojas siekia įtraukti klasės mokinius į diskusiją, naudodamasis
jų patyrimu, skaitymu ar pamokos medžiaga, skatina mokinius reikšti savo
nuomonę pamokos tema. Mokiniai raginami atsakinėti į mokytojo klausimus ir
pateikti klausimus mokytojui bei kitiems mokiniams.
Homogeninis ir heterogeninis mokinių paskirstymas į grupes turi
savų privalumų. Homogeninėse grupėse panašių sugebėjimų mokiniai dirba
kartu. Šis paskirstymas pranašesnis tuo, kad mokiniai dirba vienodu tempu,
kuris gali būti lėtesnis ar greitesnis negu kitų grupių. Taigi geriau
besimokantys mokiniai gali dirbti greičiau ir atlikti sudėtingesnes
užduotis. Tačiau menkesnių sugebėjimų mokiniai gali nejausti susidomėjimo
ir nesistengti iš visų jėgų.
Heterogeninėse grupėse kartu dirba įvairių sugebėjimų mokiniai. Tai
skatina silpnesnius mokinius rimčiau dirbti, o stipresniems mokiniams tenka
„trenerių“ vaidmuo.
Tai naudinga, nes būdami mažos grupės nariai, mokiniai turi sąlygas
aktyviai dalyvauti darbe; mokytojas gali palyginti ir analizuoti grupių
darbo rezultatus visoje klasėje; buvimas grupės nariu skatina veikti, jis
gali skatinti ir bendradarbiauti, ir konkuruoti, padeda susitapatinti su
mokomąja grupe. Grupė, kurioje mokiniai bendrauja tarpusavyje, – tai naujų
minčių ir kūrybiškumo šaltinis.
Būtini elementai – privalomos taisyklės:
Gerbkite grupės narius.
➢ Konkretizuokite ir paaiškinkite diskusijos tikslus
(laukiamus rezultatus).
➢ Neaptarinėkite asmeninių dalykų.
➢ Analizuodami ir ką nors siūlydami, būkite konstruktyvūs ir
konkretūs.
➢ Nenukrypkite nuo temos.
➢ Kalbėkite po vieną.
➢ Klausykitės vieni kitų.
Vengtini pavojai: Būtina pateikti taisykles ir jų nuosekliai
laikytis. Tai kontroliuoja sąveiką tarp mokinių ir garantuoja pamokos
produktyvumą, padeda sumažinti konfliktus ir kontroliuoti grupę, kad ji
siektų produktyvių rezultatų.
Svarbus įvykis
Svarbaus įvykio metodas skatina mokinius įvardyti tam tikrą jiems
svarbų įvykį, susijusį su pamokos tema. Mokytojas paaiškina, kokią
konkrečią situaciją reikėtų prisiminti, o mokinių prašoma parašyti vieną ar
dvi pastraipas, atsakant į mokytojo nurodytus klausimus apie tą situaciją.
Šie atvejai turi būti aprašyti kiek galima konkrečiau, nurodant
mokytojo reikalaujamas detales.
Yra du svarbaus įvykio metodo panaudojimo būdai: 1) kai mokiniai
turi aprašyti savo gyvenimo įvykį pagal mokytojo nurodymus; 2) mokytojo
užrašyti svarbūs įvykiai pateikiami klasei nagrinėti ir aptarti.
Pirmo būdo instrukcijos, kurią mokytojas pateikia mokiniams,
pavyzdys: „Pagalvokite apie situaciją, kai jūs mokykloje išmokote ko nors
naujo. Aprašykite viena pastraipa: 1) Ko jūs išmokote? 2) Kaip to išmokote?
3) Iš kur žinojote, kad to išmokote? Kodėl jums tai buvo svarbu?“
Tai naudinga tam, kad mokiniai imtų mąstyti naudodamiesi savo pačių
svarbiu patyrimu. Padeda mokiniams atrasti ryšį tarp abstrakčios mokomosios
medžiagos ir jos taikymo, kuris jiems yra svarbus. Padeda pajausti vidinį
ryšį su mokymusi.
Mokytojai ir mokiniai nustato svarbias išankstines prielaidas ir
vertybes.
Susitelkti ties kuo nors konkrečiu lengviau, negu abstrakčiai
mąstyti. Mokytojas gali vesti klasę nuo konkrečių dalykų prie
apibendrinimų.
Svarbaus įvykio metodo privalumas yra tas, kad jis skatina mokinius
kurti prielaidas remiantis konkrečiomis situacijomis ir įvykiais.
Mokinių prašoma rašyti ne abstrakčias sąvokas, o susitelkti ties
tam tikrais atsitikimais. Apie tai lengva reikšti savo nuomonę ir
prielaidas. Tai taip pat padeda sutelkti dėmesį, nukreipia diskusiją į
asmeninę patirtį.
Būtini elementai:
➢ Konkretūs nurodymai ir klausimai.
➢ Kiekvienam mokiniui prasmingas situacijos kontekstas.
➢ Sutelktas pratimas ir diskusija.
Vengtini pavojai: Po to, kai jau užduosite užduotis, neatsakinėkite
į mokinių klausimus ir neduokite patarimų. Mokiniai turi savarankiškai
galvoti apie tai, kokia konkreti situacija jiems yra svarbi.
Atvejo analizė
Situacija turi būti aprašyta ypač detaliai, išdėstant matytus ar
girdėtus faktus, jų nevertinant. Ji gali būti paslaptinga, neturėti
galutinio sprendimo. Galima pateikti situaciją, kad klasė ją analizuotų,
arba paprašyti, kad mokiniai parašytų savo situaciją.
Atvejo analizė gali būti atliekama bent trim skirtingais būdais: 1)
raštu; 2) individualiai; 3) grupėje.
Tai naudinga tam, kad būtų:
➢ nustatytos svarbiausios mokinių vertybės ir atskleistas
analizės procesas;
➢ vertinama faktinė informacija;
➢ sprendžiamos problemos, priimami sprendimai;
➢ dirbama grupėse kartu su kitais mokiniais sprendžiant
problemas.
Būtini elementai:
➢ Atvejis turi atitikti mokinių interesus ir jų motyvaciją.
➢ Parodykite faktus, bet neužrašykite nuomonės. Mokiniams turi
būti leista patiems susidaryti nuomonę apie pateiktos
informacijos svarbą ir neatskleistus faktus.
➢ Būkite objektyvūs. Venkite atskleisti rašančiojo požiūrį į
faktus.
➢ Pateikite išplėstą, įvairiapusišką požiūrį, o ne tik faktų
interpretaciją.
➢ Pasistenkite aprašyti tarpusavio santykius.
➢ Perteikite procesą, t. y. kaip viskas ilgainiui keitėsi.
➢ Būkite lankstūs. Kai mokiniai ieško atvejo prasmės,
priminkite jų pagrįstas interpretacijas.
➢ Įtraukite problemų sprendimą ir sprendimų priėmimą. Kai
atvejis analizuojamas grupėje, atsiranda galimybių
eksperimentuoti su įvairiais darbo būdais, kurie gali padėti
išspręsti daugelį problemų.
Vengtini pavojai: Atvejo aprašymas neturėtų būti labai ilgas ir
detalus, kad mokiniams nebūtų nuobodu jį skaityti.
Skaitymas
Skaitymas – tai žinių įgijimo variklis. Jis tinka visiems dalykams
visiems amžiaus tarpsniams. Skaitymas ypač svarbus kritinio mąstymo
gebėjimams ugdyti. Kai mokiniai skaitydami kritiškai mąsto, jie pereina nuo
žinių prie žinojimo.
Baigę mokyklą, žmonės toliau mokosi skaitydami knygas, be mokytojo.
Todėl
mokymasis visą gyvenimą labai priklauso nuo to, kaip
mokiniai išmokomi kritiškai mąstyti tada, kai jie skaito.
Tai naudinga padedant mokiniams skaityti apie faktus, tam, kad jie
suprastų, analizuotų, sintetintų ir įvertintų mokomąją medžiagą.
Būtini elementai:
Mokinių prašoma:
➢ Apibūdinti problemą, kurią autorius mėgina spręsti (žinių
lygmuo).
➢ Interpretuoti svarbiausius autoriaus vartojamus žodžius bei
terminus (supratimo lygmuo).
➢ Nustatyti, kokie yra autoriaus argumentai ir bendras
požiūris (analizė, sintezė).
➢ Nustatyti, kurias problemas autorius išsprendė ir kurios
liko neišspręstos (sintezė).
➢ Rasti skirtumą tarp žinojimo ir asmeninės nuomonės
pateikiant pagrįstus sprendimus (įvertinimas).
➢ Parodyti, kokių autoriui trūksta žinių, kokios žinios
netikslios ar nelogiškos (įvertinimas).
Mokiniai gali atsakyti į šiuos klausimus individualiai (paprastai
raštu) ir tada aptarti grupėje. Atsakinėdami į klausimus, mokiniai ugdo
savo mąstymo sugebėjimus. Užrašydami atsakymus, jie susitelkia ir apmąsto.
Rašymas padeda atskleisti mintis ir jų eigą, plėtoti mintis.
Priimdami sprendimą, mokiniai geriau supranta dalyką ir peržiūri
savo atsakymus, remdamiesi požiūriais, apie kuriuos išgirdo iš kitų
mokinių.
Vengtini pavojai: Nepateikite mokiniams medžiagos, kurios jie
nesupras. Šiam tikslui geriau tinka homogeninės grupės.
Minčių lietus
Minčių lietus – tai spontaniškai atliekamas struktūrinis pratimas:
mokiniai aktyviai skatinami kurį laiką pateikti kuo daugiau idėjų. Jo
tikslas – pateikti klausimą ir leisti mokiniams siūlyti kuo daugiau galimų
problemos sprendimų.
Generuojant idėjas laikinai susilaikoma nuo vertinimų – tai leidžia
išgauti originalių minčių. Po to mokiniams skiriama 15 minučių idėjoms
sugrupuoti, apsvarstyti jų tinkamumą ir galimumą.
Mokytojas pateikia klausimą ir nurodo pagrindines taisykles.
Pratimui vadovauja arba mokytojas, arba paskirtas mokinys, kuris
garantuoja, kad bus laikomasi taisyklių. Jei jos pažeidžiamos, pratimas
kurį laiką sustabdomas.
Trumpai pasiruošę, mokiniai atsakinėja į klausimą. Atsakymai turi
būti greiti ir neapmąstyti. Mokytojas užrašo atsakymus lentoje.
Tai trunka tol, kol klasės idėjos išsenka. Tada mokytojas prašo
mokinių tęsti dar 5 minutes. Dažnai tai būna laikas, kai gimsta pačios
geriausios idėjos.
Tada mokytojas veda diskusiją, kurios metu įvertinamas visų idėjų
galimumas. Mokiniai pamato, kurie atsakymai iš tikrųjų padeda spręsti
problemą.
Tai naudinga tam, kad būtų generuojamos naujos idėjos ir problemų
sprendimai, ugdomas mokinių kūrybiškumas ir mąstymo įgūdžiai. Taip pat
naudinga ugdant mokinių įgūdžius dirbti grupėje, gerbti ir toleruoti kitų
nuomones.
Būtini elementai:
Elgesio gairės, kurių turi griežtai laikytis visi grupės nariai:
➢ Gerbkite grupės narius.
➢ Nusistatykite aiškius ir konkrečius diskusijos tikslus.
➢ Nekalbėkite apie asmeninius dalykus.
➢ Būkite konstruktyvūs (rekomenduokite, o ne kritikuokite).
➢ Būkite imlūs.
➢ Nenukrypkite nuo temos.
➢ Kalbėkite po vieną.
➢ Aktyviai klausykitės vieni kitų.
Idėjų vertinimo kriterijai:
➢ Ar idėja tikrai susijusi su problema?
➢ Ar idėja gali sukelti kitų problemų?
➢ Ar idėja yra praktiška ir realiai panaudojama?
Vengtini pavojai: Svarbu išdėstyti pagrindines taisykles ir kurį
laiką jų laikytis. Tai garantuoja pratimo atlikimo produktyvumą, mažina
konfliktus, įgalina kontroliuoti grupę.
Būtina turėti apibrėžtus tikslus ir jų siekti. Neleiskite
diskusijai nukrypti nuo temos ir tikslo.
Kadangi susilaikoma nuo vertinimų, grupė gali nukrypti nuo temos ir
duoti nerealius pasiūlymus. Tai nėra blogai, jei grupė žino, kad po idėjų
generavimo bus vertinamas kiekvienos idėjos realumas. Minčių lietaus
metodas padeda realiai spręsti problemas.
Jėgos lauko analizė
Mokytojas veda klasėje diskusiją (arba duoda instrukcijas
diskusijai mažose grupėse), kurios metu kiekvienas problemos sprendimas
įvertinamas pagal tai, kiek jis yra realus. Tai naudinga daryti po minčių
lietaus metodo.
Kiekvienas galimas sprendimas patikrinamas: mokiniai paprašomi
išvardyti visus palankius veiksnius, kurie galėtų padėti sėkmingai
įgyvendinti sprendimą, o po to – veiksnius, kurie tam trukdytų. Tai yra
„jėgos laukas“, kurį sudaro aplink sprendimą esančios teigiamos ir
neigiamos jėgos.
Klasė įvertina, ar naudojant kūrybišką strategiją kurie nors iš
neigiamų veiksnių gali būti paversti teigiamais ar neutraliais. Tada,
pasverdama teigiamus ir neigiamus veiksnius, klasė galutinai nusprendžia,
ar įmanoma šį sprendimą sėkmingai įgyvendinti.
Tai naudinga tam, kad būtų patikrintos prielaidos, mokiniai
apmąstytų, vertintų ir nuspręstų, kūrybiškai susiedami mokomąją medžiagą su