Asmens duomenų apsaugą ir reguliavimas
5 (100%) 1 vote

Asmens duomenų apsaugą ir reguliavimas

dfgdfgRašto darbas

Asmens duomenų apsaugą ir reguliavimas

Parengė: dfgdfg

Tikrino: lekt. fdg

Klaipėda, 2005

Įvadas 1

1. Apibrėžimai 2

2. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 3

3. Duomenų apsaugos principai 4

3.1 Pagrindinės sąvokos 4

3.2 Duomenų tvarkymo įteisinimo kriterijai 4

3.3 Duomenų subjekto teisės 5

3.4 Priežiūros institucijos 6

4. Svarbiausios duomenų apsaugos įstatymo sritys 6

4.1 Privačios įmonės / darbuotojų apsauga 6

4.2 Viešasis administravimas / piliečių apsauga 7

4.3 Sveikatos apsaugos sistema 7

4.4 INTERNETAS / Vartotojų apsauga 8

5. Asmens duomenų reguliavimas 8

6. Duomenų apsaugą reglamentuojantys ES teisės aktai 8

6.1 Ką galite padaryti, jei Jūsų teisės yra pažeistos? 9

7. Internetas 10

7.1 Techniniai pagrindai 10

7.2 Interneto veikėjai 11

7.3 Interneto paslaugų teikėjas 11

7.4 Vartotojas 11

7.4.1 Saugumas 12

7.4.2 Konfidencialumas 12

7.4.3 Grėsmės privatumui 12

7.5 Internete siūlomos paslaugos 14

7.6 Elektroninis paštas 14

7.7 Pokalbių kambariai ir kanalai 15

7.8Visuotinis žiniatinklis (WWW) 16

Išvados 19

Literatūra 20

Priedai 20-24

ĮVADAS

Kiekvienas asmuo turi teisę į asmeninio ir šeimos gyvenimo, namų ir

korespondencijos privatumą.[1]

Informacija, susijusi su asmenimis, dažniausiai vadinama “asmens

duomenimis”, renkama ir naudojama daugybėje kasdieninio gyvenimo sričių.

Asmuo pateikia duomenis, kai jis/ji registruojasi bibliotekoje ar sporto

klube, atidaro banko sąskaitą ir pan. Asmens duomenimis laikomi bet kokie

duomenys, galintys identifikuoti asmenį, pvz., vardas (pavardė), telefono

numeris, nuotrauka.

Mano tiklas susipažinti su asmens doumenų saugyba, su problemomis, kurias

susijęs su asmens duomenomis. Trumpai aprašyti visa tai, su kuom mes

susidurem kiekviena diena, bet nematom.Yra daugelio skyrių asmens duomenų

apsaugos. Aš manau, kad dabartinem gyvenimę aktuolų išanalizuoti Internetę

esančios duomenų apsaugą. Lietuvoje tai ne labai išplėstą kaip JAV

valtyjose, bet kiekvieną metą vis daugiau žmonių naudojasį internetų ir

labai mažas procentas žmonių žino savo teisės it teisės kitų.1.Apibrėžimai[2]

Asmens duomenys

Duomenų apsaugos įstatymai reglamentuoja ne pačią duomenų apsaugą, bet

fizinių asmenų apsaugą, (“duomenų subjekto” apsaugą), asmenų, kurie gali

būti tiesiogiai ar netiesiogiai atpažinti pagal kriterijus, būdingus jų

fizinei, psichologinei, protinei, ekonominei, kultūrinei ar socialoginei

tapatybei.

Fizinis asmuo paprastai identifikuojamas pagal tokią informaciją kaip

vardas, pavardė, amžius, gimimo data, akių spalva, profesija, religija,

šeimyninis statusas, telefono numeris, telefono skambučių skaičius, ar

tiesiog asmeniui suteiktas tam tikras numeris (kodas), toks kaip vairuotojo

pažymėjimo, kreditinės kortelės ar socialinio draudimo numeris, naudojami

bendram tapatybės nustatymui. Šie asmens duomenys palengvina duomenų bankų,

kaupiančių asmens duomenis įvairiems tikslams, darbą.

Galimybė laisvai susipažinti su asmens duomenimis kartais trukdo laisvam

asmenybės vystimuisi (apsisprendimo teisei), todėl asmens duomenų rinkimui,

tvarkymui ir naudojimui būtinas teisinis reguliavimas (įstatų, potvarkių,

elgesio kodeksų taikymas) ar duomenų subjekto sutikimas.

Yra keletą asmens duomenų klasių:

1.Ypatingi asmens duomenys: duomenys apie rasinę ar etninę kilmę, politines

pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus, narystę profesinėse

sąjungose, taip pat duomenys apie sveikatą ar intymų gyvenimą. Tokių

duomenų tvarkymas gali būti leidžiamas tik esant išimtinėms aplinkybėms

2.Kiti asmens duomenys: šių duomenų tvarkymas paremtas tik teisinėmis

nuostatomis arba gavus duomenų subjekto sutikimą.

3.Anonimizuoti arba statistiniai duomenys: šie duomenys nėra susiję su

konkrečiu asmeniu ir gali būti tvarkomi be apribojimų.Asmens duomenų tvarkymas

“Tvarkymas” reiškia bet kokias asmens duomenų tvarkymo operacijas nuo jų

surinkimo ir saugojimo pradžios iki tol, kol jie yra persiunčiami,

ištrinami ar sunaikinami. Tvarkymas apima visas asmens duomenų naudojimo

frazes.

Valdytojas

“Valdytojas” yra fizinis arba juridinis asmuo, nustatantis asmens duomenų

tikslus ir priemones. Valdytojas[3] yra atsakingas už teisėtą asmens

duomenų tvarkymą ir privalo pateikti reikiamą informaciją duomenų

subjektui, kurio asmens duomenys tvarkomi. Tokia informacija yra:

-valdytojo tapatybė

-tvarkymo tikslas

-tolesnė informacija, susijusi su gavėjais arba būtina papildoma

informacija teisingam asmens duomenų tvarkymo užtikrinimui duomenų subjekto

atžvilgiu (privalomi ar savanoriški atsakymai į klausimus).

Duomenų tvarkytojas

„tvarkytojas“ reiškia fizinį ar juridinį asmenį, valstybės valdžios

instituciją, agentūrą ar bet kurį kitą organą, kuris tvarko asmens duomenis

duomenų valdytojo
vardu

Trečioji šalis

„trečioji šalis“ reiškia bet kurį fizinį ar juridinį asmenį, valstybės

valdžios instituciją, agentūrą ar bet kurį kitą organą, nesantį duomenų

subjektu, duomenų valdytoju ar duomenų tvarkytoju, arba tokiu asmeniu,

kuriam leidžiama tvarkyti duomenis, tiesiogiai įgaliotam duomenų valdytojo

ar duomenų tvarkytojo;

Duomenų gavėjas

„duomenų gavėjas“ reiškia tokį fizinį ar juridinį asmenį, valstybės

valdžios instituciją, agentūrą ar bet kurį kitą organą, kuriam

atskleidžiami duomenys, net jei jis yra trečioji šalis; tačiau valdžios

institucijos, kurios gauna duomenų, padavusios konkretų užklausimą, nėra

laikomos gavėjomis;

Duomenų subjekto sutikimas

„duomenų subjekto sutikimas“ reiškia bet kurį savanoriškai ir žinomai duotą

konkretų duomenų subjekto pareiškimą, kuriuo duomenų subjektas nurodo savo

sutikimą, kad būtų tvarkomi su juo susiję duomenys.

2.Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija[4]

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija turi būti nepriklausoma institucija,

turinti šias teises ir pareigas.- Pareigos

o vykdo priežiūrą;

o remia duomenų subjektą ir užtikrina jo teises;

o tvarko Asmens duomenų valdytojų valstybės registrą;

o tikrina asmens duomenų tvarkymo teisėtumą;

o išduoda leidimus teikti asmens duomenis trečiosiose šalyse;

o atlieka išankstinę patikrą;

o vertina duomenų valdytojų pateiktas asmens duomenų tvarkymo taisykles.- Teisės:

o nemokamai gauti visą reikalingą informaciją, dokumentų kopijas ir

nuorašus, duomenų kopijas, taip pat susipažinti su visais duomenimis

ir dokumentais, reikalingais atliekant asmens duomenų tvarkymo

priežiūros funkcijas;

o įeiti į tikrinamo asmens patalpas;

o dalyvauti Seimo posėdžiuose;

o kviesti ekspertus (konsultantus);

o duoti duomenų valdytojui rekomendacijas ir nurodymus;

o surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus;

o dalyvauti teisme nagrinėjant bylas dėl tarptautinės ir nacionalinės

teisės nuostatų asmens duomenų apsaugos klausimais pažeidimų;

o keistis informacija su kitomis asmens duomenų priežiūros

institucijomis.3.Duomenų apsaugos principai[5]

3.1.Pagrindinės sąvokos

Duomenų apsaugos įstatymai yra nauja teisinio reguliavimo sritis. Pradžioje

buvo bijomasi, kad valstybės institucijos naudos asmens duomenis

neteisingiems tikslams. Polemika rėmėsi “permatomų piliečių” vizija. Vėliau

paaiškėjo, kad privačioms įmonėms tvarkant asmens duomenis atsirado

“permatomi darbuotojai” ar “permatomi vartotojai”, taigi reikėjo imtis

atsargumo priemonių.

Europoje visuotinai priimta, kad asmens duomenų tvarkymą reguliuoja ne

“nuosavybės” teisė, kaip pagrindinei teisinė nuostata, leidžianti duomenų

banko savininkui bet kaip panaudoti turimus asmens duomenis, bet duomenų

subjektų asmens laisvė.3.2.Duomenų tvarkymo įteisinimo kriterijai

Tvarkant asmens duomenis dažnai pasitaiko asmens teisių pažeidimų, todėl

duomenų tvarkymas paprastai įteisinamasgaunant duomenų subjekto sutikimą ar

remiantis aškiais įstatymais.

Jei duomenų tvarkymas reikalingas sutarties vykdymui ar gyvybiškai svarbių

duomenų subjekto interesų apsaugai, arba jei duomenis pateikia pats duomenų

subjektas, tuomet duomenys gali būti tvarkomi. Tokios pačios nuostatos

taikomos ir asmens duomenų tvarkymui istoriniams statistiniams ar

moksliniams tikslams, su sąlyga, jei imamasi tinkamų apsaugos priemonių.

Asmens duomenų tvarkymo įteisinimo nuostatų struktūra liudija, jog nesant

konkrečių duomenų tvarkymą reglamentuojančių kriterijų jis laikomas

neteisėtu.3.3.Duomenų subjekto teisės

Duomenų apsaugos direktyva grindžiama prielaida, kad duomenų tvarkymo

sistemos sukurtos tarnauti žmogui, gerbiant jo pagrindines teises ir

laisves. Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių

Fizinis asmuo, kurio duomenys yra potencialus tvarkymo objektas, faktiškai

galės nuspręsti, kas turi teisę rinkti, kaupti, tvarkyti, skleisti ar

perduoti jo asmens duomenis. Įstatymas leidžia šio sprendimo priėmimo

apribojimus visuomeninių interesų, valstybės saugumo, slaptųjų tarnybų,

nusikaltimų prevencijos, tyrimų ir kai kurių kitų tikslų pagrindu.

Sprendimų priėmimo teisė suteikiam asmeniui, su kuriuo jie yra susiję. Šis

asmuo turi teisę būti informuojamas apie tai jog tvarkomi jo asmens

duomenys, susipažinti su jais, prašyti pataisymų ar prieštarauti tvarkymui

esant tam tikroms aplinkybėms. Asmens duomenys turi būti anonimiški ir

saugojami tokiu pavidalu, kad duomenų subjektas negalėtų būti atpažintas.

Asmens duomenų tvarkymas privalo būti vykdomas gavus duomenų subjekto

sutikimą, išskyrus atvejus, kai veikia specialios teisinės nuostatos.

Pilnai automatizuoti sprendimai pagrįsti tik asmens duomenų automatiniu

tvarkymu ir sukeliantys asmenį liečiančias teisines pasekmes yra neteisėti.

Tokių asmens duomenų kategorijų, kaip rasinė ar etninė kilmė, politinės

pažiūros, religiniai ar filosofiniai įsitikinimai ar duomenų susijusių su

sveikata ar intymiu gyvenimu,
bendrasis tvarkymas yra draudžiamas, tačiau

egzistuoja daug išimčių.

Duomenų subjektas, norėdamas pasinaudoti savo teisėmis, gali pareikalauti

duomenų iš valdytojo, kuris tvarko šiuos duomenis. Priežiūros institucija

turėtų būti informuojama apie asmens duomenenų tvarkymo tvarką, arba tai

turi būti patikrinta per Duomenų apsaugos Įgaliotinį.

Jei duomenų subjektas patiria žalą neteisėtai tvarkant jo asmens duomenis,

valdytojas privalo už tai atlyginti duomenų subjektui, išskyrus atvejį, kai

duomenų valdytojas įrodo, jog jis nėra atsakingas už padarytus nuostolius.

Įsipareigojimas pateikti įrodymus tenka valdytojui, o kartu tai yra duomenų

subjekto pasinaudojimas savo teisėmis.

Duomenų apsaugos direktyva suteikia asmeniui, kurio asmens duomenys

tvarkomi, tam tikras tesise, pavyzdžiui:

▪ teisę į informaciją apie tvarkytoją, gavėjus ir tvarkymo operacijos

tikslą

▪ informaciją apie duomenų rūšis

▪ teisę susipažinti

▪ teisę į ištaisymą

▪ tesę į ištrynimą

▪ teisę stabdyti duomenų tvarkymą

▪ teisę prieštarauti

▪ kompensaciją.

Praktikoje rimta pasinaudojimo asmens teisėmis problema kyla dėl to, jog

sudėtinga nustatyti asmens duomenų tvarkymo šaltinį. Ši problemadar

padidėja, kuomet duomenų tvarkymas (pavyzdžiui INTERNETE) vyksta.

Atskiromis duomenų subjekto teisėmis yra retai naudojamasi dėl

psichologinių ir daugelio kitų priežasčių. Didesnės problemos kyla tuomet,

kai trūksta informacijos apie duomenų tvarkymo operacijas, todėl labai

svarbu, kad priežiūros institucijos irgi gintų duomenų subjekto teises

Duomenų subjekto teisės gali būti netiesiogiai ginamos duomenų apsaugos

priemonėmis nuo neteisingo, netinkamo naudojimo ir neteisėto įsibrovimo į

duomenų bazę.3.4.Priežiūros institucijos

Visose valstybėse, išskyrus JAV, duomenų apsaugos modelis apima priežiūros

tarnybos sukūrimą. Beveik visos valstybės įsteigė išorinės kontrolės

institucijas, siekiančias užtikrinti duomenų tvarkymo atitikimą

nacionaliniams įstatymams.4.Svarbiausios duomenų apsaugos įstatymo sritys

4.1.Privačios įmonės / darbuotojų apsauga

Beveik visos išsivysčiusių šalių įmonės naudoja dideles informacijos apie

jų darbuotojus sistemas.

Tiek sociologiniu–politiniu požiūriu, tiek pramoninės teisės aspektu

vadinamosios personalo informacijos sistemos yra labia reikšmingos.

Informacinė asmens duomenų dokumentacija, skirta administraciniams ir

planavimo tikslams, suprantama kaip “personalo informacijos sistemos”.

Visos sistemos sukurtos administraciniams ir planavimo tikslams. Šiais

laikais darbuotojai įdarbinami, paskiriami, perkialiami, skatinami ir

atleidžiami naudojant kompiuterizuotas sistemas. Dažnai surenkama daugiau

nei 100 asmens duomenų rūšių apie kiekvieną darbuotoją: šeimyninė padėtis,

išsilavinimas, alga, pensija, sveikatos būklė, karjeros planavimas,

profesiniai įgūdžiai ir t.t. Personalo informacijos sistemos – naudingi ir

galingi instrumentai. Mūsųs dienomis šių sistemų naudojimas daug kur

leidžiamas, jei sukuriama efektyvi jų naudojimo kontrolės sistema.

Daug asmens duomenų yra būtini visuomeninių pareigų vykdymui (darbo

užmokesčio pervedimui, mokesčiams, socialinėms reikmėms). Šiais atvejais,

asmens duomenys gali būti tvarkomi be darbuotojo sutikimo, kadangi

tvarkymas būtinas darbo sutarties vykdymui. Jei darbdavys kauptų ir

tvarkytų asmens duomenis, tokius, kaip intymus elgesys, ligos, religiniai

įsitikinimai ar politinės pažiūros be išankstinio to asmens sutikimo ar

specialaus teisinio pavedimo, tada tai prieštarautų įstatymams.

Praktinė patirtis rodo, kad darbuotojai retai naudojasi savo asmeninėmis

teisėmis dėl įvairių priežasčių (pvz. dėl žinių stokos, psichologinių

barjerų).4.2.Viešasis administravimas / piliečių apsauga

Duomenų apsaugos problemos siejosi su duomenų tvarkymu valstybinėse

institucijose. Viešas asmeninio gyvenimo stebėjimas vis dar labia aktualus

JAV, tačiau ne Europoje. Europiečiai neabejoja, kad viešųjų administracijų,

ypač socialinės apsaugos padalinių, darbas remiasi didelio asmens duomenų

kiekio tvarkymu. Mūsų dienomis tvarkymo tikslai yra aiškiai apibrėžti ir

įteisinti įstatymais. Jei pilietis ketina dalyvauti valstybinėse ir

socialinėse sistemose, naudotis informacinio apsisprendimo teise jam beveik

nelieka galimybių.

Egzistuoja kai kurios viešojo administravimo sritys, kur asmens duomenų

kaupimas ir tvarkymas nėra labia atviras, būtent policija ir slaptosios

tarnybos. Jei šias duomenų tvarkymo sritis prižiūri išorinės valstybės

tarnybos, įgaliotiniai ir teismai, netinkamo naudojimo galimybė yra

pakankamai maža. Demokratinės visuomenės linkusios pripažinti, kad piliečio

apsauga viešajame valdyme yra efektyvi ir, kad kišimasis į asmeninį

gyvenimą dažniau pasitaiko elektroninėse rinkose.4.3.Sveikatos apsaugos sistema

Per pastaruosius du dešimtmečius visose pramoninėse šalyse buvo sukurtos

labia pažangios medicininių duomenų bazės. Medicininiai duomenys labia

vertingi medicininiams
sprendimų priėmimui sveikatos apsaugos

srityje bei dokumentacijoje.

Mažesniems ir didesniems ūkio subjektams suteikta galimybė sistematizuotai

rinkti, kaupti, tvarkyti, skleisti ir atskirti duomenis, kuri kelia pavojų

gydytojo-paciento santykiams.4.4.INTERNETAS / Vartotojų apsauga

INTERNETAS, kaip pasaulinio masto duomenų tvarkymo tinkles, aiškiai rodo

potencialius prieštaravimus tarp elektroninės rinkos dalyvių asmens duomenų

tvarkymo atžvilgiu.

Elektroninė prekyba vyksta per pasikeitimą adresais, čekių kortelių

numeriais, banko sąskaitomis, kredito linijomis.

Taip gaunama smulki informacija apie tai, kam klientas teikia pirmenybę.

Tuo remdamasis pardavėjas teikia specializuotus pasiūlymus ar parduoda savo

klientų aprašus interesų grupėms.

Atskiras asmuo, jam teikiamų asmeninių teisių požiūriu, pasaulinėje

visuomenėje užima silpną poziciją pasinaudojimo šiomis teisėmis prasme. Kas

žino kur yra duomenų bankas, į kokį valdytoją kreiptis, kokius įstatymus

taikyti ir kuris teismas sprendžia ginčus?

5.Asmens duomenų reguliavimas[6]

Šiuo metu pasaulyje yra keletas Asmens duomenų reguliavimas reguliavimo

modelių. Kai kuriose valstybėse naudojami ir derinami iš karto abu.Reguliatyvinis modelis (RM) – priimtas ir pripažintas Europoje,

Australijoje, Hong Konge, NZ, C ir Rytų Europoje, Kanadoje – viešasis

oficialusis modelis, kurio esmė – bendrųjų visapusiškų/plačių/išsamių

įstatymų priėmimas (šis modelis dar vadinamas europietiškuoju). Šių

įstatymų vykdymą prižiūri valstybės pareigūnas, vadinamas Komisionieriumi,

Ombudsmenu ar Registro tvarkytoju, kuris taipogi nagrinėja skundus, atlieka

tyrimus ir pan. jis atsakingas už viešąjį švietimą ADA srityje,

tarptautinius AD srautų reguliavimo klausimus ir pan. Be abejo, tokių

Komisionierių, Ombudsmenų ar Registro tvarkytojų įgalinimų apimtys labai

skiriasi, nevienoda kompetencija.Trečiasis modelis – taip vadinamas savireguliacijos modelis. Jo esmė –

įmonės, atskirų pramonės šakų asociacijos, konfederacijos priima elgesio

kodeksus. Visgi, tenka pažymėti, kad tokių elgesio kodeksų efektyvumas yra

ganėtinai abejotinas. Visų pirma, abejotina jų teisinė galia ir reikšmė.

Pagr. problema – jų įgyvendinimas, privalomumas ir adekvatumas.

6.Duomenų apsaugą reglamentuojantys ES teisės aktai

Direktyva yra ES teisės aktų dalis, skirta visoms šalims-narėms. Priėmus šį

teisės aktą Europos Sąjungos lygmenyje, kiekviena šalis-narė turi

užtikrinti, kad jos nuostatos bus efektyviai pritaikytos jų teisės

sistemai. Direktyva numato galutinį rezultatą; pritaikymų forma ir metodai

yra kiekvienos šalies narės sprendimo prerogatyva. Iš principo, direktyvos

įgyvendinamos per nacionalinius veiksmus (nacionalinę teisės aktų bazę).

Galimas ir toks atvejis, kai šaliai-narei neįdiegus Direktyvos nuostatų,

kai kurios šių nuostatų turi tiesioginį efektą. Tai reiškia, kad Direktyva

suteikia tiesiogines teises asmenims tuo atveju, jei asmenys gali

pasikliauti direktyva nelaukdami, kol į nacionalinę teisinę bazę bus

įtrauktos direktyvos nuostatos. Dar daugiau, jei asmenys mano, kad jie

patyrė nuostolių dėl to, kad vietos institucijos nesugebėjo teisingai

įdiegti direktyvos nuostatų, jie gali kreiptis dėl žalos atlyginimo. Šie

nuostoliai gali būti išieškoti tik per vietinius teismus.

Duomenų apsaugos direktyva taikoma “kiekvienai operacijai ar operacijų

rinkiniui, atliekamam su asmens duomenimis, vadinamam “duomenų tvarkymu”.

Šios operacijos apima duomenų rinkimą, laikymą, atskleidimą ir pan.

Direktyva taikoma duomenims, tvarkomiems automatiniu būdu (pvz.,

kompiuterinė klientų duomenų bazė) ir duomenims, kurie naudojami ar

ketinami naudoti kaip dalis neautomatizuotų laikmenų kaupimo sistemų, iš

kurių duomenys gali būti gaunami pagal tam tikrą kriterijų (pvz.;

tradicinės popierinės bylos, kortelių failai su užsakymais abėcėlės tvarka

pagal kliento vardą/pavardę).

Duomenų apsaugos direktyva netaikoma tais atvejais, kai duomenys tvarkomi

grynai asmeniniais tikslais ar namų ūkio reikmėms (pvz., asmeninis

kompiuterinis dienoraštis ar failai su draugų ar šeimos narių duomenimis).

Ji taip pat netaikoma valstybės saugumo, gynybos ir operatyvinės veiklos

sritims, kadangi šių sričių reglamentavimas yra ne ES, o šalių-narių

prerogatyva. Nacionalinė įstatyminė bazė paprastai užtikrina individų

saugumą šiose srityse.

Be to, yra dar viena direktyva, reglamentuojanti privatumo apsaugą

telekomunikacijų srityje.

Direktyva numato, kad šalys-narės privalo užtikrinti komunikacijų

konfidencialumą nacionalinėmis teisinėmis priemonėmis. Tai reiškia, kad bet

koks atitinkamų institucijų nesankcionuotas klausymasis, įrašinėjimas,

saugojimas ar kitoks komunikacijų priežiūros perėmimas yra neteisėtas. Tuo

atveju, kai siūloma skambinančiojo identifikavimo paslauga, jos naudotojams

turi būti suteikiama galimybė atsisakyti šios paslaugos arba neatskleisti

savo tapatybės skambinant. Ir atvirkščiai, paslaugos naudotojai turi
turėti

galimybe atmesti atsisakiusiųjų atskleisti tapatybę skambučius. Papildomai

direktyva numato, kad tais atvejais, kai egzistuoja spausdintos ar

elektroninės telekomunikacijų direktorijos, asmenys turi teisę būti

neįtraukti į sąrašus be jokio papildomo mokesčio.6.1.Ką galite padaryti, jei Jūsų teisės yra pažeistos?

Jei manote, kad Jūsų teisės buvo pažeistos, pirmiausia susisiekite su

asmeniu, kuris padarė pažeidimą ir išsiaiškinkite, kas buvo duomenų

valdytojas. Jei tokiu būdu negalite gauti Jus dominančių duomenų, galite

kreiptis į nacionalinę priežiūros instituciją. Remiantis Direktyvos

nuostatomis, kiekviena šalis-narė privalo įsteigti vieną ar kelias

valstybines institucijas, kad būtų užtikrintas tinkamas duomenų apsaugos

teisės aktų laikymasis. Ši institucija, dažniausiai vadinama priežiūros

institucija, yra kompetentinga priimti nusiskundimus iš bet kurio asmens ar

ūkio subjekto. Priežiūros institucija privalo išnagrinėti skundą ir gali

laikinai sustabdyti duomenų tvarkymą. Jei priežiūros institucija nustato

duomenų apsaugos pažeidimus, ji gali, be kita ko, reikalauti ištrinti ar

sunaikinti duomenis ir/arba sustabdyti tolesnį duomenų tvarkymą.

Norėdami kreiptis į priežiūros instituciją, turėtumėte išsamiai išdėstyti

problemą (pageidautina raštu) ir pateikti kuo daugiau informacijos,

patvirtinančios Jūsų teiginius. Kai kuriose šalyse-narėse priežiūros

institucijos turi standartizuotas skundų pateikimo formas. Jei tokios

formos yra prieinamos, naudokitės jomis, nes tai pagreitina problemos

nagrinėjimą, ir Jūs greičiau gausite atsakymą. Kai kuriose šalyse-narėse

skundai priimami ir elektroniniu raštu, tačiau kai kuriose toks skundų

pateikimo būdas dar nėra įmanomas.

Jei atlikti veiksmai vis tiek nedavė Jus tenkinančių rezultatų, galite

kreiptis į teismą. Tokiu atveju geriausia pasikonsultuoti su juristais.

Teisminis nagrinėjimas gali būti būtinas tuo atveju, jei dėl teisių

pažeidimo patyrėte nuostolių – teismas gali priteisti nuostolių atlyginimą.7.Internetas

7.1.Techniniai pagrindai

Internetas yra pasaulinis kompiuterių tinklas, jungiantis daugybę kitų

tinklų ir veikiantis Transporto valdymo ir Interneto (TCP/IP) protokolų

pagrindu. Jo dėka milijonai žmonių visame pasaulyje gali bendrauti vieni su

kitais „virtualioje erdvėje“ ir naudotis tinkle esančia gausia informacija.

Paprastai tariant, TCP/IP protokolai yra duomenų perdavimo Internetu

taisyklių visuma ir jomis remiasi visos Interneto teikiamos paslaugos.

Protokolas specialiai buvo sukurtas labai nesudėtingas, kad juo būtų lengva

naudotis. Be to, jis nepriklauso nuo atskiro kompiuterio ar operacinės

sistemos.

Kiekvieną prie Interneto prijungtą kompiuterį identifikuoja unikalus

skaitinis adresas – IP adresas, kurį sudaro adresų klasės A.B.C.D, kur A,

B, C ir D yra skaičiai nuo 0 iki 255 (pvz.: 195.241.34.113). TCP/IP tinklas

remiasi nedidelių informacijos paketų siuntimu. Kiekviename pakete yra

siuntėjo ir gavėjo adresas. Priešingai negu telefono tinklo atveju,

nereikalingas joks išankstinis ryšys tarp siuntėjo ir gavėjo įtaisų tam,

kad prasidėtų bendravimas. Jungiantis kompiuteriu prie Interneto nebūtina

turėti savo srities vardą, tačiau vartotojams daug lengviau atsiminti

kompiuterio srities vardą negu jo IP adresą.

7.2.Interneto veikėjai

Nagrinėjant Interneto teikiamas paslaugas, galima identifikuoti skirtingus

vaidmenis atliekančius veikėjus. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad

daugeliu atvejų bendrovė siūlo keletą paslaugų ir todėl paprastai vaidina

daugiau negu vieną vaidmenį, pvz.: bendrovės, teikiančios Interneto

prieigą, dažnai siūlo ir kitas paslaugas – virtualų serverį, elektroninį

paštą, ar portalą, kuriame yra informacija ir nuorodos į kitas svetaines.

Atitinkamai, reikia skirti vaidmenis ir veikėjus, kad būtų aišku, kam kuri

ES direktyva turi būti taikoma.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 3304 žodžiai iš 6605 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.