dfgdfgRašto darbas
Asmens duomenų apsaugą ir reguliavimas
Parengė: dfgdfg
Tikrino: lekt. fdg
Klaipėda, 2005
Įvadas 1
1. Apibrėžimai 2
2. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 3
3. Duomenų apsaugos principai 4
3.1 Pagrindinės sąvokos 4
3.2 Duomenų tvarkymo įteisinimo kriterijai 4
3.3 Duomenų subjekto teisės 5
3.4 Priežiūros institucijos 6
4. Svarbiausios duomenų apsaugos įstatymo sritys 6
4.1 Privačios įmonės / darbuotojų apsauga 6
4.2 Viešasis administravimas / piliečių apsauga 7
4.3 Sveikatos apsaugos sistema 7
4.4 INTERNETAS / Vartotojų apsauga 8
5. Asmens duomenų reguliavimas 8
6. Duomenų apsaugą reglamentuojantys ES teisės aktai 8
6.1 Ką galite padaryti, jei Jūsų teisės yra pažeistos? 9
7. Internetas 10
7.1 Techniniai pagrindai 10
7.2 Interneto veikėjai 11
7.3 Interneto paslaugų teikėjas 11
7.4 Vartotojas 11
7.4.1 Saugumas 12
7.4.2 Konfidencialumas 12
7.4.3 Grėsmės privatumui 12
7.5 Internete siūlomos paslaugos 14
7.6 Elektroninis paštas 14
7.7 Pokalbių kambariai ir kanalai 15
7.8Visuotinis žiniatinklis (WWW) 16
Išvados 19
Literatūra 20
Priedai 20-24
ĮVADAS
Kiekvienas asmuo turi teisę į asmeninio ir šeimos gyvenimo, namų ir
korespondencijos privatumą.[1]
Informacija, susijusi su asmenimis, dažniausiai vadinama “asmens
duomenimis”, renkama ir naudojama daugybėje kasdieninio gyvenimo sričių.
Asmuo pateikia duomenis, kai jis/ji registruojasi bibliotekoje ar sporto
klube, atidaro banko sąskaitą ir pan. Asmens duomenimis laikomi bet kokie
duomenys, galintys identifikuoti asmenį, pvz., vardas (pavardė), telefono
numeris, nuotrauka.
Mano tiklas susipažinti su asmens doumenų saugyba, su problemomis, kurias
susijęs su asmens duomenomis. Trumpai aprašyti visa tai, su kuom mes
susidurem kiekviena diena, bet nematom.Yra daugelio skyrių asmens duomenų
apsaugos. Aš manau, kad dabartinem gyvenimę aktuolų išanalizuoti Internetę
esančios duomenų apsaugą. Lietuvoje tai ne labai išplėstą kaip JAV
valtyjose, bet kiekvieną metą vis daugiau žmonių naudojasį internetų ir
labai mažas procentas žmonių žino savo teisės it teisės kitų.1.Apibrėžimai[2]
Asmens duomenys
Duomenų apsaugos įstatymai reglamentuoja ne pačią duomenų apsaugą, bet
fizinių asmenų apsaugą, (“duomenų subjekto” apsaugą), asmenų, kurie gali
būti tiesiogiai ar netiesiogiai atpažinti pagal kriterijus, būdingus jų
fizinei, psichologinei, protinei, ekonominei, kultūrinei ar socialoginei
tapatybei.
Fizinis asmuo paprastai identifikuojamas pagal tokią informaciją kaip
vardas, pavardė, amžius, gimimo data, akių spalva, profesija, religija,
šeimyninis statusas, telefono numeris, telefono skambučių skaičius, ar
tiesiog asmeniui suteiktas tam tikras numeris (kodas), toks kaip vairuotojo
pažymėjimo, kreditinės kortelės ar socialinio draudimo numeris, naudojami
bendram tapatybės nustatymui. Šie asmens duomenys palengvina duomenų bankų,
kaupiančių asmens duomenis įvairiems tikslams, darbą.
Galimybė laisvai susipažinti su asmens duomenimis kartais trukdo laisvam
asmenybės vystimuisi (apsisprendimo teisei), todėl asmens duomenų rinkimui,
tvarkymui ir naudojimui būtinas teisinis reguliavimas (įstatų, potvarkių,
elgesio kodeksų taikymas) ar duomenų subjekto sutikimas.
Yra keletą asmens duomenų klasių:
1.Ypatingi asmens duomenys: duomenys apie rasinę ar etninę kilmę, politines
pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus, narystę profesinėse
sąjungose, taip pat duomenys apie sveikatą ar intymų gyvenimą. Tokių
duomenų tvarkymas gali būti leidžiamas tik esant išimtinėms aplinkybėms
2.Kiti asmens duomenys: šių duomenų tvarkymas paremtas tik teisinėmis
nuostatomis arba gavus duomenų subjekto sutikimą.
3.Anonimizuoti arba statistiniai duomenys: šie duomenys nėra susiję su
konkrečiu asmeniu ir gali būti tvarkomi be apribojimų.Asmens duomenų tvarkymas
“Tvarkymas” reiškia bet kokias asmens duomenų tvarkymo operacijas nuo jų
surinkimo ir saugojimo pradžios iki tol, kol jie yra persiunčiami,
ištrinami ar sunaikinami. Tvarkymas apima visas asmens duomenų naudojimo
frazes.
Valdytojas
“Valdytojas” yra fizinis arba juridinis asmuo, nustatantis asmens duomenų
tikslus ir priemones. Valdytojas[3] yra atsakingas už teisėtą asmens
duomenų tvarkymą ir privalo pateikti reikiamą informaciją duomenų
subjektui, kurio asmens duomenys tvarkomi. Tokia informacija yra:
-valdytojo tapatybė
-tvarkymo tikslas
-tolesnė informacija, susijusi su gavėjais arba būtina papildoma
informacija teisingam asmens duomenų tvarkymo užtikrinimui duomenų subjekto
atžvilgiu (privalomi ar savanoriški atsakymai į klausimus).
Duomenų tvarkytojas
„tvarkytojas“ reiškia fizinį ar juridinį asmenį, valstybės valdžios
instituciją, agentūrą ar bet kurį kitą organą, kuris tvarko asmens duomenis
duomenų valdytojo
vardu
Trečioji šalis
„trečioji šalis“ reiškia bet kurį fizinį ar juridinį asmenį, valstybės
valdžios instituciją, agentūrą ar bet kurį kitą organą, nesantį duomenų
subjektu, duomenų valdytoju ar duomenų tvarkytoju, arba tokiu asmeniu,
kuriam leidžiama tvarkyti duomenis, tiesiogiai įgaliotam duomenų valdytojo
ar duomenų tvarkytojo;
Duomenų gavėjas
„duomenų gavėjas“ reiškia tokį fizinį ar juridinį asmenį, valstybės
valdžios instituciją, agentūrą ar bet kurį kitą organą, kuriam
atskleidžiami duomenys, net jei jis yra trečioji šalis; tačiau valdžios
institucijos, kurios gauna duomenų, padavusios konkretų užklausimą, nėra
laikomos gavėjomis;
Duomenų subjekto sutikimas
„duomenų subjekto sutikimas“ reiškia bet kurį savanoriškai ir žinomai duotą
konkretų duomenų subjekto pareiškimą, kuriuo duomenų subjektas nurodo savo
sutikimą, kad būtų tvarkomi su juo susiję duomenys.
2.Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija[4]
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija turi būti nepriklausoma institucija,
turinti šias teises ir pareigas.- Pareigos
o vykdo priežiūrą;
o remia duomenų subjektą ir užtikrina jo teises;
o tvarko Asmens duomenų valdytojų valstybės registrą;
o tikrina asmens duomenų tvarkymo teisėtumą;
o išduoda leidimus teikti asmens duomenis trečiosiose šalyse;
o atlieka išankstinę patikrą;
o vertina duomenų valdytojų pateiktas asmens duomenų tvarkymo taisykles.- Teisės:
o nemokamai gauti visą reikalingą informaciją, dokumentų kopijas ir
nuorašus, duomenų kopijas, taip pat susipažinti su visais duomenimis
ir dokumentais, reikalingais atliekant asmens duomenų tvarkymo
priežiūros funkcijas;
o įeiti į tikrinamo asmens patalpas;
o dalyvauti Seimo posėdžiuose;
o kviesti ekspertus (konsultantus);
o duoti duomenų valdytojui rekomendacijas ir nurodymus;
o surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus;
o dalyvauti teisme nagrinėjant bylas dėl tarptautinės ir nacionalinės
teisės nuostatų asmens duomenų apsaugos klausimais pažeidimų;
o keistis informacija su kitomis asmens duomenų priežiūros
institucijomis.3.Duomenų apsaugos principai[5]
3.1.Pagrindinės sąvokos
Duomenų apsaugos įstatymai yra nauja teisinio reguliavimo sritis. Pradžioje
buvo bijomasi, kad valstybės institucijos naudos asmens duomenis
neteisingiems tikslams. Polemika rėmėsi “permatomų piliečių” vizija. Vėliau
paaiškėjo, kad privačioms įmonėms tvarkant asmens duomenis atsirado
“permatomi darbuotojai” ar “permatomi vartotojai”, taigi reikėjo imtis
atsargumo priemonių.
Europoje visuotinai priimta, kad asmens duomenų tvarkymą reguliuoja ne
“nuosavybės” teisė, kaip pagrindinei teisinė nuostata, leidžianti duomenų
banko savininkui bet kaip panaudoti turimus asmens duomenis, bet duomenų
subjektų asmens laisvė.3.2.Duomenų tvarkymo įteisinimo kriterijai
Tvarkant asmens duomenis dažnai pasitaiko asmens teisių pažeidimų, todėl
duomenų tvarkymas paprastai įteisinamasgaunant duomenų subjekto sutikimą ar
remiantis aškiais įstatymais.
Jei duomenų tvarkymas reikalingas sutarties vykdymui ar gyvybiškai svarbių
duomenų subjekto interesų apsaugai, arba jei duomenis pateikia pats duomenų
subjektas, tuomet duomenys gali būti tvarkomi. Tokios pačios nuostatos
taikomos ir asmens duomenų tvarkymui istoriniams statistiniams ar
moksliniams tikslams, su sąlyga, jei imamasi tinkamų apsaugos priemonių.
Asmens duomenų tvarkymo įteisinimo nuostatų struktūra liudija, jog nesant
konkrečių duomenų tvarkymą reglamentuojančių kriterijų jis laikomas
neteisėtu.3.3.Duomenų subjekto teisės
Duomenų apsaugos direktyva grindžiama prielaida, kad duomenų tvarkymo
sistemos sukurtos tarnauti žmogui, gerbiant jo pagrindines teises ir
laisves. Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių
Fizinis asmuo, kurio duomenys yra potencialus tvarkymo objektas, faktiškai
galės nuspręsti, kas turi teisę rinkti, kaupti, tvarkyti, skleisti ar
perduoti jo asmens duomenis. Įstatymas leidžia šio sprendimo priėmimo
apribojimus visuomeninių interesų, valstybės saugumo, slaptųjų tarnybų,
nusikaltimų prevencijos, tyrimų ir kai kurių kitų tikslų pagrindu.
Sprendimų priėmimo teisė suteikiam asmeniui, su kuriuo jie yra susiję. Šis
asmuo turi teisę būti informuojamas apie tai jog tvarkomi jo asmens
duomenys, susipažinti su jais, prašyti pataisymų ar prieštarauti tvarkymui
esant tam tikroms aplinkybėms. Asmens duomenys turi būti anonimiški ir
saugojami tokiu pavidalu, kad duomenų subjektas negalėtų būti atpažintas.
Asmens duomenų tvarkymas privalo būti vykdomas gavus duomenų subjekto
sutikimą, išskyrus atvejus, kai veikia specialios teisinės nuostatos.
Pilnai automatizuoti sprendimai pagrįsti tik asmens duomenų automatiniu
tvarkymu ir sukeliantys asmenį liečiančias teisines pasekmes yra neteisėti.
Tokių asmens duomenų kategorijų, kaip rasinė ar etninė kilmė, politinės
pažiūros, religiniai ar filosofiniai įsitikinimai ar duomenų susijusių su
sveikata ar intymiu gyvenimu,
bendrasis tvarkymas yra draudžiamas, tačiau
egzistuoja daug išimčių.
Duomenų subjektas, norėdamas pasinaudoti savo teisėmis, gali pareikalauti
duomenų iš valdytojo, kuris tvarko šiuos duomenis. Priežiūros institucija
turėtų būti informuojama apie asmens duomenenų tvarkymo tvarką, arba tai
turi būti patikrinta per Duomenų apsaugos Įgaliotinį.
Jei duomenų subjektas patiria žalą neteisėtai tvarkant jo asmens duomenis,
valdytojas privalo už tai atlyginti duomenų subjektui, išskyrus atvejį, kai
duomenų valdytojas įrodo, jog jis nėra atsakingas už padarytus nuostolius.
Įsipareigojimas pateikti įrodymus tenka valdytojui, o kartu tai yra duomenų
subjekto pasinaudojimas savo teisėmis.
Duomenų apsaugos direktyva suteikia asmeniui, kurio asmens duomenys
tvarkomi, tam tikras tesise, pavyzdžiui:
▪ teisę į informaciją apie tvarkytoją, gavėjus ir tvarkymo operacijos
tikslą
▪ informaciją apie duomenų rūšis
▪ teisę susipažinti
▪ teisę į ištaisymą
▪ tesę į ištrynimą
▪ teisę stabdyti duomenų tvarkymą
▪ teisę prieštarauti
▪ kompensaciją.
Praktikoje rimta pasinaudojimo asmens teisėmis problema kyla dėl to, jog
sudėtinga nustatyti asmens duomenų tvarkymo šaltinį. Ši problemadar
padidėja, kuomet duomenų tvarkymas (pavyzdžiui INTERNETE) vyksta.
Atskiromis duomenų subjekto teisėmis yra retai naudojamasi dėl
psichologinių ir daugelio kitų priežasčių. Didesnės problemos kyla tuomet,
kai trūksta informacijos apie duomenų tvarkymo operacijas, todėl labai
svarbu, kad priežiūros institucijos irgi gintų duomenų subjekto teises
Duomenų subjekto teisės gali būti netiesiogiai ginamos duomenų apsaugos
priemonėmis nuo neteisingo, netinkamo naudojimo ir neteisėto įsibrovimo į
duomenų bazę.3.4.Priežiūros institucijos
Visose valstybėse, išskyrus JAV, duomenų apsaugos modelis apima priežiūros
tarnybos sukūrimą. Beveik visos valstybės įsteigė išorinės kontrolės
institucijas, siekiančias užtikrinti duomenų tvarkymo atitikimą
nacionaliniams įstatymams.4.Svarbiausios duomenų apsaugos įstatymo sritys
4.1.Privačios įmonės / darbuotojų apsauga
Beveik visos išsivysčiusių šalių įmonės naudoja dideles informacijos apie
jų darbuotojus sistemas.
Tiek sociologiniu–politiniu požiūriu, tiek pramoninės teisės aspektu
vadinamosios personalo informacijos sistemos yra labia reikšmingos.
Informacinė asmens duomenų dokumentacija, skirta administraciniams ir
planavimo tikslams, suprantama kaip “personalo informacijos sistemos”.
Visos sistemos sukurtos administraciniams ir planavimo tikslams. Šiais
laikais darbuotojai įdarbinami, paskiriami, perkialiami, skatinami ir
atleidžiami naudojant kompiuterizuotas sistemas. Dažnai surenkama daugiau
nei 100 asmens duomenų rūšių apie kiekvieną darbuotoją: šeimyninė padėtis,
išsilavinimas, alga, pensija, sveikatos būklė, karjeros planavimas,
profesiniai įgūdžiai ir t.t. Personalo informacijos sistemos – naudingi ir
galingi instrumentai. Mūsųs dienomis šių sistemų naudojimas daug kur
leidžiamas, jei sukuriama efektyvi jų naudojimo kontrolės sistema.
Daug asmens duomenų yra būtini visuomeninių pareigų vykdymui (darbo
užmokesčio pervedimui, mokesčiams, socialinėms reikmėms). Šiais atvejais,
asmens duomenys gali būti tvarkomi be darbuotojo sutikimo, kadangi
tvarkymas būtinas darbo sutarties vykdymui. Jei darbdavys kauptų ir
tvarkytų asmens duomenis, tokius, kaip intymus elgesys, ligos, religiniai
įsitikinimai ar politinės pažiūros be išankstinio to asmens sutikimo ar
specialaus teisinio pavedimo, tada tai prieštarautų įstatymams.
Praktinė patirtis rodo, kad darbuotojai retai naudojasi savo asmeninėmis
teisėmis dėl įvairių priežasčių (pvz. dėl žinių stokos, psichologinių
barjerų).4.2.Viešasis administravimas / piliečių apsauga
Duomenų apsaugos problemos siejosi su duomenų tvarkymu valstybinėse
institucijose. Viešas asmeninio gyvenimo stebėjimas vis dar labia aktualus
JAV, tačiau ne Europoje. Europiečiai neabejoja, kad viešųjų administracijų,
ypač socialinės apsaugos padalinių, darbas remiasi didelio asmens duomenų
kiekio tvarkymu. Mūsų dienomis tvarkymo tikslai yra aiškiai apibrėžti ir
įteisinti įstatymais. Jei pilietis ketina dalyvauti valstybinėse ir
socialinėse sistemose, naudotis informacinio apsisprendimo teise jam beveik
nelieka galimybių.
Egzistuoja kai kurios viešojo administravimo sritys, kur asmens duomenų
kaupimas ir tvarkymas nėra labia atviras, būtent policija ir slaptosios
tarnybos. Jei šias duomenų tvarkymo sritis prižiūri išorinės valstybės
tarnybos, įgaliotiniai ir teismai, netinkamo naudojimo galimybė yra