1. Asmenybės problema ir asmenybės mokslas
Mokslo funkcijos:
Numatymas, kontrolė, valdymas, keitimas (reikia numatyti reiškinius, paaiškinti..)
Mokslo paskirtis nustatyti objektą arba tariamą tiesą remiansi objektyvumu.
Turi savo teorijas, tyrimo metodus, sąvokas, kategorijas, hipotezes.
Psichologijos uždaviniai: paaiškinti žmogaus elgesį.
Psichologiniai tyrimo metodai: pokalbiai, testai, savianalizė.
Psichologija tarnauja savęs ir kitų pažinimui
2. Asmenybės samprata: Individas. Asmuo. Asmenybė
Kiekvienas turi buitinį asmenybės suvokimą. Buitinės asmenybės charakteristikos:
1) Bendrumas
2) Nesąmoningumas
3) Akivaizdumas
Asmenybės charakteristikos buitinėse sąlygose:
1) Besąlyginis vertingumas “Jis tikra asmenybė”
2) Savarankikumas – sugeba būti nepriklausomas nuo aplinkos
3) Originalumas. Asmenybe laikomas asmuo, kuris isiskiria i kitų
4) Priklausomybė nuo vertinimų
5) Prietaringumas
6) Elementarumas
Individas- atskira būtybė, apribota nuo kitų erdvės ir laiko atžvilgiu, ir kuri skiriasi nuo kitų kokybiniu struktūros ir elgesio skirtumais.
Asmuo – individas, susijęs su visuomene
Asmenybė – individo savitumas, jo pastovių reikšmingų įgimtų ar įgytų savybių vsuma.
Individualybė – individo savybiųū visuma, apibūdinanti jį kaip nepakartojamą.
Asmenybė įgyja prasmę, kai pripažystama žmogaus laisve pasaulyje. Žmogus vertinamas kaip atskira, nepakartojama asmenybė. Asmenybė yra atskiras vidinis pasaulis.
3. Prielaidos apie žmogaus prigimtį (dichotomijos)
1) Laisva valia ar determinizmas (negyvoje gamtoje egzistuojantys dėsniai)
2) Racionalumas ar iracionalumas (kokiu mastu žmogaus gyvenimą lemia instinktai)
3) Subjektyvumas ar objektyvumas (vidinės nuostatos, mintys potraukiai ar išorės įvykiai)
4) Prigimtis ir aplinka (kas nulemia žmogaus elgesį ir jo savybes)
5) Visibikumas ar elementarumas
6) Proaktyvumas as reaktyvumas (kur žmogaus aktyvumo vieta: viduje sąmonėje ar aplinkoje)
7) Homeostazė (lygsvara) ar heterostazė (nėra įtampos, stabilu ar įtampa)
8) Pažinumas ar nepažinumas
4. Asmenybės vystymosi supratimas
1) Brendimas
2) Soacializacija- individo vystymasis visuomenės atžvilgiu (Tėvo, sutuoktinių vaidmuo)
3) Bendravimas
4) Įvairių vaidmenų priėmimas
5) Individuacija – tapimas savarankiku asmeniu.
Vystymosi bendri dėsningumai:
1. diferenciacija (savęs išskyrimas)
2. Integracija (atvirkčias integracijai, savybės priklauso viena nuo kitos)
3. Saviaktualizacija – visų galimybių max
4. Savęs trantendensija – savo ribų peržengimas, pažvelgimas į kitus pasaulius
5. Asmenybės struktūros supratimas
6. Asmenybė – skirtingų dalių visuma
7. Asmenybė – bruožų visuma, kurie yra daugiau ar mažiau susiję.
8. Asmenybė kaip vieninga hierarchinė sistema
9. Asmenybės tipologijos samprata
Asmenybės tipologija: priskirti asmenį kokiam nors tipui (ekstravertas, intravertas, zodiako ženklai). Ankstyviausia tipologija – horoskopai.
7. Asmenybės vystymosi fazės (pagal S.Freud’ą)
Iskiria 5 syadijas:
Ankstyvoji vaikystė:
1. Oralinė fazė iki 1.5 m. dominuoja burna. Uždaviniai – turi atprasti nuo motinos kūno
2. Analinė fazė – 1.5-3m. – tuštinimosi. Labai didelė reikšmė vystymosi. Nuo to formuojami nukrypimai, charakteris. Gali išsivystyti agresija – jei viską leis. Kaupimo intelektas – jei susilaiko.
3. Falinė – 3-6m. – Vaikas prisiriša prie priešingos lyties atstovo. Edipo kompleksas – sūnų prie motinos. Peraugę tą fazę indentifikuoja tėvą, motiną.
4. Latenktinė – 6-12m. – Socialinių kontaktų vystymasis.
5. Genitalinė – virš 12 m. – lytinė. Traukia kitos lyties atstovai. Intymių santykių užmezgimas.
6. Asmenybės gyvybiniai mechanizmai, jų funkcijos
2) Istūmimas – traumuojančios situacijos istumiamos į pasąmonę
3) Projekcija – Žmogus savo neigiamas savybes projektuoja į kitą
4) Perkėlimas – perkėlimas į kitą asmenį
5) Racionalizacija (intelektualizacija)
6) Prieybė – atoveiksmis (atstumta meilė virsta į neapykantą)
7) Sublimacija – nepriimtinų potraukių energija nukreipiama į kitą veiklą
8) Neigimas
9. Asmenybės struktūra pagal k.G.Jung’ą
1) Sąmonė- kas yra mūsų regėjimo lauke.
2) Pasąmonė
d) individuali – artima sąmonei. Susideda iš minčių, prisiminimų, vaizdinių užima kaškokią vietą sąmonėj.Čia formuojasi kompleksai, jausmų minčių lydinys.
e) Kolektyvinė – Žogaus praeitis, tradicijos, antropologijos, filosofijos, mitų antropologijos, kuris atsispindi žmogaus nuotaikų, jausmų pavidale. Jai neegzistuoja nei laiko nei erdvės. Ji pasireiškia betarpiškai žmogaus sapnuose. Atskleidė ją per archetipus- vaizdus.
10. Kolektyvinė pasąmonė ir archetipai
Kolektyvinė- žmonijos praeitis, tradicijų, istorijos, atropologijos derinys. Tai atsispindi žmoguje ir tai yra paveldima. Čia nėra nei laiko nei erdvės. Ji yra bendra, integruojanti. Ji pasireiškia žmogaus sapnuose.
Ji atsiskleidė per archetipus (vaizdus):
1) Persona (vaidmuo, veidas)
2) eėlis (plaukia iš biologinės prigimties)
3) Vyriškasis ir moteriškasis archetipai: kiekviename žmoguje yra ir vyriškasis ir moteriškasis pradai
4) Savastis – asmenybės centras- tikrasis aš, kurį žmogus turi surasti t.y. tarp sąmonės ir paąmonės
11. Jungo asmenybės tipologija.
Asmenybės nuostatos ir psichologinės funkcijos
Žmonės skirstomi į intravertus ir ekstravertus.
Asmenybė skirstoma į 4 tipus:
Racionalios f-jos
1) Mastantieji
2) Jaučiantys
Iracionalios f-jos
4) Juntanys
5) Intuityvūs
Vyraujanti f-ja auktesnė, kita žemesnė f-ja. Jungas darė įvairius derinius su intravertų ir ekstravertų funkcijomis ir gavosi 8 tipai
F-jos tarpusavy susiję ir derinasi tarp savęs
Pasireikia konpensacija – jei viena f-ja labai isivysčiusi, tai kaip konpensacija akcentuojama prieinga f-ja;
Vienybės principas – kai žmogaus f-jos vienodai išsivysčiusios ir prieybės susijungia
Ne tobulumo, o visapusikumo siekimas (pilnaties)
13. Juntančių ir intuitivių tipų charakteristikos
Juntantys – gyvena įspudžiais, pojūčiais. I čia ieina realumas, praktikumas, orientuojasi į dabartį.
SE- gerai suvokia spalvas, garsus
SI- daugiau gyvena vidiniame pasaulyje
Intuitivūs- Vadovausjasi intuyicija. Įžvalga ”6-asis jausmas”. Remiasi savo pasąmone.
NE- nemegsta stabilumo, generuoja naujas idėjas
NI-vidinis pasaulis
17. Mąstančių ir jaučiančių tipų charakteristikos
Jis visus sprendimus padaro gerai apgalvojęs. Mėgsta analizuoti, atsimena skaičius
TE- prisiria prie faktų, neigia apstrakčias idėjas.Pagrindinė f-ja mąstymas. Vadovaujasi abstrakčiais dėsniais. Konstruktyvus, mėgsta analizuot, atsimena skaičius
TI -domina idėjos
Jaučiantys daugiau orientuojasi į jausmus. Jautrus, humaniškas orientuojasi į bendražmogiškas savybes.
FE- labai gerai prisitaiko visuomenėje, gerai bendrauja, pritampa prie socialinės aplinkos
FI- orentuojasi į vidinį pasaulį, jautrūs, bet to nesimato
18. Mayers Briggs testo taikymo sritys
19. Sprendžiamų ir priimančių tipų charakteristikos
20. Ekstravertas ir intravertas konflikte
21. Asmenybės sutrikimų priežastys (pagal A.Adler’į)
Asmenybės sutrikimai nėra beprasmiški. Nurodo, kad neteisingai gyvena. Kai kas prsidengia liga ir tai labai patogu, nes tada mažesni reikalavimai. Kai išauga gyvenimo reikalavimai, kai kurie neišlaiko ir suserga neuroze. Į neurozę veda perdėtas pranašumo siekimas. Neurozė – savotiškas pasiteisinimas. Kelias į neurotiko tikslą nėra blogas, bet čia yra ikreipti tikslai
23. E.Eriksono asmenybės vystymosi teorijos reikšmė
Eriksonas labai isamiai suformavo asmenybės vystymasi pagal gyvenimo etapus.
Knygoje “Vaikystë ir visuomenë” E. Eriksonas paskelbë 15 metø klinikiniø stebëjimø iðvadas, kurios gerokai papildë ego teorijà:
1) be Froido apraytų seksualinio brendimo fazių (oralinė, analinė, falinė, genitalinė, Edipo, pubertetinė), yra ir psichosocialinės, kurių metu individas turi susidaryti pagrindines orientacijas į save kaip į socialinio pasaulio detalytę;
2) vaikystė nėra žmogaus vystymosi pamatas. Asmenybė vystosi visą gyvenimą;
3) kiekviena fazė turi ir teigiamų ir neigiamų komponentų.
Jis rutulioja kaip žmogus vystosi, didelį dėmesį kreipia į aplinką
· I pasąmonės lygio. Pagrindinis dėmesys asmenybei
· Asmenybės vystymosi procese žiūrėjo kokią įtaką daro visuomenė
· Jis žiūrėjo asmenybės vystymasi nuo gimimo iki mirties
· Jis neneigia instinktų, bet įpatingo dėmesio nekreipia
· Pabrėžia žmogaus vertingumą
Kiekviename gyvenimo tarpsnyje žmogus pergyvena krizę, nuo to priklauso jo tolimesnis vystymąsis
24. Paauglystė- jaunystės vystymosi stadijos ypatumai (pagal Eriksoną)
ioje fazėje žmogus turi rasti savo ego identiškumą, tapti pačiu savimi, labai didelė visuomenės įtaka.; turi įtakos visi identifikacijos etapai, turi suderinti savo poreikius su galimybėmis. Identifikacija – su kuo save sutapatiname, aplinkiniai turi jį pripažinti bendravimo formoj. Jei nepasiseka, sutapatinama su kuo nors kitu. Krizė- juonuolis nemato tolimesnės krypties. Būna klystkelių.
25. Ankstyvosios brandos stadijos ypatumai (pagal Eriksoną)
Žmogus subręsta meilei, platesne prasme. Intymumas- kai jaučiam kito tapatumą neprarasdami savęs. Žmogus subręsta intymumui, kai pasiekia identifikaciją, bendražmogiškos vertybės grožis, meilė gėris.
Psichologinė fazė- intymumas-izoliacija, Nauja vetybė – meilė, Socialinė išraiška- Etika
26. Bihevioristinių asmenybės teorijos esmė
Tai eksperimentinis gamtos mokslas. Pradininkas Pavlovas. Tiriama gyvūnų ir žmonių elgsena.
Juodos dėžės principas: paduodamas signalas, fiksuojama reakcija, o kas darosi su žmogum nesvarbu.
Daugiausiai nusipelnė Berkuc Friderikas Skineris.
27. F.Skinner’io paskatinimo schemų charakteristikos
“Operatyvinio paskatinimo teorija”
Operatyvinis paskatinimas – paskatinimas už sėkmingai atliktus veiksmus. Elgesį galima sąlygiškai skatinti, reguliuoti.
Paskatinimo intervalai:
1) pastovaus paskatinimo – skatinimas per griežtai apibrėžtą laiką (alga)
2) pastovaus dažnio paskatinimas – atlikus tam tikrą kiekį veiksmų (atlyginimas už atliktą darbą)
3) kintamo intervalo paskatinimas (įvyksta paskatinimas, kai int. nenustatytas.mokykloj pažimys, prekyboj –nuolaidos)
4) Kintamo dažnio paskatinimas – tam tikras atliktų darbų skaičių paskatinimas, bet dažnis kinta (lošimo aparatai)
Neigiamas paskatinimas – bausmė. Gali būti atimtas teigiamas pastiprinimas (tv nežiurėt)