Asmenybės psichologija
5 (100%) 1 vote

Asmenybės psichologija

1. Asmenybės problema ir asmenybės mokslas

Mokslo funkcijos:

Numatymas, kontrolė, valdymas, keitimas (reikia numatyti reiškinius, paaiškinti..)

Mokslo paskirtis nustatyti objektą arba tariamą tiesą remiansi objektyvumu.

Turi savo teorijas, tyrimo metodus, sąvokas, kategorijas, hipotezes.

Psichologijos uždaviniai: paaiškinti žmogaus elgesį.

Psichologiniai tyrimo metodai: pokalbiai, testai, savianalizė.

Psichologija tarnauja savęs ir kitų pažinimui

2. Asmenybės samprata: Individas. Asmuo. Asmenybė

Kiekvienas turi buitinį asmenybės suvokimą. Buitinės asmenybės charakteristikos:

1) Bendrumas

2) Nesąmoningumas

3) Akivaizdumas

Asmenybės charakteristikos buitinėse sąlygose:

1) Besąlyginis vertingumas “Jis tikra asmenybė”

2) Savarankiškumas – sugeba būti nepriklausomas nuo aplinkos

3) Originalumas. Asmenybe laikomas asmuo, kuris išsiskiria iš kitų

4) Priklausomybė nuo vertinimų

5) Prieštaringumas

6) Elementarumas

Individas- atskira būtybė, apribota nuo kitų erdvės ir laiko atžvilgiu, ir kuri skiriasi nuo kitų kokybiniu struktūros ir elgesio skirtumais.

Asmuo – individas, susijęs su visuomene

Asmenybė – individo savitumas, jo pastovių reikšmingų įgimtų ar įgytų savybių vsuma.

Individualybė – individo savybiųū visuma, apibūdinanti jį kaip nepakartojamą.

Asmenybė įgyja prasmę, kai pripažystama žmogaus laisve pasaulyje. Žmogus vertinamas kaip atskira, nepakartojama asmenybė. Asmenybė yra atskiras vidinis pasaulis.

3. Prielaidos apie žmogaus prigimtį (dichotomijos)

1) Laisva valia ar determinizmas (negyvoje gamtoje egzistuojantys dėsniai)

2) Racionalumas ar iracionalumas (kokiu mastu žmogaus gyvenimą lemia instinktai)

3) Subjektyvumas ar objektyvumas (vidinės nuostatos, mintys potraukiai ar išorės įvykiai)

4) Prigimtis ir aplinka (kas nulemia žmogaus elgesį ir jo savybes)

5) Visibiškumas ar elementarumas

6) Proaktyvumas as reaktyvumas (kur žmogaus aktyvumo vieta: viduje sąmonėje ar aplinkoje)

7) Homeostazė (lygsvara) ar heterostazė (nėra įtampos, stabilu ar įtampa)

8) Pažinumas ar nepažinumas

4. Asmenybės vystymosi supratimas

1) Brendimas

2) Soacializacija- individo vystymasis visuomenės atžvilgiu (Tėvo, sutuoktinių vaidmuo)

3) Bendravimas

4) Įvairių vaidmenų priėmimas

5) Individuacija – tapimas savarankišku asmeniu.

Vystymosi bendri dėsningumai:

1. diferenciacija (savęs išskyrimas)

2. Integracija (atvirkščias integracijai, savybės priklauso viena nuo kitos)

3. Saviaktualizacija – visų galimybių max

4. Savęs trantendensija – savo ribų peržengimas, pažvelgimas į kitus pasaulius

5. Asmenybės struktūros supratimas

6. Asmenybė – skirtingų dalių visuma

7. Asmenybė – bruožų visuma, kurie yra daugiau ar mažiau susiję.

8. Asmenybė kaip vieninga hierarchinė sistema

9. Asmenybės tipologijos samprata

Asmenybės tipologija: priskirti asmenį kokiam nors tipui (ekstravertas, intravertas, zodiako ženklai). Ankstyviausia tipologija – horoskopai.

7. Asmenybės vystymosi fazės (pagal S.Freud’ą)

Išskiria 5 syadijas:

Ankstyvoji vaikystė:

1. Oralinė fazė iki 1.5 m. dominuoja burna. Uždaviniai – turi atprasti nuo motinos kūno

2. Analinė fazė – 1.5-3m. – tuštinimosi. Labai didelė reikšmė vystymosi. Nuo to formuojami nukrypimai, charakteris. Gali išsivystyti agresija – jei viską leis. Kaupimo intelektas – jei susilaiko.

3. Falinė – 3-6m. – Vaikas prisiriša prie priešingos lyties atstovo. Edipo kompleksas – sūnų prie motinos. Peraugę tą fazę indentifikuoja tėvą, motiną.

4. Latenktinė – 6-12m. – Socialinių kontaktų vystymasis.

5. Genitalinė – virš 12 m. – lytinė. Traukia kitos lyties atstovai. Intymių santykių užmezgimas.

6. Asmenybės gyvybiniai mechanizmai, jų funkcijos

2) Išstūmimas – traumuojančios situacijos išstumiamos į pasąmonę

3) Projekcija – Žmogus savo neigiamas savybes projektuoja į kitą

4) Perkėlimas – perkėlimas į kitą asmenį

5) Racionalizacija (intelektualizacija)

6) Priešybė – atoveiksmis (atstumta meilė virsta į neapykantą)

7) Sublimacija – nepriimtinų potraukių energija nukreipiama į kitą veiklą

8) Neigimas

9. Asmenybės struktūra pagal k.G.Jung’ą

1) Sąmonė- kas yra mūsų regėjimo lauke.

2) Pasąmonė

d) individuali – artima sąmonei. Susideda iš minčių, prisiminimų, vaizdinių užima kaškokią vietą sąmonėj.Čia formuojasi kompleksai, jausmų minčių lydinys.

e) Kolektyvinė – Žogaus praeitis, tradicijos, antropologijos, filosofijos, mitų antropologijos, kuris atsispindi žmogaus nuotaikų, jausmų pavidale. Jai neegzistuoja nei laiko nei erdvės. Ji pasireiškia betarpiškai žmogaus sapnuose. Atskleidė ją per archetipus- vaizdus.

10. Kolektyvinė pasąmonė ir archetipai

Kolektyvinė- žmonijos praeitis, tradicijų, istorijos, atropologijos derinys. Tai atsispindi žmoguje ir tai yra paveldima. Čia nėra nei laiko nei erdvės. Ji yra bendra, integruojanti. Ji pasireiškia žmogaus sapnuose.

Ji atsiskleidė per archetipus (vaizdus):

1) Persona (vaidmuo, veidas)

2) Šešėlis (plaukia iš biologinės prigimties)

3) Vyriškasis ir moteriškasis archetipai: kiekviename žmoguje yra ir vyriškasis ir moteriškasis pradai

4) Savastis – asmenybės centras- tikrasis aš, kurį žmogus turi surasti t.y. tarp sąmonės ir paąmonės

11. Jungo asmenybės tipologija.
Asmenybės nuostatos ir psichologinės funkcijos

Žmonės skirstomi į intravertus ir ekstravertus.

Asmenybė skirstoma į 4 tipus:

Racionalios f-jos

1) Mastantieji

2) Jaučiantys

Iracionalios f-jos

4) Juntanys

5) Intuityvūs

Vyraujanti f-ja aukštesnė, kita žemesnė f-ja. Jungas darė įvairius derinius su intravertų ir ekstravertų funkcijomis ir gavosi 8 tipai

F-jos tarpusavy susiję ir derinasi tarp savęs

Pasireiškia konpensacija – jei viena f-ja labai išsivysčiusi, tai kaip konpensacija akcentuojama priešinga f-ja;

Vienybės principas – kai žmogaus f-jos vienodai išsivysčiusios ir priešybės susijungia

Ne tobulumo, o visapusiškumo siekimas (pilnaties)

13. Juntančių ir intuitivių tipų charakteristikos

Juntantys – gyvena įspudžiais, pojūčiais. Iš čia išeina realumas, praktiškumas, orientuojasi į dabartį.

SE- gerai suvokia spalvas, garsus

SI- daugiau gyvena vidiniame pasaulyje

Intuitivūs- Vadovausjasi intuyicija. Įžvalga ”6-asis jausmas”. Remiasi savo pasąmone.

NE- nemegsta stabilumo, generuoja naujas idėjas

NI-vidinis pasaulis

17. Mąstančių ir jaučiančių tipų charakteristikos

Jis visus sprendimus padaro gerai apgalvojęs. Mėgsta analizuoti, atsimena skaičius

TE- prisiriša prie faktų, neigia apstrakčias idėjas.Pagrindinė f-ja mąstymas. Vadovaujasi abstrakčiais dėsniais. Konstruktyvus, mėgsta analizuot, atsimena skaičius

TI -domina idėjos

Jaučiantys daugiau orientuojasi į jausmus. Jautrus, humaniškas orientuojasi į bendražmogiškas savybes.

FE- labai gerai prisitaiko visuomenėje, gerai bendrauja, pritampa prie socialinės aplinkos

FI- orentuojasi į vidinį pasaulį, jautrūs, bet to nesimato

18. Mayers Briggs testo taikymo sritys

19. Sprendžiamų ir priimančių tipų charakteristikos

20. Ekstravertas ir intravertas konflikte

21. Asmenybės sutrikimų priežastys (pagal A.Adler’į)

Asmenybės sutrikimai nėra beprasmiški. Nurodo, kad neteisingai gyvena. Kai kas prsidengia liga ir tai labai patogu, nes tada mažesni reikalavimai. Kai išauga gyvenimo reikalavimai, kai kurie neišlaiko ir suserga neuroze. Į neurozę veda perdėtas pranašumo siekimas. Neurozė – savotiškas pasiteisinimas. Kelias į neurotiko tikslą nėra blogas, bet čia yra iškreipti tikslai

23. E.Eriksono asmenybės vystymosi teorijos reikšmė

Eriksonas labai išsamiai suformavo asmenybės vystymasi pagal gyvenimo etapus.

Knygoje “Vaikystë ir visuomenë” E. Eriksonas paskelbë 15 metø klinikiniø stebëjimø iðvadas, kurios gerokai papildë ego teorijà:

1) be Froido aprašytų seksualinio brendimo fazių (oralinė, analinė, falinė, genitalinė, Edipo, pubertetinė), yra ir psichosocialinės, kurių metu individas turi susidaryti pagrindines orientacijas į save kaip į socialinio pasaulio detalytę;

2) vaikystė nėra žmogaus vystymosi pamatas. Asmenybė vystosi visą gyvenimą;

3) kiekviena fazė turi ir teigiamų ir neigiamų komponentų.

Jis rutulioja kaip žmogus vystosi, didelį dėmesį kreipia į aplinką

· Iš pasąmonės lygio. Pagrindinis dėmesys asmenybei

· Asmenybės vystymosi procese žiūrėjo kokią įtaką daro visuomenė

· Jis žiūrėjo asmenybės vystymasi nuo gimimo iki mirties

· Jis neneigia instinktų, bet įpatingo dėmesio nekreipia

· Pabrėžia žmogaus vertingumą

Kiekviename gyvenimo tarpsnyje žmogus pergyvena krizę, nuo to priklauso jo tolimesnis vystymąsis

24. Paauglystė- jaunystės vystymosi stadijos ypatumai (pagal Eriksoną)

Šioje fazėje žmogus turi rasti savo ego identiškumą, tapti pačiu savimi, labai didelė visuomenės įtaka.; turi įtakos visi identifikacijos etapai, turi suderinti savo poreikius su galimybėmis. Identifikacija – su kuo save sutapatiname, aplinkiniai turi jį pripažinti bendravimo formoj. Jei nepasiseka, sutapatinama su kuo nors kitu. Krizė- juonuolis nemato tolimesnės krypties. Būna klystkelių.

25. Ankstyvosios brandos stadijos ypatumai (pagal Eriksoną)

Žmogus subręsta meilei, platesne prasme. Intymumas- kai jaučiam kito tapatumą neprarasdami savęs. Žmogus subręsta intymumui, kai pasiekia identifikaciją, bendražmogiškos vertybės grožis, meilė gėris.

Psichologinė fazė- intymumas-izoliacija, Nauja vetybė – meilė, Socialinė išraiška- Etika

26. Bihevioristinių asmenybės teorijos esmė

Tai eksperimentinis gamtos mokslas. Pradininkas Pavlovas. Tiriama gyvūnų ir žmonių elgsena.

Juodos dėžės principas: paduodamas signalas, fiksuojama reakcija, o kas darosi su žmogum nesvarbu.

Daugiausiai nusipelnė Berkuc Friderikas Skineris.

27. F.Skinner’io paskatinimo schemų charakteristikos

“Operatyvinio paskatinimo teorija”

Operatyvinis paskatinimas – paskatinimas už sėkmingai atliktus veiksmus. Elgesį galima sąlygiškai skatinti, reguliuoti.

Paskatinimo intervalai:

1) pastovaus paskatinimo – skatinimas per griežtai apibrėžtą laiką (alga)

2) pastovaus dažnio paskatinimas – atlikus tam tikrą kiekį veiksmų (atlyginimas už atliktą darbą)

3) kintamo intervalo paskatinimas (įvyksta paskatinimas, kai int. nenustatytas.mokykloj pažimys, prekyboj –nuolaidos)

4) Kintamo dažnio paskatinimas – tam tikras atliktų darbų skaičių paskatinimas, bet dažnis kinta (lošimo aparatai)

Neigiamas paskatinimas – bausmė. Gali būti atimtas teigiamas pastiprinimas (tv nežiurėt)

28. A. Bandura. Žmogaus elgesio tarpusavio priežastingumo modelis

Pratęsė
idėją; nagrinėjo išmokimo principus.

Nagrinėjo taipogi aplinkos poveikį žmogui: kaip priklauso žmogaus elgsena nuo aplinkos poveikio. Keisdamas savo elesį, žmogus keičia aplinką; pasikeitusi aplinka-žmogų.

Išmokimas – patirties sąlygotas individo vidinių ir išorinių veiksmų pakitimas. Vien vidinių veiksmų nepakanka (motyvacijų, instinktų, norų) tam, kad paaiškinti žmogaus; tačiau neužtenka vien ir išorinių.

Išmokimo teorija atkreipė dėmesį nuo vidinių veiksnių į išorės veiksnius.

Žmogaus elgsenos tarpusavio priežastingumo modelis

29. Išmokimo procesai modeliuojant (pagal A. Bandurą)

Bandura teigia, kad betarpiško išmokimo, patyrimo procese, gali būti keičiami, stebint kitų elgesį ir numatant elgesio rezultatus. Galima pridėti ir naujų elementų; išmokimas transformuojasi į kitas situacijas; pereinama į bendriausius bruožus.

Išmokimo stebint procesas. Demonstravimo metu besimokantieji susiformuoja modeliuojamos veiklos simbolinį vaizdą, kurie būna būsimos veiklos prototipai. Išmokimas stebint reguliuojamas tokiais veiksniais (tarpusavy susijusiais):

1. Dėmesio procesai; 2. Išsaugojimo procesai; 3. Motorinės reprodukcijos procesai; 4. Motyvacijos procesai.

1) Ypač geri rezultatai, stebint specialistus, populiarius žmones, autoritetus. 2) Neišsaugojus informacijos, nieko nebus. Ilgalaikė atmintis – dėmesys, pakartojimas, motyvacija. 3) Simbolinės užkoduotos informacijos pervedimas į konkrečius veixmus. 4) Nuo stebėjimo-prie veixmo. Esant potencialiam pastiprinimui, stebint, išmokstama labai greit. Žmogus gali ir pats save skatinti.

30. Savipaskatinimo ir savireguliavimo reikšmė

Savireguliavimo procesai: 1)savistaba; 2)savęs vertinimas; 3)atsiskaitymas sau.

Kitas būdas save skatinti-reikia save lyginti su kuo nors. Kai žmogus jaučia, kad jį lydi sėkmė-teigiamai save vertina.

Kodėl žmonės baudžia save?-nerimo jausmas žmogui būdingas, kuris kyla dažnai nepadarius ko nors, ar pagal savo moralės normas negerai pasielgus (savikritika).

31. Savo veiklos efektyvumo didinimo būdai (pagal Bandūrą)

Žmogus, teigiamai save vertinantis=pasitikintis; jo veikla bus efektyvesnė. Efektyvumas siekiamas tokiais būdais: 1)organizuojant savo elgesį; 2)netiesioginis patyrimas-kitų elgsenos stebėjimas; 3)verbalinis įsitikinimas-žodinis įtikinėjimas priklauso nuo įtikinėjančio žmogaus; 4)emocinis reguliavimas. “Kaip išmokti nugalėti savo baimes”.

32. Savikontrolės procesai (pagal Bandūrą)

Vidinė savikontrolė-valios jėga. Išorės kontrolė.

Savikontrolės žingsniai: 1) elgesio formos apibrėžimas-kada, kokios situacijos, kas sukelia konkretų elgesį.

Pagrindinės informacijos, turinčios įtaką apie veiksnius, surinkimas.

Savęs bandymas/aplinkos planavimas/įsipareigojimas, sutartis su savimi.

33. Asmenybės apibūdinimas pagal H. Murray

Jis tyrė asmenybę, jos motyvaciją. Labai sunku apibrėžti asmenybę. Asmenybė nuolat kinta. Asmenybė – tai jos istorija. Asmenybę reikia traktuoti pagal stabilius jos elgesio elementus lanxčiose situacijose. Asmenybė-jėga, kuri valdo individą. Įvedami apibrėžimai:

Įvykis-subjekto-objekto arba objekto-subjekto sąveika.

Serialas-kryptinga įvykių seka (sieja įvykius vienus su kitais).

Didelį dėmesį jis skyrė gabumams ir pasiekimams. Instinktus susiejo su visuomene.

Ego-kontroliuoti, organizuoti, planuoti, kaip instinktai pasireiškia visuomenėje.

Superego-kultūros derinys. Visuomenės moralės normos. Superego susijęs su ego idealu.

Ego, superego daugiau formuojasi paauglystėje.

34. Asmenybės poreikiai. Poreikių egzistavimo požymiai (pagal Murray)

Asmenybės funkcionavimas. Psixologai žmogaus mąstyseną aiškino per poveikius, troškimus, valios pasireiškimus.

Poreikiai-ko žmogui reikia. Tai sukelia įtampą, išreiškia žmogaus atvirumą.

Siekiai-noras turėti naujas vystymosi sąlygas.

Sunku nustatyti, ko žmogus siekia. Svarbiausia atskleisti žmogaus kryptingumą, ką siekia, kur eina, kokie tikslai. Dėl poreikių kyla įtampa. Tarp asmenybės ir objektų kyla sąveika, kuri virsta motyvu.

Poreikis-asmuo ieško objekto ar subjekto arba jo vengia.

Poreikiai. 1) pažeminimo poreikis –troškimas priklausyti nuo kitų, nesipriešinti išorinėms jėgoms. Bausmių, skausmo nevengti. 2) Pasekimo poreikis – troškimas priklausyti nuo kitų, noras viską daryti geraširdiškai, būti pripažintu. 3) Prisijungimo poreikis-bendrauti, palaikyti nuolatinius kontaktus su artimaisiais 4) Agresijos poreikis – užgauti, keršyti, kaltinti kitus. 5) Autonomijos poreikis – išsivaduoti nuo įvairių apribojimų. Būti nepriklausomam, veikti pagal savo įsitikinimus. 6) Pasipriešinimo poreikis – kovoje valdyti situaciją. Poreikis nugalėti baimę, silpnumą. Užsitarnautą gėdą atitaisyti veixmais. 7) Gynybos poreikis – gintis nuo kritikos, kaltinimų, užpuolimų. Slėpti savo klaidas,nesėkmes. 8) Pagarbos poreikis-gerbti kitus, laikytis papročių, pripažinti taisykles, lyderius. Gerbti aukštesnes pareigas. 9) Dominavimo poreikis – kontroliuoti aplinką, įtikinėti, drausti, vadovauti, būti lyderiu. 10) Pasirodymo poreikis – noras pasirodyti, daryti įspūdį. Būti dėmesio centre. 11)Žalos vengimo poreikis – ruoštis iš anxto vengti žalos. 12) Gėdos vengimo poreikis – vengti pažeminimo, situacijų, kur asmenybė gali būti išjuokta, pažeminta. Poreikis
susilaikyti nuo veixmų, norint išvengti nesėkmės. 13) Pagalbos poreikis – poreikis padėti kitam, padrąsinti, būti maloniu kitiems, padėti vargstantiems, nelaimingiems. 14)Tvarkos poveikis – poveikis tvarkyti, siekti tixlumo, organizuotumo. Numatyti darbo detales. 15) Žaidimo poreikis-žaisti, šokti, juoktis. 16)Atstūmimo poreikis; 17) Emocinio (jausminio malonuomo) poreikis; 18) Sexo poreiki; 19) Palaikymo poreikis – norėti globos, rūpinimosi. 20) Supratimo poreikis.

35. Poreikių rūšys ir jų tarpusavio sąveikia (pagal Murray)

Tipai (rūšys):

Pirminiai poreikiai-gyvybiniai – maistas, šiluma

Antriniai poreikiai-

Atviri ir paslėpti poreikiai –

Proaktyvūs poreikiai – žmogaus viduje atsiremti.

Reaktyvūs poreikiai- kaip atsakas į išorinius signalus.

Asmenybė sugeba keistis drastinių praregėjimų metu. Socialinių ir kultūrinių veixnių įtaka didelė. Murray pabrėžia žmogaus unikalumą ir laiko jį savaime suprantamu dalyku. Jis asmenybės efektyvumo šaltiniais laiko poreikius.

Poreikių tarpusavio sąveika:

1) Poreikių susiliejimas; 2)Poreikių pavaldumas; 3) Poreikių konfliktiškumas (pvz.: bendravimo ir žalos vengimo poreikis)

Tai eksperimentinis gamtos mokslas. Pradininkas Pavlovas. Tiriama gyvūnų ir žmonių elgsena.

Juodos dėžės principas: paduodamas signalas, fiksuojama reakcija, o kas darosi su žmogum nesvarbu.

Daugiausiai nusipelnė Berkuc Friderikas Skineris.

36. Asmenybės apibūdinimas pagal G. Allport’ą

Asmenybė- individo psichofizinę sistemų dinaminė organizacija, kuri apsprendžia savitą jo elgesį ir mastymą.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2314 žodžiai iš 4619 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.