Atliekos
5 (100%) 1 vote

Atliekos

Pavojingos atliekos

Ne visus buities chemijos produktus iki galo suvartojame. Tenka išmesti ir pasenusius vaistus, kosmetiką, nebetinkamus naudoti elektros elementus, automobilių tepalo ar kuro filtrus. Pavojingos atliekos – tai nuodingos, degios, sprogstančios ir kitokios kenksmingos medžiagos, kurios gali padaryti žalos žmogaus ar gyvūnų sveikatai ir aplinkai.

Pavojingos atliekos:

• galvaniniai elementai, turintys sunkiųjų metalų (Pb, Ni-Cd, Hg), akumuliatoriai;

• pasenę vaistai;

• dezinfekcijos skysčių, baliklių, baldų valymo priemonių, metalo, keramikos valymo priemonių atliekos;

• lakų, dažų, skiediklių atliekos;

• kosmetikos – nagų lako, lako nuėmėjo, plaukų lako – liekanos;

• cheminėmis medžiagomis užteršta pakuotė;

• panaudoti tepalai, tepalų filtrai ir kitos naftos produktų atliekos;

gyvsidabrio turinčios atliekos – liuminescencinės lempos, termometrai.

TARYBOS DIREKTYVA

1991 m. gruodžio 12 d.

dėl pavojingų atliekų

(91/689/EEB)

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 130s straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą[1],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę[2],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[3],

kadangi 1978 m. kovo 20 d. Tarybos direktyva 78/319/EEB dėl toksinių ir pavojingų atliekų[4] nustatė Bendrijos normas dėl pavojingų atliekų šalinimo; kadangi tam, kad būtų atsižvelgta į valstybių narių patirtį, sukauptą taikant šią direktyvą, reikia tose normose padaryti pakeitimus ir Direktyvą 78/319/EEB pakeisti šia direktyva;

kadangi 1990 m. gegužės 7 d. Tarybos nutarimas dėl atliekų politikos[5] ir Europos Bendrijų aplinkosaugos veiksmų programos, dėl kurios Europos Bendrijų Taryba ir valstybių narių Vyriausybių atstovai 1987 m. spalio 19 d. Tarybos susitikimo metu priėmė nutarimą dėl Europos Bendrijų aplinkosaugos politikos ir veiksmų programos (1987-1992 m.)[6] pratęsimo ir įgyvendinimo, numato Bendrijos priemones pavojingų atliekų šalinimo ir valdymo sąlygoms pagerinti;

kadangi bendros atliekų valdymo normos, nustatytos pagal 1975 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvą 75/442/EEB[7] dėl atliekų su pakeitimais, padarytais Direktyva 91/156/EEB[8], yra taikomos ir pavojingų atliekų valdymui;

kadangi, atsižvelgiant į ypatingą pavojingų atliekų pobūdį, tinkamas jų valdymas reikalauja papildomų griežtesnių normų;

kadangi, siekiant pagerinti pavojingų atliekų valdymo veiksmingumą Bendrijoje, būtina taikyti tikslų ir vienodą pavojingų atliekų apibrėžimą, sudarytą remiantis patirtimi;

kadangi būtina užtikrinti kuo griežtesnę pavojingų atliekų šalinimo ir jų panaudojimo priežiūrą;

kadangi turi būti įmanoma skubiai suderinti šios direktyvos nuostatas su mokslo ir technikos pažanga; kadangi Komitetas, sudarytas pagal Direktyvą 75/442/EEB, turi būti įgaliotas derinti šios direktyvos nuostatas su tokia pažanga,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

1. Ši direktyva, sudaryta remiantis Direktyvos 75/442/EEB 2 straipsnio 2 dalimi, yra skirta suderinti valstybių narių teisės normas, kontroliuojančias pavojingų atliekų valdymą.

2. Remiantis šia direktyva, pavojingoms atliekoms turi būti taikoma Direktyva 75/442/EEB.

3. „Atliekų“ ir kitų šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžimai yra tokie kaip Direktyvoje 75/442/EEB.

4. Šioje direktyvoje „pavojingos atliekos“ reiškia:

– atliekas, įtrauktas į sąrašą, sudarytą Direktyvos 75/442/EEB 18 straipsnyje nustatyta tvarka, remiantis šios direktyvos I ir II priedais, ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius iki šios direktyvos įsigaliojimo. Tokios atliekos turi turėti vieną ar daugiau III priede nurodytų savybių. Sudarant sąrašą turi būti atsižvelgiama į atliekų sudėtį ir kilmę, o kur reikia, ir į ribinę koncentraciją. Šis sąrašas turi būti reguliariai peržiūrimas, jei reikia, ta pačia tvarka,

– visas kitas atliekas, kurias valstybė narė laiko turint III priede išvardytų savybių. Apie tokias atliekas pranešama Komisijai, ir jos turi būti peržiūrimos Direktyvos 75/442/EEB 18 straipsnyje nustatyta tvarka, kad būtų galima atitinkamai pataisyti sąrašą.

5. Šios direktyvos nuostatos netaikomos komunalinėms atliekoms. Atsižvelgdama į ypatingą komunalinių atliekų pobūdį, Taryba Komisijos siūlymu ne vėliau kaip iki 1992 m. pabaigos nustato joms specifines taisykles.

2 straipsnis

1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad visose pavojingų atliekų išvertimo (išpylimo) vietose tokios atliekos būtų registruojamos ir identifikuojamos.

2. Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad įmonės, kurios šalina, renka, panaudoja ar gabena pavojingas atliekas, nemaišytų skirtingų šių atliekų kategorijų arba pavojingų atliekų su nepavojingomis.

3. Nesilaikyti 2 dalies nuostatų ir pavojingas atliekas maišyti su kitomis pavojingomis atliekomis ar su kitomis atliekomis arba medžiagomis gali būti leidžiama tik tais atvejais, kai laikomasi Direktyvos 75/442/EEB 4 straipsnyje numatytų sąlygų ir ypač siekiant padidinti šalinimo ar panaudojimo saugumą. Norint atlikti tokią procedūrą, reikia gauti leidimą, kaip numatyta Direktyvos 75/442/EEB 9, 10 ir 11 straipsniuose.

4. Tais atvejais, kai atliekos jau sumaišytos su kitomis atliekomis ar medžiagomis,
jos turi būti atskiriamos, kur techniškai ir ekonomiškai įmanoma ir reikalinga, laikantis Direktyvos 75/442/EEB 4 straipsnio.

3 straipsnis

1. Direktyvos 75/442/EEB 11 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta nukrypti leidžianti nuostata, leidžianti savo atliekas šalinančioms gamybos vietoje įmonėms nesilaikyti reikalavimo turėti leidimą, netaikoma pavojingoms atliekoms, apibrėžtoms šioje direktyvoje.

2. Pagal Direktyvos 75/442/EEB 11 straipsnio 1 dalies b punktą valstybė narė gali atsisakyti taikyti šios direktyvos 10 straipsnį įmonėms, panaudojančioms atliekas, apibrėžtas šioje direktyvoje:

– jei valstybė narė priima bendrąsias taisykles, išvardijančias atliekų rūšį ir kiekį ir nustatančias specifines sąlygas (atliekose esančias pavojingų medžiagų ribines vertes, išskiriamų medžiagų ribines vertes, veiklos pobūdį) ir kitus būtinus reikalavimus, taikomus skirtingoms panaudojimo formoms, ir

– jei atliekų rūšys ir kiekiai bei panaudojimo būdai atitinka Direktyvos 75/442/EEB 4 straipsnio reikalavimus.

3. Įmonės, minimos 2 dalyje, turi būti registruojamos atitinkamose atsakingose institucijose.

4. Jei valstybė narė ketina pasinaudoti 2 dalies nuostatomis, toje dalyje minimos taisyklės turi būti Komisijai pateiktos ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki jų įsigaliojimo. Komisija konsultuojasi su valstybėmis narėmis. Remdamasi šiomis konsultacijomis Komisija pasiūlo, kad taisyklės būtų galutinai priimtos Direktyvos 75/442/EEB 18 straipsnyje nustatyta tvarka.

4 straipsnis

1. Direktyvos 75/442/EEB 13 straipsnis galioja pavojingų ir atliekų gamintojams.

2. Direktyvos 75/442/EEB 14 straipsnis taip pat galioja pavojingų atliekų gamintojams ir visoms įmonėms, gabenančioms pavojingas atliekas.

3. Direktyvos 75/442/EEB 14 straipsnyje minimi įrašai turi būti saugomi mažiausiai trejus metus, o įmonės, gabenančios pavojingas atliekas, įrašus turi saugoti mažiausiai 12 mėnesių. Atsakingoms institucijoms arba ankstesniam turėtojui reikalaujant, turi būti pateikti dokumentai, įrodantys, kad šios atliekos buvo tvarkomos.

5 straipsnis

1. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad surenkamos, gabenamos ir laikinai saugomos atliekos būtų tinkamai supakuotos ir paženklintos pagal galiojančius tarptautinius ir Bendrijos standartus.

2. Tikrinant pavojingų atliekų surinkimą ir pervežimą pagal Direktyvos 75/442/EEB 13 straipsnį, turi būti kreipiamas ypatingas dėmesys į tokių atliekų kilmę ir paskirtį.

3. Tais atvejais, kai pavojingos atliekos yra perduodamos, prie jų pridedama identifikacijos forma su informacija, nurodyta 1984 m. gruodžio 6 d. Tarybos direktyvos 84/631/EEB[9] dėl pavojingų atliekų gabenimo per sieną Europos bendrijos ribose priežiūros ir kontrolės su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 86/279/EEB[10] I priedo A dalyje.

6 straipsnis

1. Kaip numatyta Direktyvos 75/442/EEB 7 straipsnyje, atsakingos institucijos sudaro atskirus arba kartu su bendrais atliekų valdymo planais pavojingų atliekų valdymo planus ir juos paskelbia.

2. Komisija palygina šiuos planus, ypač šalinimo ir panaudojimo būdus. Ši informacija pateikiama jos paprašiusioms valstybių narių atsakingoms institucijoms.

7 straipsnis

Avarijos atveju ar kilus rimtam pavojui, valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, prireikus net gali laikinai nesilaikyti šios direktyvos nuostatų, kad užtikrintų, jog pavojingos atliekos yra tvarkomos nesukeliant grėsmės žmonėms ir aplinkai. Apie visus tokius nuostatų nesilaikymo atvejus valstybės narės informuoja Komisiją.

8 straipsnis

1. Pagal ataskaitą, numatytą Direktyvos 75/442/EEB 16 straipsnio 1 dalyje, ir remdamosi anketa, sudaryta vadovaujantis minimu straipsniu, valstybės narės pateikia Komisijai ataskaitą apie šios direktyvos vykdymą.

2. Be bendros ataskaitos, nurodytos Direktyvos 75/442/EEB 16 straipsnio 2 dalyje, Komisija apie šios direktyvos vykdymą kas trejus metus papildomai atsiskaito Europos Parlamentui ir Tarybai.

3. Apie visas įmones, kurios pavojingas atliekas šalina ir (arba) panaudoja daugiausia veikdamos trečiųjų šalių vardu ir kurios gali priklausyti Direktyvos 75/442/EEB 5 straipsnyje minimai integruotai sistemai, valstybės narės iki 1994 m. gruodžio 12 d. pateikia Komisijai tokią informaciją:

– pavadinimas, adresas,

– atliekų tvarkymo būdai,

– atliekų, kurios gali būti tvarkomos, rūšys ir kiekiai.

Kartą per metus valstybės narės informuoja Komisiją apie visas šios informacijos pataisas.

Komisija šią informaciją pateikia valstybių narių atsakingų institucijų prašymu.

Pateikiant informaciją Komisijai, turi būti laikomasi Direktyvos 75/442/EEB 18 straipsnyje nustatytos formos.

9 straipsnis

Pakeitimai, derinant šios direktyvos priedus su mokslo ir technikos pažanga ir peržiūrint 1 straipsnio 4 dalyje pateiktą atliekų sąrašą, daromi Direktyvos 75/442/EEB 18 straipsnyje numatyta tvarka.

10 straipsnis

1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 1993 m. gruodžio 12 d., įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

2. Valstybės narės, patvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

3. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje
priimtų nacionalinių teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

11 straipsnis

Direktyva 78/319/EEB nuo 1993 m. gruodžio 12 d. yra atšaukiama.

12 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 1991 m. gruodžio 12 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J.G.M. ALDERS

I PRIEDAS

PAVOJINGŲ ATLIEKŲ KATEGORIJOS IR RŪŠYS, IŠVARDYTOS PAGAL POBŪDĮ IR VEIKLĄ, KURIOS METU JOS SUSIDARO([11]) (ATLIEKOS GALI BŪTI SKYSTOS, DUMBLO ARBA KIETOS FORMOS)

I.A PRIEDAS

Atliekos, kurios turi III priede išvardytų savybių ir kurias sudaro:

1) anatominės medžiagos; ligoninių ir kitokios klinikų atliekos;

2) farmaciniai preparatai, vaistai ir veterinariniai junginiai;

3) medžio konservantai;

4) biocidai ir fitofarmacijos medžiagos;

5) medžiagų, naudojamų kaip tirpikliai, liekanos;

6) halogenintos organinės medžiagos, nenaudojamos kaip tirpikliai, išskyrus inertines polimerintas medžiagas;

7) grūdinimo druskos, į kurių sudėtį įeina cianidai;

8) alyvos ir alyvų turinčios medžiagos (pvz., tepimo-aušinimo skysčiai);

9) alyvos ir vandens, angliavandenių ir vandens mišiniai, emulsijos;

10) medžiagos, į kurių sudėtį įeina PCB ir (arba) PCT (pvz., dielektrikai ir t. t.);

11) dervų medžiagos, gaunamos perdirbant, distiliuojant ir tvarkant pirolizės būdu (pvz., distiliavimo nuosėdos ir t. t.);

12) rašalai, dažymo medžiagos, pigmentai, dažai, lakai, politūros;

13) guma, lateksas, plastifikatoriai, klijai, lipnios medžiagos;

14) cheminės medžiagos, gaunamos mokslo tyrimų ar mokymo metu, kurios nėra identifikuotos ir (arba) yra naujos ir kurių poveikis žmogui ir (arba) aplinkai nėra žinomas (pvz., laboratorinės liekanos ir t. t.);

15) pirotechninės ir kitos sprogstamosios medžiagos;

16) fotochemikalai ir ryškinimo medžiagos;

17) bet kurios medžiagos, užterštos polichlorintam dibenzofuranui giminingomis medžiagomis;

18) bet kurios medžiagos, užterštos polichlorintam dibenzo-p-dioksinui giminingomis medžiagomis.

I.B PRIEDAS

Atliekos, turinčios II priede išvardytų sudedamųjų dalių ir III priede nurodytų savybių ir kurias sudaro:

19) gyvuliniai ar augaliniai muilai, riebalai, vaškai;

20) nehalogenintos organinės medžiagos, nenaudojamos kaip tirpikliai;

21) neorganinės medžiagos, kurių sudėtyje nėra metalų ar metalų junginių;

22) pelenai ir (arba) nuodėguliai;

23) dirvožemis, smėlis, molis, įskaitant žemsemės iškastą dumblą;

24) grūdinimo druskos, neturinčios cianidų;

25) metalo dulkės, milteliai;

26) naudotos katalizatorių medžiagos;

27) skysčiai ar dumblas, į kurių sudėtį įeina metalai ar metalų junginiai;

28) taršos kontrolės liekanos (pvz., filtrų dulkės ir t. t.), išskyrus 29, 30 ir 33;

29) skruberių dumblas;

30) vandens valymo įrenginių nuosėdos;

31) anglies šalinimo iš medžiagos nuosėdos;

32) jonitinio filtro nuosėdos;

33) kanalizacijos šlamai, nevalyti ir netinkami naudoti žemės ūkyje;

34) cisternų ir (arba) įrenginių valymo liekanos;

35) užteršti įrenginiai;

36) užteršti konteineriai (pvz., pakuotė, dujų cilindrai ir t. t.), kuriuose buvo viena ar daugiau II priedo sąraše nurodytų medžiagų;

37) baterijos ir kiti galvaniniai elementai;

38) aliejai;

39) medžiagos, susidarančios iš atrankos būdu surinktų buitinių atliekų ir turinčios III priede nurodytų savybių;

40) kitos atliekos, turinčios II priede išvardytų medžiagų ir III priede nurodytų savybių.

II PRIEDAS

ATLIEKŲ, ĮRAŠYTŲ Į I.B SĄRAŠĄ, SUDEDAMOSIOS DALYS, NUO KURIŲ ATLIEKOS TAMPA PAVOJINGOS, KAI TURI III PRIEDE NURODYTŲ SAVYBIŲ([12])

Atliekos, į kurių sudėtį įeina:

C1 berilis, berilio junginiai;

C2 vanadžio junginiai;

C3 chromo (VI) junginiai;

C4 kobalto junginiai;

C5 nikelio junginiai;

C6 vario junginiai;

C7 cinko junginiai;

C8 arsenas, arseno junginiai;

C9 selenas, seleno junginiai;

C10 sidabro junginiai;

C11 kadmis, kadmio junginiai;

C12 alavo junginiai;

C13 stibis, stibio juniginiai;

C14 teluras, teluro junginiai;

C15 bario junginiai, išskyrus bario sulfatą;

C16 gyvsidabris, gyvsidabrio junginiai;

C17 talis, talio junginiai;

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1997 žodžiai iš 3988 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.