Atliekos
5 (100%) 1 vote

Atliekos

1121

Pavojingos atliekos

Ne visus buities chemijos produktus iki galo suvartojame. Tenka išmesti ir pasenusius vaistus, kosmetiką, nebetinkamus naudoti elektros elementus, automobilių tepalo ar kuro filtrus. Pavojingos atliekos – tai nuodingos, degios, sprogstančios ir kitokios kenksmingos medžiagos, kurios gali padaryti žalos žmogaus ar gyvūnų sveikatai ir aplinkai.

Pavojingos atliekos:

• galvaniniai elementai, turintys sunkiųjų metalų (Pb, Ni-Cd, Hg), akumuliatoriai;

• pasenę vaistai;

• dezinfekcijos skysčių, baliklių, baldų valymo priemonių, metalo, keramikos valymo priemonių atliekos;

• lakų, dažų, skiediklių atliekos;

• kosmetikos – nagų lako, lako nuėmėjo, plaukų lako – liekanos;

• cheminėmis medžiagomis užteršta pakuotė;

• panaudoti tepalai, tepalų filtrai ir kitos naftos produktų atliekos;

gyvsidabrio turinčios atliekos – liuminescencinės lempos, termometrai.

TARYBOS DIREKTYVA

1991 m. gruodžio 12 d.

dėl pavojingų atliekų

(91/689/EEB)

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 130s straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą[1],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę[2],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[3],

kadangi 1978 m. kovo 20 d. Tarybos direktyva 78/319/EEB dėl toksinių ir pavojingų atliekų[4] nustatė Bendrijos normas dėl pavojingų atliekų šalinimo; kadangi tam, kad būtų atsižvelgta į valstybių narių patirtį, sukauptą taikant šią direktyvą, reikia tose normose padaryti pakeitimus ir Direktyvą 78/319/EEB pakeisti šia direktyva;

kadangi 1990 m. gegužės 7 d. Tarybos nutarimas dėl atliekų politikos[5] ir Europos Bendrijų aplinkosaugos veiksmų programos, dėl kurios Europos Bendrijų Taryba ir valstybių narių Vyriausybių atstovai 1987 m. spalio 19 d. Tarybos susitikimo metu priėmė nutarimą dėl Europos Bendrijų aplinkosaugos politikos ir veiksmų programos (1987-1992 m.)[6] pratęsimo ir įgyvendinimo, numato Bendrijos priemones pavojingų atliekų šalinimo ir valdymo sąlygoms pagerinti;

kadangi bendros atliekų valdymo normos, nustatytos pagal 1975 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvą 75/442/EEB[7] dėl atliekų su pakeitimais, padarytais Direktyva 91/156/EEB[8], yra taikomos ir pavojingų atliekų valdymui;

kadangi, atsižvelgiant į ypatingą pavojingų atliekų pobūdį, tinkamas jų valdymas reikalauja papildomų griežtesnių normų;

kadangi, siekiant pagerinti pavojingų atliekų valdymo veiksmingumą Bendrijoje, būtina taikyti tikslų ir vienodą pavojingų atliekų apibrėžimą, sudarytą remiantis patirtimi;

kadangi būtina užtikrinti kuo griežtesnę pavojingų atliekų šalinimo ir jų panaudojimo priežiūrą;

kadangi turi būti įmanoma skubiai suderinti šios direktyvos nuostatas su mokslo ir technikos pažanga; kadangi Komitetas, sudarytas pagal Direktyvą 75/442/EEB, turi būti įgaliotas derinti šios direktyvos nuostatas su tokia pažanga,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

1. Ši direktyva, sudaryta remiantis Direktyvos 75/442/EEB 2 straipsnio 2 dalimi, yra skirta suderinti valstybių narių teisės normas, kontroliuojančias pavojingų atliekų valdymą.

2. Remiantis šia direktyva, pavojingoms atliekoms turi būti taikoma Direktyva 75/442/EEB.

3. „Atliekų“ ir kitų šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžimai yra tokie kaip Direktyvoje 75/442/EEB.

4. Šioje direktyvoje „pavojingos atliekos“ reiškia:

– atliekas, įtrauktas į sąrašą, sudarytą Direktyvos 75/442/EEB 18 straipsnyje nustatyta tvarka, remiantis šios direktyvos I ir II priedais, ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius iki šios direktyvos įsigaliojimo. Tokios atliekos turi turėti vieną ar daugiau III priede nurodytų savybių. Sudarant sąrašą turi būti atsižvelgiama į atliekų sudėtį ir kilmę, o kur reikia, ir į ribinę koncentraciją. Šis sąrašas turi būti reguliariai peržiūrimas, jei reikia, ta pačia tvarka,

– visas kitas atliekas, kurias valstybė narė laiko turint III priede išvardytų savybių. Apie tokias atliekas pranešama Komisijai, ir jos turi būti peržiūrimos Direktyvos 75/442/EEB 18 straipsnyje nustatyta tvarka, kad būtų galima atitinkamai pataisyti sąrašą.

5. Šios direktyvos nuostatos netaikomos komunalinėms atliekoms. Atsižvelgdama į ypatingą komunalinių atliekų pobūdį, Taryba Komisijos siūlymu ne vėliau kaip iki 1992 m. pabaigos nustato joms specifines taisykles.

2 straipsnis

1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad visose pavojingų atliekų išvertimo (išpylimo) vietose tokios atliekos būtų registruojamos ir identifikuojamos.

2. Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad įmonės, kurios šalina, renka, panaudoja ar gabena pavojingas atliekas, nemaišytų skirtingų šių atliekų kategorijų arba pavojingų atliekų su nepavojingomis.

3. Nesilaikyti 2 dalies nuostatų ir pavojingas atliekas maišyti su kitomis pavojingomis atliekomis ar su kitomis atliekomis arba medžiagomis gali būti leidžiama tik tais atvejais, kai laikomasi Direktyvos 75/442/EEB 4 straipsnyje numatytų sąlygų ir ypač siekiant padidinti šalinimo ar panaudojimo saugumą. Norint atlikti tokią procedūrą, reikia gauti leidimą, kaip numatyta Direktyvos 75/442/EEB 9, 10 ir 11 straipsniuose.

4. Tais atvejais, kai atliekos jau sumaišytos su kitomis atliekomis ar medžiagomis,
jos turi būti atskiriamos, kur techniškai ir ekonomiškai įmanoma ir reikalinga, laikantis Direktyvos 75/442/EEB 4 straipsnio.

3 straipsnis

1. Direktyvos 75/442/EEB 11 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta nukrypti leidžianti nuostata, leidžianti savo atliekas šalinančioms gamybos vietoje įmonėms nesilaikyti reikalavimo turėti leidimą, netaikoma pavojingoms atliekoms, apibrėžtoms šioje direktyvoje.

2. Pagal Direktyvos 75/442/EEB 11 straipsnio 1 dalies b punktą valstybė narė gali atsisakyti taikyti šios direktyvos 10 straipsnį įmonėms, panaudojančioms atliekas, apibrėžtas šioje direktyvoje:

– jei valstybė narė priima bendrąsias taisykles, išvardijančias atliekų rūšį ir kiekį ir nustatančias specifines sąlygas (atliekose esančias pavojingų medžiagų ribines vertes, išskiriamų medžiagų ribines vertes, veiklos pobūdį) ir kitus būtinus reikalavimus, taikomus skirtingoms panaudojimo formoms, ir

– jei atliekų rūšys ir kiekiai bei panaudojimo būdai atitinka Direktyvos 75/442/EEB 4 straipsnio reikalavimus.

3. Įmonės, minimos 2 dalyje, turi būti registruojamos atitinkamose atsakingose institucijose.

4. Jei valstybė narė ketina pasinaudoti 2 dalies nuostatomis, toje dalyje minimos taisyklės turi būti Komisijai pateiktos ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki jų įsigaliojimo. Komisija konsultuojasi su valstybėmis narėmis. Remdamasi šiomis konsultacijomis Komisija pasiūlo, kad taisyklės būtų galutinai priimtos Direktyvos 75/442/EEB 18 straipsnyje nustatyta tvarka.

4 straipsnis

1. Direktyvos 75/442/EEB 13 straipsnis galioja pavojingų ir atliekų gamintojams.

2. Direktyvos 75/442/EEB 14 straipsnis taip pat galioja pavojingų atliekų gamintojams ir visoms įmonėms, gabenančioms pavojingas atliekas.

3. Direktyvos 75/442/EEB 14 straipsnyje minimi įrašai turi būti saugomi mažiausiai trejus metus, o įmonės, gabenančios pavojingas atliekas, įrašus turi saugoti mažiausiai 12 mėnesių. Atsakingoms institucijoms arba ankstesniam turėtojui reikalaujant, turi būti pateikti dokumentai, įrodantys, kad šios atliekos buvo tvarkomos.

5 straipsnis

1. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad surenkamos, gabenamos ir laikinai saugomos atliekos būtų tinkamai supakuotos ir paženklintos pagal galiojančius tarptautinius ir Bendrijos standartus.

2. Tikrinant pavojingų atliekų surinkimą ir pervežimą pagal Direktyvos 75/442/EEB 13 straipsnį, turi būti kreipiamas ypatingas dėmesys į tokių atliekų kilmę ir paskirtį.

3. Tais atvejais, kai pavojingos atliekos yra perduodamos, prie jų pridedama identifikacijos forma su informacija, nurodyta 1984 m. gruodžio 6 d. Tarybos direktyvos 84/631/EEB[9] dėl pavojingų atliekų gabenimo per sieną Europos bendrijos ribose priežiūros ir kontrolės su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 86/279/EEB[10] I priedo A dalyje.

6 straipsnis

1. Kaip numatyta Direktyvos 75/442/EEB 7 straipsnyje, atsakingos institucijos sudaro atskirus arba kartu su bendrais atliekų valdymo planais pavojingų atliekų valdymo planus ir juos paskelbia.

2. Komisija palygina šiuos planus, ypač šalinimo ir panaudojimo būdus. Ši informacija pateikiama jos paprašiusioms valstybių narių atsakingoms institucijoms.

7 straipsnis

Avarijos atveju ar kilus rimtam pavojui, valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, prireikus net gali laikinai nesilaikyti šios direktyvos nuostatų, kad užtikrintų, jog pavojingos atliekos yra tvarkomos nesukeliant grėsmės žmonėms ir aplinkai. Apie visus tokius nuostatų nesilaikymo atvejus valstybės narės informuoja Komisiją.

8 straipsnis

1. Pagal ataskaitą, numatytą Direktyvos 75/442/EEB 16 straipsnio 1 dalyje, ir remdamosi anketa, sudaryta vadovaujantis minimu straipsniu, valstybės narės pateikia Komisijai ataskaitą apie šios direktyvos vykdymą.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1212 žodžiai iš 3988 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.