Atsargų inventorizacija
5 (100%) 2 votes

Atsargų inventorizacija

TURINYS

Įvadas 2

1. Inventorizacijos esmė, tikslai ir rūšys 3

2. Inventorizacijos rūšys pagal dažnumą ir apimtis 5

3. Atsakomybė už inventorizacijos atlikimą 6

4. Inventorizacijos objektas ir atlikimo terminai 7

5. Inventorizacijos eiga 10

5.1. Inventorizacijos organizavimas 10

5.2. Pasirengimas atsargų inventorizacijai 11

5.3. Atsargų inventorizacijos atlikimas 15

6. Inventorizacijos įforminimo tvarka 18

7. Inventorizacijos metu nustatytų skirtumų mokestiniai ypatumai 20

8. Atsargų inventorizacijos rezultatų apskaita 22

9. Teorinių žinių taikymas praktikoje 25

Išvados 26

Literatūra 28

Įvadas

Kiekvienas turto objektas turi savininką ir kiekvienas savininkas

stengiasi apsaugoti savo turtą, efektyviai ir tikslingai jį naudoti. Turto

išsaugojimo ir naudojimo užtikrinimu rūpinasi ne vien tik savininkas ar

samdytas įmonės vadovas, bet tam tikslui yra sukurta daugybė kontrolės

sistemų. Tai galima būtų paminėti ir Valstybinę bei vietos savivaldybių

kontrolės tarnybas, Valstybinę mokesčių inspekciją ir jos skyrius, Vidaus

reikalų sistemos tarnybas, Valstybinę saugumo tarnybą ir visą eilę kitų

kontrolės sistemų. Viena iš šios kontrolės sistemos sudedamųjų dalių yra

turto objektų būvimo įmonėje patikrinimas natūra. Tam tikslui įmonės

vadovas ar savininkas savo įsakymu sudaro inventorizacijos komisiją, kuriai

paveda (vadovaujantis teisės norminiais aktais), patikrinti esantį natūroje

visą įmonės turtą. Turto natūroje inventorizavimas padeda užkirsti kelią

darbuotojų nesąžiningumui, piktnaudžiavimui, aplaidumui, galimui turto

grobstymui.Apie tikrą padėtį, kaip yra naudojamas įmonės turtas, nori

žinoti ne tik įmonės samdytas vadovas, bet ir jos savininkas.

Visos valstybinės kontroliuojančios inspekcijos, kontroliuodamos

įmonių turto natūroje būvimą ir jo naudojimo tikslingumą, tuo pačiu tikrina

kaip yra mokami mokesčiai ir taip kovoja su šešėline ekonomika Jeigu šios

tikrinančios institucijos nustato tarp įmonėje registruoto ir tikrinimo

natūroje metu rasto turto neatitikimo rezultatus, įmonė neišvengia skaudžių

padarinių. Tuo atveju yra numatytos labai griežtos įmonei sankcijos ir jas

pritaikius įmonė gali net bankrutuoti.

Turto tikrinimo natūroje būtinumą, jo atlikimo tvarką, rezultatų

įforminimą nustato teisės norminiai aktai. Tam tikslui, Lietuvos

Respublikos Vyriausybė 1999 06 03 priėmė nutarimą Nr. 719, kuriuo

patvirtino INVENTORIZACIJOS TVARKĄ, kurią 2004 m. liepos 12 d. Lietuvos

Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 876 (Valstybės žinios,2004, Nr. 109-

4084) pakeitė į „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo”, kur

nuosekliai ir aiškiai reglamentavo inventorizacijos eigą – nuo parengiamųjų

darbų iki inventorizacijos dokumentų saugojimo įmonės archyve.

Inventorizacijos komisijos pagrindinis tikslas yra rastų problemų

iškėlimas, o ne jų sprendimas. Galutinį konkretų sprendimo būdą priima

įmonės samdytas vadovas arba savininkas.

Kursinio darbo analitinėje dalyje dėstoma inventorizacijos eiga,

pasiruošimas ir konkrečiai atsargų inventorizacijos atlikimas bei

inventorizacijos rezultatų apskaita. Tiriamojoje dalyje aprašoma išgalvotos

įmonės konkretus pavyzdys, grindžiamas teorinėmis žiniomis.

1. Inventorizacijos esmė, tikslai ir rūšys

Labai svarbu kiekvienam savininkui žinoti, koks yra natūroje turimas

jo turtas ir to turto rezultatas, palyginus su buhalterinės apskaitos

duomenimis. Tikrinant turtą natūroje, visada išsiaiškinama, koks turtas yra

įmonėje, kokio jo netekta arba kokia dalis to turto apgadinta. Įmonėje

esantis natūroje turtas yra svarbus tiek savininkams, tiek jų interesus

įmonėje atstovaujantiems vadovams. Patikrinimas natūra ir atskleidžia turto

netinkamo naudojimo faktus.

Kodėl yra tikrinamas turtas natūroje? Turto tikrinimą natūroje nulemia

keletas priežasčių:

1. padeda užtikrinti turto saugumą;

2. padeda išsiaiškinti turto naudojimo efektyvumą;

3. padeda nustatyti jo buvimą ir naudojimą įmonės naudai;

4. padeda nustatyti tolesnio turto naudojimo galimybes;

5. sumažina turto grobstymo galimybes.

Be to, turtą natūroje privalu patikrinti įvykus vagystei ar stichinei

nelaimei, nes tuo atveju reikia nustatyti nuostolių dydį ir suregistruoti

likusį turtą.

Inventorizacija, tai įmonės ilgalaikio turto, žaliavų, medžiagų,

prekių pagamintos produkcijos, nebaigtos gamybos bei kitų atsargų, skolų,

pinigų, vertybinių popierių ir kito turto patikrinimas ir faktiškai rastų

likučių palyginimas su apskaitos dokumentais. Todėl galima teigti, kad bet

koks įmonės materialiojo turto objektų, skolų, įsipareigojimų realaus

buvimo nustatymas gali būti vadinamas inventorizacija.

Kiekvienos įmonės veiklą reglamentuoja įstatymai ir norminiai aktai,

kontroliuoja valstybės institucijos. Taigi, inventorizacija, kaip

sudedamoji įmonės veiklos dalis, taip pat yra aptarta norminiuose teisės

aktuose, kurie reglamentuoja įmonės apskaitą ir mokesčius.

Inventorizacijos rezultatų tvarką bei įforminimą reglamentuoja

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 06 03 nutarimas Nr. 719 “Dėl

inventorizacijos taisyklių patvirtinimo” (toliau – Taisyklės).

Inventorizacijos norminių teisės aktų reikalavimai yra privalomi

visiems Lietuvos Respublikos ūkio subjektams, tačiau įforminti

inventorizacijos rezultatus vieniems ūkio subjektams yra privaloma, o

kitiems tik rekomenduojama.

Taisyklių reikalavimai privalomi:

1. akcinėms bendrovėms;

2. uždarosioms akcinėms bendrovėms;

3. kooperatinėms bendrovėms;

4. žemės ūkio bendrovėms;

5. investicinėms bendrovėms;

6. valstybės įmonėms;

1. savivaldybių įmonėms;

2. viešosioms įstaigoms;

3. visuomeninėms organizacijoms;

4. visų tipų įmonių ir organizacijų junginiams

(asociacijoms, federacijoms, susivienijimams,

konfederacijoms);

5. LR įsteigtoms užsienio valstybių įmonėms, jų

susivienijimams, filialams ir atstovybėms;

6. biudžetinėms įstaigoms.Taisyklių reikalavimai rekomenduojami:

1. individualioms (personalinėms) įmonėms;

2. tikrosioms ūkinėms bendrijoms;

3. komanditinėms (pasitikėjimo) ūkinėms bendrijoms;

4. biurams (kontoroms).

Ūkio subjektuose, kuriuose inventorizacijos Taisyklių reikalavimai

rekomenduojami, inventorizacija turi būti atlikta, tik juose kitaip gali

būti įforminami inventorizacijos rezultatai, negu to reikalaujama

Taisyklėse. Čia gali būti surašomas laisvos formos inventorizacijos aktas

arba pažyma. Inventorizacija ūkio subjektuose turi būti atliekama vykdant

įstatymus ir kitus norminių aktų reikalavimus, o atsižvelgiant į jos

tikslą, inventorizacija gali skirtis apimtimi ir dažnumu.

2. Inventorizacijos skirstymo požymiai, rūšys, dažnumas ir apimtis

Literatūroje inventorizacija skirstoma įvairiai. Vienas iš

inventorizacijos skirstymo būdų pateiktas 1 schemoje.1 schema. Inventorizacijos skirstymas

Pagal šią schemą išskiriamos keturios didelės inventorizacijos grupės:• pagal priežastį;

• pagal apimtį;

• pagal pobūdį;

• pagal inventorizuojamus objektus.

Pagal atlikimo dažnumą inventorizacijos gali būti planinės ir

neplaninės.

Planinė inventorizacija atliekama pagal iš anksto numatytą grafiką. Be

to, jos gali būti atliekamos po stambių sutarčių įvykdymo, siekiant

išsiaiškinti įrengimų būklę, jų panaudą, ar jie visi sugražinti į įmonę, ar

realūs sunaudotų medžiagų kiekiai, kurie yra nurodyti darbų atlikimo

aktuose ir pan. Neplaninėms priskiriamos tokios inventorizacijos, kurios

atliekamos atsižvelgiant į aplinkybes, iš anksto nesiruošiant. Tokios

inventorizacijos gali būti netikėtos, atliekamos kontrolės tikslais.

Metinė inventorizacija yra laikoma planine ir ji privaloma pagal

įstatymus ir kitus norminių teisės aktų reikalavimus. Jos metu

inventorizuojamas visas įmonės ir ne įmonės turtas, kuris tuo metu yra

įmonėje, o taip pat įmonės turtas esantis kitose įmonėse. Metinė

inventorizacija būna tik ištisinė.

Periodinė inventorizaciją atliekamą pagal numatytą planą arba sudarytą

grafiką, iš anksto nustatytais periodais. Jį atliekamą dažniausiai tose

įmonėse, kur atsargos apskaitomos periodiškai. Pvz. kasoje – grynųjų pinigų

inventorizacija ne rečiau kaip kartą per mėnesį.

Pagal tikrinimo mastą inventorizacijos gali būti ištisinės, kai yra

tikrinamas visas įmonės turtas, pagal visus balanso straipsnius. Tiek

planinės, tiek neplaninės inventorizacijos gali būti dalinės arba

atrankinės, kai inventorizuojami tik tam tikri balanso straipsniai ar kai

kurių materialiniai atsakingų asmenų turimas turtas.

Dalinė inventorizacija yra atliekama tada, kai nebūtina inventorizuoti

visą įmonės turtą, tačiau būtina patikslinti kurios nors turto dalies

buvimą natūra arba patikrinti, ar tam tikra turto grupė atitinka apskaitos

duomenis. Tokia inventorizacija atliekama po netikėtų įvykių: įsilaužimo į

įmonės patalpas, vagysčių stichinių nelaimių, keičiantis materialiai

atsakingiems asmenims ir pan.

Atrankinė inventorizacija atliekama tada, kai norima inventorizuoti

atskirą viename balanso straipsnyje apskaitomą turto dalį. Pvz. iš visų

ilgalaikio materialiojo turto objektų inventorizuojami tik kompiuteriai.

Atlikus inventorizaciją, pagal Vyriausybės patvirtintas Taisyklių

reikalavimus, įforminami inventorizavimo aprašai, kuriuose aiškiai ir

įskaitomai surašomi rezultatai ranka arba techninėmis priemonėmis.

3. Atsakomybė už inventorizacijos atlikimą

Kiekvienos įmonės vyriausiasis buhalteris atsako už įrašų teisingumą

ir savalaikį atskaitomybės duomenų parengimą, kurie pagrįsti

inventorizacijos duomenimis. Jis taip pat atsako už teisingą ir laiku

teikiamą informaciją visoms atskaitingoms institucijoms, inventorizacijos

atlikimą bei jos rezultatų įforminimą. Pagal
Taisyklių 16 punktą,

vyriausiasis buhalteris pamoko komisijos narius, kaip atlikti

inventorizaciją ir įforminti inventorizavimo aprašus.

Nemaža dalis atsakomybės už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą

laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą tenka įmonės vadovui arba

savininkui. Vadovui išleidus įsakymą pradedama rengtis inventorizacijai.

Įsakyme nurodomi inventorizacijos komisijos pirmininko ir narių vardai,

pavardės, pareigos ir pagal nurodytos dienos būklę jai pavedama laiku ir

tinkamai atlikti inventorizaciją, nurodomas inventorizacijos pradžios ir

pabaigos laikas, be to, komisija įpareigojama šį faktą įforminti

dokumentais. Už inventorizacijos rezultatų įforminimą ir savalaikį jos

atlikimą atsako įmonės vadovas arba savininkas.

Nors Administracinių teisių pažeidimo kodekse (ATPK) nėra numatyta

baudų už inventorizacijos neatlikimą arba neatlikimą laiku, tačiau galima

tuo atveju pritaikyti kitus straipsnius, kur numatytos didelės baudos

įmonei ir jos vadovui. Tai gali būti pritaikyti straipsniai tokie kaip:

1731 str. „Apskaitos taisyklių pažeidimas”, pagal jį bauda gali būti

skiriama, jeigu įmonėje neatlikta metinė inventorizacija; 1732 str.

„Statistikos duomenų pateikimo tvarkos pažeidimas”, 1721 str. „Ataskaitų ir

dokumentų apie įmonės pajamas, turtą, pelną, ir mokesčius pateikimo tvarkos

pažeidimus bei mokesčių vengimas” ir eilė kitų straipsnių.

Už inventorizacijos atlikimą ir tinkamą rezultatų įforminimą atsako

vadovas arba įmonės savininkas ir vyriausiasis finansininkas. Vadovas

įsakymais patvirtina darbuotojų materialinę atsakomybę, dalyvavimą

inventorizacijos komisijos darbe ir kitus klausimus, kurie susieti su

inventorizacija. Be to, tai turi būti aptarta darbuotojų darbo sutartyse ir

pareigybiniuose nuostatuose. Jeigu visą tai yra atlikta, tuomet galima

reikalauti iš darbuotojų atsakomybės, o už pavedimų neatlikimą taikyti

įvairias sankcijas, sutinkamai su įmonės vidaus tvarkos taisyklių

reikalavimais.

4. Inventorizacijos objektas ir atlikimo terminai

Prieš pradedant inventorizaciją, svarbu apibrėžti jos objektą.

Patvirtintos Inventorizacijos Taisyklės reikalauja, kad visos įmonės

inventorizuotų:

ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą,

žaliavas, medžiagas, kurą, pašarus, prekes, pagamintą produkciją,

nebaigtą gamybą, nebaigtus remonto darbus, nebaigtą statybą, savos gamybos

pusfabrikačius, nebaigtus mokslo tiriamuosius darbus bei kitas atsargas,

investicijas, vertybinius popierius, pinigus,

gautinas skolas,

mokėtinas skolas (įsipareigojimus).

Šie straipsniai turi būti inventorizuojami ne rečiau kaip kartą per metus

prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą, o žemės ūkio įmonės, kurių

veikla sezoninė, atsargas inventorizuoja per laikotarpį, kurį atsargos

įmonėje yra mažiausios, bet ne anksčiau kaip ataskaitinių metų birželio 30

d.

Vadinasi didžiajai daliai įmonių, inventorizacijai atlikti parankiausias

metas – paskutinis metų ketvirtis. Kadangi inventorizacijos duomenys turi

patvirtinti atskaitomybėje įrašytus duomenis, pageidautina inventorizaciją

atlikti paskutinėmis metų dienomis, kad sąskaitų duomenys nebūtų iškraipyti

dėl galimų apskaitos klaidų ir kitų priežasčių. Tačiau tai atlikti įmanoma

tik labai mažose įmonėse. Todėl dažniausiai inventorizacijos atliekamos

likus mėnesiui ar dviems iki metų pabaigos.

Svarbiausia, kad per laikotarpį nuo inventorizacijos atlikimo dienos iki

finansinių metų pabaigos inventorizuotų straipsnių likučiai pasikeistų

nedaug. Taip netiesiogiai būtų garantuota, kad per šį laikotarpį apskaitoje

nebus padaryta reikšmingų klaidų.

Inventorizaciją tai pat privaloma atlikti ir kitais atvejais:

reorganizuojant įmonę (turi būti inventorizuojamas visas įmonės turtas

pagal sprendimo reorganizuoti įmonę priėmimo dienos būklę),

likviduojant įmonę (taip pat inventorizuojamas visas įmonės turtas pagal

likvidatoriaus paskyrimo dienos būklę),

keičiantis materialiai atsakingiems asmenims (turi būti inventorizuojama

turto dalis, perduodama vieno materialiai atsakingo asmens kitam atsakingam

asmeniui, pagal reikalų perdavimo ir priėmimo dienos būklę),

išnuomojus turtą (turtas inventorizuojamas pagal jo perdavimo nuomininkui

dienos būklę),

nusprendus perkainoti turtą (turtas inventorizuojamas pagal perkainojimo

dienos būklę),

nustačius plėšimo, grobimo (vagystės), piktnaudžiavimo faktus (pagal jų

nustatymo dienos būklę, tai yra nedelsiant),

nustačius vertybių gedimą (pagal gedimo nustatymo dienos būklę, tai yra

nedelsiant),

įvykus stichinei nelaimei arba gaisrui (kai tik įmanoma, inventorizuojama

likusi turto dalis).

Įmonės, kurios pagal jų veiklą reglamentuojančius norminius aktus

privalomas auditas arba kurios atlieka auditą savo iniciatyva, metinės

inventorizacijos terminus turi suderinti su auditą atliekančia įmone, nes

auditoriaus dalyvavimas metinėje inventorizacijoje yra būtinas kaip viena

iš audito procedūrų pagal LR audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto

reikalavimus
darbo dokumentams.

Įmonėje inventorizuojamas visas joje esantis turtas, kuris yra

įtrauktas į apskaitą arba dėl kokių nors priežasčių neįtrauktas į apskaitą.

Inventorizuojamas tiek nuosavas turtas, tiek gautas iš trečiųjų asmenų,

tiek nuomojamas, saugomas, gautas perdirbti, tiek esantis kelyje

(nupirktas, bet negautas; pirkėjams išsiųstas, bet neparduotas ir pan.).

Inventorizuojamo turto sudėtis pavaizduota 2 schemoje.

2 schema. Privalomo inventorizuoti įmonės turto rūšys

Pagal Taisyklių 3 punkto nuostatas inventorizuojamą įmonės turtą

sudaro šie turto objektai:

1. ilgalaikis materialusis turtas;

2. ilgalaikis nematerialusis turtas;

3. žaliavos;

4. medžiagos;

5. kuras;

6. pašarai;

7. prekės perpardavimui;

8. pagaminta produkcija;

9. nebaigta gamyba;

10. nebaigti remonto darbai;

11. nebaigta statyba;

12.savos gamybos pusfabrikačiai;

13. nebaigti mokslo tiriamieji darbai;

14. kitos atsargos;

15. investicijos;

16. vertybiniai popieriai;

17. pinigai;

18. gautos skolos;

19. mokėtinos skolos.

LR Vyriausybės patvirtintose Inventorizacijos taisyklėse pati

inventorizacija tapatinama su revizija, nes kai kurios turto rūšys –

ilgalaikis nematerialusis turtas, investicijos, skolos – kitaip ir negali

būti inventorizuojamos, tik atliekant jų registravimą apskaitoje

pagrindžiančių dokumentų reviziją.

5. Inventorizacijos eiga

5.1. Inventorizacijos organizavimas

Inventorizacija, priklausomai nuo įmonės dydžio ir turimo turto, gali

trukti gana ilgai – iki kelių mėnesių. Kad šis procesas vyktų sparčiau,

tikslinga inventorizacijos darbus suskirstyti į kelis etapus. Jų trukmė

turi būti nustatyta vadovo įsakymu.

Paprastai kiekviena inventorizacija susideda iš šių pagrindinių etapų:

pasirengimo;

tikrinimo natūra;

rezultatų išvedimo;

pasiūlymų dėl apskaitos ir inventorizacijos duomenų neatitikimo

pašalinimo pateikimo.

Priklausomai nuo įmonės poreikių šie etapai gali būti dar labiau

detalizuojami. Tikrinimą natūra sudaro du etapai – ilgalaikio materialiojo

turto, atsargų natūra tikrinimas ir dokumentų (skolų, ilgalaikio

nematerialiojo turto, investicijų) tikrinimas. Šie darbai gali būti

atliekami nuosekliai, kai įmonėje sudaryta viena komisija, ir lygiagrečiai,

kai sudaromos kelios nedidelė komisijos, kurios atlieka atskirus

inventorizacijos darbus, o jų veiklą koordinuoja centrinė komisija.Bendra

inventorizacijos organizavimo ir vykdymo eiga pavaizduota 3 schemoje.

3 schema. Inventorizacijos organizavimas

5.2. Pasirengimas atsargų inventorizacijai

Pasirengimas inventorizacijai įmonėje pradedamas nuo vadovo arba

savininko įsakymo (potvarkio) išleidimo. Įsakyme nurodoma inventorizacijos

komisijos sudėtis (jei sudaromos kelios komisijos, tai visų komisijų

sudėtys, išskiriama centrinė komisija), įvardijama, kokios vertybės ir

įsipareigojimai bus inventorizuojami, nustatomi inventorizacijos atlikimo

pradžios ir pabaigos terminai, pagal kurios dienos būklę turi būti

atliekama inventorizacija.

Taip pat įsakyme įpareigojama inventorizacijos rezultatus įforminti

dokumentais, tai yra sudaryti inventorizacijos aprašus bei sutikrinimo

žiniaraščius ir juos pateikti vadovui nurodytą dieną. Jei įmonėse sudaromos

kelios inventorizacijos komisijos, tai dažniausiai šių komisijų darbui

kontroliuoti yra sudaroma centrinė inventorizacijos komisija. Ši komisija

vadovauja visų inventorizacijos komisijų darbui ir jį koordinuoja.

Pagal įmonėje atliekamų inventorizacijų dažnumą vadovas savo įsakymu

gali sudaryti nuolat veikiančią inventorizacijos komisiją. Sudaryti tokią

komisiją ypač patogu įmonėse, kur inventorizuojama periodiškai, pavyzdžiui,

naudojant periodinį atsargų apskaitos būdą.

Į įsakymą dėl nuolatinės inventorizacinės komisijos sudarymo įtraukus

anksčiau minėtus duomenis (pagal kurios dienos duomenis turi būti

atliekamos inventorizacijos, jų atlikimo terminus ir kt.), kiekvienų metų

pabaigoje nebūtina rengti atskiro įsakymo.

Į inventorizacijos komisiją (komisijas) turi būti skiriami

kompetentingi įmonės darbuotojai, gerai išmanantys inventorizacijos

atlikimo procedūras bei rezultatų įforminimo tvarką. Tai svarbu dėl to, kad

inventorizacijos metu nustačius neatitikimus, šie faktai būtų kvalifikuotai

dokumentuoti. Priešingu atveju įmonei bus žymiai sunkiau išaiškinti kaltus

asmenis ir pareikšti jiems pretenzijas. Jeigu įmonėje nėra pakankamai

kvalifikuotų specialistų, inventorizacijos tvarkoje numatyta galimybė juos

pasamdyti vien šiam darbui. Į komisijas negalima traukti materialiai

atsakingų už inventorizuojamas vertybes asmenų. Jie turi dalyvauti ir

stebėti komisijų darbą, nes atsako už vertybių apsaugą, todėl be šių žmonių

niekam nevalia tų vertybių tyrinėti.

Prieš pradėdama inventorizacijos darbą, komisija taip pat privalo

patikrinti, ar su visais materialiai atsakingais asmenimis
yra sudarytos

visiškos materialinės atsakomybės sutartys.

Su vadovo įsakymu dėl inventorizacijos komisijos sudarymo turi būti

supažindinami visi į ją įtraukti darbuotojai ir materialiai atsakingi

asmenys. Tai atliekama pasirašytinai. Jei įmonė yra sudariusi sutartį su

audito įmone, tai ji turėtų pakviesti ir auditorių atstovą dalyvauti

inventorizacijose. Tai labai svarbu, nes vien dėl šios priežasties

auditoriai negalės pateikti besąlyginės išvados.

Įmonės vadovas arba savininkas turi užtikrinti, kad inventorizacijos

komisija (komisijos) būtų aprūpinta visomis tam darbui atlikti būtinomis

priemonėmis: atitinkamais blankais, patalpų plombavimo, skaičiavimo

priemonėmis, svėrimo ir matavimo prietaisais. Prieš pradėdama

inventorizaciją, komisija pareikalauja materialiai atsakingų asmenų

pateikti visus jų turimus pirminius dokumentus. Šie materialiai atsakingo

asmens pateikti pirminiai dokumentai pažymimi įrašu „iki inventorizacijos“.

Juose komisijos pirmininkas nurodo gavimo datą ir pasirašo. Dokumentai

perduodami į buhalteriją duomenų, pagal kuriuos atliekama inventorizacija,

patikslinimui. Pradėjus inventorizaciją reikalaujama, kad materialiai

atsakingas asmuo savo parašu patvirtintų, kad visus pirminius dokumentus

yra perdavęs į buhalteriją. Toks jo patvirtinimas yra vienas iš privalomų

inventorizavimo aprašų rekvizitų.

Nors inventorizacijos komisija vadovauja pasirengimo darbams, tačiau

juose dalyvauja visi įmonės padaliniai. Jie yra iš anksto informuojami kada

planuojama pradėti ir baigti inventorizaciją. Ypač daug darbų tenka

buhalterijai, nes turi būti atliekama tam tikra revizija, kad būtų galima

atsakyti į klausimus, komisijos iškeltus prieš pradedant inventorizaciją.

Pasirengimo inventorizacijai darbai ir jų seka vaizduojami 4 schemoje.

4 schema. Pasirengimo inventorizacijai darbai

Paprastai inventorizacinė komisija iškelia problemas, o jas sprendžia

atitinkami darbuotojai, kurių kompetencijai priklauso tai atlikti.

Komisijos pirmininkas apie nesklandumus informuoja įmonės vadovą, o jis

imasi priemonių iki inventorizacijos pradžios nesklandumams

pašalinti:parašo trūkstamus įsakymus, sudaro materialinės atsakomybės

sutartis ir pan.

Iki įsakyme nurodytos inventorizacijos pradžios datos būtina

apsirūpinti inventorizacijai įforminti reikalingais blankais. LR

Vyriausybės nustatytos Taisyklės inventorizacijos aprašų formos

nereglamentuoja, tik nurodo, kokie privalomieji rekvizitai turi būti juose.

Kadangi skirtingoms turto rūšims nustatyti skirtingi inventorizacijos

aprašo rekvizitai, todėl remiantis Taisyklių 17 ir 55 p. reikalavimais,

atskiri aprašai sudaromi pagal šiuos požymius:

1) turto buvimo vieta;

2) inventorizacijos metu gautas turtas;

3) inventorizacijos metu išduotas turtas;

4) materialiai atsakingas asmuo;

5) buhalterinės apskaitos sąskaita, kurioje turtas apskaitomas;

6) išsinuomotas turtas;

7) nuomojamas turtas;

8) sugedęs ir netinkamas naudoti turtas;

9) priimtas perdirbti, saugoti, perduoti ar parduoti turtas.

Atliekant inventorizaciją sandėliuose, pravartu prieš pačią

inventorizaciją atskirai sudaryti tam tikrų darbų sąrašą, kuriuos turi

atlikti materialiai atsakingas asmuo. Šių darbų atlikimą kontroliuoja

inventorizacijos komisija. Tokie darbai pavaizduoti 5 schemoje.5 schema. Sandėlio paruošimo inventorizacijai darbai, kuriuos atlieka

materialiai atsakingas asmuo

5.3. Atsargų inventorizacijos atlikimas

Inventorizacija atliekama kiekvienoje turto buvimo vietoje ir pagal

kiekvieną materialiai atsakingą asmenį. Kiekvienai vietai surašomi atskiri

inventorizacijos aprašai. Taisyklėse reikalaujama, kad inventorizacijos

komisija, atvykusi į inventorizacijos vietą, užantspauduotų turto saugojimo

patalpas, rūsius ir kitas vietas, turinčias atskirus įėjimus. Tačiau dėl

įvairių priežasčių tai padaryti ne visada pavyksta. Todėl inventorizacijos

komisija turi imtis kitų priemonių, kad inventorizacijos metu nebūtų galima

tą patį turto objektą komisijai pateikti kelis kartus.

Viena iš tokių priemonių galėtų būti tam tikros etiketės, kuriomis

pažymimi apžiūrėti daiktai. Etiketėse svarbu pažymėti inventorizacijos datą

bei pagal įmonėje priimtą tvarką turtui priskirtus identifikavimo požymius,

pavyzdžiui, nomenklatūrinius numerius ir pan. Šias etiketės rekomenduojama

laikyti nuolat, nes dingus ar sunaikinus apskaitos dokumentus ar

inventorizacijos aprašus, pagal jų duomenis galima pagrįsti, jog buvo

atlikta inventorizacija ir turtas įmonėje buvo. Svarbiausia yra pažymėti

turto objektą, nurodant inventorizacijos datą.

Patikrinus, ar yra reikalingos matavimo ir skaičiavimo priemonės,

pradedama inventorizacija. Kiekvienas inventorizuojamo turto objektas

įrašomas inventorizacijos apraše tokiu pavadinimu, kokiu yra įregistruotas

apskaitoje.

Atliekant atsargų inventorizaciją, jos metu būtinai turi dalyvauti

materialiai atsakingi
asmenys. Šių asmenų nedalyvavimas inventorizacijoje

galimas tik dėl staigios pastarųjų ligos arba mirties atveju, taip pat kai

asmuo, nepranešęs darbdaviui, ilgam pasišalina iš darbovietės ir jo

nerandama nurodytoje gyvenamoje vietoje, kai jis nušalinamas nuo darbo.

Kai jau pasiruošta atsargų inventorizavimui, komisija pradeda savo

darbą tokiu principu:

1) užantspauduojamos patalpos, kuriose jos saugomos;

2) materialiai atsakingi asmenys komisijos primininkui atiduoda visus dar

neatiduotus į buhalteriją dokumentus, pasirašo, kad visus dokumentus į

buhalteriją atidavė, neužpajamuoto ar neapskaityto turto atsargų

saugojimo patalpose nėra;

3) komisija, prieš pradėdama matuoti ar sverti, patikrina, ar veikia

matavimo priemonės, ar prie svarstyklių yra reikalingi svarsčiai,

paruošiamos atitinkamai patalpos;

4) inventorizuojant atsargas, jos yra pasveriamos, suskaičiuojamos,

išmatuojamos iš eilės kiekvienoje saugojimo patalpoje. Supakuotos

atsargos, jeigu pakuotės nepažeistos, gali būti tikrinamos atrankos būdu.

Tačiau būtina ne mažiau kaip 10% visų pakuočių turinį perskaičiuoti.

Matavimo ir svėrimo aktai bei techniniai skaičiavimai pridedami prie

inventorizacijos aprašų. Kai atsargos yra saugomos krūvomis, pavyzdžiui,

dolomitinė skalda, smėlis ir pan., tokios krūvos yra išmatuojamos ir,

nustačius jų apimtį techniniais skaičiavimais, apskaičiuojamas jose

esančių atsargų kiekis. Tokiu atveju, surašant faktinius duomenis į

aprašus, būtina įvertinti tokių skaičiavimų paklaidas. Jeigu sandėliuose

esančios atsargos nebaigiamos inventorizuoti per vieną dieną, tai

išeinant komisijai iš patalpų, jos yra užrakinamos materialiai atsakingo

asmens raktu ir plombuojamos inventorizacijos komisijos pirmininko

plombavimo replėmis arba užantspauduojamos.

Inventorizuojant atsargas, patartina atkreipti dėmesį į greitai

gendančias ir riboto naudojimo atsargas. Pastebėjus pasenusias ar

nekokybiškas atsargas, geriausia jas įtraukti į atskirą inventorizacijos

aprašą, kuriuo remiantis po inventorizacijos bus sudaromi nurašymo

aktai. Inventorizacijos metu leidžiama atsargas iš saugojimo vietų pagal

vidaus apskaitos ar išrašytus pardavimo dokumentus priimti ir išduoti,

tačiau jos turi būti įrašomos į atskirus aprašus. Išvengiant įvairių

nesklandumų patartina tikrinti pajamavimo dokumentus, kad materialiai

atsakingi asmenys visuose dokumentuose vartotų pirkimo dokumente

nurodytą pavadinimą. Jeigu atsargos importuojamos, reikia sekti, kad

pavadinimas visur būtų tiksliai ir vienodai išverstas.

5) Ypatingas dėmesys per inventorizaciją skiriamas prekių išvaizdai bei

kokybei. Netinkamos parduoti prekės atrenkamos ir sudaromi atskiri

inventorizacijos aprašai. Į atskirus aprašus taip pat surašomos prekės,

kurių realizavimo terminas baigiasi ir prekės, kurių realizavimo terminas

jau praėjęs.

6) Dalis atsargų įmonėse apskaitomos kaip nebaigta gamyba. Tokias atsargas

nėra sudėtinga pasverti ir suskaičiuoti, bet prieš pradedant

inventorizuoti nebaigtą gamybą, reikia visus gatavus gaminius užpajamuoti

kaip gatavą produkciją. Atliekant tokių atsargų inventorizaciją, reikėtų

nepamiršti technologinių procesų įtakos žaliavų ar atsargų kiekiams,

įvertinti leistinas matavimo ar svėrimo paklaidas. Perdirbimo įmonėse,

kur vyksta nenutrūkstami gamybos procesai, dalis atsargų visuomet būna

gamybos linijose. Jos dažniausiai jau būna įformintos išdavimo iš

sandėlio į gamybos vietą dokumentais ir turi būti priskiriamos nebaigtai

gamybai. Atsargų kiekiai nustatomi techniniais skaičiavimais.

Sudėtingiau patikrinti atsargas, kurios gamybos proceso metu keičia

pavidalą, pavyzdžiui, iš mėsos daromi pusgaminiai. Tokiais atvejais

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 3752 žodžiai iš 7486 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.