TURINYS
Įvadas 2
1. Inventorizacijos esmė, tikslai ir rūšys 3
2. Inventorizacijos rūšys pagal dažnumą ir apimtis 5
3. Atsakomybė už inventorizacijos atlikimą 6
4. Inventorizacijos objektas ir atlikimo terminai 7
5. Inventorizacijos eiga 10
5.1. Inventorizacijos organizavimas 10
5.2. Pasirengimas atsargų inventorizacijai 11
5.3. Atsargų inventorizacijos atlikimas 15
6. Inventorizacijos įforminimo tvarka 18
7. Inventorizacijos metu nustatytų skirtumų mokestiniai ypatumai 20
8. Atsargų inventorizacijos rezultatų apskaita 22
9. Teorinių žinių taikymas praktikoje 25
Išvados 26
Literatūra 28
Įvadas
Kiekvienas turto objektas turi savininką ir kiekvienas savininkas
stengiasi apsaugoti savo turtą, efektyviai ir tikslingai jį naudoti. Turto
išsaugojimo ir naudojimo užtikrinimu rūpinasi ne vien tik savininkas ar
samdytas įmonės vadovas, bet tam tikslui yra sukurta daugybė kontrolės
sistemų. Tai galima būtų paminėti ir Valstybinę bei vietos savivaldybių
kontrolės tarnybas, Valstybinę mokesčių inspekciją ir jos skyrius, Vidaus
reikalų sistemos tarnybas, Valstybinę saugumo tarnybą ir visą eilę kitų
kontrolės sistemų. Viena iš šios kontrolės sistemos sudedamųjų dalių yra
turto objektų būvimo įmonėje patikrinimas natūra. Tam tikslui įmonės
vadovas ar savininkas savo įsakymu sudaro inventorizacijos komisiją, kuriai
paveda (vadovaujantis teisės norminiais aktais), patikrinti esantį natūroje
visą įmonės turtą. Turto natūroje inventorizavimas padeda užkirsti kelią
darbuotojų nesąžiningumui, piktnaudžiavimui, aplaidumui, galimui turto
grobstymui.Apie tikrą padėtį, kaip yra naudojamas įmonės turtas, nori
žinoti ne tik įmonės samdytas vadovas, bet ir jos savininkas.
Visos valstybinės kontroliuojančios inspekcijos, kontroliuodamos
įmonių turto natūroje būvimą ir jo naudojimo tikslingumą, tuo pačiu tikrina
kaip yra mokami mokesčiai ir taip kovoja su šešėline ekonomika Jeigu šios
tikrinančios institucijos nustato tarp įmonėje registruoto ir tikrinimo
natūroje metu rasto turto neatitikimo rezultatus, įmonė neišvengia skaudžių
padarinių. Tuo atveju yra numatytos labai griežtos įmonei sankcijos ir jas
pritaikius įmonė gali net bankrutuoti.
Turto tikrinimo natūroje būtinumą, jo atlikimo tvarką, rezultatų
įforminimą nustato teisės norminiai aktai. Tam tikslui, Lietuvos
Respublikos Vyriausybė 1999 06 03 priėmė nutarimą Nr. 719, kuriuo
patvirtino INVENTORIZACIJOS TVARKĄ, kurią 2004 m. liepos 12 d. Lietuvos
Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 876 (Valstybės žinios,2004, Nr. 109-
4084) pakeitė į „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo”, kur
nuosekliai ir aiškiai reglamentavo inventorizacijos eigą – nuo parengiamųjų
darbų iki inventorizacijos dokumentų saugojimo įmonės archyve.
Inventorizacijos komisijos pagrindinis tikslas yra rastų problemų
iškėlimas, o ne jų sprendimas. Galutinį konkretų sprendimo būdą priima
įmonės samdytas vadovas arba savininkas.
Kursinio darbo analitinėje dalyje dėstoma inventorizacijos eiga,
pasiruošimas ir konkrečiai atsargų inventorizacijos atlikimas bei
inventorizacijos rezultatų apskaita. Tiriamojoje dalyje aprašoma išgalvotos
įmonės konkretus pavyzdys, grindžiamas teorinėmis žiniomis.
1. Inventorizacijos esmė, tikslai ir rūšys
Labai svarbu kiekvienam savininkui žinoti, koks yra natūroje turimas
jo turtas ir to turto rezultatas, palyginus su buhalterinės apskaitos
duomenimis. Tikrinant turtą natūroje, visada išsiaiškinama, koks turtas yra
įmonėje, kokio jo netekta arba kokia dalis to turto apgadinta. Įmonėje
esantis natūroje turtas yra svarbus tiek savininkams, tiek jų interesus
įmonėje atstovaujantiems vadovams. Patikrinimas natūra ir atskleidžia turto
netinkamo naudojimo faktus.
Kodėl yra tikrinamas turtas natūroje? Turto tikrinimą natūroje nulemia
keletas priežasčių:
1. padeda užtikrinti turto saugumą;
2. padeda išsiaiškinti turto naudojimo efektyvumą;
3. padeda nustatyti jo buvimą ir naudojimą įmonės naudai;
4. padeda nustatyti tolesnio turto naudojimo galimybes;
5. sumažina turto grobstymo galimybes.
Be to, turtą natūroje privalu patikrinti įvykus vagystei ar stichinei
nelaimei, nes tuo atveju reikia nustatyti nuostolių dydį ir suregistruoti
likusį turtą.
Inventorizacija, tai įmonės ilgalaikio turto, žaliavų, medžiagų,
prekių pagamintos produkcijos, nebaigtos gamybos bei kitų atsargų, skolų,
pinigų, vertybinių popierių ir kito turto patikrinimas ir faktiškai rastų
likučių palyginimas su apskaitos dokumentais. Todėl galima teigti, kad bet
koks įmonės materialiojo turto objektų, skolų, įsipareigojimų realaus
buvimo nustatymas gali būti vadinamas inventorizacija.
Kiekvienos įmonės veiklą reglamentuoja įstatymai ir norminiai aktai,
kontroliuoja valstybės institucijos. Taigi, inventorizacija, kaip
sudedamoji įmonės veiklos dalis, taip pat yra aptarta norminiuose teisės
aktuose, kurie reglamentuoja įmonės apskaitą ir mokesčius.
Inventorizacijos rezultatų tvarką bei įforminimą reglamentuoja
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 06 03 nutarimas Nr. 719 “Dėl
inventorizacijos taisyklių patvirtinimo” (toliau – Taisyklės).
Inventorizacijos norminių teisės aktų reikalavimai yra privalomi
visiems Lietuvos Respublikos ūkio subjektams, tačiau įforminti
inventorizacijos rezultatus vieniems ūkio subjektams yra privaloma, o
kitiems tik rekomenduojama.
Taisyklių reikalavimai privalomi:
1. akcinėms bendrovėms;
2. uždarosioms akcinėms bendrovėms;
3. kooperatinėms bendrovėms;
4. žemės ūkio bendrovėms;
5. investicinėms bendrovėms;
6. valstybės įmonėms;
1. savivaldybių įmonėms;
2. viešosioms įstaigoms;
3. visuomeninėms organizacijoms;
4. visų tipų įmonių ir organizacijų junginiams
(asociacijoms, federacijoms, susivienijimams,
konfederacijoms);
5. LR įsteigtoms užsienio valstybių įmonėms, jų
susivienijimams, filialams ir atstovybėms;
6. biudžetinėms įstaigoms.Taisyklių reikalavimai rekomenduojami:
1. individualioms (personalinėms) įmonėms;
2. tikrosioms ūkinėms bendrijoms;
3. komanditinėms (pasitikėjimo) ūkinėms bendrijoms;
4. biurams (kontoroms).
Ūkio subjektuose, kuriuose inventorizacijos Taisyklių reikalavimai
rekomenduojami, inventorizacija turi būti atlikta, tik juose kitaip gali
būti įforminami inventorizacijos rezultatai, negu to reikalaujama
Taisyklėse. Čia gali būti surašomas laisvos formos inventorizacijos aktas
arba pažyma. Inventorizacija ūkio subjektuose turi būti atliekama vykdant
įstatymus ir kitus norminių aktų reikalavimus, o atsižvelgiant į jos
tikslą, inventorizacija gali skirtis apimtimi ir dažnumu.
2. Inventorizacijos skirstymo požymiai, rūšys, dažnumas ir apimtis
Literatūroje inventorizacija skirstoma įvairiai. Vienas iš
inventorizacijos skirstymo būdų pateiktas 1 schemoje.1 schema. Inventorizacijos skirstymas
Pagal šią schemą išskiriamos keturios didelės inventorizacijos grupės:• pagal priežastį;
• pagal apimtį;
• pagal pobūdį;
• pagal inventorizuojamus objektus.
Pagal atlikimo dažnumą inventorizacijos gali būti planinės ir
neplaninės.
Planinė inventorizacija atliekama pagal iš anksto numatytą grafiką. Be
to, jos gali būti atliekamos po stambių sutarčių įvykdymo, siekiant
išsiaiškinti įrengimų būklę, jų panaudą, ar jie visi sugražinti į įmonę, ar
realūs sunaudotų medžiagų kiekiai, kurie yra nurodyti darbų atlikimo
aktuose ir pan. Neplaninėms priskiriamos tokios inventorizacijos, kurios
atliekamos atsižvelgiant į aplinkybes, iš anksto nesiruošiant. Tokios
inventorizacijos gali būti netikėtos, atliekamos kontrolės tikslais.
Metinė inventorizacija yra laikoma planine ir ji privaloma pagal
įstatymus ir kitus norminių teisės aktų reikalavimus. Jos metu
inventorizuojamas visas įmonės ir ne įmonės turtas, kuris tuo metu yra
įmonėje, o taip pat įmonės turtas esantis kitose įmonėse. Metinė
inventorizacija būna tik ištisinė.
Periodinė inventorizaciją atliekamą pagal numatytą planą arba sudarytą
grafiką, iš anksto nustatytais periodais. Jį atliekamą dažniausiai tose
įmonėse, kur atsargos apskaitomos periodiškai. Pvz. kasoje – grynųjų pinigų
inventorizacija ne rečiau kaip kartą per mėnesį.
Pagal tikrinimo mastą inventorizacijos gali būti ištisinės, kai yra
tikrinamas visas įmonės turtas, pagal visus balanso straipsnius. Tiek
planinės, tiek neplaninės inventorizacijos gali būti dalinės arba
atrankinės, kai inventorizuojami tik tam tikri balanso straipsniai ar kai
kurių materialiniai atsakingų asmenų turimas turtas.
Dalinė inventorizacija yra atliekama tada, kai nebūtina inventorizuoti
visą įmonės turtą, tačiau būtina patikslinti kurios nors turto dalies
buvimą natūra arba patikrinti, ar tam tikra turto grupė atitinka apskaitos
duomenis. Tokia inventorizacija atliekama po netikėtų įvykių: įsilaužimo į
įmonės patalpas, vagysčių stichinių nelaimių, keičiantis materialiai
atsakingiems asmenims ir pan.
Atrankinė inventorizacija atliekama tada, kai norima inventorizuoti
atskirą viename balanso straipsnyje apskaitomą turto dalį. Pvz. iš visų
ilgalaikio materialiojo turto objektų inventorizuojami tik kompiuteriai.
Atlikus inventorizaciją, pagal Vyriausybės patvirtintas Taisyklių
reikalavimus, įforminami inventorizavimo aprašai, kuriuose aiškiai ir
įskaitomai surašomi rezultatai ranka arba techninėmis priemonėmis.
3. Atsakomybė už inventorizacijos atlikimą
Kiekvienos įmonės vyriausiasis buhalteris atsako už įrašų teisingumą
ir savalaikį atskaitomybės duomenų parengimą, kurie pagrįsti
inventorizacijos duomenimis. Jis taip pat atsako už teisingą ir laiku
teikiamą informaciją visoms atskaitingoms institucijoms, inventorizacijos
atlikimą bei jos rezultatų įforminimą. Pagal
Taisyklių 16 punktą,
vyriausiasis buhalteris pamoko komisijos narius, kaip atlikti
inventorizaciją ir įforminti inventorizavimo aprašus.
Nemaža dalis atsakomybės už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą
laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą tenka įmonės vadovui arba
savininkui. Vadovui išleidus įsakymą pradedama rengtis inventorizacijai.
Įsakyme nurodomi inventorizacijos komisijos pirmininko ir narių vardai,
pavardės, pareigos ir pagal nurodytos dienos būklę jai pavedama laiku ir
tinkamai atlikti inventorizaciją, nurodomas inventorizacijos pradžios ir
pabaigos laikas, be to, komisija įpareigojama šį faktą įforminti
dokumentais. Už inventorizacijos rezultatų įforminimą ir savalaikį jos
atlikimą atsako įmonės vadovas arba savininkas.
Nors Administracinių teisių pažeidimo kodekse (ATPK) nėra numatyta
baudų už inventorizacijos neatlikimą arba neatlikimą laiku, tačiau galima
tuo atveju pritaikyti kitus straipsnius, kur numatytos didelės baudos
įmonei ir jos vadovui. Tai gali būti pritaikyti straipsniai tokie kaip:
1731 str. „Apskaitos taisyklių pažeidimas”, pagal jį bauda gali būti
skiriama, jeigu įmonėje neatlikta metinė inventorizacija; 1732 str.
„Statistikos duomenų pateikimo tvarkos pažeidimas”, 1721 str. „Ataskaitų ir
dokumentų apie įmonės pajamas, turtą, pelną, ir mokesčius pateikimo tvarkos
pažeidimus bei mokesčių vengimas” ir eilė kitų straipsnių.
Už inventorizacijos atlikimą ir tinkamą rezultatų įforminimą atsako
vadovas arba įmonės savininkas ir vyriausiasis finansininkas. Vadovas
įsakymais patvirtina darbuotojų materialinę atsakomybę, dalyvavimą
inventorizacijos komisijos darbe ir kitus klausimus, kurie susieti su
inventorizacija. Be to, tai turi būti aptarta darbuotojų darbo sutartyse ir
pareigybiniuose nuostatuose. Jeigu visą tai yra atlikta, tuomet galima
reikalauti iš darbuotojų atsakomybės, o už pavedimų neatlikimą taikyti
įvairias sankcijas, sutinkamai su įmonės vidaus tvarkos taisyklių
reikalavimais.
4. Inventorizacijos objektas ir atlikimo terminai
Prieš pradedant inventorizaciją, svarbu apibrėžti jos objektą.
Patvirtintos Inventorizacijos Taisyklės reikalauja, kad visos įmonės
inventorizuotų:
ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą,
žaliavas, medžiagas, kurą, pašarus, prekes, pagamintą produkciją,
nebaigtą gamybą, nebaigtus remonto darbus, nebaigtą statybą, savos gamybos
pusfabrikačius, nebaigtus mokslo tiriamuosius darbus bei kitas atsargas,
investicijas, vertybinius popierius, pinigus,
gautinas skolas,
mokėtinas skolas (įsipareigojimus).
Šie straipsniai turi būti inventorizuojami ne rečiau kaip kartą per metus
prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą, o žemės ūkio įmonės, kurių
veikla sezoninė, atsargas inventorizuoja per laikotarpį, kurį atsargos
įmonėje yra mažiausios, bet ne anksčiau kaip ataskaitinių metų birželio 30
d.
Vadinasi didžiajai daliai įmonių, inventorizacijai atlikti parankiausias
metas – paskutinis metų ketvirtis. Kadangi inventorizacijos duomenys turi
patvirtinti atskaitomybėje įrašytus duomenis, pageidautina inventorizaciją
atlikti paskutinėmis metų dienomis, kad sąskaitų duomenys nebūtų iškraipyti
dėl galimų apskaitos klaidų ir kitų priežasčių. Tačiau tai atlikti įmanoma
tik labai mažose įmonėse. Todėl dažniausiai inventorizacijos atliekamos
likus mėnesiui ar dviems iki metų pabaigos.
Svarbiausia, kad per laikotarpį nuo inventorizacijos atlikimo dienos iki
finansinių metų pabaigos inventorizuotų straipsnių likučiai pasikeistų
nedaug. Taip netiesiogiai būtų garantuota, kad per šį laikotarpį apskaitoje
nebus padaryta reikšmingų klaidų.
Inventorizaciją tai pat privaloma atlikti ir kitais atvejais:
reorganizuojant įmonę (turi būti inventorizuojamas visas įmonės turtas
pagal sprendimo reorganizuoti įmonę priėmimo dienos būklę),
likviduojant įmonę (taip pat inventorizuojamas visas įmonės turtas pagal
likvidatoriaus paskyrimo dienos būklę),
keičiantis materialiai atsakingiems asmenims (turi būti inventorizuojama
turto dalis, perduodama vieno materialiai atsakingo asmens kitam atsakingam
asmeniui, pagal reikalų perdavimo ir priėmimo dienos būklę),
išnuomojus turtą (turtas inventorizuojamas pagal jo perdavimo nuomininkui
dienos būklę),
nusprendus perkainoti turtą (turtas inventorizuojamas pagal perkainojimo
dienos būklę),
nustačius plėšimo, grobimo (vagystės), piktnaudžiavimo faktus (pagal jų
nustatymo dienos būklę, tai yra nedelsiant),
nustačius vertybių gedimą (pagal gedimo nustatymo dienos būklę, tai yra
nedelsiant),
įvykus stichinei nelaimei arba gaisrui (kai tik įmanoma, inventorizuojama
likusi turto dalis).
Įmonės, kurios pagal jų veiklą reglamentuojančius norminius aktus
privalomas auditas arba kurios atlieka auditą savo iniciatyva, metinės
inventorizacijos terminus turi suderinti su auditą atliekančia įmone, nes
auditoriaus dalyvavimas metinėje inventorizacijoje yra būtinas kaip viena
iš audito procedūrų pagal LR audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto
reikalavimus
darbo dokumentams.
Įmonėje inventorizuojamas visas joje esantis turtas, kuris yra
įtrauktas į apskaitą arba dėl kokių nors priežasčių neįtrauktas į apskaitą.
Inventorizuojamas tiek nuosavas turtas, tiek gautas iš trečiųjų asmenų,
tiek nuomojamas, saugomas, gautas perdirbti, tiek esantis kelyje
(nupirktas, bet negautas; pirkėjams išsiųstas, bet neparduotas ir pan.).
Inventorizuojamo turto sudėtis pavaizduota 2 schemoje.
2 schema. Privalomo inventorizuoti įmonės turto rūšys
Pagal Taisyklių 3 punkto nuostatas inventorizuojamą įmonės turtą
sudaro šie turto objektai:
1. ilgalaikis materialusis turtas;
2. ilgalaikis nematerialusis turtas;
3. žaliavos;
4. medžiagos;
5. kuras;
6. pašarai;
7. prekės perpardavimui;
8. pagaminta produkcija;
9. nebaigta gamyba;
10. nebaigti remonto darbai;
11. nebaigta statyba;
12.savos gamybos pusfabrikačiai;
13. nebaigti mokslo tiriamieji darbai;
14. kitos atsargos;
15. investicijos;
16. vertybiniai popieriai;
17. pinigai;
18. gautos skolos;
19. mokėtinos skolos.
LR Vyriausybės patvirtintose Inventorizacijos taisyklėse pati
inventorizacija tapatinama su revizija, nes kai kurios turto rūšys –
ilgalaikis nematerialusis turtas, investicijos, skolos – kitaip ir negali
būti inventorizuojamos, tik atliekant jų registravimą apskaitoje
pagrindžiančių dokumentų reviziją.
5. Inventorizacijos eiga
5.1. Inventorizacijos organizavimas
Inventorizacija, priklausomai nuo įmonės dydžio ir turimo turto, gali
trukti gana ilgai – iki kelių mėnesių. Kad šis procesas vyktų sparčiau,
tikslinga inventorizacijos darbus suskirstyti į kelis etapus. Jų trukmė
turi būti nustatyta vadovo įsakymu.
Paprastai kiekviena inventorizacija susideda iš šių pagrindinių etapų:
pasirengimo;
tikrinimo natūra;
rezultatų išvedimo;
pasiūlymų dėl apskaitos ir inventorizacijos duomenų neatitikimo
pašalinimo pateikimo.
Priklausomai nuo įmonės poreikių šie etapai gali būti dar labiau
detalizuojami. Tikrinimą natūra sudaro du etapai – ilgalaikio materialiojo
turto, atsargų natūra tikrinimas ir dokumentų (skolų, ilgalaikio
nematerialiojo turto, investicijų) tikrinimas. Šie darbai gali būti
atliekami nuosekliai, kai įmonėje sudaryta viena komisija, ir lygiagrečiai,