Atsargų inventorizacija
5 (100%) 2 votes

Atsargų inventorizacija

TURINYS

Įvadas 2

1. Inventorizacijos esmė, tikslai ir rūšys 3

2. Inventorizacijos rūšys pagal dažnumą ir apimtis 5

3. Atsakomybė už inventorizacijos atlikimą 6

4. Inventorizacijos objektas ir atlikimo terminai 7

5. Inventorizacijos eiga 10

5.1. Inventorizacijos organizavimas 10

5.2. Pasirengimas atsargų inventorizacijai 11

5.3. Atsargų inventorizacijos atlikimas 15

6. Inventorizacijos įforminimo tvarka 18

7. Inventorizacijos metu nustatytų skirtumų mokestiniai ypatumai 20

8. Atsargų inventorizacijos rezultatų apskaita 22

9. Teorinių žinių taikymas praktikoje 25

Išvados 26

Literatūra 28

Įvadas

Kiekvienas turto objektas turi savininką ir kiekvienas savininkas

stengiasi apsaugoti savo turtą, efektyviai ir tikslingai jį naudoti. Turto

išsaugojimo ir naudojimo užtikrinimu rūpinasi ne vien tik savininkas ar

samdytas įmonės vadovas, bet tam tikslui yra sukurta daugybė kontrolės

sistemų. Tai galima būtų paminėti ir Valstybinę bei vietos savivaldybių

kontrolės tarnybas, Valstybinę mokesčių inspekciją ir jos skyrius, Vidaus

reikalų sistemos tarnybas, Valstybinę saugumo tarnybą ir visą eilę kitų

kontrolės sistemų. Viena iš šios kontrolės sistemos sudedamųjų dalių yra

turto objektų būvimo įmonėje patikrinimas natūra. Tam tikslui įmonės

vadovas ar savininkas savo įsakymu sudaro inventorizacijos komisiją, kuriai

paveda (vadovaujantis teisės norminiais aktais), patikrinti esantį natūroje

visą įmonės turtą. Turto natūroje inventorizavimas padeda užkirsti kelią

darbuotojų nesąžiningumui, piktnaudžiavimui, aplaidumui, galimui turto

grobstymui.Apie tikrą padėtį, kaip yra naudojamas įmonės turtas, nori

žinoti ne tik įmonės samdytas vadovas, bet ir jos savininkas.

Visos valstybinės kontroliuojančios inspekcijos, kontroliuodamos

įmonių turto natūroje būvimą ir jo naudojimo tikslingumą, tuo pačiu tikrina

kaip yra mokami mokesčiai ir taip kovoja su šešėline ekonomika Jeigu šios

tikrinančios institucijos nustato tarp įmonėje registruoto ir tikrinimo

natūroje metu rasto turto neatitikimo rezultatus, įmonė neišvengia skaudžių

padarinių. Tuo atveju yra numatytos labai griežtos įmonei sankcijos ir jas

pritaikius įmonė gali net bankrutuoti.

Turto tikrinimo natūroje būtinumą, jo atlikimo tvarką, rezultatų

įforminimą nustato teisės norminiai aktai. Tam tikslui, Lietuvos

Respublikos Vyriausybė 1999 06 03 priėmė nutarimą Nr. 719, kuriuo

patvirtino INVENTORIZACIJOS TVARKĄ, kurią 2004 m. liepos 12 d. Lietuvos

Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 876 (Valstybės žinios,2004, Nr. 109-

4084) pakeitė į „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo”, kur

nuosekliai ir aiškiai reglamentavo inventorizacijos eigą – nuo parengiamųjų

darbų iki inventorizacijos dokumentų saugojimo įmonės archyve.

Inventorizacijos komisijos pagrindinis tikslas yra rastų problemų

iškėlimas, o ne jų sprendimas. Galutinį konkretų sprendimo būdą priima

įmonės samdytas vadovas arba savininkas.

Kursinio darbo analitinėje dalyje dėstoma inventorizacijos eiga,

pasiruošimas ir konkrečiai atsargų inventorizacijos atlikimas bei

inventorizacijos rezultatų apskaita. Tiriamojoje dalyje aprašoma išgalvotos

įmonės konkretus pavyzdys, grindžiamas teorinėmis žiniomis.

1. Inventorizacijos esmė, tikslai ir rūšys

Labai svarbu kiekvienam savininkui žinoti, koks yra natūroje turimas

jo turtas ir to turto rezultatas, palyginus su buhalterinės apskaitos

duomenimis. Tikrinant turtą natūroje, visada išsiaiškinama, koks turtas yra

įmonėje, kokio jo netekta arba kokia dalis to turto apgadinta. Įmonėje

esantis natūroje turtas yra svarbus tiek savininkams, tiek jų interesus

įmonėje atstovaujantiems vadovams. Patikrinimas natūra ir atskleidžia turto

netinkamo naudojimo faktus.

Kodėl yra tikrinamas turtas natūroje? Turto tikrinimą natūroje nulemia

keletas priežasčių:

1. padeda užtikrinti turto saugumą;

2. padeda išsiaiškinti turto naudojimo efektyvumą;

3. padeda nustatyti jo buvimą ir naudojimą įmonės naudai;

4. padeda nustatyti tolesnio turto naudojimo galimybes;

5. sumažina turto grobstymo galimybes.

Be to, turtą natūroje privalu patikrinti įvykus vagystei ar stichinei

nelaimei, nes tuo atveju reikia nustatyti nuostolių dydį ir suregistruoti

likusį turtą.

Inventorizacija, tai įmonės ilgalaikio turto, žaliavų, medžiagų,

prekių pagamintos produkcijos, nebaigtos gamybos bei kitų atsargų, skolų,

pinigų, vertybinių popierių ir kito turto patikrinimas ir faktiškai rastų

likučių palyginimas su apskaitos dokumentais. Todėl galima teigti, kad bet

koks įmonės materialiojo turto objektų, skolų, įsipareigojimų realaus

buvimo nustatymas gali būti vadinamas inventorizacija.

Kiekvienos įmonės veiklą reglamentuoja įstatymai ir norminiai aktai,

kontroliuoja valstybės institucijos. Taigi, inventorizacija, kaip

sudedamoji įmonės veiklos dalis, taip pat yra aptarta norminiuose teisės

aktuose, kurie reglamentuoja įmonės apskaitą ir mokesčius.

Inventorizacijos rezultatų tvarką bei įforminimą reglamentuoja

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 06 03 nutarimas Nr. 719 “Dėl

inventorizacijos taisyklių patvirtinimo” (toliau – Taisyklės).

Inventorizacijos norminių teisės aktų reikalavimai yra privalomi

visiems Lietuvos Respublikos ūkio subjektams, tačiau įforminti

inventorizacijos rezultatus vieniems ūkio subjektams yra privaloma, o

kitiems tik rekomenduojama.

Taisyklių reikalavimai privalomi:

1. akcinėms bendrovėms;

2. uždarosioms akcinėms bendrovėms;

3. kooperatinėms bendrovėms;

4. žemės ūkio bendrovėms;

5. investicinėms bendrovėms;

6. valstybės įmonėms;

1. savivaldybių įmonėms;

2. viešosioms įstaigoms;

3. visuomeninėms organizacijoms;

4. visų tipų įmonių ir organizacijų junginiams

(asociacijoms, federacijoms, susivienijimams,

konfederacijoms);

5. LR įsteigtoms užsienio valstybių įmonėms, jų

susivienijimams, filialams ir atstovybėms;

6. biudžetinėms įstaigoms.Taisyklių reikalavimai rekomenduojami:

1. individualioms (personalinėms) įmonėms;

2. tikrosioms ūkinėms bendrijoms;

3. komanditinėms (pasitikėjimo) ūkinėms bendrijoms;

4. biurams (kontoroms).

Ūkio subjektuose, kuriuose inventorizacijos Taisyklių reikalavimai

rekomenduojami, inventorizacija turi būti atlikta, tik juose kitaip gali

būti įforminami inventorizacijos rezultatai, negu to reikalaujama

Taisyklėse. Čia gali būti surašomas laisvos formos inventorizacijos aktas

arba pažyma. Inventorizacija ūkio subjektuose turi būti atliekama vykdant

įstatymus ir kitus norminių aktų reikalavimus, o atsižvelgiant į jos

tikslą, inventorizacija gali skirtis apimtimi ir dažnumu.

2. Inventorizacijos skirstymo požymiai, rūšys, dažnumas ir apimtis

Literatūroje inventorizacija skirstoma įvairiai. Vienas iš

inventorizacijos skirstymo būdų pateiktas 1 schemoje.1 schema. Inventorizacijos skirstymas

Pagal šią schemą išskiriamos keturios didelės inventorizacijos grupės:• pagal priežastį;

• pagal apimtį;

• pagal pobūdį;

• pagal inventorizuojamus objektus.

Pagal atlikimo dažnumą inventorizacijos gali būti planinės ir

neplaninės.

Planinė inventorizacija atliekama pagal iš anksto numatytą grafiką. Be

to, jos gali būti atliekamos po stambių sutarčių įvykdymo, siekiant

išsiaiškinti įrengimų būklę, jų panaudą, ar jie visi sugražinti į įmonę, ar

realūs sunaudotų medžiagų kiekiai, kurie yra nurodyti darbų atlikimo

aktuose ir pan. Neplaninėms priskiriamos tokios inventorizacijos, kurios

atliekamos atsižvelgiant į aplinkybes, iš anksto nesiruošiant. Tokios

inventorizacijos gali būti netikėtos, atliekamos kontrolės tikslais.

Metinė inventorizacija yra laikoma planine ir ji privaloma pagal

įstatymus ir kitus norminių teisės aktų reikalavimus. Jos metu

inventorizuojamas visas įmonės ir ne įmonės turtas, kuris tuo metu yra

įmonėje, o taip pat įmonės turtas esantis kitose įmonėse. Metinė

inventorizacija būna tik ištisinė.

Periodinė inventorizaciją atliekamą pagal numatytą planą arba sudarytą

grafiką, iš anksto nustatytais periodais. Jį atliekamą dažniausiai tose

įmonėse, kur atsargos apskaitomos periodiškai. Pvz. kasoje – grynųjų pinigų

inventorizacija ne rečiau kaip kartą per mėnesį.

Pagal tikrinimo mastą inventorizacijos gali būti ištisinės, kai yra

tikrinamas visas įmonės turtas, pagal visus balanso straipsnius. Tiek

planinės, tiek neplaninės inventorizacijos gali būti dalinės arba

atrankinės, kai inventorizuojami tik tam tikri balanso straipsniai ar kai

kurių materialiniai atsakingų asmenų turimas turtas.

Dalinė inventorizacija yra atliekama tada, kai nebūtina inventorizuoti

visą įmonės turtą, tačiau būtina patikslinti kurios nors turto dalies

buvimą natūra arba patikrinti, ar tam tikra turto grupė atitinka apskaitos

duomenis. Tokia inventorizacija atliekama po netikėtų įvykių: įsilaužimo į

įmonės patalpas, vagysčių stichinių nelaimių, keičiantis materialiai

atsakingiems asmenims ir pan.

Atrankinė inventorizacija atliekama tada, kai norima inventorizuoti

atskirą viename balanso straipsnyje apskaitomą turto dalį. Pvz. iš visų

ilgalaikio materialiojo turto objektų inventorizuojami tik kompiuteriai.

Atlikus inventorizaciją, pagal Vyriausybės patvirtintas Taisyklių

reikalavimus, įforminami inventorizavimo aprašai, kuriuose aiškiai ir

įskaitomai surašomi rezultatai ranka arba techninėmis priemonėmis.

3. Atsakomybė už inventorizacijos atlikimą

Kiekvienos įmonės vyriausiasis buhalteris atsako už įrašų teisingumą

ir savalaikį atskaitomybės duomenų parengimą, kurie pagrįsti

inventorizacijos duomenimis. Jis taip pat atsako už teisingą ir laiku

teikiamą informaciją visoms atskaitingoms institucijoms, inventorizacijos

atlikimą bei jos rezultatų įforminimą. Pagal
Taisyklių 16 punktą,

vyriausiasis buhalteris pamoko komisijos narius, kaip atlikti

inventorizaciją ir įforminti inventorizavimo aprašus.

Nemaža dalis atsakomybės už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą

laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą tenka įmonės vadovui arba

savininkui. Vadovui išleidus įsakymą pradedama rengtis inventorizacijai.

Įsakyme nurodomi inventorizacijos komisijos pirmininko ir narių vardai,

pavardės, pareigos ir pagal nurodytos dienos būklę jai pavedama laiku ir

tinkamai atlikti inventorizaciją, nurodomas inventorizacijos pradžios ir

pabaigos laikas, be to, komisija įpareigojama šį faktą įforminti

dokumentais. Už inventorizacijos rezultatų įforminimą ir savalaikį jos

atlikimą atsako įmonės vadovas arba savininkas.

Nors Administracinių teisių pažeidimo kodekse (ATPK) nėra numatyta

baudų už inventorizacijos neatlikimą arba neatlikimą laiku, tačiau galima

tuo atveju pritaikyti kitus straipsnius, kur numatytos didelės baudos

įmonei ir jos vadovui. Tai gali būti pritaikyti straipsniai tokie kaip:

1731 str. „Apskaitos taisyklių pažeidimas”, pagal jį bauda gali būti

skiriama, jeigu įmonėje neatlikta metinė inventorizacija; 1732 str.

„Statistikos duomenų pateikimo tvarkos pažeidimas”, 1721 str. „Ataskaitų ir

dokumentų apie įmonės pajamas, turtą, pelną, ir mokesčius pateikimo tvarkos

pažeidimus bei mokesčių vengimas” ir eilė kitų straipsnių.

Už inventorizacijos atlikimą ir tinkamą rezultatų įforminimą atsako

vadovas arba įmonės savininkas ir vyriausiasis finansininkas. Vadovas

įsakymais patvirtina darbuotojų materialinę atsakomybę, dalyvavimą

inventorizacijos komisijos darbe ir kitus klausimus, kurie susieti su

inventorizacija. Be to, tai turi būti aptarta darbuotojų darbo sutartyse ir

pareigybiniuose nuostatuose. Jeigu visą tai yra atlikta, tuomet galima

reikalauti iš darbuotojų atsakomybės, o už pavedimų neatlikimą taikyti

įvairias sankcijas, sutinkamai su įmonės vidaus tvarkos taisyklių

reikalavimais.

4. Inventorizacijos objektas ir atlikimo terminai

Prieš pradedant inventorizaciją, svarbu apibrėžti jos objektą.

Patvirtintos Inventorizacijos Taisyklės reikalauja, kad visos įmonės

inventorizuotų:

ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą,

žaliavas, medžiagas, kurą, pašarus, prekes, pagamintą produkciją,

nebaigtą gamybą, nebaigtus remonto darbus, nebaigtą statybą, savos gamybos

pusfabrikačius, nebaigtus mokslo tiriamuosius darbus bei kitas atsargas,

investicijas, vertybinius popierius, pinigus,

gautinas skolas,

mokėtinas skolas (įsipareigojimus).

Šie straipsniai turi būti inventorizuojami ne rečiau kaip kartą per metus

prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą, o žemės ūkio įmonės, kurių

veikla sezoninė, atsargas inventorizuoja per laikotarpį, kurį atsargos

įmonėje yra mažiausios, bet ne anksčiau kaip ataskaitinių metų birželio 30

d.

Vadinasi didžiajai daliai įmonių, inventorizacijai atlikti parankiausias

metas – paskutinis metų ketvirtis. Kadangi inventorizacijos duomenys turi

patvirtinti atskaitomybėje įrašytus duomenis, pageidautina inventorizaciją

atlikti paskutinėmis metų dienomis, kad sąskaitų duomenys nebūtų iškraipyti

dėl galimų apskaitos klaidų ir kitų priežasčių. Tačiau tai atlikti įmanoma

tik labai mažose įmonėse. Todėl dažniausiai inventorizacijos atliekamos

likus mėnesiui ar dviems iki metų pabaigos.

Svarbiausia, kad per laikotarpį nuo inventorizacijos atlikimo dienos iki

finansinių metų pabaigos inventorizuotų straipsnių likučiai pasikeistų

nedaug. Taip netiesiogiai būtų garantuota, kad per šį laikotarpį apskaitoje

nebus padaryta reikšmingų klaidų.

Inventorizaciją tai pat privaloma atlikti ir kitais atvejais:

reorganizuojant įmonę (turi būti inventorizuojamas visas įmonės turtas

pagal sprendimo reorganizuoti įmonę priėmimo dienos būklę),

likviduojant įmonę (taip pat inventorizuojamas visas įmonės turtas pagal

likvidatoriaus paskyrimo dienos būklę),

keičiantis materialiai atsakingiems asmenims (turi būti inventorizuojama

turto dalis, perduodama vieno materialiai atsakingo asmens kitam atsakingam

asmeniui, pagal reikalų perdavimo ir priėmimo dienos būklę),

išnuomojus turtą (turtas inventorizuojamas pagal jo perdavimo nuomininkui

dienos būklę),

nusprendus perkainoti turtą (turtas inventorizuojamas pagal perkainojimo

dienos būklę),

nustačius plėšimo, grobimo (vagystės), piktnaudžiavimo faktus (pagal jų

nustatymo dienos būklę, tai yra nedelsiant),

nustačius vertybių gedimą (pagal gedimo nustatymo dienos būklę, tai yra

nedelsiant),

įvykus stichinei nelaimei arba gaisrui (kai tik įmanoma, inventorizuojama

likusi turto dalis).

Įmonės, kurios pagal jų veiklą reglamentuojančius norminius aktus

privalomas auditas arba kurios atlieka auditą savo iniciatyva, metinės

inventorizacijos terminus turi suderinti su auditą atliekančia įmone, nes

auditoriaus dalyvavimas metinėje inventorizacijoje yra būtinas kaip viena

iš audito procedūrų pagal LR audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto

reikalavimus
darbo dokumentams.

Įmonėje inventorizuojamas visas joje esantis turtas, kuris yra

įtrauktas į apskaitą arba dėl kokių nors priežasčių neįtrauktas į apskaitą.

Inventorizuojamas tiek nuosavas turtas, tiek gautas iš trečiųjų asmenų,

tiek nuomojamas, saugomas, gautas perdirbti, tiek esantis kelyje

(nupirktas, bet negautas; pirkėjams išsiųstas, bet neparduotas ir pan.).

Inventorizuojamo turto sudėtis pavaizduota 2 schemoje.

2 schema. Privalomo inventorizuoti įmonės turto rūšys

Pagal Taisyklių 3 punkto nuostatas inventorizuojamą įmonės turtą

sudaro šie turto objektai:

1. ilgalaikis materialusis turtas;

2. ilgalaikis nematerialusis turtas;

3. žaliavos;

4. medžiagos;

5. kuras;

6. pašarai;

7. prekės perpardavimui;

8. pagaminta produkcija;

9. nebaigta gamyba;

10. nebaigti remonto darbai;

11. nebaigta statyba;

12.savos gamybos pusfabrikačiai;

13. nebaigti mokslo tiriamieji darbai;

14. kitos atsargos;

15. investicijos;

16. vertybiniai popieriai;

17. pinigai;

18. gautos skolos;

19. mokėtinos skolos.

LR Vyriausybės patvirtintose Inventorizacijos taisyklėse pati

inventorizacija tapatinama su revizija, nes kai kurios turto rūšys –

ilgalaikis nematerialusis turtas, investicijos, skolos – kitaip ir negali

būti inventorizuojamos, tik atliekant jų registravimą apskaitoje

pagrindžiančių dokumentų reviziją.

5. Inventorizacijos eiga

5.1. Inventorizacijos organizavimas

Inventorizacija, priklausomai nuo įmonės dydžio ir turimo turto, gali

trukti gana ilgai – iki kelių mėnesių. Kad šis procesas vyktų sparčiau,

tikslinga inventorizacijos darbus suskirstyti į kelis etapus. Jų trukmė

turi būti nustatyta vadovo įsakymu.

Paprastai kiekviena inventorizacija susideda iš šių pagrindinių etapų:

pasirengimo;

tikrinimo natūra;

rezultatų išvedimo;

pasiūlymų dėl apskaitos ir inventorizacijos duomenų neatitikimo

pašalinimo pateikimo.

Priklausomai nuo įmonės poreikių šie etapai gali būti dar labiau

detalizuojami. Tikrinimą natūra sudaro du etapai – ilgalaikio materialiojo

turto, atsargų natūra tikrinimas ir dokumentų (skolų, ilgalaikio

nematerialiojo turto, investicijų) tikrinimas. Šie darbai gali būti

atliekami nuosekliai, kai įmonėje sudaryta viena komisija, ir lygiagrečiai,

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2251 žodžiai iš 7486 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.