KAS YRA BIOTECHNOLOGIJA
IR KUR JOS PRADŽIA
Įžengėme į trečią tūkstantmetį, tačiau niekas nežino ką ateitis žada , o nežinomybė baugina,
Tačiau yra žmonių, kurie supranta, kas musu laukia, kokios jėgos formuos mūsų gyvenimą šiame
amžiuje. Amerikiečių ateities specialistas Johnas Nasebitas išspausdino kelias knygas apie ateitį.
Vienoje jų rašo, kad XXI amžiuje žmonių gyvenimui didelę įtaką turės biotechnologija, Kas ta
yra?
Biotechnologiją galima apibūdyti kaip būtinų žmogui produktų ir medžiagų gamybą, naudojant
biologmius objektus it procesus. Biotechnologija yra imli mokslui ir telkia įvairių sričių mokslo
laimėjimus, o ypač biologijos, chernojos, fizikos, biofizikos, matematikos, informatikos. šio
mokslo plėtros dėka buvo sukurti genų transplantacijos į kitus oiganizmus ir genų modifikacijos
metodologmiai pagrindai. Atsirado naujos technologijos – genų inžmerija, baltymų inžinerija,
ląstelių inžinerija. Sukūrus šiuos metodus, labai palengvėjo biologiškai aktyvių madžiagų –
fermentų, amino rūgščių, vitaminų, hormomų ir kitų baltymų gamyba. Jų gamyba – tai
nepaprastai sudėtingas ir kruopštus darbas, reikalaujantis aukštos kvalifikacijos specialistų. Šių
medžiagų gamybos technologijas įdiegia bioinžinienai.
Ir nors biotechologija egzistuoja nuo seniausių laiku, didžiausi laimėjimai buvo pasiekti palyginti
neseniai. Pačias pirmąsias šio mokslo apraiškas galime įžvelgti net 5000 m. pr. Kr. maisto
srityje. Skirtingos augalų bei gyvūnų rūšys buvo kryžminamos tarpusavyje, siekiant išgauti kuo
platesnę genetinę įvairovę. Būdavo atrenkami labiausiai pageidaujami tų hibridų palikuonys ir
didinamas jų skaičius jau kr>’žminant taipusavyje tik tos pačios „veislės“ individus. Štai vienas iš
tokių žmogaus „kūrinių“ 3^3 kukurūzai. Nors kukurūzai kaip maistas Meksikoje buvo naudojami
jau 5000 m. pr. Kr., nebuvo atrasta šio augalo laukinių atmainų, kas rodo, kad kukurūzai – tai
kažkokio senovės žmonių sėkmingo eksperimento rezultatas. Šis metodas iki šiol tebėra
naudojamas siekiant ištobulinti arba sukurti nauįas augalųbei gyvūnų veisles.
Siuolaikinės biotechnologijos pradžia yra laikoma 1953 metai, kai amerikietis biochemikas
James Watson ir britas biofizikas Francis Cnck pristatė savo spiralinį DNR modelį. Vėliau sekė
šveicani mikrobiologo Wemer Arber 1960m specialiųjų feimentų atradimas bakterijoje. Šių
fermentų pagalba DNR galima „sukarpyti“ ir jos gabalėlį pernęšti į kitą oiganizmą. Taip
sukuriamas transgeninis organizmas. Tai padarė amerikietis genetikos inžinierius Stanley Cohan
biochemikas Herbert Boyer. Šis įvykis pžymėjo genetinės inžinerijos pradžią. 1960 m buvo
pradetas vykdyti hibridizacijo ir atrankinės veislininkystės projektas, siekiant padidinti maisto
gamybą bei pagerinti grūdų kokybę. 1970m šios programos iniciatorius Norman Borlaug buvo
apdovanotas Nobelio Taikos Premija už didelį įnašą i pasaulio maisto atsaigų didinimo darbą.
Šiandien biotechnologija taikoma jvairiose srityse. Pavyzdžiui naikinti atliekoms buvo sukurta
mikrooiganizmus skaidanti medžiaga. Tokia medžiaga buvo sukurta iš pieno rūgšties, kuri buvo
išgauta iš nepanaudotų kukurūzų stiebų. Kai atskiros pieno rūgšties molekulės chemiškai
susijungia, jos sudaro medžiagą, kuri turi plastiko savbių, tačiau vis tik yra ardanti
mikrooiganizmus. Išplatinant Šį plastiko produktą, tikimasi kad ateityje jis bus ekonomiškai
perspektyvus ir plačiai naudojamas.
Taip pat biotechnologija priataikoma ir kalnakasyboje pramonėje. Pavyzdžiui varis natūraliai yra
randamas su kitų elementų priemaišomis. Tam tikra bakterija (Thiobacillus ferroaxidans)
mišinyje rastas vario molekules gali panaudoti vario sulfato suformavimui, kurį savo ruožtu
galima chemiškai apdiibti ir išgauto gryną varj. Sis mikrobiologinis procesas naudojamas isgauti
tik tokioms rūdoms kaip vario, cinko, švino ir t,t. Tauriesiems metalams išgauti naudojami
kitokie būdai.
Stulbinančiai biotechBologijos pasiekimus pritaikė medicinos sritis. Pavyzdžiui 1986in buvo
įvykdytas pirmoji faktonaus VE gamyba. Faktoriu VIII – tai kraujo baltymas, kuris nėra
gaminamas arba gainmamas labai mažais kiekiais pas žmones, sergančius hemofilija. Šia liga
sergančių žmomų kraujas netun krešėjimo savbės, todėl net menkiausio įdrėskimo atveju
žmogus gali nukraujuoti mirtinai. 1992m gaktorius VHIjau pasirodė prekyboįe.
VISUOMENĖ PRIEŠ GMO
Zinonma, F.Crick ir J.Watsono 1953-iiyų metų išradimas buvo svarbus amžiaus įvykis, kuns
suteikė precedento neturincių galimybių pakesti gj^vuosius oiganizmus, mokslui panaudoti
gj’vųjų būtybių savybes. Biotechnologija smarkiai pažengė į pnekį nuo laboratorinių
ekspenmentų iki didelio masto produkcijos. Visose mokslo srityse išrandami vis nauji vartojimo
būdai, manipuliuojama gyvosiomis būtybėmis. Manomą. kad 200 metais biotecnologijoms bus
išleista 100 mlrd. Ekiu. Todėl būtina žinoti, kokį pavojų biotechnologija gali kelti žmonijai,sveikatai, aplinkai, visam gyvajam pasauliui. Šiuos klausimus nagrinėja bioetika, siejanti mokslą,
filosofiją ir teisę.
1991 metai IMESCO įkūrė Tarptautinį bioetikos komitetą, parengusį deklaraciją dėl žmogaus
genomo, ginančią žmogaus teisę ir orumą. Europos taryba priėmė
nemažai rekomendacijų ir
rezoliuciįų, įsteigė koordinacinį bioetikos komitetą. Inicatyvą parodė ir Europos parlamentas bei
Europos Komisija. Europos Komisija patvirtino nepritarimą naujiems biotechnologijos
tyrimams. Ta padarė ir daugelis ES šalių. Anot Europos Komisijos narės Edith Cresson, šie
tyrimai iškėlė daug problemų, kurias reikia spręsti teisiniu ir etiniu požiūriu, nes nuo
eksperimentų su gyvūnais galima greitai pereiti ir prie žmonių, kas prieštarauja etikos normoms.
Tačiau prieš biotechnologinius tyrimus nusiteikę ne tik etikos normų gynėjai. Juos palaiko
žaliųjų organizacijos, gamtos apsaugos bendrijos jų teigimu dideliu greičiu besivystanti
biotechnologija, kuri JAV jau įgavusi masinį pobūdį ir toliau plečiama be visuomenės
svarstymo, kelia susirūpinimą. Kelios agrocheminės ir farmacinės kompanijos bando reformuoti
žemės ūkį, mediciną, gyvulininkystę ir galbūt net gyvybę Žemėje.
JAV, Kanadoje šių procesų jau nepakeisį nes jau daugiau nei pusė auginamos sojos
genetiškai modifikuota. Tačiau Europa dar gali sustabdyti masinį GMO (genetiškai modifikuotų
organizmų) plitimą mūsų kraštuose.
Aplinkosauginės, žmogaus teisių, ūkininkų, bitininkų ir kitos organizacijos aktyviai jungiasi,
ruošdamos anti-genų inžinerijos kampanijas. Kai kuriose šalyse (Anglijoje, Vokietijoje, Indijoje)
pradėta Genetinės modifikacijos įšaldymo kampanija, kurios metu raginama penkis metus
neauginti GM augalų ir gyvūnų, neimportuoti genetiškai modifikuoto maisto, nepatentuoti
biotechnologinių išradimų.
Lietuva informacijos kiekiu ir susidimėjimu gerokai atsilieka nuo kitų šalių, o genetiškai
modifikuotų organizmų įstatymas dar tik ruošiamas. Tačiau moksliniai bandymai su transgeniniais
cukriniais runkeliais (finansuojami didžiąjų kompamjų) vis dar vyksta. Taigi, kokie privalumai ir
trūkumai slypi už šių trijų raidžių – GMO.
Kas tai – transgeninis – genetiškai modifikuotas organizmas (GMO) ?
Kaip jau buvo minėta, visa informacija apie oiganizmą slypi genetinėje medžiagoje – DNR. Tai
tarsi eilė raidžių kur surašyta viskas apie baltymus – pagrindinę gyvybės medžiagą. Fermentų
pagalba DNR galima sukarpyti ir gabalėlį perkelti į kitą orgamzmą, Taip biotechnologijos būdu
sukuriamas naujas, transgeninis (genetiškai modifikuotas) organizmas. Pavyzdžiui, žuvies
(plekšnės) geną, kuns nulemia atsparumą žemoms temperatūroms, perkėlė į braškę. Tokios
braškės sušaldytos ir vėl atšildytos nedaug pakeičia savo prekinę išvaizdą. Ar nevertėtų tokios
braškės ir pavadinti braškiažuve?Žalieji įspėja: GMO vartojimas gali būti pavojingas Jūsų…
Sveikatai. Perkėlus nauįą geną, gali imti gamintis medžiagos (ksenobiotikai), kurių žmogus iki
šiol nevartojo, todėl galimi sunkūs apsinuodijimai, alergijos. Nustatyta, kad iš braziliškojo
riešuto perkėlus geną į soją, riešutams alergiški žmonės buvo alergiški ir sojai.
Daugelis produktų į rinką išleidžiami be ilgų tyrirnų, todėl neįmanoma nuspėti produkto poveikio
po penkių ar dešimties metų.
Aplinkai. Vienas iš populiariausių genetinės inžinenjos produktų – vabzdžiams atsparios augalų
veislės (pavyzdžiui, iš bakterijos į bulvę perkėlus geną, sąlygojantį atspanuną kolorado vabalui).
Mokslinio bandymo metu drugių, mitusių GM augalų žiedadulkėmis žuvo daug daugiau, nei
įprastai besimaitinusių. Kitas, taip pat labai populiarus biotechnologų kūrinys – herbicidams
atsparios augalų veislės. Jei šie augalai susikryžmintų su natūraliomis piktžolėmis, būtų sukurta
superpiktžolė, kurios nebeveiktų jokie chemikalai. Arba GM kultūrinis augalas, atsparus klimato
svyravimams, turintis savybę greitai daugintis ir augti, „pabėgtų“ į natūralias augimvietes ir
pradėtų masiškai daugintis?
Piniginei. JAV, Kanadoje, kur valdžia finansuoja biotechnologijų kūrimą, kur mokslininkai
dirba vien tam, kad kurtų naujus GMO, ten kompanijos gauna milijoninius pelnus. Tačiau
neturtingose šatyse GMO įsiveržimas gali patuštinti kišenes. Dar prieš keletą metų rapso
auginimas buvo viena pelningiausių žemės ūkio šakų Lietuvoje. Rapso kaina labai priklauso nuo
sojos kainos, pasiūlos pasaulinėje nnkoje. 1999 metais gerai užderėjo sojų derlius (nuo 0,22 mln.