Biotechnologija
5 (100%) 1 vote

Biotechnologija

KAS YRA BIOTECHNOLOGIJA

IR KUR JOS PRADŽIA

Įžengėme į trečią tūkstantmetį, tačiau niekas nežino ką ateitis žada , o nežinomybė baugina,

Tačiau yra žmonių, kurie supranta, kas musu laukia, kokios jėgos formuos mūsų gyvenimą šiame

amžiuje. Amerikiečių ateities specialistas Johnas Nasebitas išspausdino kelias knygas apie ateitį.

Vienoje jų rašo, kad XXI amžiuje žmonių gyvenimui didelę įtaką turės biotechnologija, Kas ta

yra?

Biotechnologiją galima apibūdyti kaip būtinų žmogui produktų ir medžiagų gamybą, naudojant

biologmius objektus it procesus. Biotechnologija yra imli mokslui ir telkia įvairių sričių mokslo

laimėjimus, o ypač biologijos, chernojos, fizikos, biofizikos, matematikos, informatikos. šio

mokslo plėtros dėka buvo sukurti genų transplantacijos į kitus oiganizmus ir genų modifikacijos

metodologmiai pagrindai. Atsirado naujos technologijos – genų inžmerija, baltymų inžinerija,

ląstelių inžinerija. Sukūrus šiuos metodus, labai palengvėjo biologiškai aktyvių madžiagų –

fermentų, amino rūgščių, vitaminų, hormomų ir kitų baltymų gamyba. Jų gamyba – tai

nepaprastai sudėtingas ir kruopštus darbas, reikalaujantis aukštos kvalifikacijos specialistų. Šių

medžiagų gamybos technologijas įdiegia bioinžinienai.

Ir nors biotechologija egzistuoja nuo seniausių laiku, didžiausi laimėjimai buvo pasiekti palyginti

neseniai. Pačias pirmąsias šio mokslo apraiškas galime įžvelgti net 5000 m. pr. Kr. maisto

srityje. Skirtingos augalų bei gyvūnų rūšys buvo kryžminamos tarpusavyje, siekiant išgauti kuo

platesnę genetinę įvairovę. Būdavo atrenkami labiausiai pageidaujami tų hibridų palikuonys ir

didinamas jų skaičius jau kr>’žminant taipusavyje tik tos pačios „veislės“ individus. Štai vienas iš

tokių žmogaus „kūrinių“ 3^3 kukurūzai. Nors kukurūzai kaip maistas Meksikoje buvo naudojami

jau 5000 m. pr. Kr., nebuvo atrasta šio augalo laukinių atmainų, kas rodo, kad kukurūzai – tai

kažkokio senovės žmonių sėkmingo eksperimento rezultatas. Šis metodas iki šiol tebėra

naudojamas siekiant ištobulinti arba sukurti nauįas augalųbei gyvūnų veisles.

Siuolaikinės biotechnologijos pradžia yra laikoma 1953 metai, kai amerikietis biochemikas

James Watson ir britas biofizikas Francis Cnck pristatė savo spiralinį DNR modelį. Vėliau sekė

šveicani mikrobiologo Wemer Arber 1960m specialiųjų feimentų atradimas bakterijoje. Šių

fermentų pagalba DNR galima „sukarpyti“ ir jos gabalėlį pernęšti į kitą oiganizmą. Taip

sukuriamas transgeninis organizmas. Tai padarė amerikietis genetikos inžinierius Stanley Cohan

biochemikas Herbert Boyer. Šis įvykis pžymėjo genetinės inžinerijos pradžią. 1960 m buvo

pradetas vykdyti hibridizacijo ir atrankinės veislininkystės projektas, siekiant padidinti maisto

gamybą bei pagerinti grūdų kokybę. 1970m šios programos iniciatorius Norman Borlaug buvo

apdovanotas Nobelio Taikos Premija už didelį įnašą i pasaulio maisto atsaigų didinimo darbą.

Šiandien biotechnologija taikoma jvairiose srityse. Pavyzdžiui naikinti atliekoms buvo sukurta

mikrooiganizmus skaidanti medžiaga. Tokia medžiaga buvo sukurta iš pieno rūgšties, kuri buvo

išgauta iš nepanaudotų kukurūzų stiebų. Kai atskiros pieno rūgšties molekulės chemiškai

susijungia, jos sudaro medžiagą, kuri turi plastiko savbių, tačiau vis tik yra ardanti

mikrooiganizmus. Išplatinant Šį plastiko produktą, tikimasi kad ateityje jis bus ekonomiškai

perspektyvus ir plačiai naudojamas.

Taip pat biotechnologija priataikoma ir kalnakasyboje pramonėje. Pavyzdžiui varis natūraliai yra

randamas su kitų elementų priemaišomis. Tam tikra bakterija (Thiobacillus ferroaxidans)

mišinyje rastas vario molekules gali panaudoti vario sulfato suformavimui, kurį savo ruožtu

galima chemiškai apdiibti ir išgauto gryną varj. Sis mikrobiologinis procesas naudojamas isgauti

tik tokioms rūdoms kaip vario, cinko, švino ir t,t. Tauriesiems metalams išgauti naudojami

kitokie būdai.

Stulbinančiai biotechBologijos pasiekimus pritaikė medicinos sritis. Pavyzdžiui 1986in buvo

įvykdytas pirmoji faktonaus VE gamyba. Faktoriu VIII – tai kraujo baltymas, kuris nėra

gaminamas arba gainmamas labai mažais kiekiais pas žmones, sergančius hemofilija. Šia liga

sergančių žmomų kraujas netun krešėjimo savbės, todėl net menkiausio įdrėskimo atveju

žmogus gali nukraujuoti mirtinai. 1992m gaktorius VHIjau pasirodė prekyboįe.

VISUOMENĖ PRIEŠ GMO

Zinonma, F.Crick ir J.Watsono 1953-iiyų metų išradimas buvo svarbus amžiaus įvykis, kuns

suteikė precedento neturincių galimybių pakesti gj^vuosius oiganizmus, mokslui panaudoti

gj’vųjų būtybių savybes. Biotechnologija smarkiai pažengė į pnekį nuo laboratorinių

ekspenmentų iki didelio masto produkcijos. Visose mokslo srityse išrandami vis nauji vartojimo

būdai, manipuliuojama gyvosiomis būtybėmis. Manomą. kad 200 metais biotecnologijoms bus

išleista 100 mlrd. Ekiu. Todėl būtina žinoti, kokį pavojų biotechnologija gali kelti žmonijai,sveikatai, aplinkai, visam gyvajam pasauliui. Šiuos klausimus nagrinėja bioetika, siejanti mokslą,

filosofiją ir teisę.

1991 metai IMESCO įkūrė Tarptautinį bioetikos komitetą, parengusį deklaraciją dėl žmogaus

genomo, ginančią žmogaus teisę ir orumą. Europos taryba priėmė
nemažai rekomendacijų ir

rezoliuciįų, įsteigė koordinacinį bioetikos komitetą. Inicatyvą parodė ir Europos parlamentas bei

Europos Komisija. Europos Komisija patvirtino nepritarimą naujiems biotechnologijos

tyrimams. Ta padarė ir daugelis ES šalių. Anot Europos Komisijos narės Edith Cresson, šie

tyrimai iškėlė daug problemų, kurias reikia spręsti teisiniu ir etiniu požiūriu, nes nuo

eksperimentų su gyvūnais galima greitai pereiti ir prie žmonių, kas prieštarauja etikos normoms.

Tačiau prieš biotechnologinius tyrimus nusiteikę ne tik etikos normų gynėjai. Juos palaiko

žaliųjų organizacijos, gamtos apsaugos bendrijos jų teigimu dideliu greičiu besivystanti

biotechnologija, kuri JAV jau įgavusi masinį pobūdį ir toliau plečiama be visuomenės

svarstymo, kelia susirūpinimą. Kelios agrocheminės ir farmacinės kompanijos bando reformuoti

žemės ūkį, mediciną, gyvulininkystę ir galbūt net gyvybę Žemėje.

JAV, Kanadoje šių procesų jau nepakeisį nes jau daugiau nei pusė auginamos sojos

genetiškai modifikuota. Tačiau Europa dar gali sustabdyti masinį GMO (genetiškai modifikuotų

organizmų) plitimą mūsų kraštuose.

Aplinkosauginės, žmogaus teisių, ūkininkų, bitininkų ir kitos organizacijos aktyviai jungiasi,

ruošdamos anti-genų inžinerijos kampanijas. Kai kuriose šalyse (Anglijoje, Vokietijoje, Indijoje)

pradėta Genetinės modifikacijos įšaldymo kampanija, kurios metu raginama penkis metus

neauginti GM augalų ir gyvūnų, neimportuoti genetiškai modifikuoto maisto, nepatentuoti

biotechnologinių išradimų.

Lietuva informacijos kiekiu ir susidimėjimu gerokai atsilieka nuo kitų šalių, o genetiškai

modifikuotų organizmų įstatymas dar tik ruošiamas. Tačiau moksliniai bandymai su transgeniniais

cukriniais runkeliais (finansuojami didžiąjų kompamjų) vis dar vyksta. Taigi, kokie privalumai ir

trūkumai slypi už šių trijų raidžių – GMO.

Kas tai – transgeninis – genetiškai modifikuotas organizmas (GMO) ?

Kaip jau buvo minėta, visa informacija apie oiganizmą slypi genetinėje medžiagoje – DNR. Tai

tarsi eilė raidžių kur surašyta viskas apie baltymus – pagrindinę gyvybės medžiagą. Fermentų

pagalba DNR galima sukarpyti ir gabalėlį perkelti į kitą orgamzmą, Taip biotechnologijos būdu

sukuriamas naujas, transgeninis (genetiškai modifikuotas) organizmas. Pavyzdžiui, žuvies

(plekšnės) geną, kuns nulemia atsparumą žemoms temperatūroms, perkėlė į braškę. Tokios

braškės sušaldytos ir vėl atšildytos nedaug pakeičia savo prekinę išvaizdą. Ar nevertėtų tokios

braškės ir pavadinti braškiažuve?Žalieji įspėja: GMO vartojimas gali būti pavojingas Jūsų…

Sveikatai. Perkėlus nauįą geną, gali imti gamintis medžiagos (ksenobiotikai), kurių žmogus iki

šiol nevartojo, todėl galimi sunkūs apsinuodijimai, alergijos. Nustatyta, kad iš braziliškojo

riešuto perkėlus geną į soją, riešutams alergiški žmonės buvo alergiški ir sojai.

Daugelis produktų į rinką išleidžiami be ilgų tyrirnų, todėl neįmanoma nuspėti produkto poveikio

po penkių ar dešimties metų.

Aplinkai. Vienas iš populiariausių genetinės inžinenjos produktų – vabzdžiams atsparios augalų

veislės (pavyzdžiui, iš bakterijos į bulvę perkėlus geną, sąlygojantį atspanuną kolorado vabalui).

Mokslinio bandymo metu drugių, mitusių GM augalų žiedadulkėmis žuvo daug daugiau, nei

įprastai besimaitinusių. Kitas, taip pat labai populiarus biotechnologų kūrinys – herbicidams

atsparios augalų veislės. Jei šie augalai susikryžmintų su natūraliomis piktžolėmis, būtų sukurta

superpiktžolė, kurios nebeveiktų jokie chemikalai. Arba GM kultūrinis augalas, atsparus klimato

svyravimams, turintis savybę greitai daugintis ir augti, „pabėgtų“ į natūralias augimvietes ir

pradėtų masiškai daugintis?

Piniginei. JAV, Kanadoje, kur valdžia finansuoja biotechnologijų kūrimą, kur mokslininkai

dirba vien tam, kad kurtų naujus GMO, ten kompanijos gauna milijoninius pelnus. Tačiau

neturtingose šatyse GMO įsiveržimas gali patuštinti kišenes. Dar prieš keletą metų rapso

auginimas buvo viena pelningiausių žemės ūkio šakų Lietuvoje. Rapso kaina labai priklauso nuo

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1389 žodžiai iš 4627 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.