TURINYS
Įvadas 3
Tyrimo tikslas 3
Tyrimo uždaviniai 3
Tyrimo metodika 3
Hipotezė 3
Objektai 4
Subjektai 4
Tyrimo analizė 5
Išvados 12
Priedai 13
Įvadas
Organizacija be vadovavimo yra tik žmonių ir įrenginių neaiškus rinkinys. Vadovavimas yra procesas, telkiantis žmones ir jiems padedantis ryžtingai siekti tikslų. Vadovavimas žmogiškąją prasme ypač svarbus yra todėl, kad padeda grupei išsilaikyti drauge ir susitelkti, siekiant realizuoti tikslus. Vadovavimas transformuoja žmonių ir jų grupių potencialią jėgą į realius veiksmus. Vadovai privalo turėti tiek techninius, tiek žmogiškuosius ir tiek konceptualiuosius sugebėjimus.
Tiek vadovas, tiek pavaldinys daro didžiulę įtaką vienas kito darbui. Ryšys tarp pavaldinio ir vadovo vadinamas vadovo ir nario sąveika. Aukštos kokybės sąveika turi įtakos aukštesnei vadovavimo kokybei, produktyvumui ir pasitenkinimui darbu.
Šiame darbe stengiamasi patvirtinti arba paneigti vyraujančias nuostatas, apibrėžiančias vadovo ir pavaldinio santykius, įrodyti vadovo ir pavaldinio tarpusavio santykių įtaką darbui, sužinoti pavaldinių nuomonę apie jiems vadovaujančius asmenis.
Tyrimo tikslas: įvertinti įmonių UAB „Tisena dizainas“, UAB „Kaišiadorių butų ūkis“, UAB „Vilniaus kompiuterių servisas“ ir UAB „Julna“ darbuotojų nuomonę apie vadovus.
Tyrimo uždaviniai: – sužinoti darbuotojų nuomonę apie vadovus;
– sužinoti, kokias vadovo savybes labiausiai vertina darbuotojai;
– įvertinti darbuotojų santykius su vadovais;
– sužinoti, ar santykiai su vadovais daro įtaką darbo kokybei;
– išsiaiškinti, kaip darbuotojai vertina vadovo kompetenciją;
– sužinoti, vadovų tipą.
Tyrimo metodika: tyrimui buvo panaudotas anketavimo metodas. Anketa – tai vienas iš apklausos būdų, tam tikru būdu struktūriškai organizuotas rinkinys klausimų, kurių kiekvienas logiškai susijęs su pagrindiniais tyrimo uždaviniais. Vienas didžiausių šio metodo privalumų – tai mažos laiko sąnaudos ir didelis informacijos kiekis. Tačiau bene didžiausia anketavimo problema – gautos informacijos patikimumas, kadangi kiekvienas anketą pildantis žmogus yra veikiamas kintančių veiksnių, kurie kaskart pildant anketą, gali įtakoti ir keisti atsakymus.
Hipotezė: nepaisant vyraujančios neigiamos nuomonės apie vadovus, galima teigti, kad darbuotojai Lietuvoje pakankamai teigiamai vertina savo darbdavius, jų kompetenciją ir nemano, kad galėtų geriau atlikti vadovavimo funkcijas.
Nors dirbantieji išreiškia „šaltą“ požiūrį dėl vadovo asmeninio gyvenimo, ramiai išklauso išsakytas pagyras ir kritiką, tačiau reikia pripažinti jog tiek geri, tiek blogi santykiai su vadovu, daro atitinkamą įtaką jų darbui.
Objektai: Šio projekto objektai – tai žmonės, tiksliau įvairių kategorijų vadovai. Siekiama ištirti pastarųjų santykius su savo pavaldiniais, darbuotojų nuomonę apie vadovus bei sužinoti ar jų tarpusavio santykiai veikia darbo atliekamą kokybę.
Subjektai: tyrime dalyvavo ir į anketos klausimus atsakinėjo 4 įmonių įvairaus amžiaus žmonės, kurie anketavimo metu turi pastovią darbo vietą ir nedirba vadovaujančio darbo. Įmonės pasirinktos atsitiktinai iš įvairių Lietuvos miestų.
UAB „TISENA dizainas“ – Vilniaus mieste esanti reklamos agentūra, kurioje šiuo metu dirba 25 asmenys: 3 administracijos atstovai ir 22 eiliniai darbuotojai (administratorė, projektų vadovai, vadybininkai, dizaineriai, fotografai ir kt.). Įmonei vadovauja moteris.
UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ – mažame Lietuvos miestelyje veikianti įmonė, kurioje dirba 37 asmenys. 7 iš jų administracijos atstovai, likusieji – eiliniai darbuotojai (kompiuterio operatorė, kasininkės, santechnikai, elektrikai, valytojos ir kt.). Įmonei vadovauja vyras.
UAB „Vilniaus kompiuterių servisas“ – Vilniaus mieste esanti įmonė, kuri prekiauja kompiuterne technika ir teikia jos aptarnavimo paslaugas. Įmonėje dirba 8 asmenys: direktorius, administratorė, buhalteris bei IT specialistai.
UAB „Julna“ – mažame miestelyje esanti įmonė, besiverčianti autobusų bei mikroautobusų nuoma kelionėms po Lietuvą ir į užsienį. Joje dirba 25 darbuotojai: direktorius, administratorė, buhalteris bei vairuotojai.
Tyrimo analizė
Daugiausia apklaustųjų pateko į 46 – 55 amžiaus kategoriją, mažiausiai – vos trys, nurodė 55 ir daugiau amžiaus grupę. Tuo tarpu tiek 18-25 tiek 36-45 amžiaus grupės pasidalino po lygiai anketuojančiųjų.pav. 1 dalyvavusių apklausoje amžius
Anketuojamieji pasirodė beesą taipogi ir įvairaus išsilavinimo lygio, tačiau daugiausiai anketų užpildė darbuotojai, turintys spec. vidurinį išsilavinimą (46), kiek mažiau su aukštuoju (32) ir 13 vidurinį išsilavinimą turintys žmonės. Paprašyti nurodyti savo vadovo lytį, didžioji dauguma apklaustųjų nurodė turintys vadovą vyrą ir tik 24 nurodė turintys vadovę moterį, tačiau kaip parodė vėlesnių anketos klausimų rezultatai, vadovo lytis neturėjo reikšmingos įtakos klausimų atsakymams, tiek vadovai vyrai tiek moteris sulaukė ir kritikos ir pagyrų, tad galima daryti išvadą, kad šiais feminizmo klestėjimo laikais meterims netaikomos jokios nuolaidos, iš jų kaip vadovių reikalaujama tokios pačios kompetencijos ir atsakomybės.