Domiausi turistiniai maršrutai po vokietiją
5 (100%) 1 vote

Domiausi turistiniai maršrutai po vokietiją

Greta Noreikaitė, Kotryna Smalinskaitė, 6c klasės moksleivės

Turinys

1. ĮVADAS………………………………………………………………………………………. 3

2. ĮDOMIAUSI TURISTINIAI MARŠRUTAI PO VOKIETIJĄ……………………………… 6

2.1. Šiaurės ir vidurio Vokietija………………………………………………………………….. 6

2.1.1. Hamburgas…………………………………………………………………………………… 6

2.1.2. Bremenas ir Liubekas………………………………….…………………….…….………… 7

2.1.3. Miunsteris ……………………………………………………………………………….….. 8

2.1.4. Pietų Vokietija …………………………………………………………………………….…. 9

2.2. Miunchenas …………………………………………………………………………………… 9

2.2.1. Freiburgas …………………………………………………………………………….…….. 11

2.2.2. Maršrutas aplink Bodeno ež. (Konstanca, Mersburgas, Reichenau s., „Stein am Rhein‘‘, Reino kriokliai)………………………………………………………..………….…….……. 13

2.2.3.2.2.4. Reino apylinkės tarp Koblenco ir Mainco…………………………………………………Heidelbergas ………………………………………………….……………………… 1517

3.4. IŠVADOS …………………………………………………………………………………..SANTRAUKA ……………………………………………………………………………… 1819

5.5.1. PRIEDAI ………………………………………………….…………………………………KRYŽIAŽODIS …………………………………………………………………………….. 2021

5.2. APKLAUSOS …………………………………………………………………………….. 23

5.3.6. NUOTRAUKOS …………………………………………………………………………….NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS ………………………………………………. 2430

Įvadas

Vienas iš įdomiausių žmonių pomėgių yra kelionės. Keliaujame po savo kraštą ir egzotiškas šalis, vykstame pėsčiomis, automobiliais, autobusais, traukiniais, skrendame lėktuvais, lygiomis vietovėmis ir kopiame į kalnus, po vieną ar su grupe draugų. Namo grįžtame pilni nepamirštamų įspūdžių.

Šią projektinio darbo temą pasirinkome todėl, kad abi labai mėgstame keliauti. Tema įdomi, nes galima daug naujo sužinoti apie svečią šalį. Sužinojome, kad turistinių kelionių į mažesnius Vokietijos miestus, kurie yra gražūs kaip ir didieji miestai, yra labai mažai. Todėl nutarėme parodyti turizmo agentūroms, kad visa Vokietija yra labai gražus kraštas. Ten yra daug vietų, kurias būtų įdomu aplankyti.

Apie Vokietiją:

Vokiečių kalba ir Vokietijos samprata yra daugiau nei tūkstančio metų senumo, tačiau Vokietija kaip moderni valstybė buvo suvienyta tik 1871 m., kai buvo įkurta Prūsijos karalystės dominuojama Vokietijos imperija. Daugiausia tai buvo Oto fon Bismarko (Otto von Bismarck), svarbiausio Vokietijos XIX a. politinio veikėjo, pastangų dėka. Iki Pirmojo pasaulinio karo Vokietija tapo viena stipriausių Europos valstybių. Po nesėkmingo karo, pagal Versalio sutartį, Vokietija paskelbta atsakinga už karo sukėlimą. Dabartinėmis savo sienomis Vokietija buvo suvienyta 1990 m. spalio 3 d. po komunizmo žlugimo Europoje; kartu su Prancūzija Vokietija vaidina vadovaujantį vaidmenį Europos Sąjungoje.

Vokietija yra viena didžiausių Europos Sąjungos plėtros šalininkių, siūlančių stiprinti Europos Sąjungos politinį, gynybinį ir saugumo bendradarbiavimą. Vokietijos kancleris neseniai pareikalavo skirti Vokietijai nuolatinę vietą Jungtinių Tautų Saugumo taryboje, nurodydamas, kad jo siekį remia Prancūzija, Rusija ir Japonija.

Vokietiją nuo Šiaurės iki Pietų galima suskirstyti į tris sritis: Šiaurės Vokietijos žemuma, miškingasis vidurio kalnynas ir Alpių kalnų sritis su prieškalnėmis. Šiaurėje Vokietija ribojasi su Danija, rytuose jos kaimynės yra Lenkijos ir Čekijos Respublikos, pietuose – Austrija ir Šveicarija. Į Vakarus nuo Vokietijos yra Prancūzija, Liuksemburgas, Belgija ir Olandija. Šiaurės jūra gausi mažų salelių, iš kurių labiausiai mėgiama Sylt sala. Dar yra R. Fryzų salos, Helgolando salos (Šiaurės jūra), Fėmano sala (Baltijos jūra), Riūgeno sala, Usedomo sala. Rytų Vokietijoje gausu ežerų. Į pietus nuo Drezdeno driekiasi Elbės smilčių kalnynas. Vokietijai priklauso Baltijos jūros dalis nuo Danijos iki Lenkijos, ten yra ir didžiausia Riūgeno sala. Geografiniame Vokietijos viduryje galima keliauti miškingais Harco ir Tiuringijos kalnais, o pietuose per Allgäu, Bavarijos ir Berchtesgadeno Alpes. Aukščiausias Vokietijos kalnas yra

Bavarijos Alpių viršukalnė Cugšpice 2964 m. Didžiausi Vokietijos ežerai – Bodeno ežeras, esantis šalies pietuose, Müritco (110,3 kv. m), Chymzė (82 kv. m). Vokietijos plotas 356 945 km². Aukščiausias kalnas Wettersteingebirge (2962 m). Ilgiausios upės Reinas
(865 km), Elbė (700 km), Dunojus (647 km), Mainas (524 km), Vėzeris (440 km).

Atstumas nuo šiauriausio šalies taško (Sylt sala) iki labiausiai į pietus nutolusio taško (Allgauer Alpen) – 876 km. Atstumas nuo labiausiai į vakarus nutolusio šalies taško (Selfkant) iki rytinio taško (Lausitzer Neise) – 640 km

Valstybinė kalba yra vokiečių. Šalyje egzistuoja daug regionų dialektų, kurie stipriai nukrypsta nuo bendrinės vokiečių kalbos. Saro krašte daugelis vokiečių kalba prancūziškai. Didelė gyventojų dalis moka anglų kalbą

Vokiečiai dažniausiai keliauja traukiniais. Priežastis paprasta. Savaitgaliais magistralės būna perpildytos, tad automobilių kamščiuose sugaištama per daug laiko. Autobusų maršrutų tinklas gana geras, bilietai pigesni nei traukinių, tačiau greitis ir komfortas traukiniuose vertas sumokamų pinigų.

Važiuojant traukiniais, baisiausia būna žiūrėti pro langus – net paprasti regioniniai traukiniai važiuoja vidutiniu 100 km/h greičiu. Ergonomiški ICE pasiekia net iki 280 km/h greitį (vidutinis greitis yra 220 – 250 km/h). Greitieji traukiniai važiuoja labai lygiai, todėl kelionės metu galima atsipalaiduoti, skaityti laikraščius, spręsti kryžiažodžius ar klausytis muzikos. ICE traukiniuose įtaisyti specialūs lizdai, į kuriuos įjungus ausines, galima klausytis vienos iš aštuonių transliuojamų radijo programų. Kelionė neprailgs net ir užkietėjusiems rūkaliams: visuose traukiniuose jiems įrengti specialūs vagonai. Tačiau nemažai vokiečių elgiasi gudriai: jie sėdi nerūkančiųjų vagonuose, kelionės metu kartais kažkur išeina, o po kurio laiko grįžta spindinčiomis akimis, skleisdami tabako kvapą. Beje, dar apie patogumą. Prie kai kurių sėdynių įrengti staliukai, todėl kryžiažodžius spręsti yra gana paprasta. Traukiniai įrengti taip, kad būtų kuo patogesni keliautojams. Tai patogi ir populiari susisiekimo priemonė Vokietijoje.

Mes siūlome turizmo agentūroms organizuoti keliones šiuo maršrutu. Žinome, kad dauguma siūlomų kelionių yra tik po didžiuosius Vokietijos miestus. Turistai dažnai pravažiuoja tuos mažus ir kartu gražius miestelius. Aišku, tokius miestus, kaip Hamburgas, taip pat verta aplankyti, todėl mūsų sugalvotame maršrute yra ir jis. Mes labai norėtumėme, kad ši kelionė būtų įgyvendinta. Kad žmonės džiaugtųsi matydami gražią šalį su mažais miesteliais. Tokią panašią į mūsų gimtąją Lietuvą.

Prieš pradėdamos rašyti šį projektinį darbą mes pasiskirstėme užduotis:

Kotryna turėjo surinkti informaciją apie Vokietijos miestus. Greta – sudaryti priedus.

Darbo tikslas ir uždaviniai

Tikslas:

Sudominti Vokietijos gamta ir kultūros vertybėmis, kad kuo daugiau žmonių galėtų išvysti jos grožį. Pasirinkti turistinius maršrutus po Vokietiją.

Uždaviniai:

1. Parengti turistinius maršrutus po šiaurės, vidurio ir pietų Vokietiją.

2. Surasti informacijos apie pasirinktų maršrutų miestus, aprašyti įdomias tų miestų vietas.

3. Sudaryti priedus:

a) sudaryti kryžiažodį

b) apklausti šeštų klasių mokinius: „Ar buvo Vokietijoje?‘‘, „Ką jie žino apie Vokietiją?‘‘

c) pateikti vaizdinę medžiagą.

Šiaurės ir vidurio Vokietija

Hamburgas

Hamburgas (vok. Hamburg; pilnas pavadinimas Freie und Hansestadt Hamburg – laisvasis ir Hanzos miestas Hamburgas) – miestas šiaurės Vokietijoje susisiekia su Šiaurės jūra. 1,73 mln. gyventojų (2005). Tai antrasis pagal dydį Vokietijos miestas. Verslo, pramonės ir kultūros centras. Antrasis pagal dydį uostas Europoje. Hamburgas turi Vokietijos žemės statusą (nuo 1937 m., prijungus prie Hamburgo priemiestį Altoną, miestas sutampa su žemės teritorija – iš viso 746 km²).

Hamburgo senamiestis yra rytiniame Alsterio (Alster) upės krante, o naujamiestis – vakariniame. Senamiestyje yra pagrindiniai verslo kvartalai, daug kanalų. Apskritai Hamburgas pasižymi tiltų gausa, kurie pastatyti per kanalus – miestas turi daugiau tiltų, nei Amsterdamas ir Venecija kartu paėmus. Alsterio upės žiotyse yra suformuoti ežeriukai, nedidelės užtvankos, dambos, šalia yra daug alėjų ir parkų. Žymūs istoriniai pastatai: renesanso stiliaus miesto rotušė su žaliuoju vario stogu (baigta statyti 1897), Šv. Petro (XII a.), Šv. Jokūbo (XIII-XV a.), Šv. Kotrynos (XIV-XV a.), Šv. Mykolo (XVIII a. pabaiga) bažnyčios. Alsterio arkados ir baroko stiliaus Michaelio bažnyčia. gražusis Hanzos kvartalas, Kiti patrauklūs statiniai yra Hamburgo meno galerija, meno ir amatų muziejus, moderniojo meno Pylimo vartų galerija, Altonoro muziejus ir Hamburgo istorijos muziejus. Hamburge gimė žymūs kompozitoriai – Feliksas Mandelsonas ir Johanesas Bramsas. Hamburgo istorija prasidėjo VIII mūsų eros amžiuje, mažame Zakso kaimelyje esančiame šiuolaikinio Hamburgo teritorijoje. Po integracijos į Franchenreichą miestas išaugo į įkurtą 808m Hamburgą. 831m šis miestas tapo vyskupo rezidencija (Bischofsitz), nuo 834m. iki 845m. jis buvo arkivyskupo rezidencija (Erzbischof). 1188 m. šalia prekybos centro, Bišofo rezidencijos, iškilo naujas grafo Golšteinerio miestas. 1810-1815 m. Hamburgas tuo metu priklausęs Pracūzijai tapo Vokietijos federacijos dalimi, o nuo 1866 m. Šiaurinės šiaurės Vokietijos federacijos nariu. O nuo 1871m. Hamburgas visiškai priklausė
Vokietijai. Federaline Vokietijos žeme Hamburgas tapo nuo 1946 m. Žinomas visame pasaulyre yra (Hadenbecks) botanikos ir zoologijos sodas.

Hamburgo ekonominis centras – jo uostas. Čia yra didžiausias jūrinis ir ketvirtas pagal dydį upinis uostas Vokietijoje. Šalia tradicinės laivų statybos Hamburge klesti ir daug kitų pramonės šakų, tokių kaip: elektrotechnika, cheminė, metalo ir naftos industrijos. Hamburgas – tai daugelio prekybos firmų, ekonominių įstaigų, bankų ir draudimo bendrovių rezidencija. Be to, Hamburgas vadinamas svarbiausiu spaudos miestu Vokietijoje.

Hamburgo simbolis yra „Michel” šv. Mykolo (St. Michaelkircche) bažnyčios 132 m. bokštas.

Bremenas ir Liubekas

Bremenas (vok. Freie Hansestadt Bremen) – žemė šiaurės vakarinėje Vokietijoje, kurią sudaro du miestai – Bremenas (žemės sostinė) ir Brėmerhefenas. Plotas – 404 km²; 662 tūkst. gyventojų (2001).

Pasivaikščioti čia yra kur. Kad ir po parduotuves. Bremenas visus metus spinduliuoja Kalėdų nuotaika – senamiestyje yra speciali kalėdinė parduotuvė. Ir žiemą, ir vasarą skamba kalėdinės giesmės, po egle dovanas vaikams ruošia Kalėdų senelis…

Vienas rajonas vadinamas „Šniūru”. Kitaip pavadinimo iš vokiečių kalbos neišversi. Maži nameliūkščiai stovi siaurose ir ilgose kaip virvagaliai gatvelėse. O ir tos gatvelės susiraičiusios, susiraizgiusios… Paprasčiau tariant, sumegztos kaip mazgai. Beje, vaikščiodami po „Šniūrą” nepamirškite, kad gatvelės yra siauros. Siauriausia – vos 60 cm pločio.

Bremenas yra mažiausia Vokietijos federalinė žemė. Žymiausios Bremeno vietos – tai Bremeno XI-XIII a. Bažnyčia, 1405-1410 m. pastatyta ir 1608-1612 m. rekonstruota rotušė, miesto simbolis pastatytas 1405 m. ir, žinoma, Boettcherstrasse ir Schnoorviertel gatvės. Bremene yra antrasis pagal dydį uostas Vokietijoje, todėl svarbiausios pramonės šakos yra susijusios su uostu, žvejyba ir jūra.

Bremenas įkurtas 787 mūsų eros metais ir kilęs iš įkurto Karolio Didžiojo Bistum Bremeno. 965m. Bremenas gavo leidimą užsiimti prekyba. Iki XIII a. Jis buvo nevaldomas arkivyskupo. 1186 m. miestas gavo miesto privilegijas. 1358 m. Bremenas tapo Hanzos (prekybinės organizacijos) nariu. Laisvu Hanzos miestu jis tapo 1806 m. Po Prancūzų valdymo nuo 1810-1813 m., 1815 m. Bremenas tapo Šiaurės Vokietijos federacijos nariu. Sugriautas po II pasaulinio karo 1945 m. Bremenas buvo užimtas amerikiečių kariuomenės. Nuo 1947 m. Bremenas yra Vokietijos žemė.

XII a. pilis. Pietų sparnas yra nuo 1460 m, o centrinė dalis pastatyta 1579 m. Muziejus yra apie pilies istoriją, ten yra ankščiau buvusios pilies modeliai.

1407 m. knygose, kuriose aprašomos istorijos apie Kalėdas Liubeke, minimi ir Marcipanai. Būtent iš Liubeko po plataus pasaulio kampelius paplito šis gardėsis.

Nedideliame miesto centre yra net penkios bažnyčios. Ir visos vertos dėmesio. Tačiau įdomiausia yra pakilti į jau neveikiančios šv. Petro bažnyčios bokštą ir apžiūrėti visą miestą iš viršaus. Čia pamatysite ir tarytum nuo laiko naštos įlinkusius miesto vartus, Šv. Marijos, Šv. Egidijos, Šv. Jokūbo, Švč. Jėzaus Širdies bažnyčias (pastaroji – katalikiška), katedrą, rotušę bei ją puošiančius bokštelius…

Liubekas keliomis kalbomis: Liubekas (lietuviškai), Lubecca (itališkai), Lübeck (prancūziškai, vokiškai), Lubek (čekiškai), Lubeka (lenkiškai), Lyypekki (suomiškai)

Miunsteris

Miunsteris yra Vokietijos vakaruose, netoli Olandijos esančiame miestelyje. Miunsteris nedidelis, taigi orientacijos problemų daug nėra. Miestelyje gyvena apie 300 tūkst. žmonių – palyginti su Vokietijos miestais, tai nedaug. Čia labai populiaru važinėti dviračiais – jais važiuoja nemažai gyventojų.

Šis miestas dar vadinamas studentų miestu, nes apie 50 tūkst. – studentai. Galima teigti, jog tai vienas seniausių Vokietijos universitetų. Šis universitetas buvo įkurtas prieš didžiąją Prancūzijos revoliuciją – 1780 m. Universitetas pamažu tapo dideliu tarptautinės reikšmės moksliniu centru, kuris kas metai sukviečia didelį būrį norinčių studijuoti ne tik iš Vokietijos, bet ir iš Europos bei daugelio kitų šalių. Ne išimtis ir tie, kurie nori pasistažuoti ar pasimokyti vienos ar kitos disciplinos. Įdomu čia daug kas. Miunsteryje apstu bažnyčių ir kitokių labai svarbių vietų, tokių kaip Vestfalio aikštė, kurioje buvo pasirašyta žymioji Vestfalio taika. Vokietija yra susiskirsčiusi į vadinamas religines bendruomenes. Itin ryškios katalikų ir evangelikų. Miunsteris priskiriamas katalikiškajai Vokietijos daliai.

Miestas, kaip vienas iš akademinės visuomenės centrų, yra ir vienas iš brangiausių – kalbame apie pragyvenimo lygį – Vokietijoje. Štai suvenyrų kainos: norint parvežti tipišką „miunsterišką“ suvenyrą gali tekti sumokėti mažiausiai 10 eurų – 34 Lt. Kainos išties įspūdingos. Pragyvenimo lygis visiškai kitoks nei Lietuvoje, pvz., gyvenant studentų bendrabutyje tenka mokėti 180 eurų per mėnesį arba, perkant semestrinį bilietą, kuris prilygsta studento pažymėjimui, reikia sumokėti 110 eurų – šį sąrašą galėtume tęsti toliau. Tačiau gyvenimas čia irgi skiriasi: kiti pinigai – kitokios ir sąlygos. Bene didžiausios transporto ir komunikacijų išlaidos.
Žmonės draugiški ir, jei to reikia, paslaugūs. Dėl paslaugumo galima neabejoti: jei eisi vienas mieste, visada atsiras žmonių, kurie padės. Autobusų vairuotojai labai apdairūs. Galbūt taip yra todėl, kad į autobusą leidžiama lipti tik pro priekines duris.

Pietų Vokietija

Miunchenas

Miunchenas (vok. München) – miestas pietų Vokietijoje, prie Izaro (Isar) upės. 1,25 mln. gyventojų (2005). Bavarijos žemės sostinė. Tai svarbus pramonės, kultūros, transporto centras, viliojantis turistus madų parduotuvėmis, naktiniais klubais, aludėmis ir festivaliais. Miestas turi labai gerą transporto infrastruktūrą – didelis geležinkelio mazgas, daug automagistralių, šalia miesto yra tarptautinis oro uostas.

Senamiestyje (vakariniame Izaro upės krante) daug baroko ir rokoko pastatų, kurių dauguma pastatyti XVIII a. pirmojoje pusėje, kai Bavarijos valdovai sparčiai stengėsi priartinti Miuncheną prie žymių Italijos miestų. Miesto centre yra Marijos aikštė (Marienplatz), naujoji ornamentuota rotušė (Neues Rathaus, pastatyta 1867 – 1908 m.). Netoli rotušės stovi Marijos bažnyčia (Frauenkirche), didelė Gotikinio stiliaus katedra su dviem bokštais (99 m aukščio). Miunchenas yra žymus baroko ir renesanso bažnyčiomis, daugeliu muziejų. Naujoji Pinakoteka suteikia pastogę modernaus meno kolekcijai,o priešais esančioje senojoje Pinakotekoje galima žavėtis didžiausia olandų dailininko Rubenso paveikslų kolekcija. Modernioje Pinakotekoje galima rasti informaciją apie architektūrą, dizainą, grafiką. Vokiečių muziejus (Technologijų ir gamtos mokslų) daro įspūdį lankytojams savo planetariumu ir kasyklų modeliu. Miesto įžymybėmis laikomi maisto produktų turgus ir Anglų sodas. Kasmet iš viso pasaulio atvyksta svečių, kad pabuvotų milžiniškose Miuncheno alaus šventės Oktoberfest palapinėse.

Miunchene, Therenwiese ( keliose gatvėse į pietvakarius nuo svarbiausios geležinkelio stoties) švenčiama didžiausia alaus šventė pasaulyje (Oktoberfest). 7 mln. žmonių iš viso pasaulio kiekvienais metais atvažiuoja čia švęsti dienos, kai verdamas pirmasis alus iš šių metų apynių derliaus.

Miesto centras yra Marienplatz, kuriame yra naujasis rotušės pastatas, o rytinėje dalyje senoji rotušė, kuri šiandien žinoma kaip žaislų muziejus. Truputį piečiau nuo Marienplatz stovi pastatyta XI a. Peterskirche bažnyčia. Į pietvakarius nuo Peterskirche, šv. Jakobo (S.-Jakobz-Platz) aikštėje, įsikūręs Miuncheno miesto muziejus. Jo eksponatai atspindi Miuncheno kultūros istoriją. Čia yra foto- ir kino muziejus, lėlių muziejus, muzikinių instrumentų muziejus. Į Šiaurės rytus nuo Marienplatz link Karlplatz aikštės ir link svarbiausios geležinkelio stoties, skersai Kaufinger strase gatvės driekiasi Neuhauser strasse – svarbiausia Miuncheno parduotuvių gatvė. Ši pėsčiųjų zona siekia Karlpatz turintį labai judrų kelių eismą. Jo šiaurės vakarų pusėje yra Teisingumo aikštė, pastatyta 1898 m. pagal Friedrich’o Tieršo planus. Už jos driekiasi senas botanikos sodas. Būtina paminėti ir buvusią rezidenciją (Residenz), kuri stipriai nukentėjo II pasaulinio karo metais. Tai XVI-XIX a. pastatų kompleksas, kuriame susipynė įvairūs architektūros stiliai. Daugelyje pastatų dabar yra rezidencijos muziejus. Nemažiau įdomus statinys yra į pietus nuo rezidencijos Max-Joseph-Platz aikštėje. Šioje aikštėje pastatytas 1811-1818 m. klasikinio stiliaus Bavarijos nacionalinis teatras (kartu ir Bavarijos nacionalinė opera) ir rekonstruotas po II pasaulinio karo spindi senuoju grožiu ir prabanga.

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 2604 žodžiai iš 4943 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.