Estija3
5 (100%) 1 vote

Estija3

Oficialus pavdinimas – Estijos Respublika (Esti Vabriik); “Eesti” kilęs iš “Aisti” ( Vardas, kurį geermanai davė gentims, gyvenančioms į šiaurės rytus nuo vyslos), senovės skandinavai žemes į pietus nuo Suomijos įlankos vadino “Eistland“. Sostinė – Talinas (Tallinn).

Bendrosios žinios Estijos dalis pasaulyje procentais pagal: eksportą – 0,015; bendrąjį produktą – 0,02; gyventojų skaičių – 0,027; teritorijos dydį – 0,03.

Geografinė padėtis – Baltijos jūros rytinėje pakrantėje; kranto linijos ilgis su salomis 3794 kilometrai, be salų 774 kilometrai; šalies ilgis iš vakarų į rytus 360 kilometrų, plotis iš šiaurės į pietus 255 kilometrai; dažniausiai priskiriama Šiaurės arba rytų Europai.

Plotas – 45227 kvadratiniai kilometrai, iki Antrojo pasaulinio karo buvo 47549 kvadratiniai kilometrai,70 procentų teritorijos žemumos – Šiaurės Estijos (ir klintinis glintas pakrantėje), Vakarų Estijos, Vertsjervo ir Papeipės; vidutinis šalies aukštis 50 metrų virš jūros lygio. Aukštumos išsidėsčiusios šaliese viduryje ir pietuose – Pandiverės, Sekalos, Otepės ir Hanijos. Estijos teritorijoje rya 1520 salų, salelių ir šcherų, visas salų plotas rya 4133 kvadratiniai kilometrai, tai rya 9 procentai visos šalies teritorijos. Dižiausia sala Sarema (Saaremaa) jos plotaas 2705 kvadratiniai kilometrai. Kitos salos mažesnės: Hijuma (hiiumaa) 1023 kvadratiniai kilometrai, Muhu 206 kvadratiniai kilometrai, Vormsis 93 kvadratiniai kilometrai.

Miškai Estijoje užima apie 44 procentus visos šalies teritorijos, dirbama žemė užima 25 procentus, pelkės ir durpynai 12 procentų, pievos ir ganyklos 9, ežerai 5 procentus teritorijos. Lehemos nacionalinis parkas buvo ikurtas 1671 metais, jo plotas 649 kvadratiniai kilometrai.

Naudingosios iškasenos. Pagal degiųjų skalūnų gavybą Estija užima pirmąją vietą paasaulyje, jos ira kasamos Alutaguzės baseine, kuris randasi šalies šiaurės rytuose. 1985 meteis buvo iškasta 26 milijonai tonų, 1990 metais 22 milijonai tonų, 1992 – 19 milijonų tonų, 1993 – 17milijonų tonų. Taip pat rya kasamos durpės, fosforitai (Mardu nuo 1992 metu nekasami).

Klimatas Estijoje rya pereinantis iš jūrino į žemyninį. Vidutinė oro temperatūra sausį Taline -5 laipsiai celcijaus, liepa +16,5 laipsniai celcijaus, kritulių kiekis per metus milimetrais – 560. Saremoje atitinkamai -3 ir +16, kritulių kiekis 600 mm. Tartuose -6,5 ir +17, kritulių kiekis 590 mm. Ledas Estijos pakrantės įlankose ir sąsiauriuose laikosi iki trijų mėnesių per metus.

Geografiniai ekstremumai. Ilgiausios estijos upės : Emajegis 218 kilometrų, Pernų 218 kliometrų. Vendeningiausia upė Narva. Didžiausi ežerai kvadratiniais kilometrais : Peipsis – 3555, Vertsjer-vas – 266, Narvos tvenkinys -190. Aukščiausia kalva Estijoje Sur Munamegis, jos aukštis 318 metrų.

Demografijos žinios. Gyventojų skaičius Estijoje 1989 metais buvo 1,57 milijono, 1991 metais -1,56 milijono, 1993 metų pradžioje buvo 1 milijonas 526 tūkstančiai gyventojų. 1994 metų pradžioje giventojų sumažėjo iki 1 milijono 506 tūkstančių. Vidutinis gyventojų tankumas Estijoje rya 33 žmonės viename kvadratiniame kilometre. Vidutinis metinis giventojų prieaugis nuo 1979 iki 1989metų buvo +0,6 procento. O nuo 1990 iki 1993 -0,9 procento. 1989 metais 1000 givetojų gimstamumas buvo – 14,1, o mirtingumas – 12,3. 1991 metais gimstamumas buvo – 12,2, o mirtingumas buvo – 12,5, 1992 metais gimstamumas – 11,7, mirtingumas – 12,9, 1993 gimstamumas Estijoje sumažejo iki 10,0 tūkstančiui giventojų, o mirtingumas išaugo iki 14,0. Natūralus giventojų priaugis šioje valstybėje 1989 metais +1,8, 1991 m. -0,3. 1992m. -1,2. 1993 metais natūralus gyventojų prieaugis išaugo net iki – 4,0 vienam tūkstančiui giventojų. Estijoje 1989 metais buvo užregistruota 7,5 vedybų ir 3,7 skirybų vienam tūkstančiui giventojų. Atitinkamai 1991 metais – 6,6 ir -3,7, 1992 metais – 5,7 vedybų ir 4,3 skirybų (tais metais skirybų Europoje daugiau buvo užregistruota tik Latvijoje). 1993 metais Estijoje užregistruota 5,1 santuokų ir 3,8 skirybų 1000 giventojų. Kūdikų mirtingumas tūkstančiui gimusių 1980 buvo 17, 1990 metais sumažėjo iki 12, 1991 mirtingumas padidėjo iki 13,5, o 1992 iš tūkstančio gimusių kūdikių mirdavo 16. Legalų abortų skaičius 100 gimusiųjų : 1980 – 160, 1992 – 157, 1993 – 198. Vidutinė gyvenimo trukmė Estijoje 1980 metais vyrų 64 metai, moterų 74 metai, 1990 metais vyrų 65,5 moterų -75, 1992 vyrų 64 metai, moterų 75 metai. Estijoje gyvena 46,7 procentai vyrų ir 53,3 procentai moterų. Procentinė giventojų sudėtis pagal amžių šioje šalyje rya tokia : iki 15 metų – 23 %, nuo 15 iki 59 metų giventojų rya 59 %, tarp 60 ir 74 metų – 13 %, žmonių kuriems būtų per 75 metus Estijoje givena – 5 %. Dėl trėmimų (1940 – 1941), karo (1941 – 1945) ir masinės emigracijos giventojų skaičius nuo 1,14 milijono 1939 metais sumažėjo iki 850 tūkstančių giventojų 1945 metais. Dėl represijų neteko daug etninių mažumų :1939 – 1941 vokiečių ir 1943 – 1944 švedų. 1945 – 1950 metais iš Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos į Estija atvyko apie 0,24 milijono slavų. Migracijos balansas nuo 1990 kai Estija atsiskyrė nuo sovietų sajungos tapo neigiamas. 1990 metais tūkstančiui gyventojų jis buvo – 4, 1991 -8,
1992 metais migracijos balansas išaugo net iki -33, 1992 ijs buvo lygus -14. Iš šalies daugiausia migravo rusai.

Etninė ir reiliginė sudėtis. 1934 metais estai sudarė 88 procentus visų šalies gyventojų, rusų buvo 8 procentai, vokiečių 1,5 procento ir viena procentą sudarė švedai. 1989 metais estų sumažėjo iki 91,5 procento, rusų padaugėjo net iki 30,5 procentų, ukrainiečiai sudarė 3 procentus, baltarusiai 2, suomių buvo tik vienas procentas. 1992 metais Estijoje gyveno 63 procentai estų, rusų 29,5 procentai, ukrainieciai sudarė 3 procentus ir 2 procentai visų giventojų rya baltarusiai. Net 96 procentus vieno iš didžiausių Estijos miestų Narvos giventojų sudaro kitų tautybių giventojai. Priešingai nei miestuose kaime 87 procentus visų giventojų sudaro estai. Estijoje nėra persekiojama nė viena religija, 1940 labiausiai paplitusi religija buvo liuteronizmas, jo atstovai sudarė net 75 procentus visu tikinčiųjų. 1990 labiausiai paplitusios religijos buvo liuteronų, stačiatikių ir baptistų. Miestuose 1989 metais gyveno 71,5 procentai visų šalies giventojų, 1992 šalies urbanizacija nežymiai sumažėjo, miestuose gyveno 70 procentų Estijos gyventojų. 1994 metų duomenimis Estijos sostinėje giveno 443 tūksančiai giventojų (1990 metais buvo 484 tūkstančiai). Tartu mieste gyvena 109 tūkstančiai, Narvoje 80 tūkstančių, Kohtla Jarvė turi 73 tūkstančius gyventojų, Pernu 52 tūkstančius.

Istorijos žiniios. 1154 metais arabų mokslininkas Idris pažymi estiją savo žemėlapyje. 1227 – 1558 metais Estija buvo padalyta tarp Livonijos ordino (kalavijuočių), Danijos, taru ir Saremos – Lianės vyskupų, o vėliau ir Teutonų ordino. 1523 metais šioje šalyje buvo įvykdyta reformacija, 1525 m. Išleista pirmoji estų kalba parašyta knyga. 1558 1645 m. Vyko Livonijos karas po kurio Estija buvo padalyta į smulkias valstybėles, nuo 1629 iki 1710 metų Estija buvo švedijos karalystės dalis. 1710 -1918 metai Estija buvo nukariauta Rusijos, tuo laikotarpiu buvo ikurtas Tartu universitetas, šalyje vyko rusifikacija. 1918 metais vasario 24 diena Estija pasiskelbė nepriklausoma respublika, (Nepriklausomybės diena -nacionalinė šventė). 1919 06 23 -Venu mūšis (pergalės diena taip pat nacionalilnė šventė). Nuo 1920 iki 1940 metų Estija buvo nepriklausoma respublika, 1938 m. Prezidentu buvo išrinktas Konstantinas Petsas.

1940 – 1941m. Estiją okupavo sovietai ir ji tapo šešioliktąją SSRS respublika, 1941 – 1944m. ją buvo okupavę vokiečiai. Nuo 1944 -1991m. ji vėl buvo okupuota sovietų sajungos, Estija netenka 5 procentų savo teritorijos (Pasterima, rusų Pečiorai), per tą laikotarpį šalyje įvykdyta kolektyvizacija, išvystytas socializmas, buvo vykdomi trėmimai ir represijos. 1991 metų kovą beveik 78 procentai šalies gyventojų visaliaudiniame referendume pasakė “taip” nepriklausomai Estijai, rugpjūčio 20 diena Aukščiausioji taryba pasisakė už visišką nepriklausomybę, rugpjūčio 24 dieną Estija nepriklausoma respublika pripažino ir pati rusija. 1994 08 31 iš šalies išvestas paskutinis Rusijos armijos kareivis.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 1067 žodžiai iš 2039 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.