Estija3
5 (100%) 1 vote

Estija3

Oficialus pavdinimas – Estijos Respublika (Esti Vabriik); “Eesti” kilęs iš “Aisti” ( Vardas, kurį geermanai davė gentims, gyvenančioms į šiaurės rytus nuo vyslos), senovės skandinavai žemes į pietus nuo Suomijos įlankos vadino “Eistland“. Sostinė – Talinas (Tallinn).

Bendrosios žinios Estijos dalis pasaulyje procentais pagal: eksportą – 0,015; bendrąjį produktą – 0,02; gyventojų skaičių – 0,027; teritorijos dydį – 0,03.

Geografinė padėtis – Baltijos jūros rytinėje pakrantėje; kranto linijos ilgis su salomis 3794 kilometrai, be salų 774 kilometrai; šalies ilgis iš vakarų į rytus 360 kilometrų, plotis iš šiaurės į pietus 255 kilometrai; dažniausiai priskiriama Šiaurės arba rytų Europai.

Plotas – 45227 kvadratiniai kilometrai, iki Antrojo pasaulinio karo buvo 47549 kvadratiniai kilometrai,70 procentų teritorijos žemumos – Šiaurės Estijos (ir klintinis glintas pakrantėje), Vakarų Estijos, Vertsjervo ir Papeipės; vidutinis šalies aukštis 50 metrų virš jūros lygio. Aukštumos išsidėsčiusios šaliese viduryje ir pietuose – Pandiverės, Sekalos, Otepės ir Hanijos. Estijos teritorijoje rya 1520 salų, salelių ir šcherų, visas salų plotas rya 4133 kvadratiniai kilometrai, tai rya 9 procentai visos šalies teritorijos. Dižiausia sala Sarema (Saaremaa) jos plotaas 2705 kvadratiniai kilometrai. Kitos salos mažesnės: Hijuma (hiiumaa) 1023 kvadratiniai kilometrai, Muhu 206 kvadratiniai kilometrai, Vormsis 93 kvadratiniai kilometrai.

Miškai Estijoje užima apie 44 procentus visos šalies teritorijos, dirbama žemė užima 25 procentus, pelkės ir durpynai 12 procentų, pievos ir ganyklos 9, ežerai 5 procentus teritorijos. Lehemos nacionalinis parkas buvo ikurtas 1671 metais, jo plotas 649 kvadratiniai kilometrai.

Naudingosios iškasenos. Pagal degiųjų skalūnų gavybą Estija užima pirmąją vietą paasaulyje, jos ira kasamos Alutaguzės baseine, kuris randasi šalies šiaurės rytuose. 1985 meteis buvo iškasta 26 milijonai tonų, 1990 metais 22 milijonai tonų, 1992 – 19 milijonų tonų, 1993 – 17milijonų tonų. Taip pat rya kasamos durpės, fosforitai (Mardu nuo 1992 metu nekasami).

Klimatas Estijoje rya pereinantis iš jūrino į žemyninį. Vidutinė oro temperatūra sausį Taline -5 laipsiai celcijaus, liepa +16,5 laipsniai celcijaus, kritulių kiekis per metus milimetrais – 560. Saremoje atitinkamai -3 ir +16, kritulių kiekis 600 mm. Tartuose -6,5 ir +17, kritulių kiekis 590 mm. Ledas Estijos pakrantės įlankose ir sąsiauriuose laikosi iki trijų mėnesių per metus.

Geografiniai ekstremumai. Ilgiausios estijos upės : Emajegis 218 kilometrų, Pernų 218 kliometrų. Vendeningiausia upė Narva. Didžiausi ežerai kvadratiniais kilometrais : Peipsis – 3555, Vertsjer-vas – 266, Narvos tvenkinys -190. Aukščiausia kalva Estijoje Sur Munamegis, jos aukštis 318 metrų.

Demografijos žinios. Gyventojų skaičius Estijoje 1989 metais buvo 1,57 milijono, 1991 metais -1,56 milijono, 1993 metų pradžioje buvo 1 milijonas 526 tūkstančiai gyventojų. 1994 metų pradžioje giventojų sumažėjo iki 1 milijono 506 tūkstančių. Vidutinis gyventojų tankumas Estijoje rya 33 žmonės viename kvadratiniame kilometre. Vidutinis metinis giventojų prieaugis nuo 1979 iki 1989metų buvo +0,6 procento. O nuo 1990 iki 1993 -0,9 procento. 1989 metais 1000 givetojų gimstamumas buvo – 14,1, o mirtingumas – 12,3. 1991 metais gimstamumas buvo – 12,2, o mirtingumas buvo – 12,5, 1992 metais gimstamumas – 11,7, mirtingumas – 12,9, 1993 gimstamumas Estijoje sumažejo iki 10,0 tūkstančiui giventojų, o mirtingumas išaugo iki 14,0. Natūralus giventojų priaugis šioje valstybėje 1989 metais +1,8, 1991 m. -0,3. 1992m. -1,2. 1993 metais natūralus gyventojų prieaugis išaugo net iki – 4,0 vienam tūkstančiui giventojų. Estijoje 1989 metais buvo užregistruota 7,5 vedybų ir 3,7 skirybų vienam tūkstančiui giventojų. Atitinkamai 1991 metais – 6,6 ir -3,7, 1992 metais – 5,7 vedybų ir 4,3 skirybų (tais metais skirybų Europoje daugiau buvo užregistruota tik Latvijoje). 1993 metais Estijoje užregistruota 5,1 santuokų ir 3,8 skirybų 1000 giventojų. Kūdikų mirtingumas tūkstančiui gimusių 1980 buvo 17, 1990 metais sumažėjo iki 12, 1991 mirtingumas padidėjo iki 13,5, o 1992 iš tūkstančio gimusių kūdikių mirdavo 16. Legalų abortų skaičius 100 gimusiųjų : 1980 – 160, 1992 – 157, 1993 – 198. Vidutinė gyvenimo trukmė Estijoje 1980 metais vyrų 64 metai, moterų 74 metai, 1990 metais vyrų 65,5 moterų -75, 1992 vyrų 64 metai, moterų 75 metai. Estijoje gyvena 46,7 procentai vyrų ir 53,3 procentai moterų. Procentinė giventojų sudėtis pagal amžių šioje šalyje rya tokia : iki 15 metų – 23 %, nuo 15 iki 59 metų giventojų rya 59 %, tarp 60 ir 74 metų – 13 %, žmonių kuriems būtų per 75 metus Estijoje givena – 5 %. Dėl trėmimų (1940 – 1941), karo (1941 – 1945) ir masinės emigracijos giventojų skaičius nuo 1,14 milijono 1939 metais sumažėjo iki 850 tūkstančių giventojų 1945 metais. Dėl represijų neteko daug etninių mažumų :1939 – 1941 vokiečių ir 1943 – 1944 švedų. 1945 – 1950 metais iš Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos į Estija atvyko apie 0,24 milijono slavų. Migracijos balansas nuo 1990 kai Estija atsiskyrė nuo sovietų sajungos tapo neigiamas. 1990 metais tūkstančiui gyventojų jis buvo – 4, 1991 -8,
1992 metais migracijos balansas išaugo net iki -33, 1992 ijs buvo lygus -14. Iš šalies daugiausia migravo rusai.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 683 žodžiai iš 2039 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.