Turinys
1. ĮVADAS 3psl
2. Globalinio klimato atsilimo priežastys 4psl
3. Globalinio klimato atsilimo pasekmės 5psl
4. Globalinio atšilimo įtaka Lietuvos dirvožemiui 6psl
5. IŠVADOS 9psl
6. Literatūros sąrašas 10psl
Įvadas
Globalinis atšilimas yra labai didelė problema, su kuria susidūrė žmonija. Tačiau tenka pripažinti, kad šios problemos kaltininkai ir yra patys žmonės dėl savo neapgalvotos, neatsakingos veiklos ir neproporcingo organinio kuro deginimo, kas yra viena iš pagrindinių šio reiškinio priežasčių.
Šiame darbe trumpai apžvelgsiu pasaulinio atšilimo priežastis, tačiau didžiausias dėmesys bus skirtas šio reiškinio pasekmėm.
Viena iš globalinio klimato atšilimo pasekmių – dirvožemio drėgmės sumažėjimas. Šis reiškinys jau pastebimas ir mūsų krašte, būtent todėl ir pasirinkau plačiau apžvelgti šią temą, nes ji siejasi su mūsų valstybe. Lietuva – drėgnų orų kraštas, bet ir čia vyksta pokyčiai.
Kyla klausimas – kokie klimatiniai parametrai pasikeitė, kad mūsų lietingame krašte kartojasi reiškinys, dažniausiai pasitaikantis stepėse? Šis ir dar daugelis kitų klausimų bus aptarti straipsnyje „Sausros Lietuvoje – klimato kitimo rodiklis?“
Globalinio klimato atšilimo PRIEŽASTYS
Apie galimą pasaulini klimato atšilimą dėl didėjančio organinio kuro deginimo ir dėl to didėjančios anglies dvideginio emisijos į orą buvo pradėta kalbėti dar XIX amžiaus pabaigoje. Žymus švedų chemikas Arėnijus 1896 metais paskelbė stebėjimų duomenis apie anglies dvideginio koncentracijos ore didėjimą. Pagal jo teorinius paskaičiavimus, dvigubai padidėjus anglies dvideginio koncentracijai ore, vidutinė oro temperatūra padidėtų 5 – 6 laipsniais. Šis reiškinys buvo pavadintas šiltnamio efektu, nes anglies dvideginis panašiai kaip šiltnamio stiklas ar plėvelė praleidžia iš saulės sklindančią radiaciją, tačiau sugeria ilgų bangų (infraraudonuosius) spindulius, kuriuos atgal į erdvę spinduliuoja įšilęs žemės paviršius. Be anglies dioksido, panašiomis savybėmis pasižymi metanas, azoto suboksidas ir freonai.
Tam tikras šių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ore yra būtinas, nes priešingu atveju žemės paviršiaus temperatūra būtų apie 300 C žemesnė, ir gyvybė, bent jau dauguma dabartinių jos formų, žemėje egzistuoti negalėtų.
1 lentelė
Šaltinis CO2 CH4 N2O CFC
Energetika 80 9
Miškų naikinimas 17 17
Pramonė 3 15 100
Sąvartynai 11
Žemės ūkis 48 48
Biomasės deginimas 8 11
Vandens valymo įrenginių dumblas 7
Šiltnamio efektą sukeliančių dujų antropogeniniai emisijos šaltiniai (%)
Apibendrinus 1 lentelės duomenis ryškėja, kad energijos gamyba ir naudojimas sąlygoja 60% šiltnamio efekto , pramonė ir žemės ūkis apytikriai 15% ir miškų naikinimas – beveik 10%.
Dauguma mokslininkų laikosi nuomonės, kad antropogeninė šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija yra pagrindinė žemės klimato atšilimo priežastis.
Globalinio klimato atšilimo PASEKMĖS
Jei išliks dabartinės organinio kuro deginimo tendencijos, tai iki šio šimtmečio vidurio, skaičiuojant anglies dioksido ekvivalentu, šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijos ore išaugs dvigubai, kas turėtų sąlygoti vidutinės žemės temperatūros padidėjimą 1,5 – 4,50 C. Mažiausiai pasikeistų pusiaujo zonos temperatūra, o daugiausia – šiaurės pusrutulio aukštesnėse platumose. Prognozuojama, kad šiaurės ašigalio temperatūra gali išaugtu dešimčia laipsnių.
Viena iš pagrindinių neigiamų klimato atšilimo pasekmių būtų pasaulinio vandenyno lygio kilimas. Pagal vidutinius vertinimus, esant dabartinėms šiltnamio efektą skatinančių dujų emisijos didėjimo tendencijoms vandenyno lygis iki 2100 metų pakiltų apie 60 centimetrų ir didžiulės dabartinės sausumos teritorijos atsidurtų po vandeniu. Jei šių dujų emisijos augimą pavyktų sustabdyti iki 2030 metų, tai temperatūros augimas ir vandens lygio kilimas vis tiek tęstųsi iki 2100 metų ir tuo atveju vandenyno lygis pakiltų apie 40 centimetrų.
Kitos labai tikėtinos neigiamos pasaulinio klimato atšilimo pasekmės numatomos tokios:
kritulių pagausėjimas dėl didesnio išgaravimo
dirvožemio drėgmės sumažėjimas
stratosferos atšalimas
oro cirkuliacijos suaktyvėjimas ir padidinta uraganinių vėjų grėsmė
drastiški augalinės dangos pasikeitimai, pagreitintas rūšių nykimas
Kalbant apie tokius sudėtingus ir stambaus masto procesus kaip pasaulinis klimato atšilimas, būtina suprasti, kad čia visada liks santykinai didelis atliktų vertinimų ir prognozinių
skaičiavimų neapibrėžtumas. Kadangi pagrindinė priemonė, galinti iš esmės prisidėti prie pasaulinio klimato atšilimo sustabdymo arba bent sulėtinimo, yra organinio kuro deginimo apimčių mažinimas, tai ši strategija yra visokeriopai palaikytina ir remtina, nes organinio kuro deginimas, be klimato atšilimo pavojaus, sukelia daugumą pagrindinių šiuolaikinių aplinkos problemų (miesto smogai, rūgštieji lietūs, pažemio ozono koncentracijų didėjimas, vandens telkinių eutrofikacija ir kt.).
Sausros Lietuvoje – klimato kitimo rodiklis?
Išdegusios pievos, vietomis pliki javų plotai, sudžiūvę bulvienojai, neūžaugos kukurūzai, geltoni medžių lapai vidurvasarį, nusekusios upės ir ežerai, perdžiūvę miškai, nuo saulėtų ir karštų orų suvargę žmonės, nuolat besižvalgantys į dangų, tikėdamiesi sulaukti lietaus, kuris pagaliau pagirdytų ištroškusią žemę – tai vaizdas, primenantis stepes ar net Afrikos savanas. Neįtikėtina, bet taip atrodė Lietuva sausringomis 1992 ir 1994 m. vasaromis. Lietuva yra perteklinio drėkinimo juostoje (kritulių iškrinta daugiau negu išgaruoja), todėl vyravo nuomonė, kad sausrų nebūna. Tačiau po sausringų 1992 ir 1994 m. vasarų jau manoma, kad ir Lietuvoje sausrų pasitaiko.