Vytauto Didžiojo universitetas
Humanitarinių mokslų fakultetas
MINDAUGAS DAPŠYS
I KURSO
DIENINIO MOKYMO SK.
STUDENTAS
APLINKOTYROS NAMŲ DARBAS:
GLOBALINIS KLIMATO ATŠILIMAS, PRIEŽASTYS IR PASEKMĖS
KAUNAS 2004
TURINYS
1. Įvadas 3
2. Literatūros apžvalga ir analizė 4
2,1 Globalinio klimato atšilimo priežastys 4
2,2 Globalinio klimato atšilimo pasekmės 6
2,3 Šiltnamio efekto sukeltos sveikatos problemos 7
3. Išvados 9
4. Literatūra 10
1. Įvadas
Vis didėjantis globalinio klimato atšilimo poveikis, verčia
susimąstyti, kas mūsų laukia ateityje. Kyla pavojus, jog žmonių įsikišimas
natūralaus klimato pokyčius paspartins ir suaktyvins tiek, kad bus
neįmanoma laiku pritaikyti mūsų socialinių ir ekonominių sistemų. Su
pasauliniu klimato atšilimu susijusios išlaidos gali tapti nevaldomos, o
žmoniją gali ištikti jos pačios paskatinta katastrofa. Šylant planetai vis
daugiau žalos pridaro sausros, vis daugiau dirbamos žemės praryja dykuma,
didesnę griaunamąją jėgą įgyja audros ir potvyniai.
Mokslininkų pateikta ataskaita rodo, kad vis daugiau ekspertų
įspėja, kad su aplinka susiję klausimai tampa 21-ojo amžiaus saugumo
grėsme, kuri savo svarba užgožia net terorizmą. Mokslininkai prognozuoja,
jog pasaulinis klimato atšilimas vienuose regionuose sukels vis daugiau ir
vis didesnių audrų, karščių potvynių, uraganų ir ciklonų, o kituose lems
šalčius ir sausrą. Jūros lygis ir toliau kils, o ledynai ir sniego danga
mažės. Per pastaruosius 30 metų gerokai padidėjo nuostoliai, kuriuos
draudikai patiria dėl gamtos reiškinių. Tai rodo, kad problema kuo toliau,
tuo labiau didėja. Klimato šilimas tampa aktualiausia ir brangiausiai
kainuojančia ekologine problema.
Tai vis gi kas gi yra tas klimato atšilimas, iš kur atsirado, ir
kas jį lemia, stengsiuos visa tai trumpai apglėbti savo darbe.
2. Literatūros apžvalga ir analizė
2,1 Globalinio klimato atšilimo priežastysVisi civilizacijos pasiekimai – didelio dirbtinės energijos
kiekio vartojimo pasekmė. Žmonija nesivaržydama eikvoja organinį kurą
(anglis, naftą, gamtines dujas, skalūnus, durpes), kurio atsargos kaupėsi
šimtus milijonų metų. Patys sparčiausiai, dėl žmonijos veiklos sukelti
atmosferos sudėties kitimai, vyko per pastaruosius penkiasdešimt metų.
Pagrindinė priežastis, lėmusi atmosferos sudėties kitimą ir spartų klimato
atšilimą, yra energijos gavybos ir pramonės vystymasis, degalų didėjimas ir
miškų bei žaliojo pasaulio spartus naikinimas, ypač ekonomiškai silpnose
šalyse.
Siekiant sustabdyti neigiamus klimato pokyčius 1992 m. birželio
mėnesį Rio de Žaneiro konferencijoje 155 šalys pasirašė Jungtinių Tautų
Bendrosios klimato kaitos konvenciją. Tarp pasirašiusiųjų buvo ir Lietuva.
Konvencijos tikslas yra pasiekti, kad šiltnamio efektu pasižyminčių dujų
koncentracijos atmosferoje taip stabilizuotųsi, kad pavojingas
antropogeninis poveikis netrikdytų klimato sistemos. Tačiau konvencijoje
nebuvo numatyti konkretūs atskirų valstybių įsipareigojimai. Tik vėliau,
1997 m. gruodžio 10 dieną, po ilgų derybų ir parengiamojo darbo buvo
priimtas Kioto konferencijos protokolas, nurodantis, kokiu procentu
konkrečios šalys turi sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus
į atmosferą iki 2008–2012 m. palyginti su baziniais 1990 metais. Pagal šį
protokolą JAV įsipareigojo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus
sumažinti 7 proc., ES šalys (tarp jų ir Lietuva) – 8 proc., Japonija ir
Kanada – 6 proc.
Globalios klimato kaitos konvencijoje nurodoma, kad pagrindinė
pasaulinio klimato atšilimo priežastis yra vis didėjančio organinio kuro
deginimas ir dėl šio vykstančio proceso sparčiai didėja anglies dioksido
emisijų kiekis. 30% anglies dioksido molekulės sugeria iš Žemės į kosminę
erdvę sklindančias šilumines bangas, padidindamos troposferos oro
temperatūrą ir sukeldamos šiltnamio efektą. Šis reiškinys buvo pavadintas
šiltnamio efektu, nes anglies dioksidas panašiai kaip šiltnamio stiklas ar
plėvelė praleidžia iš saulės sklindančia radiaciją, tačiau sugeria
infraraudonuosius spindulius, kuriuos atgal į erdvę išspinduliuoja įšilęs
žemės paviršius. Dėl to vidutinė atmosferos temperatūra kyla ir keičiasi
jos pasiskirstymas žemėje. Visai neseniai paaiškėjo, kad ypatingai didelė
infraraudonųjų spindulių sugerties geba pasižymi freonai –
chlorfluorangliavandeniliai. Skirtingų dujų indėlis į šiltnamio efektą
apytikriai yra vertimas taip:
Pažiūrėję į
šiuos duomenis, matome, kad freonų indėlis į klimato
atšilimą yra žymiai didesnis nei kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Pavyzdžiui azoto suboksido koncentracija ore yra apie tūkstantį kartų
didesnė, o indėlis į pasaulio klimato atšilimą, net tris kartus mažesnis.
Taigi freonų gamybos ir naudojimo apribojimai turėtų ne tik sustabdyti
stratosferos sluoksnio irimą, bet ir prisidėti prie klimato atšilimo
problemų sprendimo.