Globalinis klimato atšilimas
5 (100%) 1 vote

Globalinis klimato atšilimas

Vytauto Didžiojo universitetas

Humanitarinių mokslų fakultetas

MINDAUGAS DAPŠYS

I KURSO

DIENINIO MOKYMO SK.

STUDENTAS

APLINKOTYROS NAMŲ DARBAS:

GLOBALINIS KLIMATO ATŠILIMAS, PRIEŽASTYS IR PASEKMĖS

KAUNAS 2004

TURINYS

1. Įvadas 3

2. Literatūros apžvalga ir analizė 4

2,1 Globalinio klimato atšilimo priežastys 4

2,2 Globalinio klimato atšilimo pasekmės 6

2,3 Šiltnamio efekto sukeltos sveikatos problemos 7

3. Išvados 9

4. Literatūra 10

1. Įvadas

Vis didėjantis globalinio klimato atšilimo poveikis, verčia

susimąstyti, kas mūsų laukia ateityje. Kyla pavojus, jog žmonių įsikišimas

natūralaus klimato pokyčius paspartins ir suaktyvins tiek, kad bus

neįmanoma laiku pritaikyti mūsų socialinių ir ekonominių sistemų. Su

pasauliniu klimato atšilimu susijusios išlaidos gali tapti nevaldomos, o

žmoniją gali ištikti jos pačios paskatinta katastrofa. Šylant planetai vis

daugiau žalos pridaro sausros, vis daugiau dirbamos žemės praryja dykuma,

didesnę griaunamąją jėgą įgyja audros ir potvyniai.

Mokslininkų pateikta ataskaita rodo, kad vis daugiau ekspertų

įspėja, kad su aplinka susiję klausimai tampa 21-ojo amžiaus saugumo

grėsme, kuri savo svarba užgožia net terorizmą. Mokslininkai prognozuoja,

jog pasaulinis klimato atšilimas vienuose regionuose sukels vis daugiau ir

vis didesnių audrų, karščių potvynių, uraganų ir ciklonų, o kituose lems

šalčius ir sausrą. Jūros lygis ir toliau kils, o ledynai ir sniego danga

mažės. Per pastaruosius 30 metų gerokai padidėjo nuostoliai, kuriuos

draudikai patiria dėl gamtos reiškinių. Tai rodo, kad problema kuo toliau,

tuo labiau didėja. Klimato šilimas tampa aktualiausia ir brangiausiai

kainuojančia ekologine problema.

Tai vis gi kas gi yra tas klimato atšilimas, iš kur atsirado, ir

kas jį lemia, stengsiuos visa tai trumpai apglėbti savo darbe.

2. Literatūros apžvalga ir analizė

2,1 Globalinio klimato atšilimo priežastysVisi civilizacijos pasiekimai – didelio dirbtinės energijos

kiekio vartojimo pasekmė. Žmonija nesivaržydama eikvoja organinį kurą

(anglis, naftą, gamtines dujas, skalūnus, durpes), kurio atsargos kaupėsi

šimtus milijonų metų. Patys sparčiausiai, dėl žmonijos veiklos sukelti

atmosferos sudėties kitimai, vyko per pastaruosius penkiasdešimt metų.

Pagrindinė priežastis, lėmusi atmosferos sudėties kitimą ir spartų klimato

atšilimą, yra energijos gavybos ir pramonės vystymasis, degalų didėjimas ir

miškų bei žaliojo pasaulio spartus naikinimas, ypač ekonomiškai silpnose

šalyse.

Siekiant sustabdyti neigiamus klimato pokyčius 1992 m. birželio

mėnesį Rio de Žaneiro konferencijoje 155 šalys pasirašė Jungtinių Tautų

Bendrosios klimato kaitos konvenciją. Tarp pasirašiusiųjų buvo ir Lietuva.

Konvencijos tikslas yra pasiekti, kad šiltnamio efektu pasižyminčių dujų

koncentracijos atmosferoje taip stabilizuotųsi, kad pavojingas

antropogeninis poveikis netrikdytų klimato sistemos. Tačiau konvencijoje

nebuvo numatyti konkretūs atskirų valstybių įsipareigojimai. Tik vėliau,

1997 m. gruodžio 10 dieną, po ilgų derybų ir parengiamojo darbo buvo

priimtas Kioto konferencijos protokolas, nurodantis, kokiu procentu

konkrečios šalys turi sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus

į atmosferą iki 2008–2012 m. palyginti su baziniais 1990 metais. Pagal šį

protokolą JAV įsipareigojo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus

sumažinti 7 proc., ES šalys (tarp jų ir Lietuva) – 8 proc., Japonija ir

Kanada – 6 proc.

Globalios klimato kaitos konvencijoje nurodoma, kad pagrindinė

pasaulinio klimato atšilimo priežastis yra vis didėjančio organinio kuro

deginimas ir dėl šio vykstančio proceso sparčiai didėja anglies dioksido

emisijų kiekis. 30% anglies dioksido molekulės sugeria iš Žemės į kosminę

erdvę sklindančias šilumines bangas, padidindamos troposferos oro

temperatūrą ir sukeldamos šiltnamio efektą. Šis reiškinys buvo pavadintas

šiltnamio efektu, nes anglies dioksidas panašiai kaip šiltnamio stiklas ar

plėvelė praleidžia iš saulės sklindančia radiaciją, tačiau sugeria

infraraudonuosius spindulius, kuriuos atgal į erdvę išspinduliuoja įšilęs

žemės paviršius. Dėl to vidutinė atmosferos temperatūra kyla ir keičiasi

jos pasiskirstymas žemėje. Visai neseniai paaiškėjo, kad ypatingai didelė

infraraudonųjų spindulių sugerties geba pasižymi freonai –

chlorfluorangliavandeniliai. Skirtingų dujų indėlis į šiltnamio efektą

apytikriai yra vertimas taip:

Pažiūrėję į

šiuos duomenis, matome, kad freonų indėlis į klimato

atšilimą yra žymiai didesnis nei kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Pavyzdžiui azoto suboksido koncentracija ore yra apie tūkstantį kartų

didesnė, o indėlis į pasaulio klimato atšilimą, net tris kartus mažesnis.

Taigi freonų gamybos ir naudojimo apribojimai turėtų ne tik sustabdyti

stratosferos sluoksnio irimą, bet ir prisidėti prie klimato atšilimo

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 721 žodžiai iš 2402 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.