I-i klasių samprotavimai apie kūrybą
5 (100%) 1 vote

I-i klasių samprotavimai apie kūrybą

T U R I N Y S

Įvadas

……………………………………………………………..

……………………………..21 1. Teorinė dalis

………………………………………………………………….

……………41. Kūrybingumas ir kūrybiniai sugebėjimai

……………………………..4

2. Kūryba

……………………………………………………….

………………………5

3. Kūrybingos asmenybės bruožai

……………………………………………6

4. Kūrybingumo tyrimo metodikos

…………………………………………..6

5. Kūrybingumo ugdymas

……………………………………………………….

.7

2. Praktinė dalis

…………………………………………………………..

…………………10

2.1. Tyrimo eiga

…………………………………………………………..

…………..10

2.2. Tyrimo rezultatai ir jų aptarimas

………………………………………..11

3. Išvados

…………………………………………………………..

…………………………..16

Panaudota literatūra

…………………………………………………………..

…………….17

1

Į V A D A S

Mokytojau,

Duok mokiniui sparnus,

kad jis galėtų jausti, kurti, džiaugtis ir stebėtis,

kad norėtų laime dalytis su kitais.Duok mokiniui sparnus,

kad jis galėtų skristi jam vienam aiškia kryptimi,

taip aukštai, kaip jis pats panorės.Duok mokiniui sparnus

ir pakilk šiam skrydžiui drauge.

Pajusk savo galimybes,

klausykis, stebėk, kurk gyvenimą

ir mokyk šito kitus.

( E. Kjargaard, R. Martinėnienė, 1999, P. 5 )

Vienas iš pagrindinių mokyklos tikslų – išugdyti kūrybingus

vaikus, kupinus gyvenimo drąsos ir džiaugsmo žmones, save

suvokiančius kaip pagrindinio vaidmens atlikėjus, ne tik savo, bet

ir visuomenės gyvenime.

Šiomis dienomis vaikų kūrybingumas labai aktuali tema

pedagogų, psichologų ir tėvų tarpe. Daug apie tai rašoma

pedagoginėje spaudoje, leidžiamos knygos.

Didelis dėmesys vaikų kūrybingumo ugdymui skiriamas jau

ikimokykliniame amžiuje. Vaikai žaisdami fantazuoja, išsigalvoja

nebūtas istorijas, naujus žaidimus, improvizuoja šokdami, grodami,

vaidindami. Jie kuria piešdami, karpydami, klijuodami. Visa jų veikla

– KŪRYBA!

Pirmokas įžengia į mokyklą iš pasakų, fantazijų, įv. vaizduočių

pasaulio. Kas dedasi toje mažytėje jo galvytėje ?!… Todėl ir

pirmoje klasėje mokytojai turėtų neužmiršti kūrybinių užduočių ne

tik dailės ir darbelių pamokose, bet ir per visas kitas pamokas.

Ypač kūrybingumui ugdyti parankios lietuvių kalbos pamokos.

Tačiau praktika rodo, kad mokytojai kūrybinių teksto užduočių,

ugdydami I-II klasių mokinius, privengia. Duokime pradinukui kurti,

neslopinkime vaiko sugebėjimo ir instinkto kūrybai, nes vėliau jos

visai gali nebelikti!

Pirmokas atėjęs į mokyklą kiekvieną dieną kažką nauja

išmoksta, sužino. “O kas gi yra ta kūryba?”, “Kam ji reikalinga?”

Manau, kad reikėtų apie tai kalbėti ir su pačiais mažiausiais

pradinukais. Kuo daugiau pasiūlyti kūrybinių užduočių, pastebėti

kuriančius, padėti tiems, kurie nemoka arba nedrįsta kurti.

Šiame darbe bandysiu išsiaiškinti kaip I-II klasių vaikai

suvokia kūrybą, kaip jie ją vertina ir kaip noriai kuria teksto

darbus.Kursinio darbo tyrimo objektas: I-II kl. mokinių samprotavimai

apie kūrybą.Nagrinėjant šį objektą bus bandoma atsakyti į klausimą: kaip

keičiasi I-II kl. mokinių supratimas apie kūrybą ir kiek tai turi

įtakos jų pačių kūrybiniams teksto darbams.

1. T E O R I N Ė D A L I S

1.1. K Ū R Y B I N G U M A S I R K Ū R Y B I N I A I

S U G E B Ė J I M A I

„Kūrybingumu vadinama asmenybės ypatybė, padedanti atrasti

naują. Tai sugebėjimas atrasti visiškai naujus išraiškos arba

problemos sprendimo būdus, visiškai naujų dalykų atskleidimas” ( B.

Edwards. Butkienė G. Kepalaitė A, 1996P. 183 ).

Tyrinėjant vaikus yra nustatyta, kad kiekvienas vaikas gali

tapti kūrybingas. Maži vaikai yra smalsūs ir kūrybingi. Jie

natūraliai žaisdami tyrinėja supančią aplinką, kuria piešdami,

dirbdami savo sugalvotus darbelius. Jiems ta
veikla maloni, nes ji

nėra įsprausta į teisingumo – neteisingumo rėmus. Vaikui augant

kūrybingumas yra dar labiau išskleidžiamas arba slopinamas.Intelekto tyrinėtojas J.P. Guilfordas ( Butkienė G. Kepalaitė A,

1996, P. 184 ) išskyrė keturis kūrybingumo veiksmus:• mąstymo lankstumą, sugebėjimą lengvai pertvarkyti turimą patirtį,

keisti savo požiūrį, lūkesčius ir nuostatas;

▪ sklandumą – kaip labai laisvą naujų idėjų kūrimą;

▪ originalumą, pagrįstą tolimomis asociacijomis;

▪ detalumą, bei išbaigtumą.Kūrybingi žmonės turi lakią, drąsią ir numatančią vaizduotę,

todėl jiems nesunku kelti naujas idėjas, mąstyti savarankiškai,

nestereotipiškai, greitai orientuotis probleminėje situacijoje,

lengvai rasti netipiškus sprendimus. Kūrybingumą daugiausia lemia

individualios asmens savybės ( vaizduotės lakumas, mąstymo greitumas,

tikslumas, lankstumas, išradingumas, konstruktyvumas, smalsumas,

motyvacinė įtampa, poreikis nuolat tobulinti savo veiklą ).

Kūrybingi vaikai ir suaugę žmonėms lengvai išreiškia save pačiomis

įvairiausiomis priemonėmis ( žodžiais, spalvomis, simboliais, garsais ).

2. K Ū R Y B A

Kūryba tai ptocesas, kurio metu sukuriamos naujos materialinės

ir dvasinės vertybės. Šiam procesui būtini motyvai, jame dalyvauja

saviraiškos poreikis, mąstymas, vaizduotė ir intuicija.

J. B. Watsonas ( Butkienė G. Kepalaitė A, 1996, P. 185 ) išskyrė du

kūrybos tipus – pirminį ir antrinį. Pirminio rezultatai – epochai

svarbūs atradimai. Jiems būtina įkvėpimas ir staigi pagava.

Psichologo nuomone, taip atsitinka tik išrinktiesiems.

Antrinis kūrybos procesas vyksta planingai spendžiant problemas.

Čia reikalingas mąstymas, vaizduotė, loginės pastangos. Sugebėjimus

tokiai kūrubai galima išugdyti.Visa kūryba yra skirstoma į mokslinę, meninę ir techninę.

Moksline kūryba nustatomi gamtos, visuomenės, ir paties žmogaus

raidos dėsniai ir perspektyvos. Menine kūryba sukuriami vaizdai

sukeliantys estetinių jausmų. Technine kūryba kuriami prietaisai

tobulinantys fizinę ir psichinę veiklą. Visom trims kūrybos rūšims

būdingas rezultatų naujumas ir originalumas.

Tyrimai rodo, kad nauja kuriama ne iš nieko o iš patyrimu

gautos medžiagos įvairiai ją pertvarkant ir panaudojant kūrybos

procese. Pati kūryba vyksta už sąmonės ribų. Sąmoninga veikla

vyksta pradinėje kūrybos stadijoje kaupiant medžiagą reikalingą

kokios nors problemos sprendimui.

Paprastai išskiriami keli kūrybos proceso periodai.

Kūrybos procesas prasideda vidiniu susijaudinimu. Po to eina

idėjos subrandinimo periodas. Sekantis periodas medžiagos rinkimas,

kuris reikalingas tiek mokslinėje, tiek meninėje kūryboje. Ketvirtas

periodas – kūrybos etapas. Jis gali būti labai įvairus. Pasak J. B.

Watsoną – pirminis ir antrinis. Atskiras kūrybos momentas yra

įvertinimas. Kūrinys vertiniamas ir koreguojamas kuriant kol gaunamas

kūrėją patenkinantis rezultatas.

1.3. K Ū R Y B I N G O S A S M E N Y B Ė S B R U O Ž A I

Kognityvistai mano, kad kūrybai būtinos gausios ir gilios tos

srities žinios. Tai turtina pasąmoninę patirtį ir didina pagalbinio

kūrybos produkto tikimybę. Tačiau, kad tarp bendrųjų protinių

sugebėjimų, intelekto ir kūrybingumo yra tiesioginis ryšys,

vienareikšmio atsakymo nėra.

Žmogaus kūrybingumas lababai susijęs su asmens motyvacijos

struktūra. Labai svarbi pačio kūrėjo vidinė motyvacija.Pagal tyrimų duomenis ( Butkienė G. Kepalaitė A, 1996, P. 188 ),

kūrybingesni asmenys:

▪ yra intelektiškai aktyvesni, išradingesni, platesnių

interesų;

▪ jiems būdingas „ laisvas idėjų žaismas”;

▪ jie geriau jaučiasi neaiškiomis, dviprasmiškomis

situacijomis, daugiau domisi idėjomis, simboliais,

pertvarkymais, mažiau – buities smulkmenomis;

▪ juos domina viskas, kas neįprasta;

▪ turi stiprų saviraiškos poreikį;

▪ jie labai darbštūs, bet nemėgsta pasikartojančių

užduočių, nelinkę laikytis taisyklių;

▪ jų gyvenime yra ryškių įkvėpimo periodų arba stprių

išgyvenimų, atsitraukimo momentų, daug estetinių jausmų.

Dažnai tėvams auginti tokius vaikus ir bendrauti su jais yra

sunku, tačiau išmintingi tėvai ir mokytojai privalo pastebėti vaikų

kūrybingumą ir stengtis jį lavintį.

1.4. K Ū R Y B I N G U M O T Y R I M O M E T O D I K O S

Psichologijoje kūrybingumui nustatyti yra įvairių metodikų:▪ G. A. Daviso ir S. Rimmo GIFFT klausimynas VI – IX, IX –

XII
mokiniams ( juo galima sužinoti apie vaiko

kūrybingumą išsiaiškinus kai kurias jų interesų ir

elgesio ypatybes );

▪ D. S. Holmeso 75 klausimų anketa „Kūrybinga asmenybė”

skirta kūrybingos asmenybės bruožams nustatyti;

▪ Šostromo 500 klausimų „Saviaktualizacijos testas”;

▪ E.P. Torrance kūrybinių mąstymo ir vaizduotės sugebėjimų

tyrimo metodika ( TTCT ), ( plačiai naudojama moksliniams

tyrimams );

▪ D. Grakauskienės kūrybingumo tyrimo metodikos ir būdai

aprašyti jos knygoje „Kur dingsta kodėlčiukai?” ir t.t.

1.5. K Ū R Y B I N G U M O U G D Y M S

Kūrybingumo galimybės slypi kiekviename žmoguje, tačiau, tuomet,

kyla klausimas, kodėl tik nedaugelis iš tikrųjų patiria kūrybos

džiaugsmą? Iš dažno suaugusiojo, netgi vaiko galima išgirsti: „Aš

nemoku!”, „Aš nesugebėsiu!”.

Kur dingsta augančio vaiko kūrybiškumas? Kas jį nuslopina,

užgožia? Dažniausia tai, patys nesuprasdami, padaro tėvai, broliai,

seserys, draugai ar mokytojai.

A. Maslow „Žmogaus poreikių piramidėje“ pažinimo, kūrybos ir

estetiniai poreikiai užima aukščiausią vietą. Taigi, galvojant apie

mokinių kūrybingumą reikia neužmiršti, kad jiems būtina jaustis

saugiai, reikia meilės, dėmesingumo, pagarbos ir pripažinimo, nes

būtent tai ir sukuria kūrėjus, o kartais net genijus.

E.P. Torrance „Kūrybiniai metodai dėstant” nurodomi šie

kūrybingumo mokymo veiksniai:

▪ sugebėjimas atskleisti anksčiau neatpažintas ir

nepanaudotas vaiko galimybes;

▪ pagarba vaiko norui savarankiškai dirbti;

▪ sugebėjimas nesikišti į vaiko kūrybinę veiklą;

▪ skatinti vaiką pasirinkti jį dominančią veiklą ir

tikslo įgyvendinimo būdus;

▪ individualios mokymo programos sudarymas atsižvelgiant į

vaiko ypatybes;

▪ sąlygos, būtinos konkrečioms kūrybinėms idėjoms

įgyvendinti;

▪ vaiko galimybės dalyvauti bendroje grupės kūrybinėje

veikloje;

▪ skatinimas įgyvendinti pačių mokinių sugalvotus

poreikius;

▪ mokinio bet kokio “spaudimo” vengimas, įtampos

pašalinimas;

▪ individualumo, kaip teigiamos vaiko ypatybės,

akcentavimas;

▪ entuziazmas;

▪ autoritetinga parama vaikams, išsakantiems kitokią

nuomonę ir patiriantiems dėl jos bendraamžių spaudimą;

▪ situacijų, kai silpnesnis mokinys bendradarbiautų su

gabesniais, sudarymas;

▪ džiaugimasis vaikų pomėgiais, interesais bei polinkiais;

▪ pakantumas ( bent jau tam tikrą laiką ) netvarkai

klasėje;

▪ sugebėjimas įtikinti mokinius, kad mokytojas yra mokinių

bendramintis, o ne priešas.

Kūrybingumą skatina aplinkos, gyvenimo reiškinių stebėjimas,

žaidimai, savarankiška kūryba mokantis, pavyzdžiui, nebaigtų

eilėraščių arba pasakų baigimas arba kūrimas, uždavinių sudarymas,

remiantis duota medžiaga, laisvi rašiniai, piešiniai ir t.t.

Pradžios mokykloje kūrybingumą stengaimasi ugdyti visoje

pamokinėje, nepamokinėje veikloje ir bet kurioje gyvenimo

situacijoje, bet didžiausios galimybės atsiveria per lietuvių kalbos

pamokas.

Jau pirmoje klasėje vaikas mokomas kurti pasaką. Šią veiklą

galima organizuoti labai įvairiai:

▪ kurti bendrą klasės pasaką ( vienas mokinys pradeda,

kiti tęsia );

▪ kurti pasaką, „užrašyti „ piešiniais;

▪ kurti klasės žaisliuko keliauninko istorijas;

▪ kurti pasaką pagal duotą pradžią;

▪ sukeisti pasakos veikėjų savybes;

▪ pakeisti pasakos nelaimingą pabaigą;

▪ pakeisti veiksmo vietą;

▪ klasės įvykius perkelti į gyvūnų gyvenimą ir t.t..

Be pasakų galima vaikams pasiūlyti kurti mįsles, minkles,

gamtos garsų pamėgdžiojimus, skaičiuotes, kurti reklamą ir t.t..

Antroje klasėje mokiniai jau bando kurti eilėraštį. Poezijos

kūrimas jiems atrodo kaip vienas sunkiausių dalykų. Tačiau to

nereikėtų išsigąsti. Kuriant eilėraščius, taip pat, galima „žaisti“

pakeičiant eilėraščio pabaigą, veiksmo vietą, veikėjus, sukuriant dar

vieną posmą ir panašiai.

Kūrybiniai teksto darbai, tai labai patraukli ir įdomi veikla,

kurią noriai atlieka dažnas pradinukas. Dažnas, bet ne visi! Kaip

padėti tiems, kurie kurti nenori arba nedrįsta?

Kartais paaiškėja, kad dalis tokių mokinių apskritai nežino ką

reiškia žodžiai „sukurti“, „sugalvoti“. Kitiems
mokiniams dažnai trūksta

ne gebėjimo kurti, o kūrybinės drąsos. Taigi, vaikams reikėtų

kalbėti, paaiškinti, kad kūryba, tai pačių vaikų sugalvota kažkas

naujo, savito, originalaus, kad teisingų atsakymų gali būti ne

venas o daug. Pateikdami kūrybinę užduotį priminkime vaikams:

„Sugalvok, kaip dar niekas nėra sugalvojęs“.

Sunkiai reiškiančius savo mintis mokinius reikia dažniau per

įvairių dalykų pamokas skatinti kalbėti. Savotišku pirmuoju žingsniu

gali būti pasyvus dalyvavimas kitiems kuriant – leiskime vaikui

išgirsti kitų sumanymus, įsitikinti, kad ir bendraamžiai gali

sugalvoti įdomių istorijų. Neverskime savo kūrybos rodyti kitiems,

kol vaikas pats to nenori.

„Kiekvienas vaiko darbas, kur tik mažylis įdėjo sielos dalelę,

yra vertybė ir vertas dėmesio bei gero žodžio. Derėtų nešykštėti

pagyrimų, paprasčiausiame darbe reikėtų įžvelgti ką nors gero, kad

vėliau nesusiformuotų neigiamos vaikų nuostatos: „Aš nemoku, nesugebu

nepadarysiu“ “ ( Visockienė J. 1999. P. 8 ).Kursinio darbo tikslai:

1. Išsiaiškinti I – II kl. mokinių supratimą apie kūrybą.

2. Išsiaiškinti ar I – II kl. mokiniams kūryba yra įdomi veikla?3. Nustatyti ar didesnis supratimas apie kūrybą turi įtakos

vaikų kūrybiniams teksto darbams.

Uždaviniai:

1. Apklausti I – II kl. mokinius.

2. Išanalizuoti mokinių atsakymus į klausimus, jų sukurtas

pasakas.

3. Palyginti I ir II kl. mokinių atsakymus ir kūrybinius

darbus.

4. Palyginti berniukų ir mergaičių atsakymus ir kūrybinius

darbus.

Hipotezės:

1. Vaikui augant supratimas apie kūrybą didėja.

2. Didesnis supratimas apie kūrybą neskatina mokinių

savarankiškos kūrybos.

3. II kl. savarankiškai kuriančių mokinių mažėja.

4. I – II kl. mokiniams kūryba yra įdomi veikla.

5. Mergaitės labiau vertina kūrybą ( kaip įdomią veiklą ) nei

berniukai.

2. P R A K T I N Ė D A L I S

2.1. T Y R I M O E I G ARašant šį darbą buvo tiriami Vyžuonų pagrindinės mokyklos (

Utenos raj. )

pirmos ir antros klasės mokiniai.

I kl. 5 mergaitės ir 5 berniukai.

II kl. 6 mergaitės ir 4 berniukai.Siekiant išsiaiškinti kaip I – II kl. mokiniai supranta kūrybą,

ką apie ją žino ir kaip ją vertina, sausio mėnesio pabaigoje

jiems buvo pateikti klausimai:

1. Kas yra kūryba ?

2. Kas yra kūrėjas ?

3. Kas yra kūrinys ?

4. Ką galima kurti ?

5. Kam reikalinga kūryba ?

6. Ar mokykloje jūs kuriat ? Ką ?

7. Ar tau patinka kurti ? Kodėl ?

8. Ką tu labiausiai mėgsti kurti ?

9. Ar namuose kuri ?

Kiekvienas vaikas buvo apklausiamas individualiai. Atsakymai

užrašomi ( priedas Nr.:1 ).

Sekančią dieną tiems patiems mokiniams buvo pateikta antra

užduotis:

„SUKURK PASAKĄ, JĄ NUPIEŠK ARBA UŽRAŠYK“.

Kadangi pirmokams dar sunku rašyti, jie savo pasakas

nupiešė ir papasakojo žodžiu ( priedas Nr. 2 ). Antrokai jas

patys užrašė ir iliustravo ( priedas Nr. 3 ).

Atlikę kūrybinę užduotį vaikai buvo klausiami : „Ar

pasaką pats ( pati ) sukūrei ar prisiminei girdėtą?“. ( Atsakymai

prieduose Nr. 2, 3 ).2.2. T Y R I M O R E Z U L T A T A I

I R J Ų A P T A R I M A S

|Eil.| | Ar vaikai supranta |Ar kūryba vaikams |

|Nr. |Vardas |kas yra |įdomi |

| | |kūryba ? |veikla ? |

| 2. |Jaunius D. | | | | | | |

| 3. |Jonas M. | | | |- |- |- |

| 4. |Karolina B.| | | | | | |

| 5. |Karolina G.| | | | | | |

| 6. |Marius S. | | | | | | |

| 7. |Paulius T. | | | | | | |

| 8. |Rūta E. | | | | | | |

| 2. |Gintarė J. | | | | | | |

| 3. |Indrė J. | | | | | | |

| 4. |Ingrida M. | | | | | | |

| 5. |Justas T. | | | | | | |

| 6. |Karina N. | | | | | | |

| 7. |Vidas M. | | | | | | |

| 8. |Viktorija | | | | | | |

| |M. | | | | | | |

| 1. |Gintarė J. | | | |

| 2. |Jaunius D. | | | |

| 3. |Jonas M. | | | |

| 4. |Karolina B. | | | |

| 5.
|Karolina G. | | | |

| 6. |Mantas S. | | | |

| 7. |Paulius T. | | | |

| 8. |Rūta E. | | | |

| 9. |Vistina D. | | | |

|10. |Žygimantas Ž. | | | |Antra klasė

4 lentelė

|Eil.| | Pasaką | Rėmėsi | Prisiminė |

|Nr. |Vardas |sukūrė |girdėta |girdėtą |

| | |patys |pasaka |pasaką |

| 1. |Adomas L. | | | |

| 2. |Gintarė J. | | | |

| 3. |Indrė J. | | | |

| 4. |Ingrida M. | | | |

| 5. |Justas T. | | | |

| 6. |Karina N. | | | |

| 7. |Vidas M. | | | |

| 8. |Viktorija T. | | | |

| 9. |Vytas Ž. | | | |

|10. |Vesta P. | | | |Akivaizdu, kad pirmokai savarankišką tekstą kuria kur kas

dažniau nei antrokai.

4 diagrama

Tyrimų duomenimis 60% antrokų pasaką mieliau prisiminė, nei

bandė kurti patys. Paklausus šių vaikų, ar jie savo pasaką sukūrė

patys ar prisiminė girdėtą, dauguma iš jų atsakė, kad prisiminė. Į

klausimą „Kodėl prisiminėte girdėtą pasaką o ne kūrėte patys?“,

vaikai atsakė labai įvairiai. Vieni teigė, kad jie taip norėjo,

kiti – kad jiems taip gražiau, dar kiti – paprasčiausiai „nežinau“.Džiugu, kad dauguma pirmokų noriai kuria, tačiau ne visiems

savarankiška kūryba sekasi puikiai.

Šio tyrimo metu keletui pirmokų kurti ir pasekti savo pasaką

sekėsi sunkiau. Jie nupiešę savo pasaką tvirtino patys ją

sukūrę, tačiau pasekti jos neįstengė. Visa jų pasaka buvo tik

piešinio detalių paaiškinimas.Palyginus I ir II klasėje kuriančių mergaičių ir berniukų

skaičių paaiškėjo, kad savarankišką tekstą kuria daugiau berniukai

nei mergaitės.

5 diagrama

Jų pasakos apie gyvūnus, gamtą, žmones. Mergaitės daugiau linkę

atkartoti gerai žinomas, populiarias pasakas, pavyzdžiui,

„Raudonkepuraitė“, „Gražuolė ir pabaisa“, „Snieguolė ir septyni

nykštukai“ ir t.t.

I Š V A D O S

Vaikui augant supratimas apie kūrybą didėja. Tai natūralu.

Vaikai išmoksta skaityti, rašyti. Jie jau gali perskaityti kitų

kūrybą, vis dažniau patys atlieka kūrybines teksto užduotis.

Tačiau didesnis mokinių supratimas apie kūrybą, kaip nekeista,

neskatina savarankiškos kūrybos. II klasėje savarankiškai kuriančių

mokinių mažėja. Augantį vaiką vis labiau saisto taisyklės, bei

aplinkos kultūroje paplitę simboliai, kuriais nesusimąstydamas jis

seka. Vis aiškiau suvokdamas „kitų“ požiūrius, skaitytojo, žiūrovo

lūkesčius ar kritinius vertinimus, – vaikas vis labiau ima jų

paistyti ir, deja, tai neigiamai atsiliepia jų kūrybingumui.

Siekiant išsaugoti vaikų estetinius polinkius ir skatinti jų

kūrybingumą, svarbu padėti jiems įgyti kūrybinių gebėjimų. Tuo

tarpu, kad I – II kl. mokiniai kurti nori. Pasak jų, kūryba jiems

yra įdomi veikla, o ypač mergaitėms. Jos kruopštesnės, dažniau

mėgsta spalvinti, piešti, rašyti, skaityti knygeles, todėl ir

kūryba joms atrodo patraukli veikla.

Atsižvelgiant į tai, kad mergaitės labiau vertina kūrybą (

kaip įdomią veiklą ) nei berniukai, jos turėtų ir kurti dažniau

nei berniukai. Pasirodo taip nėra. Berniukai gal ne tiek mėgsta

užsisėdėti prie knygų, bet jie juk pilni fantazijų savo

žaidimuose. Čia ir gimsta jų kūryba. Čia jie kovotojai indėnai,

„Robinhudai“, ateiviai… Ir kiek čia erdvės kūrybai!

Taigi, vaikai kūrybą myli, kurti nori, belieka tik mums,

mokytojams juos paskatinti, jiems padėti, pamokyti ir džiaugtis

kiekvienu vaiko kūrybos „perliuku“.

P A N A U D O T A L I T E R A T Ū R A

1. Butkienė G., Kepalaitė A. Mokymasis ir asmenybės brendimas. V.,

1996.

2. Jacikevičius A. Siela mokslas ir gyvensena. V., 1996.

3. Johansen B.A., Rathe A.L., Rathe J. Vaiko galimybės ir mokykla.

V., 1999.

4. Kazragytė V. Kognityvinis požiūris į vaiko kūrybinių

gebėjimų ugdymą. // Žvirblių
2001. Nr. 2.

5. Kjargaard E., Martinėnienė R. Neprarastas pavasaris. V., 1999.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 3043 žodžiai iš 6077 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.