I-i klasių samprotavimai apie kūrybą
5 (100%) 1 vote

I-i klasių samprotavimai apie kūrybą

T U R I N Y S

Įvadas

……………………………………………………………..

……………………………..21 1. Teorinė dalis

………………………………………………………………….

……………41. Kūrybingumas ir kūrybiniai sugebėjimai

……………………………..4

2. Kūryba

……………………………………………………….

………………………5

3. Kūrybingos asmenybės bruožai

……………………………………………6

4. Kūrybingumo tyrimo metodikos

…………………………………………..6

5. Kūrybingumo ugdymas

……………………………………………………….

.7

2. Praktinė dalis

…………………………………………………………..

…………………10

2.1. Tyrimo eiga

…………………………………………………………..

…………..10

2.2. Tyrimo rezultatai ir jų aptarimas

………………………………………..11

3. Išvados

…………………………………………………………..

…………………………..16

Panaudota literatūra

…………………………………………………………..

…………….17

1

Į V A D A S

Mokytojau,

Duok mokiniui sparnus,

kad jis galėtų jausti, kurti, džiaugtis ir stebėtis,

kad norėtų laime dalytis su kitais.Duok mokiniui sparnus,

kad jis galėtų skristi jam vienam aiškia kryptimi,

taip aukštai, kaip jis pats panorės.Duok mokiniui sparnus

ir pakilk šiam skrydžiui drauge.

Pajusk savo galimybes,

klausykis, stebėk, kurk gyvenimą

ir mokyk šito kitus.

( E. Kjargaard, R. Martinėnienė, 1999, P. 5 )

Vienas iš pagrindinių mokyklos tikslų – išugdyti kūrybingus

vaikus, kupinus gyvenimo drąsos ir džiaugsmo žmones, save

suvokiančius kaip pagrindinio vaidmens atlikėjus, ne tik savo, bet

ir visuomenės gyvenime.

Šiomis dienomis vaikų kūrybingumas labai aktuali tema

pedagogų, psichologų ir tėvų tarpe. Daug apie tai rašoma

pedagoginėje spaudoje, leidžiamos knygos.

Didelis dėmesys vaikų kūrybingumo ugdymui skiriamas jau

ikimokykliniame amžiuje. Vaikai žaisdami fantazuoja, išsigalvoja

nebūtas istorijas, naujus žaidimus, improvizuoja šokdami, grodami,

vaidindami. Jie kuria piešdami, karpydami, klijuodami. Visa jų veikla

– KŪRYBA!

Pirmokas įžengia į mokyklą iš pasakų, fantazijų, įv. vaizduočių

pasaulio. Kas dedasi toje mažytėje jo galvytėje ?!… Todėl ir

pirmoje klasėje mokytojai turėtų neužmiršti kūrybinių užduočių ne

tik dailės ir darbelių pamokose, bet ir per visas kitas pamokas.

Ypač kūrybingumui ugdyti parankios lietuvių kalbos pamokos.

Tačiau praktika rodo, kad mokytojai kūrybinių teksto užduočių,

ugdydami I-II klasių mokinius, privengia. Duokime pradinukui kurti,

neslopinkime vaiko sugebėjimo ir instinkto kūrybai, nes vėliau jos

visai gali nebelikti!

Pirmokas atėjęs į mokyklą kiekvieną dieną kažką nauja

išmoksta, sužino. “O kas gi yra ta kūryba?”, “Kam ji reikalinga?”

Manau, kad reikėtų apie tai kalbėti ir su pačiais mažiausiais

pradinukais. Kuo daugiau pasiūlyti kūrybinių užduočių, pastebėti

kuriančius, padėti tiems, kurie nemoka arba nedrįsta kurti.

Šiame darbe bandysiu išsiaiškinti kaip I-II klasių vaikai

suvokia kūrybą, kaip jie ją vertina ir kaip noriai kuria teksto

darbus.Kursinio darbo tyrimo objektas: I-II kl. mokinių samprotavimai

apie kūrybą.Nagrinėjant šį objektą bus bandoma atsakyti į klausimą: kaip

keičiasi I-II kl. mokinių supratimas apie kūrybą ir kiek tai turi

įtakos jų pačių kūrybiniams teksto darbams.

1. T E O R I N Ė D A L I S

1.1. K Ū R Y B I N G U M A S I R K Ū R Y B I N I A I

S U G E B Ė J I M A I

„Kūrybingumu vadinama asmenybės ypatybė, padedanti atrasti

naują. Tai sugebėjimas atrasti visiškai naujus išraiškos arba

problemos sprendimo būdus, visiškai naujų dalykų atskleidimas” ( B.

Edwards. Butkienė G. Kepalaitė A, 1996P. 183 ).

Tyrinėjant vaikus yra nustatyta, kad kiekvienas vaikas gali

tapti kūrybingas. Maži vaikai yra smalsūs ir kūrybingi. Jie

natūraliai žaisdami tyrinėja supančią aplinką, kuria piešdami,

dirbdami savo sugalvotus darbelius. Jiems ta
veikla maloni, nes ji

nėra įsprausta į teisingumo – neteisingumo rėmus. Vaikui augant

kūrybingumas yra dar labiau išskleidžiamas arba slopinamas.Intelekto tyrinėtojas J.P. Guilfordas ( Butkienė G. Kepalaitė A,

1996, P. 184 ) išskyrė keturis kūrybingumo veiksmus:• mąstymo lankstumą, sugebėjimą lengvai pertvarkyti turimą patirtį,

keisti savo požiūrį, lūkesčius ir nuostatas;

▪ sklandumą – kaip labai laisvą naujų idėjų kūrimą;

▪ originalumą, pagrįstą tolimomis asociacijomis;

▪ detalumą, bei išbaigtumą.Kūrybingi žmonės turi lakią, drąsią ir numatančią vaizduotę,

todėl jiems nesunku kelti naujas idėjas, mąstyti savarankiškai,

nestereotipiškai, greitai orientuotis probleminėje situacijoje,

lengvai rasti netipiškus sprendimus. Kūrybingumą daugiausia lemia

individualios asmens savybės ( vaizduotės lakumas, mąstymo greitumas,

tikslumas, lankstumas, išradingumas, konstruktyvumas, smalsumas,

motyvacinė įtampa, poreikis nuolat tobulinti savo veiklą ).

Kūrybingi vaikai ir suaugę žmonėms lengvai išreiškia save pačiomis

įvairiausiomis priemonėmis ( žodžiais, spalvomis, simboliais, garsais ).

2. K Ū R Y B A

Kūryba tai ptocesas, kurio metu sukuriamos naujos materialinės

ir dvasinės vertybės. Šiam procesui būtini motyvai, jame dalyvauja

saviraiškos poreikis, mąstymas, vaizduotė ir intuicija.

J. B. Watsonas ( Butkienė G. Kepalaitė A, 1996, P. 185 ) išskyrė du

kūrybos tipus – pirminį ir antrinį. Pirminio rezultatai – epochai

svarbūs atradimai. Jiems būtina įkvėpimas ir staigi pagava.

Psichologo nuomone, taip atsitinka tik išrinktiesiems.

Antrinis kūrybos procesas vyksta planingai spendžiant problemas.

Čia reikalingas mąstymas, vaizduotė, loginės pastangos. Sugebėjimus

tokiai kūrubai galima išugdyti.Visa kūryba yra skirstoma į mokslinę, meninę ir techninę.

Moksline kūryba nustatomi gamtos, visuomenės, ir paties žmogaus

raidos dėsniai ir perspektyvos. Menine kūryba sukuriami vaizdai

sukeliantys estetinių jausmų. Technine kūryba kuriami prietaisai

tobulinantys fizinę ir psichinę veiklą. Visom trims kūrybos rūšims

būdingas rezultatų naujumas ir originalumas.

Tyrimai rodo, kad nauja kuriama ne iš nieko o iš patyrimu

gautos medžiagos įvairiai ją pertvarkant ir panaudojant kūrybos

procese. Pati kūryba vyksta už sąmonės ribų. Sąmoninga veikla

vyksta pradinėje kūrybos stadijoje kaupiant medžiagą reikalingą

kokios nors problemos sprendimui.

Paprastai išskiriami keli kūrybos proceso periodai.

Kūrybos procesas prasideda vidiniu susijaudinimu. Po to eina

idėjos subrandinimo periodas. Sekantis periodas medžiagos rinkimas,

kuris reikalingas tiek mokslinėje, tiek meninėje kūryboje. Ketvirtas

periodas – kūrybos etapas. Jis gali būti labai įvairus. Pasak J. B.

Watsoną – pirminis ir antrinis. Atskiras kūrybos momentas yra

įvertinimas. Kūrinys vertiniamas ir koreguojamas kuriant kol gaunamas

kūrėją patenkinantis rezultatas.

1.3. K Ū R Y B I N G O S A S M E N Y B Ė S B R U O Ž A I

Kognityvistai mano, kad kūrybai būtinos gausios ir gilios tos

srities žinios. Tai turtina pasąmoninę patirtį ir didina pagalbinio

kūrybos produkto tikimybę. Tačiau, kad tarp bendrųjų protinių

sugebėjimų, intelekto ir kūrybingumo yra tiesioginis ryšys,

vienareikšmio atsakymo nėra.

Žmogaus kūrybingumas lababai susijęs su asmens motyvacijos

struktūra. Labai svarbi pačio kūrėjo vidinė motyvacija.Pagal tyrimų duomenis ( Butkienė G. Kepalaitė A, 1996, P. 188 ),

kūrybingesni asmenys:

▪ yra intelektiškai aktyvesni, išradingesni, platesnių

interesų;

▪ jiems būdingas „ laisvas idėjų žaismas”;

▪ jie geriau jaučiasi neaiškiomis, dviprasmiškomis

situacijomis, daugiau domisi idėjomis, simboliais,

pertvarkymais, mažiau – buities smulkmenomis;

▪ juos domina viskas, kas neįprasta;

▪ turi stiprų saviraiškos poreikį;

▪ jie labai darbštūs, bet nemėgsta pasikartojančių

užduočių, nelinkę laikytis taisyklių;

▪ jų gyvenime yra ryškių įkvėpimo periodų arba stprių

išgyvenimų, atsitraukimo momentų, daug estetinių jausmų.

Dažnai tėvams auginti tokius vaikus ir bendrauti su jais yra

sunku, tačiau išmintingi tėvai ir mokytojai privalo pastebėti vaikų

kūrybingumą ir stengtis jį lavintį.

1.4. K Ū R Y B I N G U M O T Y R I M O M E T O D I K O S

Psichologijoje kūrybingumui nustatyti yra įvairių metodikų:▪ G. A. Daviso ir S. Rimmo GIFFT klausimynas VI – IX, IX –

XII
mokiniams ( juo galima sužinoti apie vaiko

kūrybingumą išsiaiškinus kai kurias jų interesų ir

elgesio ypatybes );

▪ D. S. Holmeso 75 klausimų anketa „Kūrybinga asmenybė”

skirta kūrybingos asmenybės bruožams nustatyti;

▪ Šostromo 500 klausimų „Saviaktualizacijos testas”;

▪ E.P. Torrance kūrybinių mąstymo ir vaizduotės sugebėjimų

tyrimo metodika ( TTCT ), ( plačiai naudojama moksliniams

tyrimams );

▪ D. Grakauskienės kūrybingumo tyrimo metodikos ir būdai

aprašyti jos knygoje „Kur dingsta kodėlčiukai?” ir t.t.

1.5. K Ū R Y B I N G U M O U G D Y M S

Kūrybingumo galimybės slypi kiekviename žmoguje, tačiau, tuomet,

kyla klausimas, kodėl tik nedaugelis iš tikrųjų patiria kūrybos

džiaugsmą? Iš dažno suaugusiojo, netgi vaiko galima išgirsti: „Aš

nemoku!”, „Aš nesugebėsiu!”.

Kur dingsta augančio vaiko kūrybiškumas? Kas jį nuslopina,

užgožia? Dažniausia tai, patys nesuprasdami, padaro tėvai, broliai,

seserys, draugai ar mokytojai.

A. Maslow „Žmogaus poreikių piramidėje“ pažinimo, kūrybos ir

estetiniai poreikiai užima aukščiausią vietą. Taigi, galvojant apie

mokinių kūrybingumą reikia neužmiršti, kad jiems būtina jaustis

saugiai, reikia meilės, dėmesingumo, pagarbos ir pripažinimo, nes

būtent tai ir sukuria kūrėjus, o kartais net genijus.

E.P. Torrance „Kūrybiniai metodai dėstant” nurodomi šie

kūrybingumo mokymo veiksniai:

▪ sugebėjimas atskleisti anksčiau neatpažintas ir

nepanaudotas vaiko galimybes;

▪ pagarba vaiko norui savarankiškai dirbti;

▪ sugebėjimas nesikišti į vaiko kūrybinę veiklą;

▪ skatinti vaiką pasirinkti jį dominančią veiklą ir

tikslo įgyvendinimo būdus;

▪ individualios mokymo programos sudarymas atsižvelgiant į

vaiko ypatybes;

▪ sąlygos, būtinos konkrečioms kūrybinėms idėjoms

įgyvendinti;

▪ vaiko galimybės dalyvauti bendroje grupės kūrybinėje

veikloje;

▪ skatinimas įgyvendinti pačių mokinių sugalvotus

poreikius;

▪ mokinio bet kokio “spaudimo” vengimas, įtampos

pašalinimas;

▪ individualumo, kaip teigiamos vaiko ypatybės,

akcentavimas;

▪ entuziazmas;

▪ autoritetinga parama vaikams, išsakantiems kitokią

nuomonę ir patiriantiems dėl jos bendraamžių spaudimą;

▪ situacijų, kai silpnesnis mokinys bendradarbiautų su

gabesniais, sudarymas;

▪ džiaugimasis vaikų pomėgiais, interesais bei polinkiais;

▪ pakantumas ( bent jau tam tikrą laiką ) netvarkai

klasėje;

▪ sugebėjimas įtikinti mokinius, kad mokytojas yra mokinių

bendramintis, o ne priešas.

Kūrybingumą skatina aplinkos, gyvenimo reiškinių stebėjimas,

žaidimai, savarankiška kūryba mokantis, pavyzdžiui, nebaigtų

eilėraščių arba pasakų baigimas arba kūrimas, uždavinių sudarymas,

remiantis duota medžiaga, laisvi rašiniai, piešiniai ir t.t.

Pradžios mokykloje kūrybingumą stengaimasi ugdyti visoje

pamokinėje, nepamokinėje veikloje ir bet kurioje gyvenimo

situacijoje, bet didžiausios galimybės atsiveria per lietuvių kalbos

pamokas.

Jau pirmoje klasėje vaikas mokomas kurti pasaką. Šią veiklą

galima organizuoti labai įvairiai:

▪ kurti bendrą klasės pasaką ( vienas mokinys pradeda,

kiti tęsia );

▪ kurti pasaką, „užrašyti „ piešiniais;

▪ kurti klasės žaisliuko keliauninko istorijas;

▪ kurti pasaką pagal duotą pradžią;

▪ sukeisti pasakos veikėjų savybes;

▪ pakeisti pasakos nelaimingą pabaigą;

▪ pakeisti veiksmo vietą;

▪ klasės įvykius perkelti į gyvūnų gyvenimą ir t.t..

Be pasakų galima vaikams pasiūlyti kurti mįsles, minkles,

gamtos garsų pamėgdžiojimus, skaičiuotes, kurti reklamą ir t.t..

Antroje klasėje mokiniai jau bando kurti eilėraštį. Poezijos

kūrimas jiems atrodo kaip vienas sunkiausių dalykų. Tačiau to

nereikėtų išsigąsti. Kuriant eilėraščius, taip pat, galima „žaisti“

pakeičiant eilėraščio pabaigą, veiksmo vietą, veikėjus, sukuriant dar

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1825 žodžiai iš 6077 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.