T U R I N Y S
Įvadas
……………………………………………………………..
……………………………..21 1. Teorinė dalis
………………………………………………………………….
……………41. Kūrybingumas ir kūrybiniai sugebėjimai
……………………………..4
2. Kūryba
……………………………………………………….
………………………5
3. Kūrybingos asmenybės bruožai
……………………………………………6
4. Kūrybingumo tyrimo metodikos
…………………………………………..6
5. Kūrybingumo ugdymas
……………………………………………………….
.7
2. Praktinė dalis
…………………………………………………………..
…………………10
2.1. Tyrimo eiga
…………………………………………………………..
…………..10
2.2. Tyrimo rezultatai ir jų aptarimas
………………………………………..11
3. Išvados
…………………………………………………………..
…………………………..16
Panaudota literatūra
…………………………………………………………..
…………….17
1
Į V A D A S
Mokytojau,
Duok mokiniui sparnus,
kad jis galėtų jausti, kurti, džiaugtis ir stebėtis,
kad norėtų laime dalytis su kitais.Duok mokiniui sparnus,
kad jis galėtų skristi jam vienam aiškia kryptimi,
taip aukštai, kaip jis pats panorės.Duok mokiniui sparnus
ir pakilk šiam skrydžiui drauge.
Pajusk savo galimybes,
klausykis, stebėk, kurk gyvenimą
ir mokyk šito kitus.
( E. Kjargaard, R. Martinėnienė, 1999, P. 5 )
Vienas iš pagrindinių mokyklos tikslų – išugdyti kūrybingus
vaikus, kupinus gyvenimo drąsos ir džiaugsmo žmones, save
suvokiančius kaip pagrindinio vaidmens atlikėjus, ne tik savo, bet
ir visuomenės gyvenime.
Šiomis dienomis vaikų kūrybingumas labai aktuali tema
pedagogų, psichologų ir tėvų tarpe. Daug apie tai rašoma
pedagoginėje spaudoje, leidžiamos knygos.
Didelis dėmesys vaikų kūrybingumo ugdymui skiriamas jau
ikimokykliniame amžiuje. Vaikai žaisdami fantazuoja, išsigalvoja
nebūtas istorijas, naujus žaidimus, improvizuoja šokdami, grodami,
vaidindami. Jie kuria piešdami, karpydami, klijuodami. Visa jų veikla
– KŪRYBA!
Pirmokas įžengia į mokyklą iš pasakų, fantazijų, įv. vaizduočių
pasaulio. Kas dedasi toje mažytėje jo galvytėje ?!… Todėl ir
pirmoje klasėje mokytojai turėtų neužmiršti kūrybinių užduočių ne
tik dailės ir darbelių pamokose, bet ir per visas kitas pamokas.
Ypač kūrybingumui ugdyti parankios lietuvių kalbos pamokos.
Tačiau praktika rodo, kad mokytojai kūrybinių teksto užduočių,
ugdydami I-II klasių mokinius, privengia. Duokime pradinukui kurti,
neslopinkime vaiko sugebėjimo ir instinkto kūrybai, nes vėliau jos
visai gali nebelikti!
Pirmokas atėjęs į mokyklą kiekvieną dieną kažką nauja
išmoksta, sužino. “O kas gi yra ta kūryba?”, “Kam ji reikalinga?”
Manau, kad reikėtų apie tai kalbėti ir su pačiais mažiausiais
pradinukais. Kuo daugiau pasiūlyti kūrybinių užduočių, pastebėti
kuriančius, padėti tiems, kurie nemoka arba nedrįsta kurti.
Šiame darbe bandysiu išsiaiškinti kaip I-II klasių vaikai
suvokia kūrybą, kaip jie ją vertina ir kaip noriai kuria teksto
darbus.Kursinio darbo tyrimo objektas: I-II kl. mokinių samprotavimai
apie kūrybą.Nagrinėjant šį objektą bus bandoma atsakyti į klausimą: kaip
keičiasi I-II kl. mokinių supratimas apie kūrybą ir kiek tai turi
įtakos jų pačių kūrybiniams teksto darbams.
1. T E O R I N Ė D A L I S
1.1. K Ū R Y B I N G U M A S I R K Ū R Y B I N I A I
S U G E B Ė J I M A I
„Kūrybingumu vadinama asmenybės ypatybė, padedanti atrasti
naują. Tai sugebėjimas atrasti visiškai naujus išraiškos arba
problemos sprendimo būdus, visiškai naujų dalykų atskleidimas” ( B.
Edwards. Butkienė G. Kepalaitė A, 1996P. 183 ).
Tyrinėjant vaikus yra nustatyta, kad kiekvienas vaikas gali
tapti kūrybingas. Maži vaikai yra smalsūs ir kūrybingi. Jie
natūraliai žaisdami tyrinėja supančią aplinką, kuria piešdami,
dirbdami savo sugalvotus darbelius. Jiems ta
veikla maloni, nes ji
nėra įsprausta į teisingumo – neteisingumo rėmus. Vaikui augant
kūrybingumas yra dar labiau išskleidžiamas arba slopinamas.Intelekto tyrinėtojas J.P. Guilfordas ( Butkienė G. Kepalaitė A,
1996, P. 184 ) išskyrė keturis kūrybingumo veiksmus:• mąstymo lankstumą, sugebėjimą lengvai pertvarkyti turimą patirtį,
keisti savo požiūrį, lūkesčius ir nuostatas;
▪ sklandumą – kaip labai laisvą naujų idėjų kūrimą;
▪ originalumą, pagrįstą tolimomis asociacijomis;
▪ detalumą, bei išbaigtumą.Kūrybingi žmonės turi lakią, drąsią ir numatančią vaizduotę,
todėl jiems nesunku kelti naujas idėjas, mąstyti savarankiškai,
nestereotipiškai, greitai orientuotis probleminėje situacijoje,
lengvai rasti netipiškus sprendimus. Kūrybingumą daugiausia lemia
individualios asmens savybės ( vaizduotės lakumas, mąstymo greitumas,
tikslumas, lankstumas, išradingumas, konstruktyvumas, smalsumas,
motyvacinė įtampa, poreikis nuolat tobulinti savo veiklą ).
Kūrybingi vaikai ir suaugę žmonėms lengvai išreiškia save pačiomis
įvairiausiomis priemonėmis ( žodžiais, spalvomis, simboliais, garsais ).
2. K Ū R Y B A
Kūryba tai ptocesas, kurio metu sukuriamos naujos materialinės
ir dvasinės vertybės. Šiam procesui būtini motyvai, jame dalyvauja
saviraiškos poreikis, mąstymas, vaizduotė ir intuicija.
J. B. Watsonas ( Butkienė G. Kepalaitė A, 1996, P. 185 ) išskyrė du
kūrybos tipus – pirminį ir antrinį. Pirminio rezultatai – epochai
svarbūs atradimai. Jiems būtina įkvėpimas ir staigi pagava.
Psichologo nuomone, taip atsitinka tik išrinktiesiems.
Antrinis kūrybos procesas vyksta planingai spendžiant problemas.
Čia reikalingas mąstymas, vaizduotė, loginės pastangos. Sugebėjimus
tokiai kūrubai galima išugdyti.Visa kūryba yra skirstoma į mokslinę, meninę ir techninę.
Moksline kūryba nustatomi gamtos, visuomenės, ir paties žmogaus
raidos dėsniai ir perspektyvos. Menine kūryba sukuriami vaizdai
sukeliantys estetinių jausmų. Technine kūryba kuriami prietaisai
tobulinantys fizinę ir psichinę veiklą. Visom trims kūrybos rūšims
būdingas rezultatų naujumas ir originalumas.
Tyrimai rodo, kad nauja kuriama ne iš nieko o iš patyrimu
gautos medžiagos įvairiai ją pertvarkant ir panaudojant kūrybos
procese. Pati kūryba vyksta už sąmonės ribų. Sąmoninga veikla
vyksta pradinėje kūrybos stadijoje kaupiant medžiagą reikalingą
kokios nors problemos sprendimui.
Paprastai išskiriami keli kūrybos proceso periodai.
Kūrybos procesas prasideda vidiniu susijaudinimu. Po to eina
idėjos subrandinimo periodas. Sekantis periodas medžiagos rinkimas,
kuris reikalingas tiek mokslinėje, tiek meninėje kūryboje. Ketvirtas
periodas – kūrybos etapas. Jis gali būti labai įvairus. Pasak J. B.
Watsoną – pirminis ir antrinis. Atskiras kūrybos momentas yra
įvertinimas. Kūrinys vertiniamas ir koreguojamas kuriant kol gaunamas
kūrėją patenkinantis rezultatas.
1.3. K Ū R Y B I N G O S A S M E N Y B Ė S B R U O Ž A I
Kognityvistai mano, kad kūrybai būtinos gausios ir gilios tos
srities žinios. Tai turtina pasąmoninę patirtį ir didina pagalbinio
kūrybos produkto tikimybę. Tačiau, kad tarp bendrųjų protinių
sugebėjimų, intelekto ir kūrybingumo yra tiesioginis ryšys,
vienareikšmio atsakymo nėra.
Žmogaus kūrybingumas lababai susijęs su asmens motyvacijos
struktūra. Labai svarbi pačio kūrėjo vidinė motyvacija.Pagal tyrimų duomenis ( Butkienė G. Kepalaitė A, 1996, P. 188 ),
kūrybingesni asmenys:
▪ yra intelektiškai aktyvesni, išradingesni, platesnių
interesų;
▪ jiems būdingas „ laisvas idėjų žaismas”;
▪ jie geriau jaučiasi neaiškiomis, dviprasmiškomis
situacijomis, daugiau domisi idėjomis, simboliais,
pertvarkymais, mažiau – buities smulkmenomis;
▪ juos domina viskas, kas neįprasta;
▪ turi stiprų saviraiškos poreikį;
▪ jie labai darbštūs, bet nemėgsta pasikartojančių
užduočių, nelinkę laikytis taisyklių;
▪ jų gyvenime yra ryškių įkvėpimo periodų arba stprių
išgyvenimų, atsitraukimo momentų, daug estetinių jausmų.
Dažnai tėvams auginti tokius vaikus ir bendrauti su jais yra
sunku, tačiau išmintingi tėvai ir mokytojai privalo pastebėti vaikų
kūrybingumą ir stengtis jį lavintį.
1.4. K Ū R Y B I N G U M O T Y R I M O M E T O D I K O S
Psichologijoje kūrybingumui nustatyti yra įvairių metodikų:▪ G. A. Daviso ir S. Rimmo GIFFT klausimynas VI – IX, IX –
XII
mokiniams ( juo galima sužinoti apie vaiko
kūrybingumą išsiaiškinus kai kurias jų interesų ir
elgesio ypatybes );
▪ D. S. Holmeso 75 klausimų anketa „Kūrybinga asmenybė”
skirta kūrybingos asmenybės bruožams nustatyti;
▪ Šostromo 500 klausimų „Saviaktualizacijos testas”;
▪ E.P. Torrance kūrybinių mąstymo ir vaizduotės sugebėjimų
tyrimo metodika ( TTCT ), ( plačiai naudojama moksliniams
tyrimams );
▪ D. Grakauskienės kūrybingumo tyrimo metodikos ir būdai
aprašyti jos knygoje „Kur dingsta kodėlčiukai?” ir t.t.
1.5. K Ū R Y B I N G U M O U G D Y M S
Kūrybingumo galimybės slypi kiekviename žmoguje, tačiau, tuomet,
kyla klausimas, kodėl tik nedaugelis iš tikrųjų patiria kūrybos
džiaugsmą? Iš dažno suaugusiojo, netgi vaiko galima išgirsti: „Aš
nemoku!”, „Aš nesugebėsiu!”.
Kur dingsta augančio vaiko kūrybiškumas? Kas jį nuslopina,
užgožia? Dažniausia tai, patys nesuprasdami, padaro tėvai, broliai,
seserys, draugai ar mokytojai.
A. Maslow „Žmogaus poreikių piramidėje“ pažinimo, kūrybos ir
estetiniai poreikiai užima aukščiausią vietą. Taigi, galvojant apie
mokinių kūrybingumą reikia neužmiršti, kad jiems būtina jaustis
saugiai, reikia meilės, dėmesingumo, pagarbos ir pripažinimo, nes
būtent tai ir sukuria kūrėjus, o kartais net genijus.
E.P. Torrance „Kūrybiniai metodai dėstant” nurodomi šie
kūrybingumo mokymo veiksniai:
▪ sugebėjimas atskleisti anksčiau neatpažintas ir
nepanaudotas vaiko galimybes;
▪ pagarba vaiko norui savarankiškai dirbti;
▪ sugebėjimas nesikišti į vaiko kūrybinę veiklą;
▪ skatinti vaiką pasirinkti jį dominančią veiklą ir
tikslo įgyvendinimo būdus;
▪ individualios mokymo programos sudarymas atsižvelgiant į
vaiko ypatybes;
▪ sąlygos, būtinos konkrečioms kūrybinėms idėjoms
įgyvendinti;
▪ vaiko galimybės dalyvauti bendroje grupės kūrybinėje
veikloje;
▪ skatinimas įgyvendinti pačių mokinių sugalvotus
poreikius;
▪ mokinio bet kokio “spaudimo” vengimas, įtampos
pašalinimas;
▪ individualumo, kaip teigiamos vaiko ypatybės,
akcentavimas;
▪ entuziazmas;
▪ autoritetinga parama vaikams, išsakantiems kitokią
nuomonę ir patiriantiems dėl jos bendraamžių spaudimą;
▪ situacijų, kai silpnesnis mokinys bendradarbiautų su
gabesniais, sudarymas;
▪ džiaugimasis vaikų pomėgiais, interesais bei polinkiais;
▪ pakantumas ( bent jau tam tikrą laiką ) netvarkai
klasėje;
▪ sugebėjimas įtikinti mokinius, kad mokytojas yra mokinių
bendramintis, o ne priešas.
Kūrybingumą skatina aplinkos, gyvenimo reiškinių stebėjimas,
žaidimai, savarankiška kūryba mokantis, pavyzdžiui, nebaigtų
eilėraščių arba pasakų baigimas arba kūrimas, uždavinių sudarymas,
remiantis duota medžiaga, laisvi rašiniai, piešiniai ir t.t.
Pradžios mokykloje kūrybingumą stengaimasi ugdyti visoje
pamokinėje, nepamokinėje veikloje ir bet kurioje gyvenimo
situacijoje, bet didžiausios galimybės atsiveria per lietuvių kalbos
pamokas.
Jau pirmoje klasėje vaikas mokomas kurti pasaką. Šią veiklą
galima organizuoti labai įvairiai:
▪ kurti bendrą klasės pasaką ( vienas mokinys pradeda,
kiti tęsia );
▪ kurti pasaką, „užrašyti „ piešiniais;
▪ kurti klasės žaisliuko keliauninko istorijas;
▪ kurti pasaką pagal duotą pradžią;
▪ sukeisti pasakos veikėjų savybes;
▪ pakeisti pasakos nelaimingą pabaigą;
▪ pakeisti veiksmo vietą;
▪ klasės įvykius perkelti į gyvūnų gyvenimą ir t.t..
Be pasakų galima vaikams pasiūlyti kurti mįsles, minkles,
gamtos garsų pamėgdžiojimus, skaičiuotes, kurti reklamą ir t.t..
Antroje klasėje mokiniai jau bando kurti eilėraštį. Poezijos
kūrimas jiems atrodo kaip vienas sunkiausių dalykų. Tačiau to
nereikėtų išsigąsti. Kuriant eilėraščius, taip pat, galima „žaisti“
pakeičiant eilėraščio pabaigą, veiksmo vietą, veikėjus, sukuriant dar