TURINYS
Psl.
1. ĮVADAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
2. RYŠIO SU INTERNETU GALIMYBIŲ APŽVALGA . . . . . . . . . . . . . .
3. PRISIJUNGIMAS PRIE INTERNETO NAUDOJANT TV TINKLUS
3.1. Internetas per kabelinės ir kabelinės-eterinės TV sistemas . . . . . . .
3.1.1. Techninė įranga . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
3.1.1. Kabelinės TV tinklo su duomenų perdavimu struktūra . . . . . . . .
3.1.1. Kabelinės-eterinės TV tinklo su duomenų perdavimu struktūra . .
3.3. Internetas per palydovinės TV sistemas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
4. IŠVADOS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2
3
5
5
5
10
12
18
22
23
1. ĮVADAS
Didėjant informacijos mainų poreikiui, didėja poreikis ir tos informacijos gavimo galimybėms. Iki šiol daugumą informacijos gaudavome per spaudą (laikraščiai, žurnalai, dokumentai ir pan.), radiją bei televiziją. Šiais laikais beveik visą informaciją galima rasti Interneto puslapiuose. Akivaizdu, kad sparčiai didėja gaunamos informacijos kiekiai, o nuo to priklauso ir duomenų perdavimo greitis. Turima omenyje, kad kuo greičiau gauname informaciją tuo ji mums atrodo naudingesnė. Tačiau didėjant informacijos kiekiui, greitis sąlyginai mažėja.
Norint turėti priėjimą prie pasaulinio tinklo, kažkokiu būdu prie jo reikia prisijungti. Tai gali būti tiesioginis ryšys panaudojant kabelius, taip pat dabar paplitęs prisijungimas per telefono linijas. Tačiau telefono linijos neužtikrina labai gero ryšio su Internetu, žinoma, jei informacijos kiekiai nėra dideli, to visiškai pakanka. Tačiau visi norime, kad informacija kompiuterio ekrane, davus tam tikrą užklausą, atsirastų akimirksniu. Norint pasiekti labai didelius informacijos perdavimo greičius geriausia išeitis būtų naudoti optinius ryšio tinklus. Tačiau čia susiduriame su keletu problemų. Viena iš pačių pagrindinių problemų, tai labai didelė tokio tinklo įrengimo kaina. Taip pat tiesti kabelius dideliuose miestuose sudėtinga ir, kaip minėta, per brangu. Optinis tinklas gali būti gerai panaudojamas tik ryšiui su tolimais taškais. Todėl yra ieškoma ir kitų būdų kaip suteikti Interneto ryšį kiekvienam norinčiam. Tiesti naujas ryšių linijas taip pat yra sudėtinga, kadangi tokiu atveju reiktų pašalinti senąsias, o tai nėra taip paprasta. Dėl pastarosios priežasties yra galvojama, kaip efektyviau pritaikyti senąsias ryšio linijas prie dabartinių vartotojų poreikių, bei kaip tomis ryšio linijomis suteikti priėjimą prie Interneto. Turima omenyje, kad senosios ryšio sistemos tai ne tik telefoninės ar specialiai Internetui skirtos linijos, bet ir iki šiol tokiems poreikiams nepritaikytos linijos.
2. RYŠIO SU INTERNETU GALIMYBIŲ APŽVALGA
Kaip jau buvo minėta, siekiant kuo daugiau praplėsti galimybes susijungti su pasauliniu kompiuterių tinklu, Interneto paslaugų tiekėjai ieško įvairiausių būdų kaip tai padaryti. Paprasčiausia ryšio su Internetu bendroji struktūrinė schema parodyta 2.1 pav.
Pats internetas yra labai sudėtinga struktūra, kurios viena iš pagrindinių dalių galima būtų laikyti Interneto paslaugų tiekėją, kuris savo ruožtu susijungia su kitais Interneto tiekėjais. Tokiu būdu ir susidaro vienas bendras tinklas, kuriame Interneto tiekėjai išsidėstę visame pasaulyje. Kaip pavyzdį galima paminėti Lietuvos Mokslo ir Studijų kompiuterių tinklą – LITNET. “1995 metų spalio mėnesį LITNET Valdymo centre (Kauno technologijos universitetas, skaičiavimo centras) įrengtas tarptautinis duomenų perdavimo kanalas Kaunas – Stokholmas naudojant “Swedish Space Corporation” ryšį per palydovą TeleX. LITNET apima penkis didžiuosius Lietuvos miestus: Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius ir Panevėžį. LITNET paslaugomis naudojasi visos aukštosios mokyklos, visi mokslo tyrimo institutai, didžiosios bibliotekos, dalis koledžų, aukštesniųjų mokyklų ir medicinos įstaigų, gimnazijos, vidurinės mokyklos, mokslo centrai.” [1]. Taigi matom, kad šis tinklas apima didžiausius Lietuvos miestus, o jo centras yra Kaunas. Kiekviename mieste yra keletas mokslo įstaigų ar organizacijų naudojančių šį tinklą, tokiu būdu vėl tinklas šakojasi. Galiausiai galima pasakyti tai, kad tinklo struktūra yra “žvaigždės” tipo, ir pavyzdžiui nutrūkus ryšiui su pagrindiniu LITNET mazgu Kaune visi vartotojai kurie naudojasi šio tinklo paslaugomis prarastų galimybę naudotis pasauliniu tinklu. LITNET išėjimui į pasaulinius tinklus turi ne vienintelį palydovinį, o taip pat naudoja ir kitas linijas (pavyzdžiui “Telekomo” linijas). Tokiu būdu praradus ryšį su vienu užsienio Interneto tiekėjų, Internetas gali būti pasiekiamas per kitus. Plačiau reikia pakalbėti apie paprastų vartotojų galimybes prisijungti prie Interneto paslaugų tiekėjų.
Paprasčiausia prisijungimo prie Interneto galimybė – per telefono liniją panaudojant vartiklius (modemus). Dideliuose miestuose specialiai įrengiami kompiuteriniai tinklai, tai apsimoka, nes yra didelis gyventojų tankis. Kiek sudėtingiau su tokio tinklo įrengimu atokiau nuo didmiesčių
esantiems vartotojams, ypatingai, kai tokių vartotojų skaičius mažas. Tada paprasčiausiai neapsimoka tiesti kabelius į tas vietoves. Tokiais atvejais galima naudoti radijo prieigas. Taip pat šiuolaikinė įranga prisijungimui prie interneto leidžia panaudoti ir televizijos (TV) tinklus. Pirmiausiai tai kabelinė TV, kadangi ji turi ryšį su kiekvienu iš savo abonentų per kabelius. Tačiau čia yra ir trūkumų, nes kabelinė TV diegiama dažniausiai tik tankiai apgyvendintuose miestuose ar mikrorajonuose. Kita perspektyva Internetui perduoti, naudoti kabelinės-eterinės TV sistemas tokias kaip MMDS (Multipoint Multichannel Distribution Service – daugiataškio daugiakanalio skirstymo paslauga), LMDS (Local Multipoint Distribution Service – vietinė daugiataškė skirstymo paslauga). Abi sistemos naudoja superaukštus dažnius. Šios sistemos suteikia galimybę kartu su televizijos programomis naudotis ir internetu netiesiant jokių kabelių. Pavyzdžiui, naudojant MMDS, jos paslaugomis galėtų naudotis vartotojai nutolę nuo siuntimo antenos iki 50 km. Tačiau dažnai to nepakanka, nes kalnuotose ir miškingose vietovėse mikrobangų signalai negali sklisti užlinkdami, dėl ko atsiras “šešėlinės” zonos kur ryšys bus neįmanomas. Ir pagaliau dar viena televizijos sistema kuri gali būti panaudota Interneto ryšiui praplėsti – tai palydovinė TV. Ši sistema turi viena didžiausių privalumų, tai, kad ji gali būti prieinama bet kurioje pasaulio vietoje. Tokiu atveju turi būti atitinkamas palydovų tinklas aprėpiantis visą Žemės rutulį. Pastaruoju metu palydovai naudojami televizijos programų retransliavimui apima tik tam tikrą Žemės rutulio sitį (dažniausiai keletą šalių). Tolimesniuose skyriuose aptarsime Interneto perdavimą per kiekvieną iš šių TV sistemų.
3. PRISIJUNGIMAS PRIE INTERNETO NAUDOJANT TV TINKLUS
Kaip jau buvo minėta, Interneto paslaugos gali būti teikiamos ir per įvairias TV sistemas. Šiame skyriuje plačiau aptarsime atskirų TV sistemų panaudojimo galimybes ir technines priemones Interneto paslaugų tiekimui.
3.1. Internetas per kabelinės ir kabelinės-eterinės TV sistemas
Šiame skyrelyje panagrinėsime kokia yra reikalinga tinklo įranga norint per kabelinės ar kabelinės-eterinės TV tinklus teikti interneto paslaugas. Taip pat sudarysime, panaudojant aptartą techninę įrangą, tinklo struktūrines schemas įvairiems atvejams, bei trumpai apžvelgsime kiekvienos iš tų schemų privalumus ir trūkumus.
3.1.1. Techninė įranga
Kaip jau buvo minėta, kabelinės TV tinklas pilnai gali būti panaudotas prisijungimui prie Interneto. Žinoma tam reikia specialios techninės įrangos tiek paslaugos tiekėjui, šiuo atveju kabelinės TV centro, tiek ir abonentui. Aptarsime amerikiečių firmos HUGHES ELECTRONICS gaminančios kabelinės TV sistemas CableServe techninę įrangą. Tai programinių ir aparatinių priemonių sistema leidžianti kabelinės, ar kabelinės-eterinės (MMDS) TV abonentams naudotis greitaeigiu Internetu, duomenų perdavimu bei telefoniniais pokalbiais. Tai taip pat suteikia galimybes sudaryti ir interaktyviąją televiziją.
CableServe duomenų perdavimo kabelinės TV tinklais sistema CS2500 veikia pagal DVB/DAVIC standartą. Šis standartas aprašo dvipusį duomenų perdavimą kabelinės TV tinklais. Paprasčiau tariant, DVB/DAVIC standartas naudoja labiausiai paplitusį paketinio duomenų perdavimo standartą TCP/IP (Transport Control Protocol/Internet Protocol) duomenų perdavimui ir DVB-C standartą, skaitmeniniam TV programų perdavimui.
CS2500 sistema panaudodama TCP/IP standartą leidžia sudaryti ryšį tarp abonentų kompiuterių ir centrinio kompiuterio (serverio) ir/arba tarp abonentų kompiuterių. Ši sistema fiziniam kompiuterių ryšiui panaudoja benraašius, hibridinius ar bevielius kabelinės TV tinklus. Paslaugas kurias gali teikti kabelinės TV tiekėjas įdiegęs šią sistemą, pateiksime 3.1 lentelėje. Pastebėtina, kad kai kurioms paslaugoms reikalinga papildoma programinė įranga.
3.1 lentelė. CS2500 sistemoje galimų paslaugų sąrašas
Paslauga Aprašymas Papildoma programinė įranga
Naudojimasis Internetu Galimybė naudotis pasauliniu tinklu (WWW puslapiai, elektroninis paštas ir kt.) –
Ryšys IP – IP Ryšys tarp dviejų vartotojų kompiuterių –
Vietinės IP paslaugos Suadymas elektroninių parduotuvių, banko paslaugų, pagalbinės sistemos –
Kitų duomenų perdavimo protokolų palaikymas Kitų protokolų neatitinkančių IP protokolo palaikymas, pavyzdžiui apjungimas dviejų banko filialų, kai naudojamas labiau apsaugotas protokolas. +
Multimedija Galimybė keistis vaizdo ir garso duomenimis, naudojant atitinkamą programinę įrangą +
Abonentinių WWW serverių kūrimas Bet kuris tinklo vartotojas turintis pastovų IP adresą gali sukurti WWW puslapį ir jį patalpinti į centrinį kompiuterį arba savo kompiuterį –