Išvestiniai vertybiniai popieriai valiutų rinkoje
5 (100%) 1 vote

Išvestiniai vertybiniai popieriai valiutų rinkoje

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

VADYBOS KATEDRA

Darbą atliko AD 2/3 grupės studentai:

Ingrida Grigonytė, Mindaugas Budvytis,

Gediminas Daukšas, Svajūnas Jasėnas

FORVARDAI, FJUČERIAI, OPCIONAI IR SVOPAI

VALIUTINĖJE RINKOJE

Darbą tikrino: asist.. D. Rudytė

Šiauliai, 2006

Turinys

Įvadas 3

1. Fjučeriai (ateities sandoriai) 4

1.1. Fjučerių istorija 5

1.2. Fjučerių (ateities sandorių) sudarymas ir rūšys 6

1.3. Prekyba fjučeriais 7

1.4. Fjučerių (ateities sandorių) kaina 8

2. Forvardai (išankstinio valiutos keitimo sandoriai) 9

2.1. Forvardų (išankstinių sandorių) rūšys 13

2.2. Forvardų (išankstinių sandorių) rizika 16

3. Opcionai (pasirinkimo sandoriai) 17

3.1. Opcionų tipai 20

3.2. Opciono išpirkimas 22

3.3. Egzotiniai opcionai 24

4. Svopai (Apsikeitimo sandoriai) 28

4.1. Bendras palūkanų normos apsikeitimo sandoris 32

4.2. Palūkanų normos augimo apribojimai ir palūkanų normos smukimo apribojimai 33

4.3. „Apykaklės“ palūkanų normos 34

4.4. Valiutų rinkos apsikeitimo sandoriai 34

IŠVADOS 36

Literatūra 37

Įvadas

„Išvestiniai instrumentai šiuo metu yra modernių finansų rinkų paskutinis mados žodis.“ Išvystytų, brandžių vertybinių popie¬rių rinkų patirtis liudija, kad išvestiniai vertybiniai popieriai labai pagyvina visą vertybinių popierių rinką, suteikia jai daugiau mobilumo, įvairumo, lankstumo. Sandoriai su išvestiniais vertybiniais po¬pieriais suteikia daugiau galimybių ma¬nevruoti nei sandoriai su tikraisiais verty¬biniais popieriais, suteikia galimybę smar¬kiai sumažinti investuotojo riziką ir padi¬dinti rinkos likvidumą.

Išvestiniai vertybiniai popieriai skirstomi į fjučerius, forvardus, opcionus ir svopus. Šių IVP (išvestiniai vertybiniai popieriai) svarbą įmonių veikloje, jų praktinio taikymo pliusus ir minusus ketiname aptarti mūsų darbe.

Darbo tikslas: aptarti ir išanalizuoti išvestinius vertybinius popierius.

Darbo uždaviniai:

1. Analizuoti fjučerių taikymą valiutų rinkoje;

2. Nustatyti forvardų paskirtį prekybiniuose sandoriuose;

3. Pateikti opcionų klasifikaciją ir jų panaudojimą;

4. Konstatuoti svopų svarbą finansų rinkoje.

Kadangi išvestinių vertybinių popierių kainos priklauso nuo kitų vertybinių popierių kainų, jie gali būti naudojami kaip veiksminga priemonė rizikai mažinti arba spekuliacijoms.

1. Fjučeriai (ateities sandoriai)

Štai kaip ateities sandorius apibūdina skirtingi autoriai:

„Ateities – fjučerių sandoriai reiškia įsipareigojimą ir teisę nustatytu laiku ateityje už nustatytą kainą pirkti arba parduoti tam tikrą prekę arba instrumentą.“

„Tai sandoriai, kuriuose numatoma pirkti ar parduoti tam tikrą valiutos sumą sutartą datą ateityje, iš anksto nustačius terminus ir sąlygas. Jie panašūs į išankstinius sandorius. Skirtumas yra toks, kad būsimieji sandoriai – tai tipiškos sutartys, kuriomis prekiaujama biržose.“

„Būsimasis (ateities) sandoris – tai išankstinis dviejų sandorio šalių įsipareigojimas po apibrėžto laiko biržoje nupirkti iš kitos sandorio šalies (arba parduoti jai) sutartą bazinio finansinio aktyvo ar fizinių prekių kiekį sandorio sudarymo metu fiksuota kaina, atsiskaitant ateityje.“

Taigi apibendrinant galima sakyti, jog ateities sandoris (fjučeris), tai susitarimas tarp dviejų šalių įvykdyti pirkimo pardavimo sandorį po apibrėžto laiko, parduodant/perkant aptartų prekių nustatytą kiekį, sandorio sudarymo metu nustatyta kaina. Paprastai ši kaina būna labai artima to laiko bazinės prekės rinkos kainai.

Sudarant tokį sandorį sukuriama apsauga, kad esant pinigų nuvertėjimui ar kitoms ekonominėms problemoms šalys neprarastų daug pinigų. Savaime aišku, kad ekonominė situacija nuolatos keičiasi ir prekės, kurią susitarta pirkti/parduoti kaina šiek tiek pasikeičia, todėl viena iš šalių laimi, kita pralaimi. Pavyzdžiui, jeigu prekės rinkos kaina ateityje krinta tai laimi ta šalis, kuri prekę parduoda, jei kyla tuomet laimi ta, kuri perka (preke gali būti tiek finansiniai instrumentai, tiek fizinės prekės).

Ateities sandorių rinką organizuoja birža, kuri iš abiejų šalių reikalauja garantinių užstatų. Tai yra tam tikras procentas nuo bendros sandorio sumos, kuris tuo didesnis, kuo nestabilesnė prekės rinkos kaina. Pačiais ateities sandoriais taip pat gali būti prekiaujama, nes jie yra vertybiniai popieriai.

G. Kancerevyčius taip pat pabrėžia, jog ateities sandorių kaina nėra kaina, už kurią įsigyjamas ateities sandoris. Tai yra kaina, kuri yra sutarta ateičiai (ateities kaina), sandorio įvykdymui ateityje nustatytu laiku. Sulig kiekvienu sandoriu priklausomai rinkos dalyvių lūkesčių ateities kaina keičiasi – tai įvardijama kaip ateities sandorių kainų pokyčiai.

Fjučerių galiojimo terminas yra nustatytas ir ribotas. M. Jusienė teigia, jog visi ateities sandoriai naudojami kainos svyravimų rizikai mažinti arba spekuliacijoms.

1.1. Fjučerių istorija

“Ateities sandoriai yra pakankamai nauji finansiniai instrumentai. Tradiciškai ateities sandoriai buvo naudojami prekiauti tokiomis prekėmis kaip pupelės, auksas, grūdai. Šiais sandoriais buvo pradėta prekiauti JAV. Tada miltų parduotuvėje South Water Street susirinkę 88 pirkliai nutarė
įsteigti Čikagos prekybos rūmus. 1848 metais Čikagoje ėmė veikti grūdų ateities sandorių birža. Tokio tipo prekyba reikalavo gausybės specializuotų žinių, todėl dabar jau taikoma ne taip dažnai. Šiuo metu geriausiai išvystytos ateities sandorių rinkos yra JAV, nes iki devintojo dešimtmečio pradžios tai buvo beveik JAV monopolija.” G. Kancerevyčius teigia, jog nuo monopolijos laikų iki dabar JAV biržos prarado rinkos dalį ir šiuo metu JAV ateities sandorių biržos užima tik apie 45% pasaulinės ateities sandorių prekybos. 1995 metais JAV biržose buvo sudaryta 395 milijonai ateities sandorių.

Seniausia ateities sandorių grupė yra žaliavinių arba biržinių prekių sandoriai. “Žaliavinė prekė, tai prekė, kuri naudojama pramonėje arba prekyboje ir kuri gali būti transportuojama.” Prekių ateities sandorius G. Kancerevyčius skirsto į tris grupes: žemės ūkio, metalų ir energetinių išteklių.

Žemės ūkio ateities sandoriai:

• Gyvuliai

• Grūdai

• Aliejiniai augalai

• Pluoštai

Metalų ateities sandoriai:

• Baziniai (varies, geležis)

• Strateginiai (titanas, cinkas)

• Brangieji (sidabras, auksas, platina)

Energetinių išteklių sandoriai:

• Žalia nafta

• Naftos produktai

• Dujos

1.2. Fjučerių (ateities sandorių) sudarymas ir rūšys

Ateities sandorių vykdymas yra privalomas. Sandoriui sudaryti būtinos dvi sandorio šalys -pirkėjas ir pardavėjas. Įvairioje literatūroje teigiama, jog šiais sandoriais prekiaujama biržoje, dėl ko iš sandorio šalių reikalaujamas užstatas garantinėje sąskaitoje. Garantines sąskaitas valdo ateities sandorių biržos kliringo namai. Norint pirkti arba parduoti ateities sandorius, reikia kreiptis į brokerį, kuris gautą užsakymą perduoda biržos prekybos salėje esančiam prekiautojui. Sandorį sudarius, jį apdoroja kliringo institucija. Čia galutiniai pirkėjai ir pardavėjai nebendrauja tiesiogiai. Daugiau apie prekybą fjučeriais kalbėsime sekančiame skyrelyje.

Fjučeriai yra standartizuoti susitarimai, kurių ateičiai fiksuojamos produkto/instrumento kainos nuolat kinta. Kaip ir tikrame kontrakte, kiekis ir kainos yra suderinamos iš anksto ir kontrakto galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos. Paprastai kontraktas nurodo prekės kiekį ir kokybę, kontrakto terminą, bei sandorio įvykdymo sąlygas, pvz. pristatymą, o taip pat minimalų kainos pokytį ir kainos pokyčio per dieną limitą. Pavyzdžiui, kviečių sandoris nurodo kviečių kiekį (kilogramais/tonomis), kviečių rūšį, terminą, t.y. mėnesį, kai sandoris baigiasi, taip pat sandėlį, kuriame turi būti pateikta nurodytas keikis kviečių. Kiekviena birža nustato savas skirtingų tipų ateities sandorių kainų pokyčių ribas. Finansiniams fjučeriams paprastai nustatomas mažiausias kainos pokytis.

Pagrindinė fjučerių rinkų egzistavimo priežastis yra apsisaugojimas nuo netikėtumų ateityje (rizikos). „Finansiniai fjučeriai būna:

1) palūkanų normos fjučeriai;

2) akcijų indeksų (ir vienos akcijos) fjučeriai;

3) valiutos fjučeriai.

Ketvirta grupė, nebe finansiniai fjučeriai, yra fizinių prekių arba žaliavinių prekių fjučeriai (angį. commodity futures).” Literatūroje teigiama, jog iš viso yra apie 50 rūšių ateities kontraktų, bet vos ne kiekvieną mėnesį atsiranda nauji kontraktai. Kiekvienai prekei yra keletas skirtingų charakteristikų, ir atitinkamai ir ateities kontraktų. Taip pat skiriasi kontrakto galiojimo mėnesiai. Aktyviai prekiaujamiems, pavyzdžiui, sojos rupinių sandoriams, gali būti ir aštuoni galiojimo pabaigos mėnesiai per metus, o jei neaktyviai – vienas, du mėnesiai metuose. Taip pat G. Kancerevyčius teigia, jog didžiausią dalį vis tiktai sudaro finansiniai fjučeriai, o ne prekiniai.

G. Kancerevyčius lygindamas ateities sandorius su akcijomis ir obligacijomis išskiria tokius skirtumus:

• ateities sandorių rinkos skirtos palengvinti rizikos perkėlimą. Kapitalo rinkos skirtos kapitalo formavimo palengvinimui.

• ateities sandorių rinkose kiekvienam pirkėjui yra pardavėjas, kiekvieno ateities sandorio terminas yra ribotas. Akcijų termino praktiškai nėra.

• akcijų pasiūla teoriškai yra ribota, o ateities sandorių gali būti sudarytas neribotas skaičius.

1.3. Prekyba fjučeriais

Būsimaisiais sandoriais prekiaujama organizuotai vadinamosiose bū¬simųjų sandorių rinkose, arba būsimųjų sandorių biržose.

“Visi sandoriai yra kasdienių atsiskaitymų objektas. Būsimaisiais sandoriais prekiaujama kasdien iki formalios sandorio pabaigos (pirkimo-pardavimo datos), kintant jų kainai priklausomai nuo rinkos sąlygų.”

Būsimųjų sandorių rinkoje, arba būsimųjų sandorių biržoje, prekiaujama sandoriais, pagal kuriuos bus atsiskaitoma ateityje. Kaip minėta, tai gali būti užsienio valiutos, prekių ar finansinių priemonių standartizuoti būsimieji sandoriai. Kadangi Lietuvoje prekyba šiais sandoriais nėra išvystyta, kalbėsime prie prekybą užsienyje, t.y. JAV.

Ateities sandorių biržos yra nepelno, savanoriškos organizacijos. G. Dubauskas teigia, jog būsimajame sandoryje kliento partneris yra kliringo įstai¬gos (tam tikra atsiskaitymo sistema). Bankas veikia kaip tarpininkas, o kli¬ringo įstaigos atsako už apskaitą ir priežiūrą. Svarbiausios būsimųjų sando¬rių ir būsimojo pasirinkimo biržos yra: CME (Chicago
Exchan-ge), PBOT (Philadelphia Board ofTrade), SIMEX (Singapore Intenational Monetary Exchange).

Ateities sandoriais prekiaujama tik jose. Narystė biržoje kainuoja, ir jomis prekiaujama, kaip bet kuria kita preke. Pagal JAV įstatymus, prekyba ateities sandoriais gali vykti tik sesijos metu, ir tik tam tikrose vietose biržos salėje, prekybos postuose. Kiekvieno tipo ateities sandoris turi savo prekybos postą.

Norėdamas pirkti ar parduoti ateities sandorį, klientas skambina brokeriui, kuris užfiksuoja pavedimo laiką ir parengia pavedimą bei pateikia jį į biržos prekybos salės postą. Klerkas gautą pavedimą performuoja biržos pavedimą ir pateikia prekybos salės brokeriui, kad jis jį atliktų.

Dažniausiai stambius pavedimus klientai pateikia tiesiogiai biržos brokerio postui. Prekybos salės prekiautojas stovi tam tikroje vietoje biržos prekybos salėje ir skelbia garsiai apie gautą pavedimą kitiems prekiautojams, kurie atsako siūlydami kainą, dažnai ne tik balsu, bet ir rankų signalais. Sutarus dėl sandorio, abu prekiautojai pasižymi apie sandorį ir jo detales, o dienos pabaigoje kliringo institucija surenka informaciją apie sandorius ir užtikrina, kad pagal sandorius būtų atsikaityta be klaidų.

Kaip jau minėta ateities sandorių sudarymo metu reikalaujama pateikti garantinį indėlį, kurį skiria sandorininkas užtikrinti kontrakto įvykdymui. Siekiama užtikrinti, kad sandorio įsipareigojimai būtų vykdomi. Tai nėra išankstinis apmokėjimas, o tik garantas. Tai atsirado po praktikos, kuri parodė, kad priartėjus sandorio įvykdymo terminui, kai kurie jo dalyviai tiesiog dingdavo. Todėl biržos įvedė garantinio užstato sistemą, ir ėmė reikalauti, kad prekiautojai kiekvienos sesijos pabaigoje pripažintų turimą pelną ar nuostolius iš turimų sandorių pagal rinkos kainą bei juos užfiksuotų.

E. Buškevičiūtė teigia, jog fjučerinės rinkos dalyviai, kurie mano, kad valiutos kursas padi¬dės, siekia pirkti daugiau fjučerinių valiutos sandorių, žaisdami kainos didėjimo pozicijose, nes sutarties vertė išaugs padidėjus valiutos kursui. Kai laukia valiutos kurso sumažėjimo, jie stengiasi parduoti savo sando¬rius ir tuo atveju žaidžia kainų mažėjimo pozicijose.

Pasak G. Dubausko, kiekvienos prekybos dienos pabaigoje kliringo įstaigos keičia sutarties kainą atsižvelgdamos į kurso pokyčius per dieną. Jei sutarties kaina kyla, pelno dy¬džiu yra kredituojama sutarties savininko sąskaita. Ir atvirkščiai, jei šioje są¬skaitoje lėšų sumažėja žemiau nustatyto lygio, kliringo įstaigos reikalauja iš kliento atkurti tą lygį. Jei šis reikalavimas nėra patenkinamas, kliento pozicija nedelsiant likviduojama. Tokia sistema vadinama „be skolos“.

Tarkime, kad in¬vestuotojas praranda pasitikėjimą, jog jam pavyks biržoje išlošti, ir nori anuliuoti sandorius. Tai jis gali padaryti pirkdamas arba parduodamas fjučerinius sandorius. Valiutos birža dienos pabaigoje iššaukia bei paly¬gina žaidėjo sąskaitas valiutos žemėjimo ir jos didėjimo pozicijose, o po to anuliuoja abiejų rūšių sandorius. Taip anuliuojama dauguma fjučeri¬nių sandorių. Kliringo operacijos yra padaromos per naktį ir paverčia gry¬nais pinigais fjučerinių sandorių savininkų pelną ir nuostolius.

1.4. Fjučerių (ateities sandorių) kaina

G. Kancerevyčius teigia, jog pirmiausia reikia skirti produkto ar instrumento dabartinę, neatidėliotiną rinką, kai prekė yra pristatoma nedelsiant, ir ateities rinką, kai kaina sutariama pristatymui ateityje. Pavyzdžiui, kai perkamas butelis vyno parduotuvėje tai operacija vyksta nedelsiamo pristatymo rinkoje, o kai su pardavėju susitariama, kad tas butelis bus atgabentas už mėnesio ir tuo pačiu suderama kaina, tai jau ateities rinka. Kai kalbama apie ateities kontrakto pirkimą, apie ateities sandorio sudarymą ir ateities sandorio kainą, kuri keičiasi, tai reikia atminti – sandorio sudarymo momentu niekas (be garantinio užstato) nemokama. Ir keičiasi ne paties sandorio, kaip instrumento kaina, bet kaina, kuri ateities sandoriu nustatoma ateičiai (t.y. ateityje įvykdomo sandorio kaina, kuri gali skirtis nuo ateityje būsiančios neatidėliotinos rinkos kainos).

Ateities sandorių kaina viešoje spaudoje (pavyzdžiui, The Wallstreet Journal) skelbiama standartiniu formatu. Sąraše nurodoma kokiai prekei ar instrumentui yra fjučeris, birža kurioje juo prekiaujama, prekės kiekis, kaina – aukščiausia, žemiausia ir vakarykštė apmokėjimo kaina, pokytis, visų laikų aukščiausia ir žemiausia aukščiausia ir žemiausia kaina, ir sudarytų sandorių skaičius rinkoje. Tokia informacija skelbiama kiekvienam pateikimo mėnesiui.

2. Forvardai (išankstinio valiutos keitimo sandoriai)

Be kasinių sandorių valiutų rinkoje plačiai paplitę išankstiniai sandoriai. Šalys, sudariusios tokius sandorius, valiutą viena kitai pateikia po sandoryje numatyto termino. Valiutos kursas taip pat nustatomas sudarant sandorį. Teoriškai valiutos ateities kursas gali būti identiškas spot kursui. Tačiau praktikoje visada ateities kursas yra arba aukštesnis (premija), arba žemesnis (nuolaida) nei spot kursas. Tokie sandoriai sudaromi norint apdrausti portfelines arba tiesiogines užsienio investicijas ir gauti arbitražinį pelną. Pavyzdžiui, jeigu po trijų mėnesių reikės sumokėti 100.000 eurų, įmonė kreipiasi į banką ir sudaro eurų pirkimo už JAV
dolerius sandorį, pagal kurį atsiskaitoma po trijų mėnesių. Nepriklausomai nuo to, koks bus valiutos keitimo kursas po trijų mėnesių, bankas gaus JAV dolerius, o įmonė – eurus tuo kursu, kuriuo buvo sudarytas sandoris.

„Taigi, išankstiniai valiutų sandoriai arba valiutų forvardo sandoriai – valiutos keitimo sandoriai, pagal kurį šalys susitaria pirkti-parduoti nurodytas valiutų sumas ateityje pagal sandorio sudarymo dieną susitartą kursą. Techniškai laikoma, kad išankstinis sandoris yra tas sandoris, kurio valiutavimo data yra vėliau, negu neatidėliotino sandorio valiutavimo diena. Kitaip sakant, išankstiniu sandoriu galima laikyti tokį sandorį, kurio valiutavimas yra T+3 ir vėliau.“

Paprastai išankstinius sandorius sudaro galutiniai vartotojai, pavyzdžiui, firmos, o bankai tarp savęs dažniausiai sudaro apsikeitimo sandorius.

Išankstiniai sandoriai sudaromi užbiržinėje rinkoje, tarp privačių partnerių, kurių bent vienas dažniausiai yra komercinis bankas arba brokerinė firma. Pagrindinis išankstinio sandorio privalumas, kad jis gali būti toks, kaip susitaria sandorio šalys, priklausomai nuo jų poreikio. Išankstiniams sandoriams nereikia užstato garantijai. Sandorio šalys pasitiki viena kita, kad ji sugebės įvykdyti savo įsipareigojimus suėjus terminui. Dėl to išankstiniai sandoriai turi kredito ir įsipareigojimų nevykdymo riziką. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl komerciniai bankai yra aktyvūs šioje rinkoje – nes jie turi galimybes įvertinti ir prisiimti šią riziką (turi finansinį pajėgumą). Lietuvoje, įmonei norint sudaryti išankstinį sandorį, reikia gauti išankstinio sandorio limitą, kurio ribose bus galima sudaryti sandorius. Savo ruožtu, Lietuvos bankai gauna išankstinio sandorio arba pinigų rinkos limitus iš kitų šalies ir užsienio bankų, bei suteikia jiems savo limitus.

Vienas iš išankstinio sandorio trūkumų yra nelikvidumas, kitaip tariant, gali būti brangu arba sudėtinga išeiti iš sandorio prieš laiką. Nelikvidumas yra antroji veidrodžio pusė sandorio lankstumui. Kitaip sakant, kuo labiau nestandartinis, specifinius poreikius atitinkantis sandoris yra sudarytas, tuo didesnis jo nelikvidumas, nes sunkiau rasti trečią pusę su tais pačiais poreikiais.

Pirkėjas kotiruotojas (MM) pardavėjas

1 pav. prekybos išankstiniais sandoriais principas

* Šaltinis: Gitanas Kancerevičius „Finansai ir investicijos“ [p. 498]

Išankstinių atsiskaitymų kontraktus sudaro dvi šalys, susitariančios dėl aktyvo charakteristikų, dydžio ir kainos, bet atidedančios faktiškus mainus iki tiksliai apibrėžtos būsimos datos. Išankstinių atsiskaitymų kontraktai sudaromi nebūtinai standartizuotiems aktyvams, abi sandorio šalys gali susitarti dėl aktyvo kokybės ir kainos. Kadangi bazinis aktyvas nėra standartizuotas, prekyba vyksta sudarant tiesioginius sandorius.

„Forvardai gali būti naudojami siekiant daugelio tikslų. Visų pirma, vykdant tokias operacijas galima padengti arba apsidrausti nuo valiutos kurso pasikeitimo rizikos, nepriklausomai nuo to, ar būtų ji komercinės (prekyba), ar finansinės prigimties. Kad būtų išvengta nesusipratimų, turint galvoje terminuotus sandorius, dileriai naudoja terminą out/off sandoriai, kai kalbama apie vienetinį terminuotą sandorį, kuris nėra apsikeitimo (swap) sandorio dalis. Outright operacijos gali būti vien tik apsidraudimas, tačiau jos gali būti vien spekuliacinio pobūdžio, jei neturi komercinio ar finansinio pagrindo.“

Kadangi tiksliai nuspėti, ar kursas kils, ar smuks, neįmanoma, tai įmonei visada naudingiau apsisaugoti nuo galimo kurso smukimo ir nuostolių, negu tikėtis kurso kilimo ir išlošimo dėl to. Gamintojai turi gaminti prekes, o ne spekuliuoti valiuta. Lietuvos bankai jau keletą metų siūlo išankstinius sandorius, tačiau jie kol kas nėra labai populiarūs. „Priežastis galima būtų nurodyti tokias:

– įmonėse nėra pakankamai kvalifikuotų finansų specialistų. Paprastai nėra skiriama finansinės apskaitos ir valdymo apskaitos, arba finansų valdymo funkcijos. Buhalterio pareiga fiksuoti faktus, o ne planuoti finansus ir ieškoti galimybių išvengti valiutų kursų įtakos;

– įmonės bando spekuliuoti valiuta. Labai daug Lietuvos eksportuotojų į Europos Sąjungos šalis nukentėjo dėl smunkančio euro. Tačiau siūlant sudaryti išankstinius sandorius ir apsisaugoti nuo kurso smukimo tipiškas atsakymas būdavo: „O jeigu euras pradės kilti?. Dar vieną dalį įmonių atbaidė faktas, kad išankstinis sandoris neleidžia pasinaudoti kurso pagerėjimu. Šis trūkumas jiems pasirodė esąs svarbesnis, negu galimybė apsisaugoti nuo nuostolio;

– apskritai žemas supratimo lygis ir informacijos stoka. Pavyzdžiui, daugelis įmonių mano, kad apsidraudimas kainuoja, nors tai ne visiškai tiesa.“

Kurso fiksavimas leidžia geriau valdyti firmos finansus ir apriboti grynųjų pinigų, kurie nieko neuždirba, perteklių. Kadangi sandoris sudarytas ateičiai, tai tiksliai žinoma, koks pinigų srautas bus tuo metu. Nereikia spėlioti, kiek pinigų reikės užsienio valiutai nusipirkti. Ta kaina jau užfiksuota. Pinigų srautas žinomas, ir nereikia palikti laisvų lėšų neprognozuojamam poreikiui.

„Išankstiniai sandoriai gali būti naudojami:

 eksportuotojų

Tarkime, įmonė gamina produkciją Lietuvoje ir eksportuoja ją į kurią nors užsienio
šalį. Tokiu atveju už eksportuotą produkciją gaunamos pajamos užsienio valiuta. Užsienio valiutos kursas lito atžvilgiu kinta. Jei kursas lito atžvilgiu smunka, tai už tą pačią užsienio valiutos sumą įmonė gaus mažiau litų. Jeigu užsienio valiutos kursas kyla, tai už tą pačią sumą įmonė gaus daugiau litų. Kitaip tariant, užsienio valiutos kurso smukimas mažins pajamas litais, o kurso kilimas didins pajamas litais. Dėl valiutos kursų svyravimų pajamos litais tampa nenu¬spėjamos, o planavimas pasunkėja. Panaikinti neapibrėž¬tumą galima naudojant išankstinius ar pasirinkimo sandorius. Tarkime, įmonės verslo partneriai už prekes atsiskaito po 3 mėnesių. Įmonė tiksliai žino, kokią sumą gaus užsienio valiuta, bet nežino, kokia bus jos vertė litais. Todėl įmonė kreipiasi į banką, norėdama sužinoti 3 mėnesių išankstinio ar pasirinkimo sandorio (kuriuo būtų parduodama užsienio valiuta už litus) valiutos keitimo kursus ir kitas sąlygas. Jeigu sąlygos įmonę tenkina, ji sudaro išvestini valiutos keitimo sandorį, parduodama užsienio valiutą už litus, bet atsiskaitydama po 3 mėnesių. Sudariusi išankstinį sandorį įmonė iš anksto tiksliai žino, kiek litų gaus už savo prekes. Pasirinkimo sandorio atveju įmonė iš anksto žino, kiek mažiausiai litų gaus už savo prekes (blogiausią variantą), bet, jeigu kursas kils, įmonė gaus dar daugiau.

 Importuotojų

Įmonė užsiima importu iš kurios nors užsienio šalies. Tokiu atveju už importuotą produkciją dažniausiai reikia mokėti tos šalies valiuta, nors pajamos už parduotas prekes gaunamos litais. Užsienio valiutos kursas lito atžvilgiu visą laiką kinta. Jei valiutos kursas smunka, tai reiškia, kad, norint sumokėti reikiamą sumą užsienio valiuta, reikės mažiau litų. Jeigu užsienio valiutos kursas kyla, tai norint apmokėti už prekes tą pačią sumą, reikės daugiau litų. Kitaip tariant, užsienio valiutos smukimas mažins išlaidas litais, o kilimas didins išlaidas litais. Kurso svyravimai daro išlaidas litais nenuspėjamas, ir planavimas pasunkėja.

Apsidrausti nuo valiutos kurso svyravimų galima naudojant išankstinius ar pasirinkimo sandorius. Tarkime, su užsienio verslo partneriais įmonė už prekes turi atsiskaityti po 3 mėnesių, įmonė tiksliai žino, kokią sumą užsienio valiuta turės mokėti, bet nežino sumos litais. Todėl įmonė kreipiasi į banką norėdama sužinoti 3 mėnesių išankstinio ar pasirinkimo sandorio sąlygas. Jeigu sąlygos įmonę tenkina, ji sudaro išvestinį valiutos keitimo sandorį, pirkdama užsienio valiutą už litus, bet atsiskaitydama po 3 mėnesių. Taip apsidraudžiamą nuo valiutos kurso rizikos. Nepriklausomai nuo to, kaip keisis užsienio valiutos kursas per tuos 3 mėnesius, įmonė pirks valiutą iš anksto sutartu kursu. Taigi įmonė gali apskaičiuoti savo pelno maržą ir pardavinėti importuotas prekes, tiksliai žinodama savo būsimą pelną litais iš parduotos prekių partijos.“

 „grąžinant paskolas

Galima išankstinius sandorius panaudoti ir gavus paskolas valiuta. Jeigu gauta paskola eurais trims mėnesiams, o operacijos vykdomos ir pajamos gaunamos litais, tai pirma reikia eurą konvertuoti į litą, o po trijų mėnesių konvertuoti atgal į eurus, bet kursas, už kurį litai bus keičiami į eurus po 3 mėn. nėra žinomas. Gali atsitikti taip, kad dėl kurso pasikeitimo visas projektas bus nuostolingas. Tokiu atveju, gavus paskolą eurais, galima sudaryti reikiamos eurų sumos pirkimo už litus sandorį išankstiniu kursu atsiskaitant po trijų mėnesių. Besiskolinanti firma iš anksto sužino, kokios sumos litų reikės valiutos paskolai grąžinti, ir nepriklausomai nuo faktinio kurso po trijų mėnesių, galės atsiskaityti.

 apsisaugoti nuo lito devalvacijos.

Galima parduoti litus iš anksto, jeigu bijoma, kad litas bus devalvuotas ir nuvertės. Šita galimybė yra naudinga, bet kai kada nepasiteisina. Pavyzdžiui, 1998 metų Rusijos krizės metu Rusijos bankai su užsienio bankais buvo sudarę daugybę išankstinių sandorių, parduodami JAV dolerius. Įvykus valiutos devalvacijai, šie bankai nesugebėjo pateikti reikalingo JAV dolerių kiekio. Taip pat dalis užsienio bankų atsisakė vykdyti išankstinius sandorius, nes esą rublio devalvacija buvo force majeure.

 spekuliacijai.

Galima naudoti išankstinius sandorius spekuliuoti valiuta, jeigu tikimasi, kad valiutos kursas pasikeis į geresnę pusę, ir gauti pelną. Jeigu atspėti nepavyktų, tai būtų patirtas nuostolis.“

Išankstinių sandorių kursas nespėjamas, neprognozuojamas, o apskaičiuojamas tiksliai ir griežtai pagal matematinę formulę. Savaitės išankstinis valiutos kursas nebūtinai turi sutapti su faktišku valiutos kursu po savaitės. Išankstinis (forvardo) kursas nustatomas pagal neatidėliotino sandorio kursą ir pagal tarpbankinės rinkos palūkanų normų perkamai ir parduodamai valiutai skirtumą. Paprastai išankstinio kurso nukrypimai nuo neatidėliotino sandorio kurso nebūna dideli.

Lietuvos įmonėms, kurios iki šiol nesidrausdavo nuo kurso svyravimų, nebūtina iš karto skirti daug laiko ir lėšų išsamiam įmonės valiutinės rizikos įvertinimui. Pradėti galima nuo akivaizdžių rizikų draudimo, taip praktiškai susipažįstant su išankstinių ar pasirinkimo sandorių panaudojimu bei labiau įsigilinant į jų galimybes.
rizikos pavyzdys yra kontraktas (eksporto ar importo) su atidėtu mokėjimu užsienio valiuta. Jį galima apdrausti sudarius išankstini ar pasirinkimo sandorį atidėto mokėjimo sumai.

2.1. Forvardų (išankstinių sandorių) rūšys

Praktikoje naudojami tokie išankstiniai sandoriai:

• išankstinis sandoris su avansiniais mokėjimais

Išankstiniai sandoriai su avansiniais mokėjimais skirti toms įmonėms, kurioms bankas nesuteikė išankstinio sandorio limito arba kurios nenori laukti, kol bus svarstomas limito nustatymo klausimas. Sudarius tokį sandorį, įmonė turi nedelsiant sumokėti avansu tam tikrą sandorio sumą, o likusią sumą – suėjus sandorio įvykdymo terminui. Avansinis mokėjimas (gali būti ir keli mokėjimai) nustatomas individualiai kiekvienam sandoriui ir paprastai būna 2-15% sandorio sumos, priklausomai nuo termino ir kitų veiksnių. Šiuo atveju išankstinio sandorio limitas nereikalaujamas, nes sumokėtas avansas yra tarsi užstatas, nuo kurio bankas galėtų nusirašyti reikiamą sumą ir padengti savo nuostolius, jei įmonė atėjus sandorio įvykdymo terminui neatsiskaitytų su banku.

„Pavyzdys. Įmonė sudaro su Banku išankstinį sandorį su avansiniu mokėjimu pirkti 100.000 EUR už 90.000 USD, atsiskaitant po 6 mėnesių EUR:USD kursu 1:0,9000. įmonei nustatomas 9% sandorio sumos avansas. Tokiu atveju įmonė turi per 2 darbo dienas sumokėti bankui 8.100 USD, o iikusią 81.900 USD sumą įmonė sumoka sandorio įvykdymo datą, t.y. po 6 mėnesių. Bankas po 6 mėnesių sumoka įmonei visus 100.000 EUR.“

Išankstinio sandorio su avansiniais mokėjimais paskirtis, panaudojimo galimybės ir kiti aspektai yra tapatūs paprastam išankstiniam sandoriui. Kai kurie bankai šios rūšies sandorius vadina išankstiniais sandoriais su užstatu, kur užstatu gali būti lėšos sąskaitoje, terminuotasis indėlis ar kt. Sandorio esmė išlieka ta pati: sutariama dėl valiutos keitimo kurso ateityje, o iš įmonės bankas reikalauja kokios nors formos garanto, kad sandoris bus įvykdytas.

• išankstinis sandoris, vykdomas dalimis

Išankstinis sandoris, vykdomas dalimis, patogus tuo, kad jame nėra fiksuojama tiksli atsiskaitymo data, kada reikia iškeisti visą sumą, o nustatomas laikotarpis, per kurį bet kokiomis dalimis reikia iškeisti sutartą valiutos sumą. Tikslią atsiskaitymo datą ir sumą gali pasirinkti įmonė savo nuožiūra, o bankas privalo pagal įmonės pageidavimus vykdyti savo įsipareigojimus. Jeigu įmonę tenkina banko siūlomas valiutos keitimo kursas, ji gali pasirašyti vieną išankstinį sandorį, vykdomą dalimis, kad ir visai sumai, kurią planuojama keisti per metus. Tada metus įmonė pirktų valiutą dalimis pagal savo realius komercinius poreikius. Įmonei išlieka galimybė iškeisti visą valiutos sumą per vieną kartą ne vėliau kaip paskutinę nustatyto laikotarpio dieną.

„Pavyzdys. įmonė perka 100.000 EUR už USD su teise atsiskaityti dalimis, bet ne vėliau kaip po 6 mėnesių. Sakykime, kad išankstinio sandorio sutartis sudaryta 2001 spalio 31 dieną, o įmonė turi teisę atsiskaityti dalimis per laikotarpį nuo 2001 gruodžio 16 dienos iki 2002 balandžio 30 dienos. Kai įmonė sumoka dalį sumos, bankas iš karto konvertuoja pinigus pagal sutartyje nustatytą kursą. įmonei atsiskaitant dalimis per laikotarpį nuo 2001 gruodžio 16 dienos iki 2002 balandžio 30 dienos, valiutų konvertavimo kursas konkrečią dieną imamas iš lentelės, pateiktos sutartyje.“

Kadangi įmonei leidžiama atsiskaityti per ilgą laiko tarpą, jis yra skaidomas į tam tikrus smulkesnius laikotarpius, ir kiekvienam iš jų nustatomas skirtingas valiutos keitimo kursas. Skirtingas kursas nustatomas dėl keičiamų valiutų palūkanų normų skirtumo. Kuo ilgesnis laikas nuo sandorio sudarymo dienos iki atsiskaitymo dienos, tuo labiau koreguojamas išankstinio valiutos keitimo sandorio kursas. Kurso apskaičiavimo principai yra vienodi išankstiniam sandoriui bei, išankstiniam sandoriui, vykdomam dalimis. Išankstiniam sandoriui, vykdomam dalimis, reikalingas išankstinio sandorio limitas. Kitos šio sandorio sąlygos analogiškos išankstinio sandorio sąlygoms.

• nepristatomi išankstiniai sandoriai

Nepristatomi išankstiniai sandoriai yra panašūs į paprastus išankstinius sandorius, kai ateityje atliekamas abipusis atsiskaitymas skirtingomis valiutoms. Tačiau šiuo atveju valiutų sumomis neapsikeičiama, bet tiesiog sumokamas tam tikras skirtumas nuo sąlyginės sandorio sumos. Sudarant sandorį, susitariama dėl sąlyginės sandorio sumos dydžio, apmokėjimo valiutos (dažniausiai USD, bet gali būti ir bet kuri kita konvertuojama valiuta) ir išankstinio sandorio kurso. Atėjus sandorio terminui, išankstinio sandorio kursas palyginamas su rinkoje esančių neatidėliotino sandorio kursu tuo momentu ir priklausomai nuo šių kursų skirtumo apmokama tam tikra suma sutarta apmokėjimo valiuta.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 4555 žodžiai iš 8949 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.