Išvestiniai vertybiniai popieriai valiutų rinkoje
5 (100%) 1 vote

Išvestiniai vertybiniai popieriai valiutų rinkoje

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

VADYBOS KATEDRA

Darbą atliko AD 2/3 grupės studentai:

Ingrida Grigonytė, Mindaugas Budvytis,

Gediminas Daukšas, Svajūnas Jasėnas

FORVARDAI, FJUČERIAI, OPCIONAI IR SVOPAI

VALIUTINĖJE RINKOJE

Darbą tikrino: asist.. D. Rudytė

Šiauliai, 2006

Turinys

Įvadas 3

1. Fjučeriai (ateities sandoriai) 4

1.1. Fjučerių istorija 5

1.2. Fjučerių (ateities sandorių) sudarymas ir rūšys 6

1.3. Prekyba fjučeriais 7

1.4. Fjučerių (ateities sandorių) kaina 8

2. Forvardai (išankstinio valiutos keitimo sandoriai) 9

2.1. Forvardų (išankstinių sandorių) rūšys 13

2.2. Forvardų (išankstinių sandorių) rizika 16

3. Opcionai (pasirinkimo sandoriai) 17

3.1. Opcionų tipai 20

3.2. Opciono išpirkimas 22

3.3. Egzotiniai opcionai 24

4. Svopai (Apsikeitimo sandoriai) 28

4.1. Bendras palūkanų normos apsikeitimo sandoris 32

4.2. Palūkanų normos augimo apribojimai ir palūkanų normos smukimo apribojimai 33

4.3. „Apykaklės“ palūkanų normos 34

4.4. Valiutų rinkos apsikeitimo sandoriai 34

IŠVADOS 36

Literatūra 37

Įvadas

„Išvestiniai instrumentai šiuo metu yra modernių finansų rinkų paskutinis mados žodis.“ Išvystytų, brandžių vertybinių popie¬rių rinkų patirtis liudija, kad išvestiniai vertybiniai popieriai labai pagyvina visą vertybinių popierių rinką, suteikia jai daugiau mobilumo, įvairumo, lankstumo. Sandoriai su išvestiniais vertybiniais po¬pieriais suteikia daugiau galimybių ma¬nevruoti nei sandoriai su tikraisiais verty¬biniais popieriais, suteikia galimybę smar¬kiai sumažinti investuotojo riziką ir padi¬dinti rinkos likvidumą.

Išvestiniai vertybiniai popieriai skirstomi į fjučerius, forvardus, opcionus ir svopus. Šių IVP (išvestiniai vertybiniai popieriai) svarbą įmonių veikloje, jų praktinio taikymo pliusus ir minusus ketiname aptarti mūsų darbe.

Darbo tikslas: aptarti ir išanalizuoti išvestinius vertybinius popierius.

Darbo uždaviniai:

1. Analizuoti fjučerių taikymą valiutų rinkoje;

2. Nustatyti forvardų paskirtį prekybiniuose sandoriuose;

3. Pateikti opcionų klasifikaciją ir jų panaudojimą;

4. Konstatuoti svopų svarbą finansų rinkoje.

Kadangi išvestinių vertybinių popierių kainos priklauso nuo kitų vertybinių popierių kainų, jie gali būti naudojami kaip veiksminga priemonė rizikai mažinti arba spekuliacijoms.

1. Fjučeriai (ateities sandoriai)

Štai kaip ateities sandorius apibūdina skirtingi autoriai:

„Ateities – fjučerių sandoriai reiškia įsipareigojimą ir teisę nustatytu laiku ateityje už nustatytą kainą pirkti arba parduoti tam tikrą prekę arba instrumentą.“

„Tai sandoriai, kuriuose numatoma pirkti ar parduoti tam tikrą valiutos sumą sutartą datą ateityje, iš anksto nustačius terminus ir sąlygas. Jie panašūs į išankstinius sandorius. Skirtumas yra toks, kad būsimieji sandoriai – tai tipiškos sutartys, kuriomis prekiaujama biržose.“

„Būsimasis (ateities) sandoris – tai išankstinis dviejų sandorio šalių įsipareigojimas po apibrėžto laiko biržoje nupirkti iš kitos sandorio šalies (arba parduoti jai) sutartą bazinio finansinio aktyvo ar fizinių prekių kiekį sandorio sudarymo metu fiksuota kaina, atsiskaitant ateityje.“

Taigi apibendrinant galima sakyti, jog ateities sandoris (fjučeris), tai susitarimas tarp dviejų šalių įvykdyti pirkimo pardavimo sandorį po apibrėžto laiko, parduodant/perkant aptartų prekių nustatytą kiekį, sandorio sudarymo metu nustatyta kaina. Paprastai ši kaina būna labai artima to laiko bazinės prekės rinkos kainai.

Sudarant tokį sandorį sukuriama apsauga, kad esant pinigų nuvertėjimui ar kitoms ekonominėms problemoms šalys neprarastų daug pinigų. Savaime aišku, kad ekonominė situacija nuolatos keičiasi ir prekės, kurią susitarta pirkti/parduoti kaina šiek tiek pasikeičia, todėl viena iš šalių laimi, kita pralaimi. Pavyzdžiui, jeigu prekės rinkos kaina ateityje krinta tai laimi ta šalis, kuri prekę parduoda, jei kyla tuomet laimi ta, kuri perka (preke gali būti tiek finansiniai instrumentai, tiek fizinės prekės).

Ateities sandorių rinką organizuoja birža, kuri iš abiejų šalių reikalauja garantinių užstatų. Tai yra tam tikras procentas nuo bendros sandorio sumos, kuris tuo didesnis, kuo nestabilesnė prekės rinkos kaina. Pačiais ateities sandoriais taip pat gali būti prekiaujama, nes jie yra vertybiniai popieriai.

G. Kancerevyčius taip pat pabrėžia, jog ateities sandorių kaina nėra kaina, už kurią įsigyjamas ateities sandoris. Tai yra kaina, kuri yra sutarta ateičiai (ateities kaina), sandorio įvykdymui ateityje nustatytu laiku. Sulig kiekvienu sandoriu priklausomai rinkos dalyvių lūkesčių ateities kaina keičiasi – tai įvardijama kaip ateities sandorių kainų pokyčiai.

Fjučerių galiojimo terminas yra nustatytas ir ribotas. M. Jusienė teigia, jog visi ateities sandoriai naudojami kainos svyravimų rizikai mažinti arba spekuliacijoms.

1.1. Fjučerių istorija

“Ateities sandoriai yra pakankamai nauji finansiniai instrumentai. Tradiciškai ateities sandoriai buvo naudojami prekiauti tokiomis prekėmis kaip pupelės, auksas, grūdai. Šiais sandoriais buvo pradėta prekiauti JAV. Tada miltų parduotuvėje South Water Street susirinkę 88 pirkliai nutarė
įsteigti Čikagos prekybos rūmus. 1848 metais Čikagoje ėmė veikti grūdų ateities sandorių birža. Tokio tipo prekyba reikalavo gausybės specializuotų žinių, todėl dabar jau taikoma ne taip dažnai. Šiuo metu geriausiai išvystytos ateities sandorių rinkos yra JAV, nes iki devintojo dešimtmečio pradžios tai buvo beveik JAV monopolija.” G. Kancerevyčius teigia, jog nuo monopolijos laikų iki dabar JAV biržos prarado rinkos dalį ir šiuo metu JAV ateities sandorių biržos užima tik apie 45% pasaulinės ateities sandorių prekybos. 1995 metais JAV biržose buvo sudaryta 395 milijonai ateities sandorių.

Seniausia ateities sandorių grupė yra žaliavinių arba biržinių prekių sandoriai. “Žaliavinė prekė, tai prekė, kuri naudojama pramonėje arba prekyboje ir kuri gali būti transportuojama.” Prekių ateities sandorius G. Kancerevyčius skirsto į tris grupes: žemės ūkio, metalų ir energetinių išteklių.

Žemės ūkio ateities sandoriai:

• Gyvuliai

• Grūdai

• Aliejiniai augalai

• Pluoštai

Metalų ateities sandoriai:

• Baziniai (varies, geležis)

• Strateginiai (titanas, cinkas)

• Brangieji (sidabras, auksas, platina)

Energetinių išteklių sandoriai:

• Žalia nafta

• Naftos produktai

• Dujos

1.2. Fjučerių (ateities sandorių) sudarymas ir rūšys

Ateities sandorių vykdymas yra privalomas. Sandoriui sudaryti būtinos dvi sandorio šalys -pirkėjas ir pardavėjas. Įvairioje literatūroje teigiama, jog šiais sandoriais prekiaujama biržoje, dėl ko iš sandorio šalių reikalaujamas užstatas garantinėje sąskaitoje. Garantines sąskaitas valdo ateities sandorių biržos kliringo namai. Norint pirkti arba parduoti ateities sandorius, reikia kreiptis į brokerį, kuris gautą užsakymą perduoda biržos prekybos salėje esančiam prekiautojui. Sandorį sudarius, jį apdoroja kliringo institucija. Čia galutiniai pirkėjai ir pardavėjai nebendrauja tiesiogiai. Daugiau apie prekybą fjučeriais kalbėsime sekančiame skyrelyje.

Fjučeriai yra standartizuoti susitarimai, kurių ateičiai fiksuojamos produkto/instrumento kainos nuolat kinta. Kaip ir tikrame kontrakte, kiekis ir kainos yra suderinamos iš anksto ir kontrakto galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos. Paprastai kontraktas nurodo prekės kiekį ir kokybę, kontrakto terminą, bei sandorio įvykdymo sąlygas, pvz. pristatymą, o taip pat minimalų kainos pokytį ir kainos pokyčio per dieną limitą. Pavyzdžiui, kviečių sandoris nurodo kviečių kiekį (kilogramais/tonomis), kviečių rūšį, terminą, t.y. mėnesį, kai sandoris baigiasi, taip pat sandėlį, kuriame turi būti pateikta nurodytas keikis kviečių. Kiekviena birža nustato savas skirtingų tipų ateities sandorių kainų pokyčių ribas. Finansiniams fjučeriams paprastai nustatomas mažiausias kainos pokytis.

Pagrindinė fjučerių rinkų egzistavimo priežastis yra apsisaugojimas nuo netikėtumų ateityje (rizikos). „Finansiniai fjučeriai būna:

1) palūkanų normos fjučeriai;

2) akcijų indeksų (ir vienos akcijos) fjučeriai;

3) valiutos fjučeriai.

Ketvirta grupė, nebe finansiniai fjučeriai, yra fizinių prekių arba žaliavinių prekių fjučeriai (angį. commodity futures).” Literatūroje teigiama, jog iš viso yra apie 50 rūšių ateities kontraktų, bet vos ne kiekvieną mėnesį atsiranda nauji kontraktai. Kiekvienai prekei yra keletas skirtingų charakteristikų, ir atitinkamai ir ateities kontraktų. Taip pat skiriasi kontrakto galiojimo mėnesiai. Aktyviai prekiaujamiems, pavyzdžiui, sojos rupinių sandoriams, gali būti ir aštuoni galiojimo pabaigos mėnesiai per metus, o jei neaktyviai – vienas, du mėnesiai metuose. Taip pat G. Kancerevyčius teigia, jog didžiausią dalį vis tiktai sudaro finansiniai fjučeriai, o ne prekiniai.

G. Kancerevyčius lygindamas ateities sandorius su akcijomis ir obligacijomis išskiria tokius skirtumus:

• ateities sandorių rinkos skirtos palengvinti rizikos perkėlimą. Kapitalo rinkos skirtos kapitalo formavimo palengvinimui.

• ateities sandorių rinkose kiekvienam pirkėjui yra pardavėjas, kiekvieno ateities sandorio terminas yra ribotas. Akcijų termino praktiškai nėra.

• akcijų pasiūla teoriškai yra ribota, o ateities sandorių gali būti sudarytas neribotas skaičius.

1.3. Prekyba fjučeriais

Būsimaisiais sandoriais prekiaujama organizuotai vadinamosiose bū¬simųjų sandorių rinkose, arba būsimųjų sandorių biržose.

“Visi sandoriai yra kasdienių atsiskaitymų objektas. Būsimaisiais sandoriais prekiaujama kasdien iki formalios sandorio pabaigos (pirkimo-pardavimo datos), kintant jų kainai priklausomai nuo rinkos sąlygų.”

Būsimųjų sandorių rinkoje, arba būsimųjų sandorių biržoje, prekiaujama sandoriais, pagal kuriuos bus atsiskaitoma ateityje. Kaip minėta, tai gali būti užsienio valiutos, prekių ar finansinių priemonių standartizuoti būsimieji sandoriai. Kadangi Lietuvoje prekyba šiais sandoriais nėra išvystyta, kalbėsime prie prekybą užsienyje, t.y. JAV.

Ateities sandorių biržos yra nepelno, savanoriškos organizacijos. G. Dubauskas teigia, jog būsimajame sandoryje kliento partneris yra kliringo įstai¬gos (tam tikra atsiskaitymo sistema). Bankas veikia kaip tarpininkas, o kli¬ringo įstaigos atsako už apskaitą ir priežiūrą. Svarbiausios būsimųjų sando¬rių ir būsimojo pasirinkimo biržos yra: CME (Chicago
Exchan-ge), PBOT (Philadelphia Board ofTrade), SIMEX (Singapore Intenational Monetary Exchange).

Ateities sandoriais prekiaujama tik jose. Narystė biržoje kainuoja, ir jomis prekiaujama, kaip bet kuria kita preke. Pagal JAV įstatymus, prekyba ateities sandoriais gali vykti tik sesijos metu, ir tik tam tikrose vietose biržos salėje, prekybos postuose. Kiekvieno tipo ateities sandoris turi savo prekybos postą.

Norėdamas pirkti ar parduoti ateities sandorį, klientas skambina brokeriui, kuris užfiksuoja pavedimo laiką ir parengia pavedimą bei pateikia jį į biržos prekybos salės postą. Klerkas gautą pavedimą performuoja biržos pavedimą ir pateikia prekybos salės brokeriui, kad jis jį atliktų.

Dažniausiai stambius pavedimus klientai pateikia tiesiogiai biržos brokerio postui. Prekybos salės prekiautojas stovi tam tikroje vietoje biržos prekybos salėje ir skelbia garsiai apie gautą pavedimą kitiems prekiautojams, kurie atsako siūlydami kainą, dažnai ne tik balsu, bet ir rankų signalais. Sutarus dėl sandorio, abu prekiautojai pasižymi apie sandorį ir jo detales, o dienos pabaigoje kliringo institucija surenka informaciją apie sandorius ir užtikrina, kad pagal sandorius būtų atsikaityta be klaidų.

Kaip jau minėta ateities sandorių sudarymo metu reikalaujama pateikti garantinį indėlį, kurį skiria sandorininkas užtikrinti kontrakto įvykdymui. Siekiama užtikrinti, kad sandorio įsipareigojimai būtų vykdomi. Tai nėra išankstinis apmokėjimas, o tik garantas. Tai atsirado po praktikos, kuri parodė, kad priartėjus sandorio įvykdymo terminui, kai kurie jo dalyviai tiesiog dingdavo. Todėl biržos įvedė garantinio užstato sistemą, ir ėmė reikalauti, kad prekiautojai kiekvienos sesijos pabaigoje pripažintų turimą pelną ar nuostolius iš turimų sandorių pagal rinkos kainą bei juos užfiksuotų.

E. Buškevičiūtė teigia, jog fjučerinės rinkos dalyviai, kurie mano, kad valiutos kursas padi¬dės, siekia pirkti daugiau fjučerinių valiutos sandorių, žaisdami kainos didėjimo pozicijose, nes sutarties vertė išaugs padidėjus valiutos kursui. Kai laukia valiutos kurso sumažėjimo, jie stengiasi parduoti savo sando¬rius ir tuo atveju žaidžia kainų mažėjimo pozicijose.

Pasak G. Dubausko, kiekvienos prekybos dienos pabaigoje kliringo įstaigos keičia sutarties kainą atsižvelgdamos į kurso pokyčius per dieną. Jei sutarties kaina kyla, pelno dy¬džiu yra kredituojama sutarties savininko sąskaita. Ir atvirkščiai, jei šioje są¬skaitoje lėšų sumažėja žemiau nustatyto lygio, kliringo įstaigos reikalauja iš kliento atkurti tą lygį. Jei šis reikalavimas nėra patenkinamas, kliento pozicija nedelsiant likviduojama. Tokia sistema vadinama „be skolos“.

Tarkime, kad in¬vestuotojas praranda pasitikėjimą, jog jam pavyks biržoje išlošti, ir nori anuliuoti sandorius. Tai jis gali padaryti pirkdamas arba parduodamas fjučerinius sandorius. Valiutos birža dienos pabaigoje iššaukia bei paly¬gina žaidėjo sąskaitas valiutos žemėjimo ir jos didėjimo pozicijose, o po to anuliuoja abiejų rūšių sandorius. Taip anuliuojama dauguma fjučeri¬nių sandorių. Kliringo operacijos yra padaromos per naktį ir paverčia gry¬nais pinigais fjučerinių sandorių savininkų pelną ir nuostolius.

1.4. Fjučerių (ateities sandorių) kaina

G. Kancerevyčius teigia, jog pirmiausia reikia skirti produkto ar instrumento dabartinę, neatidėliotiną rinką, kai prekė yra pristatoma nedelsiant, ir ateities rinką, kai kaina sutariama pristatymui ateityje. Pavyzdžiui, kai perkamas butelis vyno parduotuvėje tai operacija vyksta nedelsiamo pristatymo rinkoje, o kai su pardavėju susitariama, kad tas butelis bus atgabentas už mėnesio ir tuo pačiu suderama kaina, tai jau ateities rinka. Kai kalbama apie ateities kontrakto pirkimą, apie ateities sandorio sudarymą ir ateities sandorio kainą, kuri keičiasi, tai reikia atminti – sandorio sudarymo momentu niekas (be garantinio užstato) nemokama. Ir keičiasi ne paties sandorio, kaip instrumento kaina, bet kaina, kuri ateities sandoriu nustatoma ateičiai (t.y. ateityje įvykdomo sandorio kaina, kuri gali skirtis nuo ateityje būsiančios neatidėliotinos rinkos kainos).

Ateities sandorių kaina viešoje spaudoje (pavyzdžiui, The Wallstreet Journal) skelbiama standartiniu formatu. Sąraše nurodoma kokiai prekei ar instrumentui yra fjučeris, birža kurioje juo prekiaujama, prekės kiekis, kaina – aukščiausia, žemiausia ir vakarykštė apmokėjimo kaina, pokytis, visų laikų aukščiausia ir žemiausia aukščiausia ir žemiausia kaina, ir sudarytų sandorių skaičius rinkoje. Tokia informacija skelbiama kiekvienam pateikimo mėnesiui.

2. Forvardai (išankstinio valiutos keitimo sandoriai)

Be kasinių sandorių valiutų rinkoje plačiai paplitę išankstiniai sandoriai. Šalys, sudariusios tokius sandorius, valiutą viena kitai pateikia po sandoryje numatyto termino. Valiutos kursas taip pat nustatomas sudarant sandorį. Teoriškai valiutos ateities kursas gali būti identiškas spot kursui. Tačiau praktikoje visada ateities kursas yra arba aukštesnis (premija), arba žemesnis (nuolaida) nei spot kursas. Tokie sandoriai sudaromi norint apdrausti portfelines arba tiesiogines užsienio investicijas ir gauti arbitražinį pelną. Pavyzdžiui, jeigu po trijų mėnesių reikės sumokėti 100.000 eurų, įmonė kreipiasi į banką ir sudaro eurų pirkimo už JAV
dolerius sandorį, pagal kurį atsiskaitoma po trijų mėnesių. Nepriklausomai nuo to, koks bus valiutos keitimo kursas po trijų mėnesių, bankas gaus JAV dolerius, o įmonė – eurus tuo kursu, kuriuo buvo sudarytas sandoris.

„Taigi, išankstiniai valiutų sandoriai arba valiutų forvardo sandoriai – valiutos keitimo sandoriai, pagal kurį šalys susitaria pirkti-parduoti nurodytas valiutų sumas ateityje pagal sandorio sudarymo dieną susitartą kursą. Techniškai laikoma, kad išankstinis sandoris yra tas sandoris, kurio valiutavimo data yra vėliau, negu neatidėliotino sandorio valiutavimo diena. Kitaip sakant, išankstiniu sandoriu galima laikyti tokį sandorį, kurio valiutavimas yra T+3 ir vėliau.“

Paprastai išankstinius sandorius sudaro galutiniai vartotojai, pavyzdžiui, firmos, o bankai tarp savęs dažniausiai sudaro apsikeitimo sandorius.

Išankstiniai sandoriai sudaromi užbiržinėje rinkoje, tarp privačių partnerių, kurių bent vienas dažniausiai yra komercinis bankas arba brokerinė firma. Pagrindinis išankstinio sandorio privalumas, kad jis gali būti toks, kaip susitaria sandorio šalys, priklausomai nuo jų poreikio. Išankstiniams sandoriams nereikia užstato garantijai. Sandorio šalys pasitiki viena kita, kad ji sugebės įvykdyti savo įsipareigojimus suėjus terminui. Dėl to išankstiniai sandoriai turi kredito ir įsipareigojimų nevykdymo riziką. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl komerciniai bankai yra aktyvūs šioje rinkoje – nes jie turi galimybes įvertinti ir prisiimti šią riziką (turi finansinį pajėgumą). Lietuvoje, įmonei norint sudaryti išankstinį sandorį, reikia gauti išankstinio sandorio limitą, kurio ribose bus galima sudaryti sandorius. Savo ruožtu, Lietuvos bankai gauna išankstinio sandorio arba pinigų rinkos limitus iš kitų šalies ir užsienio bankų, bei suteikia jiems savo limitus.

Vienas iš išankstinio sandorio trūkumų yra nelikvidumas, kitaip tariant, gali būti brangu arba sudėtinga išeiti iš sandorio prieš laiką. Nelikvidumas yra antroji veidrodžio pusė sandorio lankstumui. Kitaip sakant, kuo labiau nestandartinis, specifinius poreikius atitinkantis sandoris yra sudarytas, tuo didesnis jo nelikvidumas, nes sunkiau rasti trečią pusę su tais pačiais poreikiais.

Pirkėjas kotiruotojas (MM) pardavėjas

1 pav. prekybos išankstiniais sandoriais principas

* Šaltinis: Gitanas Kancerevičius „Finansai ir investicijos“ [p. 498]

Išankstinių atsiskaitymų kontraktus sudaro dvi šalys, susitariančios dėl aktyvo charakteristikų, dydžio ir kainos, bet atidedančios faktiškus mainus iki tiksliai apibrėžtos būsimos datos. Išankstinių atsiskaitymų kontraktai sudaromi nebūtinai standartizuotiems aktyvams, abi sandorio šalys gali susitarti dėl aktyvo kokybės ir kainos. Kadangi bazinis aktyvas nėra standartizuotas, prekyba vyksta sudarant tiesioginius sandorius.

„Forvardai gali būti naudojami siekiant daugelio tikslų. Visų pirma, vykdant tokias operacijas galima padengti arba apsidrausti nuo valiutos kurso pasikeitimo rizikos, nepriklausomai nuo to, ar būtų ji komercinės (prekyba), ar finansinės prigimties. Kad būtų išvengta nesusipratimų, turint galvoje terminuotus sandorius, dileriai naudoja terminą out/off sandoriai, kai kalbama apie vienetinį terminuotą sandorį, kuris nėra apsikeitimo (swap) sandorio dalis. Outright operacijos gali būti vien tik apsidraudimas, tačiau jos gali būti vien spekuliacinio pobūdžio, jei neturi komercinio ar finansinio pagrindo.“

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2760 žodžiai iš 8949 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.