[pic]
VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS
TRANSPORTO INŽINERIJOS FAKULTETAS
TRANSPORTO VADYBOS KATEDRA
KROVINIŲ PRIĖMIMAS IR PAKROVIMAS. OPERACIJOS KELYJE. PRISTATYMO TERMINAI.
KROVINIŲ IŠDAVIMAS
Referatas
Atliko: L. Kieraitė, VOV – 0 gr.
Tikrino: doc. I. Griškevičienė
Vilnius, 2003
KROVINIŲ PRIĖMIMAS IR PAKROVIMAS. OPERACIJOS KELYJE. PRISTATYMO TERMINAI.
KROVINIŲ IŠDAVIMAS
1. KROVINIŲ PRIĖMIMAS IR PAKROVIMAS
1. Dokumentacija ir kiti formalumai
2. Krovinių paruošimas vežimui
3. Krovinio masės nustatymas
4. Krovinių priėmimas vežimui
5. Krovinių pakrovimas ir išsiuntimas
6. Atsiskaitymai už krovinių vežimą
2. OPERACIJOS KELYJE. PRISTATYMO TERMINAI. KROVINIŲ IŠDAVIMAS
1. Operacijos kelyje
2. Pristatymo terminai
3. Krovinių iškrovimas ir išdavimas
Įvadas
Siekiant rinkos pagrindu pertvarkyti Lietuvos Respublikos ūkį,
integruotis į Europos rinką, intensyviai vykdoma esminė Lietuvos transporto
sistemos reforma ir rekonstrukcija tame tarpe ir geležinkelio transporto.
Krovinių vežimas – pastaruoju metu plačiai paplitęs terminas,
apibrėžiant didelį ratą operacijų, kurios atliekamos nuo produkcijos
pagaminimo ir iki gaunant ją vartotojams. Didelė dalis krovinių pervežama
geležinkeliu. Vežant krovinius geležinkeliu taip pat atliekama šias
oprecijas sudaro: medžiagų vežimas, sadėliavimas ir saugojimas,
komplektavimas ir įpakavimas, taip pat bet kuria tranporto rūšimi. Krovinių
vartotojas turi gauti ne tik būtiną kiekį, bet reikiamoje vietoje ir
reikalingu laiku už tinkamą kainą. Todėl pagrindinis uždavinys vežant
krovinius – operacijų ekonomiškumas.
Šiame referate aptarsiu kaip kroviniai priimani ir pakraunami, kokie
procesai vyksta iki tai įvykdant. Su kokiomis operacijomis susiduria tiek
krovinių priėmėjas, tiek išdavėjas. Kalbėsime kaip krovinį reikia paruošti,
kad jį būtų galima toliau realizuoti ir kiek veiksmų reikia atlikti, kad
krovinys atsidurtų pas gavėją tinkamos prekinės išvaizdos ir būtų tinkamas
naudoti.
1.Krovinių priėmimas ir pakrovimas
1.1.Dokumentacija ir kiti formalumai
Vežimo sutartis įforminama važtaraščiu. Ji įgalioja, kada krovinį
priėmė išsiuntimo stotis kartu su važtarščiu taip pat jis yra pagrindinis
vežimo dokumentas, kuris turi ir juridinę ir atsiskaitomąją reikšmę. Prie
važtaraščio turi būti pridėti dokumentai, kurie numatyti atskirų krovinių
vežimo taisyklėse taip pat muitinės ir kitose administracinėse
taisyklėse. Važtaraštis su kelio žiniaraščiu lydi krovinį iki paskirties
stoties, o vėliau atiduodami kartu su kroviniu gavėjui. Kelio žiniaraštis
– tai dokumentas, kuris atsiskaitant su gavėju turi finansinę reikšmę,
nes jame yra pateikti duomenys apie krovinio pristatymo terminą, apie
perėjimo punktų pervežimą nuo vieno kelio ant kito kelio.
Krovinio priėmimo kvitas – tai juridinis dokumentas, patvirtinantis,
kad krovinį priėmė geležinkelis vežti iš siuntėjo, kuriam jis išduodamas.
1.2. Krovinių paruošimas vežimui
Pagal tam tikras taisykles pramonės ir žemės ūkio firmos privalo
kruopščiai paruošti savo produkciją transportavimui ( įpakuoti, markiruoti,
pasverti ir t.t.). Krovinio siuntėjas privalo pašalinti taros pažeidimus,
nustatytus atliekant išorinę apžiūrą. Siuntėjas privalo markiruoti tarą ir
vienetinius kovinius, kur nurodomi manipuliaciniai ženklai bei
pagrindiniai, papildomi informaciniai užrašai.
Manipuliaciniai ženklai – tai vaizdai, rodantys ypatingas krovinių
savybes ir kaip su jais elgtis pakraunant, iškraunant.
Pagrindiniuose užrašuose nurodomi:
– krovinio gavėjo pilnas pavadinimas;
– siuntimo stoties pilnas pavadinimas;
– sutrumpintas kelio pavadinimas;
– trupmena: skaitiklyje – vietos eilės numeris, vardiklyje – krovinio
vietų skaičius siuntoje.
Šie duomenys nurodomi: kai įvairių rūšių krovinai vežami vieno tipo
taroje arba vienos rūšies kroviniai – įvairių tipų tarose.
Automatizuojant perkrovimo ir sandėlių operacijas krovinių adresai
ant taros užrašomi mašinų skaitomais sriftų kodais.
Papildomuose užrašuose nurodomi:
– krovinio gavėjo pilnas pavadinimas;
– siuntėjo punkto, stoties ir kelio pavadinimas;
– geležinkelio markiravimas, išreikštas trupmena, kurios skaitiklyje
rašomas eilės numeris iš krovinio priėmimo išsiuntimui knygos, o
per brūkšnį – vietų skaičius, vardiklyje rašomas – išsiuntimo
stoties kodas.
Jeigu siuntos priimamos bendro naudojimo vietose,
tai markiruotes
pažymi išsiuntimo stotys, o kitais atvejais jas pažymi siuntėjai.
Informaciniuose užrašuose nurodoma:
– krovinio vietos masė bruto ir neto, kg;
– krovinio vietos gabaritai, cm;
– kroviniovietos tūris, m³;
Transporto markiruotės pagrindiniai, papildomi ir informaciniai
užrašai ir manipuliaciniai ženklai užrašomi ant kiekvienos krovinio
vietos,tačiau vežant vienos rūšies krovinius vagoninėmis siuntomis
tiesioginiu geležinkelio susisiekimu, galima pažymėti pagrindinius,
papildomus ir informacinius užrašus ne ant visų, o tik ant keturių siuntos
vietų, kurios turi būti sudėtos markiruose į viršų. Suverstiniams ir
piltiniams kroviniams transporto markiruotė nereikalinga.
1.3. Krovinio masės nustatymas
Masė, t. y. krovinio kiekis, kurį geležinkelis priima iš siuntėjo ir
kuris turi būti pristatytas ir perduotas gavėjui, nustatomas iki krovinio
išsiuntimo iš stoties ir nurodomas važtaraštyje. Ją nustato geležinkelis
pakraudamas bendrojo naudojimo vietose ir siuntėjas pakraudamas ant
geležinkelio privažiuojamųjų kelių. Bendrą siuntos masę galima nustatyti:
sveriant, apskaičiuojant pagal trafaretą krovinių vietas, pagal standartą
(dauginant vietų skaičių iš vienos vietos standartinės masės),
skaičiuojant, matuojant arba salyginai. Visais atvėjais, išskyrus svėrimą,
tai daro siuntėjas.
Taroje vienetiniai kroviniai sveriami prieš atiduodant vežti bei
nurodoma bruto ir neto masė kiekvienos krovinio vietos.
Sąlyginiai nustatoma medienos, krovinių, automobilių, žemės ūkio
mašinų, gyvulių, paukščių ir kt. masė. Krovinių, vežamų pusvagoniais ir
bunkeriuose, masė nustatoma skaičiuojant.
Suvestinius ir piltinius krovinius, taip pat kitus krovinius, kurių
masės prekybinėmis svarstyklėmis nustatyti neįmanoma, sveria vagoninėmis