Lietuvos draudimas
5 (100%) 1 vote

Lietuvos draudimas

Valstybinis gyventojų turto draudimas organizuojamas visuomenės interesais. Siekiama atlyginti gyventojams gaisrų, avarijų, stichinių ir kitokių nelaimių padarytus nuostolius. Iš draudėjų įmokų, sumokėtų apdraudžiant turtą, sudaromi Valstybinio draudimo fondai, iš kurių mokamas draudimo atlyginimas.

Mūsų šalyje Valstybinis draudimas įkurtas daugiau kaip prieš 60 metų. Atsižvelgiant į gyventojų poreikius ir pageidavimus, turto draudimo sąlygos buvo nuolat tobulinamos, gerinamas gyventojų aptarnavimas. Daug dėmesio skiriama masiniam aiškinamajam darbui, nuo kurio labai priklauso draudimo paplitimas. Valstybinio draudimo darbuotojai ir jų visuomeniniai talkininkai gali dar daug nuveikti, kad kiekvienas respublikos gyventojas geriau žinotų draudimo rūšių sąlygas, privalumus ir plačiau naudotųsi draudimo paslaugomis. Valstybinio draudimo įstaigos rūpinasi gyventojų turtiniais interesais ir padeda likviduoti įvairių nelaimių padarytus nuostolius. Dalis gyventojams priklausančio turto apdraudžiama privaloma tvarka, tačiau nepilna jų verte, todėl kiekvienam yra suteikta teisė savo noru apdrausti savo turtą papildoma suma. Kiekvienos rūšies turtui drausti yra atskiros taisyklės, kuriose tiksliai nusakoma, koks turtas apdraudžiamas, kokiais atvejais išmokamas draudimo atlyginimas ir kitos draudimo sąlygos.

Realybė rodo, kad kartą atsitikusi nelaimė gali sąlygoti milžiniškus nuostolius. Atsiradę nuostoliai sukelia finansinius sunkumus. Norint jų išvengti – išeitis paprasta – investicijos į apsaugą, t.y. į draudimą.

1. Kas yra draudimas ?

Draudimo veikla yra reikšminga tiek atskiram asmeniui, tiek ir valstybei. Asmuo, apsidraudęs nuo rizikos, gali jaustis saugiai, kad įvykus draudiminiam įvykiui, jam bus atlyginti nuostoliai. Valstybės atžvilgiu draudimo veikla skatina ekonomikos augimą, kuria darbo vietas, papildo įmokomis valstybės biudžetą ir daro teigiamą poveikį šalies vystymuisi.

Draudimo bendrovės, sukaupusios draudimo įmokas, jas investuoja į šalies vyriausybės ir verslo subjektų vertybinius popierius. Jos tampa instituciniais investuotojais, teikiančiais finansavimo šaltinius valstybei ir privačiam sektoriui. Tokiu būdu draudimas kaip perskirstomieji santykiai pasireiškia ne tik apsaugant fizinių ir juridinių asmenų interesus, bet ir aktyviai dalyvaujant finansų bei kredito rinkoje. [3]

1.1. Draudimo objektas, formos, šakos ir grupės

Draudimo objektu gali būti turtiniai interesai:

1) susiję su asmens gyvenimo trukme, sutuoktuvėmis, gimimu, kapitalo kaupimu;

2) susiję su kūno sužalojimais, taip pat su nelaimingais atsitikimais ir ligomis;

3) susiję su turto valdymu, naudojimu, disponavimu;

4) susiję su draudėjo padaryta žala fizinio asmens turtui ar tam fiziniam asmeniui, taip pat žala, padaryta juridiniam asmeniui.

Draudimo formos yra dvi: privalomasis ir savanoriškasis. Privalomojo draudimo rūšis ir pagrindines nuostatas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Savanoriškasis draudimas vykdomas draudėjo ir draudimo įmonės susitarimu, patvirtintu draudimo sutartimi.

Draudimo šakos pagal LR draudimo įstatymą išskiriamos dvi: gyvybės ir negyvybės draudimas.[2]

1.2. Draudėjo ir draudimo įmonės santykiai

Draudėjo ir draudimo įmonės santykiai reglamentuojami LR draudimo įstatymu, priimtu 1996 metais liepos 10 dieną Nr. I-1456 ir vėlesniais jo pakeitimais bei papildymais.

Draudėjo ir draudimo įmonės santykiai įforminami draudimo sutartimi. Draudimo sutartis sudaroma draudimo rūšies taisyklių pagrindu. Draudimo sutartyje draudėjas įsipareigoja nustatytu laiku mokėti draudimo įmokas (premijas), o draudimo įmonė įsipareigoja atsitikus draudiminiam įvykiui mokėti draudimo išmokas draudėjui arba asmeniui, kuris įgyja tokią teisę pagal draudimo sutartį.

Draudimo įmonė (draudikas) – įmonė, gavusi draudimo veiklos licenciją, vykdanti draudimo, taip pat su draudimu susijusią veiklą ir įsipareigojanti draudėjui draudimo sutartyje numatytų draudiminių įvykių atvejais mokėti draudimo išmokas.

Draudėjas, prieš sudarydamas draudimo sutartį, pateikia draudikui prašymą.

Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba prie Finansų ministerijos gali nustatyti bendrąsias draudimo rūšies sąlygas, kuriomis draudikas privalo vadovautis, rengdamas draudimo rūšies taisykles. Privalomojo draudimo rūšies taisykles reglamentuoja LR įstatymai.

Draudimo rūšies taisyklėse turi būti nurodyta:

1) draudėjo prašymo forma ir turinys;

2) draudiminiai įvykiai;

3) nedraudiminiai įvykiai;

4) draudimo objektai;

5) draudimo sutarties galiojimo terminai;

6) draudėjo ir draudiko teisės ir pareigos;

7) žalos nustatymo tvarka;

8) draudimo įmokų ir sumų apskaičiavimo bei mokėjimo tvarka ir atsakomybė dėl jų nesilaikymo;

9) draudimo išmokų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka bei terminai;

10) draudimo sutarties pakeitimo ir nutraukimo sąlygos;

11) netesybos už draudimo rūšies taisyklių pažeidimus;

12) kitos draudimo sąlygos.

Draudėjo ir draudiko susitarimu draudimo rūšies taisyklių pagrindu gali būti sudarytos atskiros (individualios) draudimo sutartys, numatančios papildomas sąlygas.

Draudimo sutarties sudarymas įforminamas draudimo liudijimu (polisu). Jame turi būti nurodyta:

1) draudimo liudijimo (poliso) numeris;

2) draudimo įmonės
pavadinimas ir buveinės adresas;

3) draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo vardas, pavardė arba pavadinimas;

4) draudimo grupė ir draudimo rūšies taisyklių pavadinimas bei numeris;

5) draudimo objektas;

6) draudimo suma;

7) draudimo įmoka ir jos mokėjimo terminai;

8) draudimo sutarties galiojimo terminas;

9) draudėjo parašas su įrašu, kad draudėjas su draudimo rūšies taisyklėmis susipažinęs;

10) draudiko įgalioto sudaryti draudimo sutartį asmens parašas ir draudiko antspaudas;

11) draudėjo parašas ir antspaudas (kai draudėjas yra įmonė, įstaiga ar organizacija);

12) draudimo liudijimo (poliso) išdavimo data.

Draudimo įmonė turi teisę reikalauti iš asmens, sudariusio ar ketinančio sudaryti draudimo sutartį, pateikti reikalingą informaciją apie apdraudžiamą arba apdraustą asmenį ar objektą, jeigu ši informacija susijusi su draudimo sutartimi.

Draudimo įmonė privalo supažindinti draudėją su draudimo rūšies taisyklėmis ir išduoti draudėjui draudimo liudijimą (polisą) bei draudėjo pareikalavimu draudimo rūšies taisykles. Įvykus draudiminiam įvykiui, draudikas, draudimo sutartyje numatytais terminais privalo mokėti draudimo išmokas.

Draudėjas privalo laiku mokėti draudimo įmokas. Sudarydamas draudimo sutartį bei jos galiojimo metu jis privalo suteikti draudikui informaciją apie apdraudžiamą ar apdraustą asmenį ar objektą, taip pat informaciją apie sudarytas ar ketinamas sudaryti to paties objekto draudimo sutartis. Įvykus draudiminiam įvykiui draudėjas privalo pateikti draudimo įmonei visus reikiamus dokumentus.

Draudimo įmonė, gavusi draudėjo sutikimą bei Priežiūros tarnybos valdybos leidimą, turi teisę visas ar dalį draudimo (perdraudimo) sutarčių sutarties pagrindu perduoti vienai ar keletui kitų draudimo įmonių. Perėmusi draudimo sutartis, draudimo įmonė kartu perima teises bei pareigas, kylančias iš draudimo sutarties. Apie ketinimą perduoti draudimo (perdraudimo) sutartis draudimo įmonė privalo informuoti draudėją prieš 2 mėnesius. Draudėjas, nesutikęs su draudimo įmonės ketinimu perduoti draudimo (perdraudimo) sutartis, turi teisę nutraukti draudimo sutartį.

Pasikeitus apdrausto turto savininkui, visos teisės ir pareigos, kylančios iš draudimo sutarties, pereina naujam savininkui. Apie apdrausto turto perleidimą draudėjas arba naujasis savininkas privalo informuoti draudimo įmonę raštu per vieną mėnesį nuo turto perleidimo sutarties pasirašymo dienos.[2]

2. Draudimo veikla Lietuvoje

2.1. Draudimas Lietuvoje iki Nepriklausomybės atkūrimo

Draudimo veiklos užuomazgos atsirado Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Tačiau draudimas, kaip verslas, Lietuvoje atsirado tik XIX amžiuje. Lietuva tuo metu buvo Rusijos dalimi ir joje veikė tie patys draudimo įstatymai, principai, formos ir rūšys, kaip ir visoje Imperijoje. Pirmoji Rusijos draugija, įkurta 1827 metais, turėjo išskirtinę teisę drausti pastatus Maskvoje, Peterburge, Odesoje ir Pabaltijyje. Poreikis draudimui labai sparčiai augo ir 1835 metais buvo įkurta Antroji Rusijos draudimo draugija, kuriai buvo suteikta išskirtinė teisė drausti keturiasdešimtyje gubernijų, Kiek tai lietė Rusijos gubernijas, buvusias tuometinės Lietuvos teritorijoje, nebuvo labai lengva nustatyti (J. Čepinskis ir kt., 1999, p.16 – 17).

Gyvybės draudimu tuo metu užsiėmė draudimo įmonė “Gyvenimas”. Šios 1835 metais įkurtos draudimo įmonės vadovai, aktyviai vystydami savo veiklą, tapo tarsi teisėtais monopolistais vykdant gyvybės draudimą. “Gyvenimo” draudimo įmonės agentūros buvo įkurtos Vilniuje ir Kaune ir teikė gyvybės draudimo paslaugas šių gubernijų gyventojams. Tačiau didelio poreikio šios rūšies draudimui tuo metu nebuvo. Transporto draudimas priklausė akcinei bendrovei “Viltis”. Antroje XIX a. pusėje tarp įvairių draudimo kompanijų prasidėjo aštri konkurencija. Trūko patikimos statistinės informacijos, o tai neleido nustatyti pakankamai tikslių draudimo tarifų dydžių. Vieninga draudimo statistikos sistema Rusijoje buvo sukurta 1884 metais. Tada ir buvo pradėta tvarkyti vieninga draudimo tarifų sistema, garantuojanti normalų draudimo kompanijų pelną.

Antroje XIX amžiaus pusėje šalia akcinių draudimo bendrovių pradeda kurtis savitarpio draudimo draugijos. Pirmoji savitarpio draudimo draugija Lietuvoje buvo įkurta 1897 metais ir daugiausia aptarnavo stambiuosius žemės savininkus. Šių savitarpio draudimo draugijų nariai buvo ir draudikai, ir draudėjai. Jei nelaimės nuostoliai būdavo labai dideli, tai savitarpio draudimo draugijos nariai sutikdavo sumokėti daugiau (J. Čepinskis ir kt., 1999, p.17).

Nuo 1905 metų į draudimo veiklą įsijungė ir valstybinės taupomosios kasos, kurios specializavosi gyvybės draudimo srityje.

1921 metais vasario mėn. buvo įkurtas „Lietuvos draudimo“ pirmtakas – Lietuvos valstybinio apdraudimo įstaiga. Tuometinė Valstybinio apdraudimo įstaiga buvo Vyriausybės įpareigota tvarkyti visus valstybinio draudimo reikalus, rengti pavienių draudimo rūšių taisykles ir prižiūrėti bei kontroliuoti kitas draudimo įstaigas.

1924 metais pasikeitė Bendrovės funkcijos ir pavadinimas – ją imta vadinti Lietuvos valstybiniu apdraudimu, ir ji neteko teisės prižiūrėti ir kontroliuoti kitas draudimo bendroves. Bendrovė tapo to meto turto draudimo nuo gaisro lydere ir surinkdavo apie 90
procentų šios draudimo rūšies įmokų šalyje. Bendrovė didino savo akcinį kapitalą ir toliau specializavosi, drausdama turtą nuo gaisro, kas leido jai išplėsti savo agentų tinklą, pasiekiant net mažiausius Lietuvos miestelius. 1939 metais Bendrovė užėmė 36% šalies draudimo rinkos.

1940 metais sovietų valdžiai nacionalizavus visas privačias draudimo įmones, Bendrovė įgijo draudimo paslaugų monopolį ir tapo sovietinio Gosstracho (valstybinės draudimo įstaigos) sudėtine dalimi. [1]

2.2. Draudimas Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo

Jau 1989 metais priimtas Ekonominio savarankiškumo įstatymas buvo postūmis monopolizmo šalinimui ir laisvos konkurencijos sąlygų formavimui. Tai tiko ir draudimo rinkai, kurioje buvo tik vienas monopolisto teisėmis ir privalumais besinaudojantis draudikas – Valstybinė draudimo įmonė. Ši draudimo institucija, kaip ir centralizuotos ekonomikos sąlygomis, vykdė visų rūšių draudimą. 1990 metais priimtas akcinių bendrovių įstatymas įteisino naują įmonių rūšį, o tais pačiais metais priimtu LR draudimo įstatymu įteisintos 4 rūšių draudimo organizacijos: Valstybinė draudimo įstaiga, akcinės draudimo bendrovės, draudimo draugijos ir savidraudos draugijos. Šie du svarbūs įstatymai sudarė sąlygas kurtis pirmoms privataus kapitalo draudimo bendrovėms. Dar vėliau, 1996 metais buvo priimtas LR draudimo įstatymas, kuris reglamentavo draudimo įmonių bei draudimo tarpininkų veiklą, kad draudimo sistema būtų stabili, patikima, efektyvi ir saugi.

Pagal LR draudimo įstatymą draudimo įmonės Lietuvoje įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip:

1) gyvybės draudimą vykdančiose įmonėse – 4 mln. Lt;

2) ne gyvybės draudimą, išskyrus kredito draudimą, vykdančiose įmonėse – 2 mln. Lt;

3) kredito draudimą vykdančiose įmonėse – ne mažesnis kaip 7 mln. Lt.

Įstatinis kapitalas registruojamas tik visiškai jį apmokėjus pinigais, tačiau jis negali būti apmokėtas skolintais pinigais. Įstatinio kapitalo pinigai gali būti investuojami tik į valstybės ir savivaldos obligacijas, terminuotus indėlius ir nekilnojamąjį turtą.

1991 metais po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo “Lietuvos draudimas” atgavo ūkinį savarankiškumą ir nustojo būti priklausoma nuo centralizuotos kontrolės iš Maskvos. Ji įregistruojama kaip Lietuvos valstybinė draudimo įstaiga ir tampa didžiausia draudimo paslaugų tiekėja Baltijos šalyse.

1994 metais, vadovaujantis pirminio privatizavimo programa, 30 procentų Bendrovės buvo privatizuota viešai pasirašant akcijas. 70 procentų akcijų liko Lietuvos Vyriausybės nuosavybėje, o kiti 30 procentų buvo parduoti Bendrovės darbuotojams. 1996 metais Valstybinė draudimo įstaiga buvo reorganizuota į akcinę bendrovę „Lietuvos draudimas“. 1997 metais AB „Lietuvos draudimas“ akcijomis imta prekiauti Nacionalinėje vertybinių popierių biržoje.

1997 metais įsigijus dvi draudimo bendroves – UAB „Draudimo fondas“ ir UAB „Vaidra“, pirmoji kompanija tampa UAB „Lietuvos draudimo“ gyvybės draudimas, antroji – UAB „Lietuvos draudimo“ kreditų draudimas. Tokiu būdu buvo sukurta „Lietuvos draudimo“ grupė.

1999 metų birželio 11 dieną Lietuvos Respublikos Vyriausybė pardavė turėtą 70% Bendrovės akcijų paketą strateginiam investuotojui Codan Insurance Ltd. iš Danijos, kuris savo ruoštu priklauso pasaulinei draudimo grupei Royal & SunAlliance. Tokiu būdu „Lietuvos draudimas“ tapo visiškai privačia draudimo bendrove.

1999 metų lapkritį „Lietuvos draudimas“ pritraukė 60 milijonų litų lėšų išleisdamas naujas akcijas ir parduodamas jas Codan. Šiek tiek vėliau, danų kompanija, norėdama pritraukti daugiau stambių investuotojų kapitalo, pardavė dalį akcijų Europos vystymo ir rekonstrukcijos bankui bei Centrinės ir Rytų Europos investiciniam fondui, pasilikdama kontrolinį paketą ir šiuo metu valdo daugiau negu 51% bendrovės „Lietuvos draudimas“ akcijų. Taip „Lietuvos draudimas“ sustiprino savo poziciją kaip didžiausia ir geriausiai kapitalizuota universali draudimo bendrovė Baltijos šalyse.

2000 m. gruodžio 20 dieną UAB „Lietuvos draudimas“ pasirašė sutartį su viena pajėgiausių ir seniausių Europos kreditų draudimo bendrovių „Hermes Kreditversicherungs-AG“ (Vokietija) dėl dukterinės įmonės UAB „Lietuvos draudimo“ kreditų draudimo 49% akcijų pardavimo. Ši Vokietijos kompanija turi daugiau nei 80-ties metų patirtį draudimo sferoje ir šiuo metu valdo 40% Vokietijos privataus kreditų draudimo rinkos bei 12,7% pasaulio kreditų draudimo rinkos. Kompanijos apyvarta 1999 metais sudarė daugiau nei 1 vieną milijardą Vokietijos markių.

2003-ųjų metų viduryje AB „Lietuvos draudimas“ priėmė sprendimą koncentruotis į ne gyvybės draudimo verslą.

2003-ųjų m. spalio 9 d. AB „Lietuvos draudimas“ ir AB „Hansabankas“ pasirašė UAB „Lietuvos draudimo“ gyvybės draudimas 100 proc. akcijų pardavimo – pirkimo sutartį.

Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos duomenimis pagal tiesioginio draudimo įmokas, pasirašytas per 2003m. 9 mėnesius, AB „Lietuvos draudimas“ užima 33,46 proc. šalies ne gyvybės draudimo rinkos.Bendrovė pernai pasirašė 207,927 mln. litų ne gyvybės draudimo įmokų ir pagal šį rodiklį užėmė 34,62 proc. šalies ne gyvybės draudimo rinkos. Palyginti su 2002 metais, „Lietuvos draudimo“ grupės pasirašytų draudimo įmokų suma
sumažėjo 20,3 procento.[1]

3. “ Lietuvos draudimas” siūlo

3.1. Draudimas būstui ir turtui

Apsidraudus šiuo draudimu AB „Lietuvos draudimas“ draudiminio įvykio atveju atlygins Jums nuostolius, jei būtų sugadintas ar sunaikintas Jūsų būstas ir (ar) jame esantis turtas.Papildomai galite apdrausti civilinę atsakomybę, susijusią su jūsų valdomu apdraustu turtu už žalą, padarytą tretiesiems asmenims.

Turtas draudžiamas

* nuo sugadinimo, sunaikinimo ar praradimo dėl šių draudiminių įvykių:

* ugnies – gaisro, dūmų, elektros įtampos svyravimų, žaibo įtrenkimo, sprogimo;

* vandens – šildymo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos tinklų avarijos, vandens prasiskverbimo iš gretimų patalpų;

* nusikalstamos trečiųjų asmenų veikos – vagystės su įsilaužimu, plėšimo, vandalizmo;

* gamtinių jėgų – audros, potvynio, liūties, krušos, sniego slėgio, grunto suslūgimo, nuošliaužos;

Turtas nėra apdraustas nuo:

* ugnies, šilumos poveikio lydant, suvirinant, džiovinant, lyginant, rūkant, kepant ar pan., išskyrus atvejus, kai gaisras išplito ir sunaikino ar sugadino ir kitą apdraustą turtą;

* vandens, sniego, purvo patekimo į apdraustų patalpų vidų per išorinius, atitvarinius pastato elementus (stogą, išorines sienas, langus, duris), išskyrus tuos atvejus, kai šios angos atsirado dėl audros, potvynio, liūties, krušos, sniego slėgio; šlaito erozijos;

* neišvengiamų natūralių procesų (korozijos, puvimo, natūralaus nusidėvėjimo ir pan.). pagrindinių pastato konstrukcijų suirimo, kritimo ar kitų defektų, atsiradusių sutarties galiojimo metu apdraustoje patalpoje (apdraustame pastate) ar už apdraustos patalpos atliekant papildomus statybos, rekonstrukcijos, remonto, apdailos darbus arba dėl prieš sudarant sutartį vykdytų grunto tyrimų, projektavimo, statybos klaidų ir broko;

* pagrindinių pastato konstrukcijų suirimo, kritimo ar kitų defektų, atsiradusių sutarties galiojimo metu už apdraustos patalpos (apdrausto pastato) ribų atliekant statybos, rekonstrukcijos, remonto, apdailos darbus arba dėl vykdytų statybinių tyrinėjimų, projektavimo, statybos klaidų ir broko; naminių gyvūnų, gyvulių, vabzdžių, graužikų padarytos tiesioginės žalos apdraustam turtui.[1]

3.2. Draudimas automobiliui

a). Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas (TPSVCAPD)

Šiuo draudimu apdraudžiama piliečio civilinė atsakomybė, kuri gali kilti dėl autoavarijos metu tretiesiems asmenims padarytos žalos (asmeniui ar turtui), atsiradusios kaip autoavarijos pasekmė.Lietuvos Respublikos įstatymai numato, kad šį draudimą privalo turėti kiekvienas transporto priemonės valdytojas.

b) Transporto priemonių (kasko) draudimas

Šiuo draudimu transporto priemonę galima apdrausti nuo nuostolių, patirtų dėl avarijos, vagystės, nelaimingų atsitikimų ir trečiųjų asmenų nusikalstamos veikos. Draudimas galioja ir Lietuvoje, ir užsienyje.[1]

3.3. Draudimas šeimai

a) Mišrusis gyvybės draudimas

Viena populiariausių Lietuvoje gyvybės draudimo rūšių, kuria naudodamiesi galėsite ne tik kaupti lėšas, bet ir gauti realią paramą įvykus nelaimingiems atsitikimams.

Draudimo sutarties laikotarpiu mokėsime išmokas už Jūsų patirtas traumas ar prarastą darbingumą. Mirties atveju visą draudimo sumą išmokėsime Jūsų nurodytiems asmenims

b) Sutuoktuvinis draudimas

Tai savotiškas vaiko „kraičio krovimas“ – draudimo suma atitenka apdraustajam vaikui, kai jam sukanka 21 metai (ar daugiau) arba jam susituokus. Jei draudimo laikotarpis pasibaigia anksčiau, draudimo išmoką gali gauti draudėjas. Be to, visą sutarties galiojimo laikotarpį išmokos mokamos vaikui patyrus įvairias traumas bei kūno sužalojimus.

Jei sutartį sudaręs draudėjas miršta anksčiau, nei sutarties galiojimo laikotarpis, sutartis paliekama galioti ankstesnėmis sąlygomis, o tolesnes draudimo įmokas moka mūsų bendrovė

c) Investicinis gyvybės draudimas

Investicinis gyvybės draudimas vienu metu leidžia suderinti investavimą, pinigų kaupimą bei finansinę paramą nelaimės atveju. Šio draudimo tikslas – investuoti pinigus į akcijas, vertybinius popierius ir gauti kuo didesnį pelną bei šalia investavimo turėti draudiminę apsaugą. Investicinio gyvybės draudimo esmė – draudėjas pasirenka draudimo įmokos dydį, gyvybės draudimo sumą bei investavimo kryptį. Papildomai galima pasirinkti traumų, kritinių ligų bei visiško ir nuolatinio apdraustojo darbingumo praradimo draudimą. Be to, draudėjas gauna 100% investicinių pajamų bei investuodamas savo lėšas prisiima ir su investavimu susijusią riziką.

Šiuo metu “Lietuvos draudimas”siūlo šias investavimo kryptis:

* į Lietuvos Vyriausybės vertybinius popierius litais;

* į Lietuvos Vyriausybės vertybinius popierius eurais;

* į Europos vyriausybių vertybinius popierius eurais;

* į Europos bendrovių akcijas; į JAV bendrovių akcijas.

d) Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų

Šis draudimas užtikrina šeimos finansinį saugumą tuo atveju, jei dėl nelaimingo atsitikimo kuris nors iš Jūsų šeimos narių laikinai arba visam laikui praras darbingumą ir (arba) bus gydomas ligoninėje. Mirties atveju visą draudimo sumą išmokėsime apdraustojo nurodytiems asmenims.

e) Gyvūnų draudimas

Draudžiama:

Nuo žuvimo dėl ligų ir gamtinių jėgų
draudžiami grynaveisliai šunys, galvijai, arkliai, avys, ožkos, kiaulės, kailiniai žvėreliai, bičių šeimos (aviliuose). Taip pat draudžiama nuo vagystės ir vandalizmo.[1]

3.4. Draudimas kelionėms

a ) Kompleksinis kelionių draudimas

Apsidraudus šiuo draudimu, AB “Lietuvos draudimas” apmokės:

gydymo išlaidas užsienyje;

organizuos parvežimą tolimesniam gydymui į tėvynę traumos ar sunkios ligos atveju;

kompensuos nuostolius, jei kelionės metu prarasite bagažą ir asmeninius daiktus ar kelionės metu patirsite nenumatytų išlaidų.

Apdraustojo mirties atveju pargabena palaikus į Lietuvą.

Kompleksinis kelionių draudimas apima:

– medicinos išlaidų ir repatriacijos draudimą;

– bagažo ir asmens daiktų draudimą;

– civilinės atsakomybės draudimą;

– draudimą nuo nelaimingų atsitikimų kelionės užsienyje metu;

– nenumatytų kelionės išlaidų draudimą. [1]

3.5. Draudimas ūkiui

a) Ūkininko turto draudimas

Šia draudimo rūšimi galima apdrausti ūkio turtą (pastatus, žemės ūkio techniką, įrenginius, inventorių, žemės ūkio gamybos atsarg). Be to, galima apdrausti įkeičiamą, lizingo ar išperkamosios nuomos būdu įgytą ūkio turtą. Ūkyje auginamus gyvulius ir paukščius galima apdrausti draudimo bendrovės siūloma draudimo rūšimi „Gyvulių draudimu“.

b) Gyvulių draudimas

Šiuo draudimu Jūs galite apdrausti ne tik savo ūkio gyvulius, bet ir augintinius – veislinius šunis, kates, naminius gyvūnus.

Apsidraudus šia draudimo rūšimi, AB „Lietuvos draudimas“ draudiminio įvykio atveju kompensuos nuostolius, patirtus dėl gyvulių žuvimo, dingimo ar sunaikinimo (priverstinio skerdimo).[1]

3.6. Draudimas svečiams

a) Užsieniečių gydymo Lietuvoje išlaidų draudimas

Šiuo draudimu galima apdrausti iš užsienio atvykstančius svečius. Jeigu svečiui prireiks skubios medicinos pagalbos arba dėl sveikatos būklės jį prireiks skubiai grąžinti į tėvynę, AB „Lietuvos draudimas“ kompensuos patirtus nuostolius. [1]

4. Užsiimantiems verslu “Lietuvos draudimas “ siūlo:

4.1. Įmonės turto draudimas

a) Įmonių ir organizacijų turto draudimas

Įmonių ir organizacijų turto draudimu draudžiamas įmonės nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas – pastatai, gamybiniai įrenginiai, atsargos.

Turtas draudžiamas nuo staigaus ir netikėto sugadinimo, sunaikinimo ar praradimo dėl šių draudiminių įvykių:

ugnies – gaisro, žaibo įtrenkimo, sprogimo, valdomų skraidančių aparatų, jo dalių, krovinių užkritimo, dūmų, suodžių, susidariusių gaisro pasekoje;

vandens – šildymo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos tinklų avarijos, vandens prasiskverbimo iš gretimų patalpų;

vagystės – vagystės su įsilaužimu, plėšimo, vandalizmo po įsilaužimo;

gamtinių jėgų – audros, potvynio, liūties, krušos, sniego slėgio, grunto suslūgimo, nuošliaužos.[1]

4.2. Įmonės transporto draudimas

a) Transporto priemonių (Kasko) draudimas

Šiuo draudimu Jūsų įmonės transporto priemonės draudžiamos nuo nuostolių, patirtų dėl avarijos, vagystės, nelaimingų atsitikimų ir trečiųjų asmenų nusikalstamos veikos. Draudimas galioja ir Lietuvoje, ir užsienyje.

b) Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas

Tai draudimas, kuris apsaugos Jūsų įmonę nuo nuostolių, jei autoavarijos metu Jūsų įmonei priklausančią transporto priemonę vairuojantys darbuotojai sugadins kitiems asmenims priklausantį turtą ar pakenks kitų asmenų sveikatai. Lietuvos Respublikos įstatymai numato, kad šį draudimą privalo turėti kiekvienas transporto priemonės valdytojas.[1]

4.3. Įmonės darbuotojų draudimas

a) Darbuotojų investicinis gyvybės draudimas

Investicinis gyvybės draudimas vienu metu leidžia suderinti investavimą, pinigų kaupimą bei finansinę paramą nelaimės atveju. Šio draudimo tikslas – investuoti pinigus į akcijas, vertybinius popierius ir gauti kuo didesnį pelną bei šalia investavimo turėti draudiminę apsaugą.

Investicinio gyvybės draudimo esmė – draudėjas pasirenka draudimo įmokos dydį, gyvybės draudimo sumą bei investavimo kryptį. Papildomai galima pasirinkti traumų, kritinių ligų bei visiško ir nuolatinio apdraustojo darbingumo praradimo draudimą. Be to, draudėjas gauna 100% investicinių pajamų bei investuodamas savo lėšas prisiima ir su investavimu susijusią riziką.

b) Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų

Šis draudimas užtikrina Jūsų įmonės ir Jūsų darbuotojų šeimų finansinį saugumą tuo atveju, jei dėl nelaimingo atsitikimo kuris nors iš Jūsų darbuotojų laikinai arba visam laikui praras darbingumą ir (arba) bus gydomas ligoninėje. Darbuotojo mirties dėl nelaimingo atsitikimo atveju visą draudimo sumą išmokėsime Jūsų nurodytiems asmenims.[1]

4.4. Verslo kelionės, komandiruotės draudimas

a) Kompleksinis kelionių draudimas

AB „Lietuvos draudimas“ pasirūpins Jūsų įmonės darbuotojais ir verslo (tarnybinių kelionių) metu.

Apsidraudus šiuo draudimu, AB “Lietuvos draudimas” apmokės apdraustų Jūsų įmonės darbuotojų:

gydymo išlaidas užsienyje;

organizuos parvežimą tolimesniam gydymui į tėvynę traumos ar sunkios ligos atveju;

kompensuos nuostolius, jei kelionės metu prarasite bagažą ir asmeninius daiktus ar kelionės metu patirsite nenumatytų išlaidų.

Apdraustojo mirties
atveju pargabename palaikus į Lietuvą.

Rinkdamiesi naudingiausią variantą, galite pasirinkti vieną, kelis arba visus iš toliau nurodytų draudimo variantų. [1]

4.5. Įmonės veiklos draudimas

a) Bendrosios civilinės atsakomybės draudimas

Bendrosios civilinės atsakomybės draudimas kompensuos žalą tretiesiems asmenims, jei ši žala bus padaryta Jūsų įmonei vykdant apdraustą veiklą arba žalą, kilusią dėl Jūsų įmonei priklausančių apdraustų statinių, teritorijos ar kitų objektų trūkumų, taip pat žalą, padarytą pateiktu netinkamos kokybės produktu ar paslauga.

Bendrosios civilinės atsakomybės (BCA) draudimas labiausiai reikalingas visoms įmonėms: kurių patalpose ar teritorijoje dažni lankytojai; kurių darbuotojai dirba užsakovų patalpose arba teritorijose; kurios gamina, platina, parduoda produktus, teikia paslaugas; kurių veikla, gamybos technologijos, naudojamos medžiagos yra potencialiai pavojingos tretiesiems asmenims.

b) Gamybos (verslo) nutrūkimo dėl gaisro draudimas

Apsidraudus šiuo draudimu AB „Lietuvos draudimas“ draudiminio įvykio atveju kompensuos Jūsų įmonės patirtus finansinius nuostolius (negautą veiklos pelną, pastovias sąnaudas), jei įmonė bus priversta nutraukti gamybą (verslą) dėl jai priklausančio turto sunaikinimo, sugadinimo ar dingimo.

c) Prekinių kreditų draudimas

Prekinių kreditų draudimas apsaugos Jūsų įmonę nuo pirkėjų nemokumo, bankroto ir nesąžiningumo (tyčinio vengimo atsiskaityti). Šią paslaugą teikiame Lietuvos įmonėms, dirbančioms tiek vidaus, tiek eksporto rinkose.

Apsidraudę šiuo draudimu Jūs turėsite ne tik finansinę paramą nesėkmės atveju. AB „Lietuvos draudimas“ specialistai nuolat stebi įmonių mokumo būklę, todėl laiku jus perspės pateikdami informaciją apie nepatikimus bei rizikingus partnerius [1]

4.6. Įmonės svečių draudimas

a) Užsieniečių gydymo išlaidų Lietuvoje draudimas

Šiuo draudimu apdrausime iš užsienio atvykstančius svečius.

Jeigu Jūsų įmonės svečiui prireiks skubios medicinos pagalbos arba dėl sveikatos būklės jį prireiks skubiai grąžinti į tėvynę, AB „Lietuvos draudimas“ kompensuos Jūsų įmonės patirtus nuostolius.[1]

4.7. Eksporto, importo draudimas

a) Muitinės procedūros vykdytojo atsakomybės draudimas

Muitinės procedūros vykdytojo atsakomybės draudimu draudžiame Jūsų įmonės prievoles sumokėti muitus ir mokesčius, atliekant muitinės procedūrą (importuojant prekes, laikinai įvežant prekes ir pan.).

b) Krovinių draudimas

Krovinių draudimų apdrausime Jūsų įmonės siunčiamus, gaunamus ar kitokius krovinius, kuriems padarius žalą būtų patirti materialiniai nuostoliai

c) Ekspeditorių atsakomybės draudimas

Šiuo draudimu draudžiama ekspeditoriaus atsakomybė, numatyta krovinio ekspedijavimo sutartyje bei atsakomybė tretiesiems asmenims, kurių veikla nereglamentuota krovinių ekspedijavimo sutartimi. Ekspeditoriaus atsakomybė draudžiama Lietuvos Respublikos teritorijoje ir už jos ribų

d) Eksporto kreditų draudimas

Eksporto kreditų draudimas – tai prekinių kreditų draudimo atmaina, skirta eksportuojančioms įmonėms. Šios paslaugos esmė – suteikti draudiminę apsaugą nuo užsienio pirkėjo nemokumo, bankroto ir nesąžiningumo (tyčinio atsiskaitymų nevykdymo).

Neatsiskaitymų rizika be išimčių slypi visose šalyse ir visose ūkio šakose. Verslininkai, įsigydami draudiminę apsaugą, atsižvelgia į tai, kad pirkėjo rizikos įvertinimas ir skolų išieškojimas yra labai problemiškas, reikalaujantis daug laiko ir finansinių išteklių. Tai ypač būdinga tarptautinei prekybai: užsienio pirkėjo skolos susigrąžinimą komplikuoja sudėtingi ir ilgai trunkantys teisminiai procesai, susiję su didelėmis išlaidomis.

Pirkėjų įsiskolinimo draudimas ne tik suteikia finansinę paramą nesėkmės atveju, bet ir padeda išvengti nemalonumų prieš įvykstant sandoriams. Stebėdama įmonių mokumo būklę, draudimo bendrovė atlieka nuostolių prevenciją – pateikia informaciją apie nepatikimus bei rizikingus partnerius.[1]

4.8. Krovinių gabenimo draudimas

a) Vežėjų kelių transportu ir ekspeditorių atsakomybės draudimas

Apsidraudus šiuo draudimu, draudiminio įvykio atveju AB „Lietuvos draudimas“ atlygins Jūsų įmonei nuostolius, patirtus gabenant įvairius patikėtus krovinius

b) Krovinių draudimas

Krovinių draudimu galite apdrausti Jūsų įmonės siunčiamus ir gaunamus krovinius nuo materialinių nuostolių

c) Vežėjų prievolių įvykdymo laidavimo draudimas (TIR)

Draudžiama!

Draudžiama Draudėjo prievolių, sumokėti muitus ir kitus mokesčius už vežamus krovinius, įvykdymas LINAVAI.

Nedraudžiama!

Įstatymu numatytos baudos dėl draudėjo prievolių neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

d) Ekspeditorių atsakomybės draudimas

Šiuo draudimu draudžiama ekspeditoriaus atsakomybė, numatyta krovinio ekspedijavimo sutartyje bei atsakomybė tretiesiems asmenims, kurių veikla nereglamentuota krovinių ekspedijavimo sutartimi. Ekspeditoriaus atsakomybė draudžiama Lietuvos Respublikos teritorijoje ir už jos ribų.[1]

4.9. Statybos draudimas

a) Statybų ir montavimo visų rizikų draudimas

Statybų ir montavimo visų rizikų draudimas apsaugos Jūsų įmonę nuo nuostolių, patirtų statybos ar
darbų metu, jei bus sugadinti ar sunaikinti statomi (remontuojami, montuojami) pastatai, statybos vietoje saugomos statybinės medžiagos, montuotini įrenginiai, kiti statybos reikmenys[1]

5. „Lietuvos draudimas“ Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare

“Lietuvos draudimas”, siekdamas išlaikyti ir įtvirtinti lyderės pozicijas Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, inicijavo projektą KRYPTIS. Šiuo tikslu įmonė kartu su garsiausia pasaulio konsultacine kompanija “McKinsey&Company” atliko visapusišką veiklos analizę ir sudarė ilgalaikį strateginio vystymosi planą. Pokyčiai pradėti realizuoti jau dabar.

Aštrėjant konkurencijai draudimo rinkoje ir augant vartotojų poreikiams, bendrovė, norinti išlikti lydere, privalo nuolat tobulėti, sekti rinkos poreikius ir sugebėti laiku juos atitikti.Pagrindinis bendrovės sėkmės garantas – jos darbuotojai. Tad siekdamas kuo efektyviau dirbti, kuo geriau aptarnauti klientus, didžiausią dėmesį „Lietuvos draudimas“ žada skyrti investicijoms į bendrovės personalą.

Pasak bendrovės vadovo, šiuo metu vienas svarbiausių bendrovės uždavinių – ugdyti įmonės personalą ir į svarbiausias pareigas paskirti aukščiausią kvalifikaciją turinčius darbuotojus. Šiam tikslui pasiekti įmonėje vykdoma vidinė darbuotojų atranka. Prioritetas teikiamas profesionaliems, iniciatyviems ir geriausiai su klientais dirbantiems specialistams.

Kadangi nuo gegužės 1 d. jau teks konkuruoti ne tik Lietuvos, bet visos Europos Sąjungos erdvėje, į pagalbą tobulinant didžiausios šalies draudimo bendrovės veiklą pasikviesti tarptautiniai konsultantai.“McKinsey&Company” – pirmaujanti pasaulyje konsultacinė kompanija, turinti svarią patirtį tobulinant finansinių institucijų veiklą. Net penkiolikai iš dvidešimties didžiausių Europos draudimo bendrovių “McKinsey&Company” padėjo efektyviau organizuoti verslą. Šiandien vykdydamas pokyčių programą ir bendrovėje burdamas aukščiausios kvalifikacijos darbuotojų komandą „Lietuvos draudimas“tikisi, kad jau artimiausiu metu klientams suteiks dar geresnes paslaugas.

Projektas KRYPTIS skirtas ilgalaikei draudimo bendrovės strategijai planuoti ir apima visapusišką įmonės veiklos tobulinimą – pradedant gyventojų draudimu ir baigiant didžiausių šalies įmonių aptarnavimu[3].

IŠVADOS

Pasidomėjusi „Lietuvos draudimo“veikla galiu padaryti išvadą, kad tik nedidelė dalis Lietuvos gyventojų yra linkę apsidrausti savo turtą. Kodėl taip yra? Vienintelė ir svarbiausia priežastis – turto draudimas yra brangi paslauga. Žmogui yra svarbus ne tik turtas, bet dar svarbesnė gyvybė, sveikata, o jei nusprendus apsidrausti viską, kas šiame gyvenime yra svarbiausia ir brangiausia nuo visokių nelaimių, susidaro tikrai nemaža suma lyginant su gaunamomis gyventojų pajamomis.

Jei neegzistuotų draudiminė apsauga, dalis nelaimės ištiktųjų būtų nustumti į skurdą, tuo pačiu tapdami našta visuomenei. Todėl socialiniu požiūriu draudimas gali būti vertinamas kaip žmonių gerbūvio palaikymo bei turtinių skirtumų tarp atskirų gyventojų sluoksnių mažinimo priemonė .

Ekonominiu požiūriu draudimas yra būtina ūkio vystymosi ir klestėjimo sąlyga. Jeigu neegzistuotų draudiminė apsauga, reikėtų atsisakyti įvairių pelningų projektų, kreditų jų finansavimui, pajamų iš krovinių pervežimo, siekiant išvengti galimų nuostolių. Visa tai sulėtintų šalies ekonomikos vystymąsi.

LITERATŪRA

1. www.ldr.lt

2. LR Draudimo įstatymas

3. Žurnalas „Verslo labirintas“, Vilnius, 2003m.spalio mėn.str. „Lietruvos draudimo veikla“