Turinys
Santrauka ii
1 skyrius. Įžanga 2
2 skyrius. Įmonių apklausos rezultatai 2
3 skyrius: Lietuvos investicinis klimatas tarptautinėje perspektyvoje 2
A. Įmonių aplinka, konkurencingumas ir inovacijos 2
3.1 Lietuvos įmonių aplinka 2
3.2 Verslo rėmimo sistema 2
3.3 Lenktyniavimas konkurencingumo srityje – Kaip sekasi Lietuvai? 2
3.4 Vejantis ES darbo našumą dar laukia tolimas kelias 2
3.5 Ar Lietuvos dėmesys inovacijoms yra pakankamas, kad šalis išliktų konkurencinga? 2
B. Įmonių įėjimo į rinką ir išėjimo iš jos sąlygos 2
3.6 Įmonių įėjimas į rinką – greitas ir nebrangus, bet reikalaujantis gana nemažo įstatinio kapitalo procesas 2
3.7 Įmonių išėjimas iš rinkos – greitas, bet nelabai efektyvus procesas 2
C. Ekonomikos veiksnių rinkos 2
3.8 Finansinių išteklių prieinamumas 2
3.9 Darbo santykių reguliavimas 2
3.10 Žmogiškasis kapitalas 2
3.11 Komercinės paskirties žemės plėtra 2
3.12 Įmonių atsiskaitymai ir skolos grąžinimas – nuolat uždelsiami atsiskaitymai, sklandus įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo mechanizmas 2
D. Infrastruktūra 2
3.13 Infrastruktūra kaip verslo aplinkos faktorius 2
E. Reguliavimo našta, valstybės valdymas ir korupcija 2
3.14 Reguliavimo našta 2
3.15 Valdymas 2
3.16 Korupcija 2
4 skyrius: Atskiri investicinio klimato vertinimo klausimai 2
4.1 Atskiri klausimai: Mokesčių administravimas 2
4.2 Atskiri klausimai: Mokesčių konkurencija ar dempingas? 2
4.3 Atskiri klausimai: Integracijos į ES poveikis Lietuvos verslo aplinkai 2
5 skyrius: Rekomenduojami veiksmai investicijų klimatui gerinti 2
1 priedas Šalies lentelės 2
2.1 priedas Lietuvos ekonomikos produktyvumą lemiantys veiksniai 2
2.2 priedas Produktyvumo veiksniai tekstilės pramonėje: Lietuvos ir Kinijos palyginimas ………………………………………………………………………2
Literatūros sąrašas 2
Santrauka
Siekiant gauti medžiagos išsamesniam įvertinimui, iš pradžių buvo atliktas Lietuvos įmonių Investicijų klimato tyrimas (PICS). Be PISC pasitelkus keletą kitų Lietuvos ir užsienio šaltinių, suformuotas išsamus Lietuvos verslo aplinkos ir jos padėties kitų lyginamųjų šalių atžvilgiu vaizdas. Toliau pateikiamoje santraukoje apibūdinami pagrindiniai įvertinimo rezultatai.
Per pastaruosius keletą metų Lietuvos investicijų klimatas stebėtinai pagerėjo. Pagal įvairius tyrimus, tarp jų WEF pasaulio konkurencingumo indeksą ir „Heritage Foundation“ ekonominės laisvės indeksą, buvo pripažinta Lietuvos pažanga priimant verslui labiau palankias nuostatas. 2004 metais atlikto Pasaulio banko ir IFC bendro tyrimo metu pagal verslui palankią aplinką Lietuva priskirta prie 20 aukščiausiai vertinamų pasaulio šalių. Nors Lietuva vis dar vejasi kitas Europos Sąjungos šalis, tarp jų ir daugumą naujųjų narių, ekonomikos augimo ir produktyvumo pagal visus veiksnius atžvilgiu jos veikla keliose bendrosios verslo aplinkos srityse, pvz., produktyvumo augimo, yra stipri ir tikrai propaguotina tarp užsienio investuotojų.
Pagrindinės rekomendacijos:
· Užtikrinti, kad Lietuvos pasiekimai gerinant verslo aplinką būtų tinkamai pristatyti pasaulio investuotojų tarpe
Pastarąjį Lietuvos ekonomikos augimą daugiausiai sąlygojo augantis darbo našumas. Mažos darbo jėgos sąnaudos ir augantis produktyvumas leido Lietuvai išlaikyti tarptautinį konkurencingumą. Įstojimas į bendrąją ES rinką bei kiti išoriniai veiksniai, tokie kaip pasaulinės tekstilės ir aprangos rinkos, kurioje Lietuva tradiciškai visada turėjo stiprias pozicijas, liberalizavimas, pateikia naujus didelius iššūkius. Lietuvos specializacija vis dar yra žemųjų technologijų eksportas. Darbo jėgos sąnaudos ilgainiui gali nebebūti konkurencingi, o žmogiškojo produktyvumo augimas yra ribotas. Siekiant sukurti palankią ir į augimą orientuotą investicinę aplinką bei pasiekti aukštą pasaulinio lygio konkurencingumą, Lietuvai būtina atlikti kokybinį šuolį, kitaip tariant, pereiti prie aukštųjų technologijų, aukštesnio lygio ekonomikos. Manoma, kad inovacijos yra vienintelis būdas tai padaryti. O tinkamiausias būdas sėkmingai taikyti inovacijas šalies mastu yra turėti tinkamą žmogiškąjį kapitalą, pasirengusį perimti geriausias naujas technologijas ir šiuolaikiškas valdymo koncepcijas, atėjusias, visų pirma, iš tiesioginių užsienio investicijų. Valstybės vaidmuo yra remti mažas inovatyvias įmones finansuojant ankstyvosios stadijos (pradinio kapitalo) inovacijas.
Pagrindinės rekomendacijos:
· Atlikti Lietuvos konkurencingumo ir inovacijų infrastruktūros lyginamąją analizę, lyginant tiek su to paties išsivystymo lygio šalimis, tiek su pasaulio lyderiais
· Sutelkti dėmesį į produktų ir paslaugų kokybę, per dotacijų programas remiant įmonių sertifikavimą ISO standartais
· Skatinti inovatyvių verslą pradedančių įmonių ankstyvosios stadijos (pradinį) finansavimą inovacijų finansavimo schemų pagalba
Įėjimo į rinką procedūros Lietuvoje yra nesudėtingos. Įmonės įkūrimas yra greitas ir nebrangus, nors, pasitelkiant pasaulio įmonių įregistravimo lyderių (tokių kaip Danija ar Naujoji Zelandija) patirtį, vis dar yra galimybė šį procesą pagreitinti, o išlaidas sumažinti. Įėjimo į rinką sistemai tobulinti būtų naudingas mažinti įstatinio
kapitalo reikalavimą mažoms ir mikro įmonėms ir vienodinti skirtingus registracijos numerius. Kalbant apie pasitraukimo iš rinkos mechanizmą, tokia sistema egzistuoja ir veikia pakankamai gerai. Vis dėlto, stimulai, verčiantys maksimizuoti bankrutuojančios įmonės vertę, yra silpni, o tai, savo ruožtu, lemia žemą utilizavimo vertę. Be to, įmonės atstatymo procesas nevyksta taip kaip tikėtasi, ir likviduojamos įmonės, kurios dar galėtų būti restruktūrizuotos ir išlikti rinkos dalyviais su darbo vietomis, aktyvais ir savo paslaugų ar prekių rinkomis.
Pagrindinės rekomendacijos:
· Sukurti elektroninio ryšio įmonės registravimo mechanizmą bei toliau mažinti įmonių registravimo trukmę ir registravimo išlaidas
· Iš esmės peržiūrėti įstatymus, reglamentuojančius įmonių vertės atstatymo procesą
Darbo santykiai įtvirtinti pakankamai neseniai priimtu Darbo Kodeksu ir yra gerai sureguliuoti Lietuvoje. Kai kurie patobulinimai užtikrina didesnį sistemos lankstumą, o bendrai kalbant yra išlaikyta tinkama pusiausvyra tarp darbdavių ir darbuotojų interesų. Antra vertus, švietimo sistema, ypač aukštojo mokslo sistema, yra stipriai orientuota ne į kokybę, bet į kiekybę. Lietuvoje, kur iš visų ES šalių švietimui tenkanti BVP išlaidų dalis yra didžiausia, vienam besimokančiajam tenkančios išlaidos yra vienos mažiausių. Tai lemia žemą išsilavinimo kokybės lygį ir žemos kvalifikacijos universitetus baigusiųjų specialistų patekimą į darbo rinką. Tuo pačiu, tęstinio mokymosi koncepcija Lietuvoje yra vis dar ankstyvojoje stadijoje, stabdoma iš esmės dėl vyresniosios kartos žmonių motyvacijos trūkumo ir tų, kurie tokią motyvaciją turi, ribotų finansinių galimybių. Turėtų būti formuojami žingsniai toliau plėtojant koncepciją – pvz., siekti, kad jaunoji karta kuo ilgiau dalyvautų tęstiniame mokymesi, o viešasis sektorius kaip užimtumo politikos sudedamąją dalį siūlytų suaugusiųjų mokymo programas.
Pagrindinės rekomendacijos:
· Reikalingi esminiai aukštojo mokslo sistemos pakeitimai, įgalinantys pereiti nuo kiekybės prie kokybės akcento
· Teikiant dotacijas skatinti mokymo(-si) darbo vietoje sistemą
· Svarstyti nacionalinės tęstinio mokymosi kampanijos galimybę tam, kad vidutinio amžiaus žmonės butų skatinami pasinaudoti naujomis mokymosi galimybėmis
Komercinės žemės plėtra Lietuvoje pateikia nemažai problemų. Problemos iškyla praktiškai visose srityse, pradedant nuo žemės, ypatingai valstybės žemės, įsigijimo ir nuomos, iki bendrųjų ir detaliųjų žemės planų rengimo, bendrosios ir specialiosios žemės paskirties keitimo, kreipimosi dėl leidimų ir leidimų statiniams įsigijimo ir statybų darbų priežiūros. Įstatymai, taisyklės ir reglamentavimas yra neišbaigti, painūs ir prieštaringi, o biurokratiniai barjerai didžiuliai. Tai dažnai skatina statybos vykdytojus ir statybos bendroves apeiti įstatymus, nepaisyti taisyklių ir siekti pernelyg didelių privilegijų.
Pagrindinės rekomendacijos:
· Siekiant supaprastinti naudojimąsi žeme, iš pagrindų peržiūrėti įstatymų ir administracinę bazę, pagal kurią mažiausiai atitinkamos žemės administravimo sritys būtų aiškiai paskirstytos tarp valdžios institucijų, o viešojo sektoriaus darbas, susijęs su žemės naudojimu ir plėtra, pagerėtų
Lietuvos mokesčių sistema, bendrai kalbant, yra palanki verslui. Įstatymu nustatytas įmonių pajamų mokestis (pelno mokestis) yra vienas žemiausių Europos Sąjungoje (nors faktinė vidutinė norma yra žemiausia), darbo jėgos apmokestinimas panašus kaip ir to paties išsivystymo lygio grupės šalių, o bendra mokesčių našta mažiausia iš visų 25 Europos Sąjungos šalių narių. Vis dėlto, būtų naudinga, jei darbo jėgos apmokestinimo tarifas būtų sumažintas. Taip būtų formuojama palankesnė investicinė aplinka ir mažinami neteisėto atlygio, su visomis jo neigiamomis pasekmėmis, mastai.
Pagrindinės rekomendacijos
· Įstatymuose numatyti aiškią Valstybinės mokesčių inspekcijos prievolę pagal poreikį priiminėti privalomąsias nutartis mokesčių klausimais
· Išstudijuoti alternatyvas ir pasirinkti tinkamiausią mažinant darbo jėgos apmokestinimą
Finansų sektorius Lietuvoje yra stiprus, o jo kapitalizacija yra tinkamo lygio. Lietuvos įmonėms priėjimas prie finansavimo šaltinių nėra pagrindinė problema. Atrodo, jog finansų sistema buvo tinkamai pasiruošusi atlaikyti dabartinį stiprų ekonomikos augimą. Vis dėlto, nepaisant dabartinio augimo, finansų sistema tebėra nedidelė, lyginant su to paties išsivystymo lygio regiono šalimis. Privataus sektoriaus kreditavimas, išreikštas BVP procentine dalimi, Lietuvoje yra mažiausias iš ES šalių aštuntuko. Finansų sistemai – o dėl jos ir visai šalies ekonomikai – būtų naudinga, jei didesnė dalis lėšų būtų nukreipta mažoms įmonėms, kurios sudaro absoliučią privataus įmonių sektoriaus daugumą. Teisių atėmimo bei teisių atstatymo strategijų gerinimas – atitinkamai įkeitimo bei finansinės informacijos atžvilgiu – pagerintų mažų įmonių priėjimą prie oficialios finansų sistemos. Centrinė kredito įstaiga, teikianti visapusišką priėjimą prie įmonių kreditavimo informacijos visiems finansavimu užsiimantiems tarpininkams, būtų sveikintinas Lietuvos finansų sektoriaus
infrastruktūros papildymas.
Pagrindinės rekomendacijos:
· Pagal galimybes pasitelkiant viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą įsteigti centrinę kreditų įstaigą, teikiančią priėjimą prie Lietuvos įmonių kreditavimo informacijos visiems finansavimu užsiimantiems tarpininkams
1 skyrius. Įžanga
Per pastaruosius keletą metų Lietuva pasižymėjo įspūdingais ekonominės veiklos rezultatais. “Balistinė Baltijos raketa” bei “Baltijos tigras”- tai tik du epitetai, kuriais Lietuvą apibūdino užsienio rinkų analitikai, siekdami pabrėžti jos pastarojo laikotarpio ekonomikos augimo spartumą bei prognozuoti, kaip pavyks išlaikyti šiuos augimo tempus. 1998 m. Rusijos krizės padariniai lėmė ekonominį lūžį. 2001-2002 metais BVP išaugo daugiau kaip 6 proc., 2003 metais – 9,7 proc., o pirmoje 2004 metų pusėje – 7,4 proc. Prognozuojama, kad šalies ekonomika sparčiai augs ir per artimiausius keletą metų. Didžia dalimi pakito eksporto į Vakarus apimtys palyginti su eksportu į Rytus. Per dvejus metus, t. y. nuo 1998 m. iki 2000 m., eksporto į NVS šalis dalis bendrame eksporte sumažėjo nuo 35 iki beveik 15 procentų, pranešdama apie visam laikui įvykusį užsienio prekybos struktūros pokytį. Atitinkamai išaugo eksporto į ES šalis dalis.
1 lentelė Lietuvos eksportas. Apimtys, augimas, kryptys
1998 1999 2000 2001 2002 2003
Bendras eksportas, mln. JAV dolerių 3.711 3.004 3.810 4.583 6.095 7.984
Eksporto augimas, % (3,88) (19,0) 26,8 20,3 10,7 8,7
Pagrindinės eksporto kryptys, bendro eksporto dalis %
ES 38,0 50,1 47,9 47,8 48,4 n.d
NVS 35,7 18,2 16,3 19,7 19,2 n.d
CEFTA 3,,9 6,0 7,0 7,3 4,8 n.d
EFTA 2,2 2,7 2,5 1,9 4,1 n.d
Šaltinis: Eurostat
Būtent aukšti eksporto rodikliai padėjo atsigauti BVP augimui bei pašalinti (trumpalaikius) Rusijos krizės padarinius. Po dvejų metų pradinis eksporto paskatintas BVP augimas virto augančiu vidaus vartojimu. Po jo sekė ir jį papildė statybų pagyvėjimas, kuris ir pradėjo augimo ciklą. Šiuo metu Lietuvos ekonomika išgyvena didžiausią ūkinės veiklos pakilimą nuo pereinamojo laikotarpio pradžios 1990 metais.
Tačiau svarbu paminėti tai, kad kitas turtingesnes ES-8 grupės šalis Lietuva dar tik vejasi. Tradiciškai yra manoma, kad spartus ekonomikos augimas visuomet yra labiau tikėtinas neturtingose šalyse. Ir iš tikrųjų 2000–2003 metais Lietuva pademonstravo aukščiausią pramoninės gamybos bei BVP augimą tarp visų ES-8 grupės šalių. Tačiau remiantis Tarptautinių ekonomikos studijų instituto Vienoje (WIIW) atliktais skaičiavimais, palyginti su 1990 m. duomenimis Lietuva šiuo atžvilgiu vis dar lieka grupės sąrašo apačioje kaip viena iš dviejų ES-8 grupės šalių, kuriose BVP lygis vis dar nepasiekė 1990 m. lygio, o taip pat šalimi, pasižyminčia lėčiausiais pramoninės gamybos atsigavimo tempais dešimtajame dešimtmetyje (2 lentelė). Be to, neigiamas pastarojo laikotarpio ekonomikos spurto aspektas yra aukštas nedarbo lygis, esminė BVP augimo priklausomybė nuo žemų technologijų pramonės gaminių eksporto bei nuolatinis produkciją gaminančios darbo jėgos praradimas pastarajai išvykstant į didesnes ES šalis ieškoti geriau apmokamo darbo, kas ypač pablogina dirbančiųjų ir pensinio amžiaus žmonių santykį.
2 lentelė BVP, PGP BVP vienam gyventojui ir gamyba ES-8 grupės šalyse
Lietuva Latvija Estija Čekijos Respub-lika Vengrija Lenkija Slovakija Slovėnija ES-8 grupės vidurkis
BVP pastoviomis kainomis, 1990=100 88,1 79,6 109,2 108,6 119,3 134,6 116,8 130,2 129,7
BVP pastoviomis kainomis, 2000=100 123,7 123,5 120 107,4 110,5 106,3 112,9 108,6 109
BVP vienam asmeniui, ES 15=100 43,6 36,7 43,3 63,3 54,9 42,5 48,2 70,6 —
Pramonės gamyba, 1990=100 53,5 57,9 84,5 99,6 171,4 139,8 111,6 95,8 140,2
Pramonės gamyba, 2000=100 138,9 123,0 129,4 118,1 113,3 107,8 119,9 106,8 113,3
Šaltinis: WIIW, Eurostat
Lietuvos kaip pilnateisės narės prisijungimas prie ES 2004 metų gegužės 1 d. apvainikavo ilgalaikes narystės siekimo nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios pastangas. Per pastaruosius keletą metų Lietuva įsitvirtino tarp ES narystės siekiančių šalių grupės lyderių struktūrinių pasirengimo narystei pakeitimų atlikimo bei derybų su Briuseliu dėl prisijungimo užbaigimo požiūriu. Paskutinė Europos Komisijos pasirengimo narystei ataskaita gyrė Lietuvą, nurodydama tik kelis neesminius neišspręstus klausimus, susijusius su “Acquis Communautaire” perkėlimu į Lietuvos teisės bei reguliavimo sistemą.
Lietuvos investicijų klimatas nuolatos gerėjo ir anaiptol nebuvo neesminis faktorius, nulėmęs pastarojo laikotarpio ekonomikos postūmį. Investicijų klimato ir verslo aplinkos klausimais buvo parengtas ne vienas tyrimas bei analitinė ataskaita, svarbiausi kurių yra FIAS parengta “Administracinių barjerų ir reguliavimo išlaidų studija” (1999), Pasaulio banko ir EBRD parengta BEEPS II (2002), Pasaulio banko parengtas “Šalies ekonomikos memorandumas” (2002) bei nemažas skaičius Europos Komisijos ataskaitų, apžvelgiančių Lietuvos pasirengimą narystei ES. Visos šios ataskaitos pateikia teigiamą besikeičiančio investicijų klimato tendencijų įvertinimą, tačiau taip pat nurodo (nors kiekviena ir skirtingu mastu) keletą sričių, kuriose investicijų klimatą reikia toliau gerinti.
Verslo aplinkos
kokybė vertinama įvairiais būdais. Egzistuoja daugybė periodiškai nustatomų rodiklių bei reitingų, kuriais vertinami įvairūs verslo aplinkos aspektai. Šiuos vertinimo rodiklius nustato “The Economist Intelligence Unit”, “The Heritage Foundation”, Pasaulio bankas, EBRD, A. T. Kearney, Pasaulio ekonomikos forumas ir kitos organizacijos. Daugelis šių rodiklių remiasi asmeniniu kiekvieno respondento suvokimu, todėl kartais juos sunku palyginti. Tačiau bet kuriuo atveju jie atspindi konkrečiu metu vyraujantį rinkų požiūrį į verslo aplinką.
Čia pateikiamas vienas iš verslo aplinkos rodiklių, pakankamai gerai iliustruojančių kokybę. 3 lentelė, kurioje pateikiamas Pasaulio ekonomikos forumo sudarytas verslo konkurencingumo indeksas, parodo, kad tarp ES-8 grupės šalių bei trijų potencialių ES šalių-narių Lietuva, šalia Latvijos ir Slovėnijos, yra viena iš trijų šalių, kurios 2001 – 2003 metais vienintelės sugebėjo pagerinti savo pozicijas pagal visus tris rodiklius. Augimo tendencija rodo bendro investicijų klimato gerėjimą, kurio ir yra siekiama. Tačiau savo pagrindinėje ES-8 grupėje Lietuva pagal visus skaičiavimus iki šiol užima beveik paskutines pozicijas. Nors skirtumai gali būti ir nedideli, kartais būtent jie gali nulemti investuotojo apsisprendimą, kurioje šalyje steigti kitą savo fabriką ar biurą.
3 lentelė Verslo konkurencingumo indeksas
Šalis BCI klasifikacija Verslo aplinka Įmonės veikla ir strategija
2003 2001 2003 2001 2003 2001
Estija 28 28 27 26 36 32
Latvija 29 41 31 42 29 35
Slovėnija 30 32 34 35 27 28
Čekijos Respublika 35 34 38 31 33 41
Vengrija 38 27 37 25 45 33
Lietuva 40 50 41 47 41 47
Slovakijos Respublika 42 40 42 36 44 57
Lenkija 46 42 44 40 43 55
Turkija 51 35 54 33 50 44
Rumunija 67 61 64 60 72 63
Bulgarija 68 68 67 65 73 70
Šaltinis: Global Competitiveness Report (WEF)
Kita vertus, tokie konkretūs verslo klimato rodikliai kaip išlaidos bei laikas, kurio reikia naujai verslo įmonei įsteigti arba įmonę uždaryti Lietuvoje, yra žymiai geresni nei prie ES prisijungusių šalių vidurkis (žr. žemiau). Be to Pasaulio banko parengta ataskaita “Doing Business in 2005” priskyrė Lietuvą prie 20 pasaulio šalių, pirmaujančių pagal verslo laisvę, o tai yra esminis pasiekimas. 2004 m. sudarytame ekonominės laisvės indekse “The Heritage Foundation” skyrė Lietuvai 22 vietą pasaulyje po Estijos, kuri yra 6 vietoje, ir Kipro, kuris yra 14 vietoje, tačiau aukščiau visų kitų naujų ES šalių bei tokių turtingų EBPO šalių kaip Italija, Norvegija, Ispanija, Japonija bei Prancūzija.
Pasaulinė konsultacijų firma “McKinsey” pabandė nustatyti prioritetus, kuriais penkiolikos pagrindinių finansų paslaugas teikiančių kompanijų vadovai vadovaujasi priimdami spendimus dėl kompanijų buveinių steigimo kitose regiono šalyse. Nors tyrime pateikiamos nuomonės yra tik iš vienos ūkio šakos ir yra taikomos daugiausia didiesiems miestams, tačiau savaime suprantama, kad didžiąją dalį išvadų vienodai galima taikyti daugumai užsienio investuotojų, o valdžios institucijos neturėtų jų ignoruoti, norėdamos pagerinti verslo aplinką bet kurioje šalyje. Tyrimo rezultatai pateikiami 1 intarpe.
Neatsižvelgiant į bendrą teigiamą vaizdą bei spartų investicijų klimato gerėjimą, dar yra sričių, kurioms reikėtų skirti daugiau dėmesio, jei Lietuva nori likti verslui patrauklia šalimi ir nuolatos gerinti verslui patrauklios šalies įvaizdį. Narystė ES ir bendras verslo globalizavimas, nepaisant visų jų suteikiamų galimybių, meta iš esmės didžiausią iššūkį. Lietuvai ne vienerius metus reikės išlaikyti dabartinius aukštus augimo tempus siekiant pasivyti ne tik dabartines ES nares, bet ir daugumą savo ES-8 grupės šalių. Šio uždavinio sprendimas bus tuo sunkesnis, kuo konkurencija Vieningoje rinkoje, o kai kuriais atvejais ir pasaulinė konkurencija, daugumai įmonių pasirodys esanti per didelė, o pigios gamybos pranašumas išsisklaidys suvienodėjus atlyginimų išlaidoms nepadidinęs atitinkamai ekonominio augimo. Be to, 1999 metais daugiau kaip 70 procentų Lietuvos eksporto į ES, kuri yra pagrindinė Lietuvos prekybos partnerė, sudarė mažai kvalifikuotos darbo jėgos pagaminta (mažos pridėtinės vertės) produkcija, tuo metu, kai daugiau kaip 40 procentų Estijos ir Vengrijos eksporto į ES sudarė kvalifikuotos darbo jėgos ir tarnautojų pagaminta (didelės pridėtinės vertės) produkcija. Geriau išsilavinę bei našiau dirbantys darbuotojai yra vienas iš keleto pagrindinių veiksnių, leidžiančių gerinti investicijų klimatą Lietuvoje.