Turinys
Tyrimo problemos apibrėžimas 3
Tyrimo projekto sudarymas 4
Atrankos modelio pasirinkimas 5
Duomenų rinkimas 5
Duomenų analizė 6
Hipotezių tikrinimas 12
Išvados ir pasiūlymai 13
Literatūra 14
Tyrimo problemos apibrėžimas
Vieno iš tyrimą atlikusių žmonių tėvas dirba UAB “Bauer Vertrieb” Kauno skyriuje. Todėl mes pasiūlėme UAB “Bauer Vertrieb” Kauno skyriui atlikti šios įmonės platinamų puodų pirkėjų tyrimą.
Mūsų nuomone šis tyrimas tikslingas, nes negalima gauti informacijos iš kitų šaltinių apie tai, ar parduodant puodus orientuojamasi į tinkamą pirkėjų grupę ar yra potenciali rinka tarp atitinkamų socialinių grupių, į kurias įmonė anksčiau nesiorientavo. Iš tyrimo gauta informacija turėtų padėti Kauno skyriaus platintojams pasirinkti prezentacijų dalyvius – potencialius pirkėjus.
Šio darbo tikslas – ištirti esamus ir potencialius UAB “Bauer Vertrieb” puodų pirkėjus, jų charakteristikas bei jų segmentus.
Darbo objektas – esami ir potencialūs UAB “Bauer Vertrieb” puodų pirkėjai Kauno mieste ir rajone.
Darbo uždaviniai:
ištirti esamų ir potencialių pirkėjų informuotumą;
išsiaiškinti, ar žmonės tiki produkto savybėmis;
išsiaiškinti respondentų nuomonę apie prezentacijas;
nustatyti kaip priklauso pirkimas nuo pajamų, socialinės grupės bei sveikos gyvensenos principų;
išanalizuoti, ar yra potenciali rinka tarp atitinkamų socialinių grupių, į kurias įmonė anksčiau nesiorientavo, t.y. pensininkų ir studentų.
Darbo hipotezės:
pensininkus ir studentus galima laikyti potencialiais “Bauer” puodų pirkėjais;
Kauno miesto ir rajono gyventojai yra nepakankamai informuoti apie “Bauer” puodus.
Tyrimo projekto sudarymas
Tyrimo projektas – tai generalinis planas, kuriame įvardijama technika ir procedūros, kurios bus naudojamos renkant bei analizuojant tyrimų problemai svarbius duomenis.
Tyrimo metodo parinkimas. Tyrime nenaudojamas žvalgybinis tyrimas, nes šiuo atveju tai nebūtų tikslinga. Kaip žinome, yra 3 marketingo tyrimų metodai: stebėjimas, apklausa ir eksperimentas. Tyrimui pasirinktas apklausos metodas, nes manome, jog jis tinkamiausias mūsų tyrimo tikslui pasiekti. Naudojamos tokios tiesioginės apklausos formos: tiesiogiai apklausiant respondentą žodžiu namuose ir susibūrimų vietose. Mūsų apklausa – struktūrizuota, o tai reiškia, jog visiems respondentams pateikiami vienodi klausimai.
Informacijos tipo ir jo šaltinio nustatymas. Mūsų tyrimui naudojami pirminiai duomenys, kurie nebuvo surinkti anksčiau. Šiuo atveju pirminių duomenų privalumas yra tas, kad jie yra tiesiogiai susieti su tiriamos problemos turiniu ir specifika. Pirminiai duomenys gali būti renkami įvairiais metodais: kokybiniu, apžvalginiu tyrimais, stebėjimu, eksperimentu. Mūsų tyrimo metu pirminiai duomenys renkami apžvalginiu- apklausos- tyrimu.
Formų duomenų rinkimui paruošimas. Anketa yra labai patogus ir populiarus pirminių duomenų rinkimo instrumentas. Tokiu būdu yra surenkama daug originalios pirminės informacijos. Apklausai atlikti naudojome 24 klausimų anketą. Manome, jog tai – optimalus skaičius klausimų, reikalingų tyrimo iškeltoms problemoms išsiaiškinti. Anketoje suformavome 4 klausimų grupes. Klausimų grupės:
a) klausimų apie produktą grupė. Buvo siekiama sužinoti ar žmonės tiki produkto savybėmis, ar jau turi puodus, ar yra patenkinti jų kokybe;
b) rėmimo klausimai. Tai klausimai apie tai, iš kur žmonės sužino apie bendrovę, jos produkciją, kokios informacijos priemonės jiems priimtiniausios, kur reikėtų daugiau informacijos, kokių reikėtų rėmimo priemonių;
c) klausimai apie platintojus ir prezentacijas. Tai klausimai apie dalyvavimą prezentacijoje, gautos informacijos ir platintojų įvertinimas;
d) duomenys apie respondentą. Čia rinkome informaciją apie prezentacijose dalyvaujančių žmonių socialinę grupę, pajamas, lytį, gyvenimo būdą, sveikatos problemas.
Sudarydami anketą naudojome uždarojo tipo klausimų formas. Šis būdas yra paprastas ir patogus duomenų suvedimo požiūriu.
Anketoje yra tokie uždarojo tipo klausimai:
• dichotominiai – kuriuose iš dviejų atsakymų prašoma pasirinkti vieną;
• multichatominiai – klausimai, kur apklausiamojo prašoma pasirinkti atsakymą daugiau nei iš dviejų variantų;
• Požiūrio matavimo skalės – tai instrumentas, leidžiantis kiekybiškai įvertinti individo požiūrio į pasirinktą objektą aspektus. Anketoje yra naudojamos grafinio įvertinimo skalės.
Atrankos modelio pasirinkimas
Visuma yra Kauno miesto ir rajono gyventojai, sulaukę 18 metų. Kadangi visumai apklausti reikėtų daug lėšų ir laiko, šiame rinkos tyrimų etape atrenkama tik dalis visumos vienetų, kurie bus tiriami.
Imtis yra tyrimui atrinkta visumos dalis, galinti tinkamai ir pakankamai atstovauti visumai bei teikti reikalingą informaciją. Mūsų nuomone tiriamo produkto pirkimą daugiausia apsprendžia pajamos ir socialinė padėtis. Todėl stengėmės ištirti dalyvių grupes pagal šį požymį. Respondentus suskirstėme į tarnautojus, darbininkus, studentus, pensininkus, bedarbius ir verslininkus.
Stengdamiesi patvirtinti ar paneigti iškeltą hipotezę – pensininkus ir studentus galima laikyti potencialiais “Bauer” puodų pirkėjais – labiausiai
orientavomės į studentus ir pensininkus, siekėme išsiaiškinti, ar šiose socialinėse grupėse galėtų būti potenciali rinka. Atrinkdami respondentus stengėmės, kad minėtos socialinės grupės sudarytų apie 40 % respondentų.
Planuojame apklausti 100 žmonių, nes manome, kad toks respondentų skaičius yra pakankamai reprezentatyvus.
Imčiai parinkti naudojome paprastos tikimybinės atrankos metodą. Tai reiškia, kad kiekvienas visumos elementas turi vienodą tikimybę patekti į imtį.
Duomenų rinkimas
Prieš renkant duomenis atlikome bandomąjį tyrimą. Apklausėme 12 žmonių. Po bandomojo tyrimo išryškėjo keletas anketos trūkumų. Kai kurių klausimų respondentai tiesiog nesuprato, kai kuriuos interpretavo klaidingai.
Pašalinus pastebėtus trūkumus atlikome respondentų apklausą. Žmones apklausėme:
– universitetuose;
– prezentacijose;
– kavinėse;
– susibūrimo vietose;
– draugų ir pažįstamų rate;
– kai kuriose įstaigose;
– paštuose (pensijų skyriuose);
– poliklinikose.
Priklausomai nuo apklausos vietos pasirinkome tokias apklausos formas:
a) respondento apklausa žodžiu;
b) respondentas anketą pildo savarankiškai.
Pirmas būdas labiau tiko apklausiant senesnius žmones, nes taip buvo sukeliamas pasitikėjimas, sukuriamas atgalinis ryšys. Antrasis būdas taip pat tiko, kadangi nebuvo pašalinio poveikio, respondentas nebuvo įtakojamas apklausėjo.
Duomenų analizė
Tyrimui buvo panaudota 110 anketų. Atlikus apklausą, buvo suskaičiuotas anketų grįžtamumo procentas. Iš 110 išplatintų anketų atgal buvo gauta 106, negrąžinta 4. Gautos anketos buvo patikrintos. Radome 6 neteisingai ar neįskaitomai užpildytas anketas. Toliau apdorojome 100 anketas. Duomenys buvo apdorojami rankiniu būdu ir kompiuterio pagalba.
1 pav. UAB “Bauer” žinomumas
Iš diagramos (1 pav.)galime matyti, kad didžioji dauguma apklaustųjų (82 procentų) žino apie firmą “Bauer” ir jos gaminamus puodus. 6 % apklaustųjų žino apie “Bauer” firmą, tačiau nežino apie “Bauer” puodus, taigi, greičiausiai jie yra girdėję apie kitas firmos veiklos rūšis ( pvz.,patalynė). Tuo tarpu, 12 % nežino nei apie firmą “Bauer” nei apie jos gaminamus puodus.