Saulės sistemos planeta, ketvirta pagal nuotolį nuo Saulės. Aplink Saulę
skrieja elipsine orbita 24.1 km/s vid. greičiu . Geriausiai matomas
opozicijos metu. Jei opozicijos metu Žemė yra toliausiai nuo Saulės, o
Marsas arčiausiai jos, įvyksta didžioji opozicija (ji pasikartoja
vidutiniškai kas 14 m.). Didžiosios opozicijos metu atstumas tarp Marso ir
Žemės būna mažiausias (~55 mln. km), Didžiojoje opozicijoje Marso diskas
matomas 25″ kampu, jo spindesys siekia -2 ryškį. Marso paviršiuje daug
kraterių, yra kanjonų, plokštikalnių, lygumų, ungikalnių. Vidutinis aukščių
skirtumas ~10 km. Aukščiausi planetos kalnai yra 4 ugnikalniai (Olimpas,
Arsija, Askrėja ir Povas), aukštis 20-25 km. Planetos plutoje yra didžiulių
plyšių ir sprūdžių; didžiausia yra ~4000 km ilgio, Marinerio kanjonų
sistema. Vietomis vingiuoja sausos upių vagos. Marso p. pusrutulis ~3 km
aukštesnis negu šiaurinis, be to, p. pusrutulyje žymiai daugiau kraterių.
Marso atmosfera susideda iš anglies dioksido (95%), azoto (2.5%), argono
(15%) deguonies (0.1%), vandens garų (<0.2%). Planetos geometr. albedas
20%, slėgis prie planetos paviršiaus ~170 kartų mažesnis negu prie Žemės
paviršiaus: 15-45 km aukštyje kartais matomi ploni debesys, sudaryti iš
ledo kristalų. Dėl retos ir giedros Marso atmosferos labai kinta paviršiaus
t-ra per parą; pusiaujo srityse vidurdienį paviršius įšyla iki 20 C, per
naktį atšąla iki -100 C. Atmosferoje pučia stiprūs vėjai (iki 100 m/s),
kurie sukelia smėlio audras, apimančias visą planetą. Pasak Marso sandaros
teorinių modelių Marsas turi ~1000 km spindulio geležies ir geležies
sulfido branduolį, ~2300 km storio silikatų mantiją ir virš jos ~100 km
storio granito ir bazaltų plutą. Magn. laukas ~500 kartų silpnesnis negu
Žemės. Turi 2 gamtinius palydovus Fobą ir Deimą. Svarbiausių rezultatų apie
Marsą ir jo palydovus gauta iš tarpplanetinių stočių: JAV – Mariner 4
(1965), Mariner 6 ir Mariner 7 (1969), Mariner 9 (1971), Viking ir Viking 2
(1976), Mars Pathfinder (1997), Mars Global Surveyor (1997-1998). SSRS –
Mars 2 ir Mars 3 (1971), Mars 4, Mars 5, Mars 6 ir Mars 7 (1979).
Marso charakteristika
|Pusiaujo skersmuo |6794.4 km |
|Ašigalinis skersmuo |6754.6 km |
|Paplokštumas |0.0058 |
|Masė |6.419·1023 kg |
| |(0.1074 Žemės |
| |masės) |
|Vid. tankis |3.93 g/cm3 |
|Laisvojo kritimo pagreitis |3.71 m/s2 |
|(prie paviršiaus) | |
|Pabėgimo (II kosminis) greitis |5.02 km/s |
|Apsisukimo apie ašį žvaigždinis|24.62 h |
|periodas | |
|Pusiaujo plokštumos posvyris į |25.2 |
|orbitos plokštumą | |
|Apskriejimo aplink Saulę |1.8809 m. |
|periodas | |
|Sinodinis periodas |779.9 d |
|Nuotolis nuo Saulės: | |
| |249.2 mln. km |
| |206.6 mln. km |
| |227.9 mln. km |
|afelyje | |
|perihelyje | |
|vidutinis | |
| | |
|Orbitos ekscentricitetas |0.0934 |
|Orbitos plokštumos posvyris į |1.85 |
|ekliptikos plokštumą | |
|Nuotolis nuo Žemės: | |
| |401.3 mln. km |
| |54.5 mln. km |
| | |
|didžiausias | |
|mažiausias | |
| | |
Marso para šiek tiek ilgesnė už Žemės parą. Jo ašies pokrypis į
orbitos plokštumą panašus į Žemės ašies pokrypį. Taigi Marse keičiasi metų
laikai. Kadangi Marsas yra apie 1,52 karto toliau nuo Saulės negu Žemė ir
mažesnis jo skriejimo orbita greitis, tai metai jame yra ilgesni ir lygūs
apie 1,8809 Žemės metų.
Jau sudarytas smulkus Marso paviršiaus žemėlapis (gal labiau tiktų
sakyti marsalapis), kuriame visas Marso paviršius padalytas į 30
geometriškai taisyklingų rajonų. Stambiausi paviršiaus objektai vadinami
mokslininkų, mažesni — Žemės miestų vardais. Marse yra Gusevo (XIX a.
Vilniaus astronomo) ir Alytaus krateriai.
Automatinėms stotims nusileidus Marse ir atsiuntus į Žemę jo
paviršiaus nuotraukas, buvo nustatyta, kad rusvą Marso paviršiaus spalvą
lemia geležies oksidas (rūdys). Jokių gyvybės požymių kol kas nerasta.
1877 m. italų astronomas Džiovanis Virdžinijus Skiaparelis
(Schiaparelli) pro teleskopą įžiūrėjo Marse tamsius ruožus ir pavadino juos
kanalais. Prasidėjo įvairiausių spėliojimų
apie galimus Marso gyventojus
laikotarpis, buvo siūloma užmegzti ryšius su marsiečiais. Vienas tokių
siūlymų — iškasti Sacharoje griovius, pripilti juos žibalo, uždegti ir
tokiu būdu pasiųsti šviesos signalą. Tačiau kosminiai skrydžiai padarė galą
spėlionėms — marsiečių Marse nėra. Marso paviršiaus vaizdas priklauso nuo
metų laikų. Žiemą ašigalinių ledinių kepurių plotas pasiekia net 50°
platumą, o vasarą jos beveik išnyksta. Sezoninius Marso paviršiaus vaizdo
kitimus dar neseniai buvo bandoma aiškinti augmenijos suvešėjimu ar
sunykimu skirtingais metų laikais. Tačiau iš tikrųjų tai yra tik anglies
dioksido ledo susidarymas ar tirpimas.
Olimpo kalnas
Olympus Mons
[pic]
23 km aukščio ir 600 km pagrindo pločio Marso ugnikalnis ties Tarsijos ir
Amazonės sričių riba. Kraterio skersmuo – 90 km. Manoma, kad buvo aktyvus