Marsas5
5 (100%) 1 vote

Marsas5

Saulės sistemos planeta, ketvirta pagal nuotolį nuo Saulės. Aplink Saulę

skrieja elipsine orbita 24.1 km/s vid. greičiu . Geriausiai matomas

opozicijos metu. Jei opozicijos metu Žemė yra toliausiai nuo Saulės, o

Marsas arčiausiai jos, įvyksta didžioji opozicija (ji pasikartoja

vidutiniškai kas 14 m.). Didžiosios opozicijos metu atstumas tarp Marso ir

Žemės būna mažiausias (~55 mln. km), Didžiojoje opozicijoje Marso diskas

matomas 25″ kampu, jo spindesys siekia -2 ryškį. Marso paviršiuje daug

kraterių, yra kanjonų, plokštikalnių, lygumų, ungikalnių. Vidutinis aukščių

skirtumas ~10 km. Aukščiausi planetos kalnai yra 4 ugnikalniai (Olimpas,

Arsija, Askrėja ir Povas), aukštis 20-25 km. Planetos plutoje yra didžiulių

plyšių ir sprūdžių; didžiausia yra ~4000 km ilgio, Marinerio kanjonų

sistema. Vietomis vingiuoja sausos upių vagos. Marso p. pusrutulis ~3 km

aukštesnis negu šiaurinis, be to, p. pusrutulyje žymiai daugiau kraterių.

Marso atmosfera susideda iš anglies dioksido (95%), azoto (2.5%), argono

(15%) deguonies (0.1%), vandens garų (<0.2%). Planetos geometr. albedas

20%, slėgis prie planetos paviršiaus ~170 kartų mažesnis negu prie Žemės

paviršiaus: 15-45 km aukštyje kartais matomi ploni debesys, sudaryti iš

ledo kristalų. Dėl retos ir giedros Marso atmosferos labai kinta paviršiaus

t-ra per parą; pusiaujo srityse vidurdienį paviršius įšyla iki 20 C, per

naktį atšąla iki -100 C. Atmosferoje pučia stiprūs vėjai (iki 100 m/s),

kurie sukelia smėlio audras, apimančias visą planetą. Pasak Marso sandaros

teorinių modelių Marsas turi ~1000 km spindulio geležies ir geležies

sulfido branduolį, ~2300 km storio silikatų mantiją ir virš jos ~100 km

storio granito ir bazaltų plutą. Magn. laukas ~500 kartų silpnesnis negu

Žemės. Turi 2 gamtinius palydovus Fobą ir Deimą. Svarbiausių rezultatų apie

Marsą ir jo palydovus gauta iš tarpplanetinių stočių: JAV – Mariner 4

(1965), Mariner 6 ir Mariner 7 (1969), Mariner 9 (1971), Viking ir Viking 2

(1976), Mars Pathfinder (1997), Mars Global Surveyor (1997-1998). SSRS –

Mars 2 ir Mars 3 (1971), Mars 4, Mars 5, Mars 6 ir Mars 7 (1979).

Marso charakteristika

|Pusiaujo skersmuo |6794.4 km |

|Ašigalinis skersmuo |6754.6 km |

|Paplokštumas |0.0058 |

|Masė |6.419·1023 kg |

| |(0.1074 Žemės |

| |masės) |

|Vid. tankis |3.93 g/cm3 |

|Laisvojo kritimo pagreitis |3.71 m/s2 |

|(prie paviršiaus) | |

|Pabėgimo (II kosminis) greitis |5.02 km/s |

|Apsisukimo apie ašį žvaigždinis|24.62 h |

|periodas | |

|Pusiaujo plokštumos posvyris į |25.2 |

|orbitos plokštumą | |

|Apskriejimo aplink Saulę |1.8809 m. |

|periodas | |

|Sinodinis periodas |779.9 d |

|Nuotolis nuo Saulės: | |

| |249.2 mln. km |

| |206.6 mln. km |

| |227.9 mln. km |

|afelyje | |

|perihelyje | |

|vidutinis | |

| | |

|Orbitos ekscentricitetas |0.0934 |

|Orbitos plokštumos posvyris į |1.85 |

|ekliptikos plokštumą | |

|Nuotolis nuo Žemės: | |

| |401.3 mln. km |

| |54.5 mln. km |

| | |

|didžiausias | |

|mažiausias | |

| | |

Marso para šiek tiek ilgesnė už Žemės parą. Jo ašies pokrypis į

orbitos plokštumą panašus į Žemės ašies pokrypį. Taigi Marse keičiasi metų

laikai. Kadangi Marsas yra apie 1,52 karto toliau nuo Saulės negu Žemė ir

mažesnis jo skriejimo orbita greitis, tai metai jame yra ilgesni ir lygūs

apie 1,8809 Žemės metų.

Jau sudarytas smulkus Marso paviršiaus žemėlapis (gal labiau tiktų

sakyti marsalapis), kuriame visas Marso paviršius padalytas į 30

geometriškai taisyklingų rajonų. Stambiausi paviršiaus objektai vadinami

mokslininkų, mažesni — Žemės miestų vardais. Marse yra Gusevo (XIX a.

Vilniaus astronomo) ir Alytaus krateriai.

Automatinėms stotims nusileidus Marse ir atsiuntus į Žemę jo

paviršiaus nuotraukas, buvo nustatyta, kad rusvą Marso paviršiaus spalvą

lemia geležies oksidas (rūdys). Jokių gyvybės požymių kol kas nerasta.

1877 m. italų astronomas Džiovanis Virdžinijus Skiaparelis

(Schiaparelli) pro teleskopą įžiūrėjo Marse tamsius ruožus ir pavadino juos

kanalais. Prasidėjo įvairiausių spėliojimų
apie galimus Marso gyventojus

laikotarpis, buvo siūloma užmegzti ryšius su marsiečiais. Vienas tokių

siūlymų — iškasti Sacharoje griovius, pripilti juos žibalo, uždegti ir

tokiu būdu pasiųsti šviesos signalą. Tačiau kosminiai skrydžiai padarė galą

spėlionėms — marsiečių Marse nėra. Marso paviršiaus vaizdas priklauso nuo

metų laikų. Žiemą ašigalinių ledinių kepurių plotas pasiekia net 50°

platumą, o vasarą jos beveik išnyksta. Sezoninius Marso paviršiaus vaizdo

kitimus dar neseniai buvo bandoma aiškinti augmenijos suvešėjimu ar

sunykimu skirtingais metų laikais. Tačiau iš tikrųjų tai yra tik anglies

dioksido ledo susidarymas ar tirpimas.

Olimpo kalnas

Olympus Mons

[pic]

23 km aukščio ir 600 km pagrindo pločio Marso ugnikalnis ties Tarsijos ir

Amazonės sričių riba. Kraterio skersmuo – 90 km. Manoma, kad buvo aktyvus

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 747 žodžiai iš 1486 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.