VILNIAUS KOLEGIJA
EKONOMIKOS FAKULTETAS
Buhalterinės apskaitos katedraSuaugusiųjų mokymo skyriaus
III kurso BAN02M2 grupės studentė
Beata SASNAUSKAITĖ
Mokesčiai, jų esme, funkcijos, klasifikavimas
Dėstytoja L. Šapalienė
VertinimasVilnius
2005
TURINYSĮVADAS…………………………………………………………….
………………………………………………………3
1. MOKESČIŲ BŪTINUMAS. MOKESČIŲ
FUNKCIJOS……………………………………………4
2. MOKESČIŲ KLASIFIKAVIMAS 6
3. MOKESČIŲ ĮTAKA BVP 8
3.1. Pridėtines vertės
mokestis…………………………………………………………..
…………………….8
3.2. Pagrindiniai PVM užduotės vykdymą įtakoję
veiksniai………………………………………..9
3.3. Gyventojų pajamų
mokestis…………………………………………………………..
………………..10
3.4. Pelno
mokestis…………………………………………………………..
…………………………………..11
3.5.
Akcizai……………………………………………………………
…………………………………………….12
3.6. Cukraus
mokestis…………………………………………………………..
……………………………….14
3.7. Kiti
mokesčiai………………………………………………………….
…………………………………….14
4. MOKESČIŲ ĮTAKA NACIONALINIAM
BIUDŽETUI……………………………………………..16
4.1. Gyventojų pajamų
mokestis…………………………………………………………..
…………………18
4.2. Pelno
mokestis…………………………………………………………..
……………………………………19
4.3.
Akcizai……………………………………………………………
……………………………………………..20
4.4. Cukraus
mokestis…………………………………………………………..
………………………………..22
4.5. Kiti
mokesčiai………………………………………………………….
………………………………………22
5. NETIESIOGINIŲ MOKESČIŲ ĮTAKA PREKYBAI IR
GAMYBAI……………………………..24
IŠVADOS……………………………………………………………
………………………………………………………26
LITERATŪRA…………………………………………………………
………………………………………………….29
ĮVADAS
“Gyvenime yra du neišvengiami dalykai mirtis ir mokesčiai” – pasakė
žymus JAV veikėjas, vienas JAV Nepriklausomybės deklaracijos ir
konstitucijos autorių Bendžamenas Franklinas. Net ir dabar praėjus 200 metų
šis pasakymas neprarado savo aktualumo. Be abejo, mus domins antras iš tų
“neišvengiamų dalykų“ – mokesčiai.
Šiuolaikinį gyvenimą, ne tik ekonominį ir finansinį, neimanoma
įsivaizduoti be įvairiausių mokesčių. Jie persekioja mus visose gyvenimo
srityse nuo pat gimimo: mūsų tėvai turi sumokėti žyminį mokestį už
antspaudą mūsų gimimo liudijime, nupirkus saldainį privalome sumokėti
pridėtinės vertės mokestį, iš pirmo darbo atlyginimo iš karto
išskaičiuojamas fizinių asmenų pajamų mokestis ir socialinio draudimo
įmoka, pagaliau mūsų palikuonys privalės sumokėti mokestį už paveldėtą
turtą, kurį mes jiems paliksime.
Ne visi visuomenės nariai teisingai supranta mokesčių turinį ir
būtinumą, ne visi iš mūsų žino, kad pirkdami parduotuvėje pieną moka
mokesčius. Tuo žmonių neapsišvietimu dažnai pasinaudoja nesąžiningi
veikėjai. Todėl būtina, kad kiekvienas visuomenės narys turėtų bent
pagrindines žinias apie mokesčius. O verslininkams, ekonomistams, finansų
specialistams būtina išsamiai išnagrinėti valstybės mokesčių sistemą, nes
tai yra vienas svarbiausių veiksnių šalies ekonomikos funkcionavimui,
verslo plėtojimui.
Tačiau, nors niekas negali pasigirti tuo, kad noriai vykdo valstybės
uždėtą mokestinę naštą, visi pripažįsta, kad šiuolaikinė visuomenė,
valstybė egzistuoti be mokesčių nesugebės. Visų pirma, šis kursinis darbas
paaiškins, kodėl taip
atsitinka. Taip pat aptarsime mokesčių būtinumą ir
klasifikavimą. Visą tai mes darysime sutelkdami dėmesį į netiesioginius
mokesčius, kurie mūsų šalyje turi didžiausią reikšmę.
Svarbiausias mokesčių skirstymas yra į tiesioginius ir netiesioginius
mokesčius. Tai mokesčių skirstymas pagal apmokestinimo objektą ir mokesčio
mokėtojo bei valstybės savitarpio santykius. Šio skirstymo esmė bus
išaiškinta šiame darbe. Kadangi mūsų kursinis darbas susijęs su
netiesioginiais mokesčiais, mes išaiškinsime jų sampratą, apžvelgsime
klasifikavimą, netiesioginių mokesčių poveikį ekonomikai, įtaką BVP
dinamikai ir nedarbo lygiui, jų įtaką mūsų šalies ekonomikai, reikšmę
Lietuvos Respublikos nacionalinio biudžeto dinamikai, įtaką šalies prekybai
ir gamybai.
Šiame kursiniame darbe pasinaudota Lietuvos ir užsienio autorių
specializuotais mokesčius aiškinančiais leidiniais, specialistų
straipsniais periodinėje spaudoje, Lietuvos Respublikos teisės aktais, o
ypatingai mokesčius administruojančiais ir biudžeto sandarą aiškinančiais
įstatymais, statistiniais duomenimis iš Lietuvos Statistikos Departamento
leidžiamų leidinių ir Finansų Ministerijos paskelbtos informacijos bei
informacija iš Interneto puslapių.
MOKESČIŲ BŪTINUMAS. MOKESČIŲ FUNKCIJOS.
Tam, kad galėtume kalbėti apie netiesioginius mokesčius, reikia, visų
pirma, išaiškinti mokesčių sampratą apskritai, jų egzistavimo ir
pripažinimo visuomenėje priežastis, jų turinį ir vaidmenį šiuolaikinėje
valstybėje.
Mokesčių būtinumas išplaukia iš jų apibrėžimo. Pagal Lietuvos
Respublikos mokesčių administravimo įstatymą, “mokestis – tai mokesčio
įstatymu mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei, kad būtų
gauta pajamų valstybės (savivaldybių) funkcijoms vykdyti”.
Kiekviena pasaulio valstybė atlieka labai daug įvairių funkcijų:
krašto apsaugos, ekonominės plėtros, socialinio saugumo, valdymo ir t. t.
Tai yra, pirmiausia, tos funkcijos, kurių pasiÅ«los be prievartos
nesulauktume iš privačių asmenų ir organizacijų. Pasaulio praktika rodo,
kad visuomenei naudingos socialinės paslaugos, kurių imasi valstybė, negali
būti paliekamos privatiems įmonininkams ir smulkaus verslo savininkams, nes
tai bus arba per didelis jiems uždavinys (vandens tiekimas), arba tokių
paslaugų tiekimo privatininkai kratosi, nes jos yra dažniausia nepelningos
(visuomeninis transportas), arba jie yra nepatikimi tam tikroje veiklos
srityje (teismai). Savaime aišku, kad verslas negautų jokios realios naudos
iš to, kad neatlyginamai savo lėšomis įrengtų žaidimų aikšteles, parkus,
pastatytų mokyklas ir ligonines, nutiestų kelius. Tokių paslaugų vertę
sunku apskaičiuoti, tačiau jos teigiamai veikia piliečių sveikatą,
socialinę gerovę, ekonomikos efektyvumą. O tai yra svarbiausi valstybės
uždaviniai.
Pati valstybė, jos valdymo institucijos praktiškai nesukuria jokio
produkto, taigi ir neturi pajamų iš savo veiklos. O valstybei, vykdančiai
atitinkamas bendras funkcijas, yra būtini dideli finansiniai ištekliai
minėtoms funkcijoms vykdyti. Nuo seniausių laikų žinomas svarbiausias
valstybės pajamų šaltinis yra mokesčiai, kurie atsiranda dalies šalies
nacionalinių pajamų paskirstymo ir perskirstymo procese. Nors mokesčiai ir
negrindžiami ekvivalentiniais mainais, tai yra už savo įmokas valstybei
asmuo negauna iš jos atitinkamos vertės prekių ir paslaugų kiekio, o tik
tuos, kurie priklauso jam pagal galiojančius įstatymus, tačiau šalies
piliečiai pripažįsta, kad tik valstybė gali užtikrinti jiems tam tikras
paslaugas, be kurių neįmanoma įsivaizduoti šiuolaikinės visuomenės
egzistavimo. O tuo pačiu ir pripažįtama valstybės valdymo organų teisė
rinkti mokesčius ir panaudoti juos tam tikriems valstybės tikslams.
Tokiu būdu pasireiškia pagrindinė mokesčių funkcija: ” pajamų gavimas
valstybės funkcijoms vykdyti. Šiuolaikinėse valstybėse nacionalinio
biudžeto pajamos pagrindinai formuojamos remiantis šalies mokesčių sistema.
Paprastai mokestinės pajamos sudaro apie 90-95% visų nacionalinio biudžeto
pajamų. Lietuvoje mokesčiai paskirstomi tarp valstybės ir savivaldybių
biudžetų pagal LR Biudžetinės sandaros įstatymą ir atskirų mokesčių
įstatymus. Mokant mokesčius surinktos lėšos neturi specialios tikslinės
paskirties (išskyrus privalomojo socialinio draudimo bei sveikatos draudimo
įmokas ir atskaitymų į Kelių fondą) : jos įskaitomos į valstybės
(savivaldybių) biudžetą ir yra naudojamos pagal to biudžeto išlaidų kryptis
Lietuvos Respublikos ar savivaldybės reikmėms tenkinti. Taigi pagrindinė
mokesčių funkcija apima šalies biudžetinės politikos dalį. Be to į
pagrindinę mokesčių funkciją kartais įtraukiama ir perskirstomoji mokesčių
funkcija, tai yra gautų į nacionalinį biudžetą mokesčių mokėtojų lėšų
perskirstymas tarp šalies gyventojų, ūkio subjektų bei veiklos sferų.
Mokant mokesčius yra ne tik surenkamos valstybės funkcijoms vykdyti
būtinos lėšos, bet ir reguliuojama gamyba, prekyba ir vartojimas,
išlyginamos gyventojų pajamos ir net daromas poveikis demografiniams
procesams. Tuo pasireiškia antroji svarbi mokesčių funkcija: reguliavimo,
kartais dar vadinama ekonomine, ribojamąja arba skatinamąja
valstybės politikos). Nustatydama skirtingus mokesčių tarifus, valstybė
skatina spartesnę atskirų ūkio šakų plėtotę, nustatydama skirtingus
mokesčių tarifus atskiroms prekių grupėms, reguliuoja tų prekių vartojimą;
nustatydama skirtingus mokesčių tarifus atskiroms socialinėms grupėms-
mažina pajamų diferenciaciją visuomenėje ir pan. Mokesčių pagalba valstybė
gali skatinti ekonomikos spartesnį plėtojimą arba smukimą, kovoti su
infliacija ir nedarbu. Tai yra galingas įrankis protingose dorose rankose.
Šios svarbios mokesčių funkcijos leidžia mokesčius vertinti kaip
objektyviai būtiną valstybės egzistavimo sąlygą. Jomis pasireiškia
socialinis- ekonominis mokesčių vaidmuo.
MOKESČIŲ KLASIFIKAVIMAS.
Mokesčiai, kaip piniginė prievolė valstybei, būdami svarbiausiu
valstybės pajamų šaltiniu, pasižymi vidine įvairove, kas sąlygoja jų
klasifikavimo galimybę ir būtinumą.
Kaip mokesčių klasifikavimo pagrindas gali būti taikomi labai įvairūs
kriterijai. Mokesčius galima klasifikuoti
1. Pagal mokesčius mokančių subjektų ypatybes. Čia išskiriami
juridinių asmenų, fizinių asmenų ir bendri mokesčiai.
2. Pagal mokesčius renkančius valdymo organus. Šis skirstymas yra
būtinas, nes mokesčiai yra įskaitomi tiek į valstybės (savivaldybių)
biudžetus, tiek į specialius fondus. Taigi šiuo atveju mokesčiai skirstomi
į valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir tikslinės paskirties fondų
mokesčius. Lietuvoje toks mokesčių klasifikavimas yra įteisintas
juridiškai, pirmiausia, LR Biudžetinės sandaros įstatymu.
3. Pagal mokesčių apmokestinimo objektus. Apmokestinimo objektu
gali būti pelnas, pajamos, turtas, vartojimas, prekyba ir prekybos
sandoriai, valstybinis sveikatos ir socialinis draudimas, naudojimasis
valstybės ištekliais ir valstybės teikiamomis paslaugomis.
4. Pagal apmokestinimo tarifus. Gali būti proporciniai (vienodas
procentas bet kuriai apmokestinamojo objekto apimčiai), progresiniai ir
regresiniai (tarifai atitinkamai didėja arba mažėja didėjant apmokestinamo
objekto apimčiai), vienetiniai (mokamas nustatytas mokestis už tam tikrą
paslaugą). Lietuvoje taikomi proporciniai ir progresiniai, bei mišrūs
mokesčiai, kai sujungiami proporciniai bei progresiniai mokesčiai.
Tačiau mums šiame darbe svarbiausias yra mokesčių skirstymas į
tiesioginius ir netiesioginius mokesčius. Kaip jau pastebėjome, tai yra
mokesčių klasifikavimas pagal valstybės ir mokesčio mokėtojo savitarpio
santykius, tai yra pagal tai, kaip mokesčiai patenka į nacionalinį
biudžetą, pagal apmokestinimo būdą. Tiesioginiai mokesčiai nustatomi
betarpiškai mokesčio mokėtojo turtui bei pajamoms, jie imami tiesiogiai iš
mokesčio mokėtojo. Šiuo atveju mokesčio mokėtojas ir mokesčio nešėjas yra
vienas asmuo, kuris tiksliai žino, kokią dalį savo nuosavybės jis turi
sumokėti valstybei jos išlaidoms finansuoti.
Kitaip yra su netiesioginiais mokesčiais. Prie jų priskiriami
mokesčiai už prekes ir paslaugas, kurie yra įtraukiami į tų prekių bei
paslaugų kainas ar tarifus. Parduodamas kurią nors prekę arba paslaugą,
kuri yra netiesioginio mokesčio apmokestinimo objektas, savininkas gauna iš
mokėtojo ir mokesčio sumą, kurią vėliau arba anksčiau (pavyzdžiui,
cigarečių banderolių išankstinis išpirkimas) perveda valstybei. Šiuos
mokesčius, tokiu būdu, vienodai moka visi žmonės, nepriklausomai nuo
socialinės padėties, gaunamų pajamų, kai įsigyja prekę ar paslaugą. Taigi
netiesioginiams mokesčiams yra būdinga tai, kad:
a) mokestis sudaro prekės (paslaugos) kainos priedą;
b) jis nėra susijęs su mokesčio mokėtojo turtu ir pajamomis;
c) netiesioginio mokesčio mokėtojas ir mokesčio nešėjas nesutampa.
Čia verta prisiminti, kad nors ekonomikos teorija ir aiškina, kad
mokesčio našta tam tikru laipsniu pasiskirsto tarp prekės (paslaugos)
gamintojo arba vartotojo ir tos vertybės pirkėjo, tačiau faktiškai beveik
visada netiesioginius mokesčius moka produkcijos arba paslaugos vartotojas.
Pasaulinėje praktikoje išskiriami kelių rūšių netiesioginiai
mokesčiai.
Lietuvoje iš netiesioginių mokesčių yra taikomi individualūs akcizai
kai kurioms prekėms, universalus akcizas, pridėtinės vertės mokestis bei
įvairūs muitai ir tarifai. Plačiau apie šiuos mokesčius kalbėsime antrame
kursinio darbo skyriuje, o čia tik tai trumpai apibrėšime svarbiausius
netiesioginius mokesčius.
Akcizai: tai netiesioginiai mokesčiai, kurie uždedami kai kuriems
prekėms ir paslaugoms, kurios paprastai nėra valstybės fiskaliniai
monopoliai, kurių paklausa yra neelastinga (kaina didėja, o perkamas kiekis
nekinta arba sumažėja žymiai mažesniu laipsniu, nei padidėjo kaina) arba
kurių vartojimą norima apriboti. Akcizų atmaina yra pridėtinės vertės
mokestis: universalus akcizas, nustatytas visoms prekėms ir paslaugoms,
išskyrus tas, kurioms teikiamos lengvatos pagal įstatymus.
Muitai: tai tokie netiesioginiai mokesčiai, kuriais apmokestinamos per
valstybės sieną vežamos prekės arba asmeninio vartojimo daiktai.
Fiskaliniai monopoliniai mokesčiai: tai netiesioginiai mokesčiai už
valstybės
monopolizuotas masinės gamybos prekes (apima gamybą ir prekybą).
Šios prekės parduodamos aukštomis kainomis, į kurias įtraukiamas ir
mokestis. Lietuvoje fiskaliniai monopoliniai mokesčiai netaikomi.
MOKESČIŲ ĮTAKA BVP
Išankstiniu Statistikos departamento vertinimu, per 2002 metus sukurta
54846 mln. litų bendrojo vidaus produkto, skaičiuojant veikusiomis
kainomis. Realiai bendrasis vidaus produktas 2003 m., palyginti su 2002 m.,
padidėjo 8,9 procento – tai didžiausias BVP augimas nuo 1990 metais.
Negalutiniais muitinės deklaracijų duomenimis, 2003 m., palyginti su 2002
m., eksportas ir importas padidėjo atitinkamai 8,7 ir 4,9 procento.
Galutinio vartojimo išlaidų realus augimas per devynis 2003 metų mėnesius
sudarė 6,9 proc., nominalus – 5,2 proc.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, vidutinis metinis nedarbo lygis 2003
metais sudarė 10,3 proc. ir, palyginti su 2002 m., sumažėjo 1 procentiniu
punktu.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2003 m.,
palyginti su 2002 m., padidėjo 4,1 proc. ir buvo 1056 Lt, realus darbo
užmokestis padidėjo 7,8 proc.Valstybės biudžeto pajamos
Vadovaujantis Lietuvos ekonominių rodiklių prognozėmis bei priimtais
mokesčių įstatymų pakeitimais, buvo prognozuota, kad į valstybės biudžetą
2003 metais pagal patikslintą planą bus surinkta 9 553,2 mln. litų. Į
valstybės biudžetą 2003 m. gauta 9 624,6 mln. litų pajamų, arba 71,4 mln.
litų (0,7 proc.) daugiau, negu prognozuota.
Pajamos iš pagrindinių mokesčių
Pridėtinės vertės mokestis
PVM per 2003 metus gauta 3 823 mln. litų. PVM įplaukų planas
(buvo planuota, kad per 2003 metus turėtų įplaukti 4 183,6 mln. litų)
įvykdytas 91,4 proc. ir į biudžetą gauta 360,6 mln. litų pajamų mažiau, nei
buvo planuota.
1 lentelė PVM (mln. litų)
| |2002 m. |2003m. |2003 m. |Skirtumas nuo |Skirtumas nuo |
| |faktas |planas |faktas |2002 m. fakto |plano (+,-) |
| | | | |(+,-) | |
|VMI |931,6 |900,5 |673,7 |- 257,9 |- 226,8 |
|Muiti|2 878,1 |3 283,1 |3 149,3 |271,2 |- 133,8 |
|nė | | | | | |
|Iš |3 809,7 |4 183,6 |3 823 |13,3 |- 360,6 |
|viso | | | | | |
2002 m. ir 2003 m. PVM pajamų be permokos pokyčio santykis su BVP
veikusiomis kainomis (su 2003 m. prognozuojamu BVP) Lietuvoje sudarė 7,03
proc. 2003 m. I ketvirtį penkiolikoje ES šalių surinktų PVM pajamų santykis
su BVP siekė 6,5 proc. Daug didesnis PVM pajamų ir BVP santykis buvo tik
tose šalyse, kur taikomas aukštesnis standartinis PVM tarifas: pavyzdžiui,
Danijoje (standartinis PVM tarifas – 25 proc.), Švedijoje (standartinis PVM
tarifas – 22 proc.) Vadinasi, PVM surinkimas Lietuvoje neatsilieka nuo ES
šalių narių vidurkio. Vis dėlto, PVM didinimo šaltinių yra – Statistikos
departamento atlikto tyrimo duomenimis, neapskaitoma ekonomika 2002 m.
sudarė nuo 15,2 iki 18,9 proc. šalies BVP (1995–1996 m. neapskaitomos
ekonomikos dalis sudarė 19,1 proc. BVP). 2002 m. tyrimo duomenimis,
didžiausios neapskaitomų pajamų sumos (absoliučia išraiška) yra:
1) visų rūšių prekyboje;
2) statyboje bei maisto pramonėje;
3) produktų ir gėrimų gamyboje.
Mažmeninėje prekyboje neapskaitytų pajamų dalis siekia 16,5 proc.,
todėl, įvertinus prekybos mastus, didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas
„šešėlio“ mažinimui prekyboje. Neapskaitytos ekonomikos dalies sumažinimas
yra pagrindinis mokesčių administratorių (VMI ir muitinės) uždavinys, kuris
nuo 2003 m. rugsėjo mėn. pradėtas spręsti vykdant bendrą VMI ir Muitinės
departamento veiklą, siekiant nustatyti rizikingas įmones abiejų
institucijų požiūriu.
Pagrindiniai PVM užduoties vykdymą įtakoję veiksniai:
1. Taikant nulinį tarifą apmokestinamų prekių ir paslaugų
pardavimo apimties augimas. 2003 m. gautų PVM deklaracijų duomenimis,
palyginti su 2002 m., taikant nulinį tarifą apmokestinamų prekių ir
paslaugų pardavimo apimtis išaugo 18,8 proc. (4,19 mlrd. litų). Prekių ir
paslaugų, apmokestinamų taikant nulinį tarifą, pardavimo dalis iš visos
apmokestinamų prekių ir paslaugų vertės padidėjo nuo 25,2 proc. iki 26,6
proc.
2. PVM lengvatos. Mokėtiną į biudžetą PVM mažinanti
deklaruojama PVM lengvata įmonėms, kuriose dirba riboto darbingumo asmenys.
Apytiksliu vertinimu, 2003 m. dėl šios PVM lengvatos valstybės biudžetas
neteko 24 mln. litų.
3. Besitęsiantys defliaciniai procesai. Dėl užsienio valiutų
vertės smukimo ir konkurencijos vidaus rinkoje 2003 m. kiekvieną mėnesį
vartojimo prekių ir paslaugų kainos buvo mažesnės už atitinkamų 2002 m.
mėnesių kainas. 2003 m. vidutinė metinė defliacija sudarė 1,2 procento
(planuojant 2003 m.
prognozuota 1 proc. infliacija). Importuojamų
prekių vieneto vertė 2003 m. antrą ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2002