Mokesčiai
5 (100%) 1 vote

Mokesčiai

VILNIAUS KOLEGIJA

EKONOMIKOS FAKULTETAS

Buhalterinės apskaitos katedraSuaugusiųjų mokymo skyriaus

III kurso BAN02M2 grupės studentė

Beata SASNAUSKAITĖ

Mokesčiai, jų esme, funkcijos, klasifikavimas

Dėstytoja L. Šapalienė

VertinimasVilnius

2005

TURINYSĮVADAS…………………………………………………………….

………………………………………………………3

1. MOKESČIŲ BŪTINUMAS. MOKESČIŲ

FUNKCIJOS……………………………………………4

2. MOKESČIŲ KLASIFIKAVIMAS 6

3. MOKESČIŲ ĮTAKA BVP 8

3.1. Pridėtines vertės

mokestis…………………………………………………………..

…………………….8

3.2. Pagrindiniai PVM užduotės vykdymą įtakoję

veiksniai………………………………………..9

3.3. Gyventojų pajamų

mokestis…………………………………………………………..

………………..10

3.4. Pelno

mokestis…………………………………………………………..

…………………………………..11

3.5.

Akcizai……………………………………………………………

…………………………………………….12

3.6. Cukraus

mokestis…………………………………………………………..

……………………………….14

3.7. Kiti

mokesčiai………………………………………………………….

…………………………………….14

4. MOKESČIŲ ĮTAKA NACIONALINIAM

BIUDŽETUI……………………………………………..16

4.1. Gyventojų pajamų

mokestis…………………………………………………………..

…………………18

4.2. Pelno

mokestis…………………………………………………………..

……………………………………19

4.3.

Akcizai……………………………………………………………

……………………………………………..20

4.4. Cukraus

mokestis…………………………………………………………..

………………………………..22

4.5. Kiti

mokesčiai………………………………………………………….

………………………………………22

5. NETIESIOGINIŲ MOKESČIŲ ĮTAKA PREKYBAI IR

GAMYBAI……………………………..24

IŠVADOS……………………………………………………………

………………………………………………………26

LITERATŪRA…………………………………………………………

………………………………………………….29

ĮVADAS

“Gyvenime yra du neišvengiami dalykai mirtis ir mokesčiai” – pasakė

žymus JAV veikėjas, vienas JAV Nepriklausomybės deklaracijos ir

konstitucijos autorių Bendžamenas Franklinas. Net ir dabar praėjus 200 metų

šis pasakymas neprarado savo aktualumo. Be abejo, mus domins antras iš tų

“neišvengiamų dalykų“ – mokesčiai.

Šiuolaikinį gyvenimą, ne tik ekonominį ir finansinį, neimanoma

įsivaizduoti be įvairiausių mokesčių. Jie persekioja mus visose gyvenimo

srityse nuo pat gimimo: mūsų tėvai turi sumokėti žyminį mokestį už

antspaudą mūsų gimimo liudijime, nupirkus saldainį privalome sumokėti

pridėtinės vertės mokestį, iš pirmo darbo atlyginimo iš karto

išskaičiuojamas fizinių asmenų pajamų mokestis ir socialinio draudimo

įmoka, pagaliau mūsų palikuonys privalės sumokėti mokestį už paveldėtą

turtą, kurį mes jiems paliksime.

Ne visi visuomenės nariai teisingai supranta mokesčių turinį ir

būtinumą, ne visi iš mūsų žino, kad pirkdami parduotuvėje pieną moka

mokesčius. Tuo žmonių neapsišvietimu dažnai pasinaudoja nesąžiningi

veikėjai. Todėl būtina, kad kiekvienas visuomenės narys turėtų bent

pagrindines žinias apie mokesčius. O verslininkams, ekonomistams, finansų

specialistams būtina išsamiai išnagrinėti valstybės mokesčių sistemą, nes

tai yra vienas svarbiausių veiksnių šalies ekonomikos funkcionavimui,

verslo plėtojimui.

Tačiau, nors niekas negali pasigirti tuo, kad noriai vykdo valstybės

uždėtą mokestinę naštą, visi pripažįsta, kad šiuolaikinė visuomenė,

valstybė egzistuoti be mokesčių nesugebės. Visų pirma, šis kursinis darbas

paaiškins, kodėl taip
atsitinka. Taip pat aptarsime mokesčių būtinumą ir

klasifikavimą. Visą tai mes darysime sutelkdami dėmesį į netiesioginius

mokesčius, kurie mūsų šalyje turi didžiausią reikšmę.

Svarbiausias mokesčių skirstymas yra į tiesioginius ir netiesioginius

mokesčius. Tai mokesčių skirstymas pagal apmokestinimo objektą ir mokesčio

mokėtojo bei valstybės savitarpio santykius. Šio skirstymo esmė bus

išaiškinta šiame darbe. Kadangi mūsų kursinis darbas susijęs su

netiesioginiais mokesčiais, mes išaiškinsime jų sampratą, apžvelgsime

klasifikavimą, netiesioginių mokesčių poveikį ekonomikai, įtaką BVP

dinamikai ir nedarbo lygiui, jų įtaką mūsų šalies ekonomikai, reikšmę

Lietuvos Respublikos nacionalinio biudžeto dinamikai, įtaką šalies prekybai

ir gamybai.

Šiame kursiniame darbe pasinaudota Lietuvos ir užsienio autorių

specializuotais mokesčius aiškinančiais leidiniais, specialistų

straipsniais periodinėje spaudoje, Lietuvos Respublikos teisės aktais, o

ypatingai mokesčius administruojančiais ir biudžeto sandarą aiškinančiais

įstatymais, statistiniais duomenimis iš Lietuvos Statistikos Departamento

leidžiamų leidinių ir Finansų Ministerijos paskelbtos informacijos bei

informacija iš Interneto puslapių.

MOKESČIŲ BŪTINUMAS. MOKESČIŲ FUNKCIJOS.

Tam, kad galėtume kalbėti apie netiesioginius mokesčius, reikia, visų

pirma, išaiškinti mokesčių sampratą apskritai, jų egzistavimo ir

pripažinimo visuomenėje priežastis, jų turinį ir vaidmenį šiuolaikinėje

valstybėje.

Mokesčių būtinumas išplaukia iš jų apibrėžimo. Pagal Lietuvos

Respublikos mokesčių administravimo įstatymą, “mokestis – tai mokesčio

įstatymu mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei, kad būtų

gauta pajamų valstybės (savivaldybių) funkcijoms vykdyti”.

Kiekviena pasaulio valstybė atlieka labai daug įvairių funkcijų:

krašto apsaugos, ekonominės plėtros, socialinio saugumo, valdymo ir t. t.

Tai yra, pirmiausia, tos funkcijos, kurių pasiÅ«los be prievartos

nesulauktume iš privačių asmenų ir organizacijų. Pasaulio praktika rodo,

kad visuomenei naudingos socialinės paslaugos, kurių imasi valstybė, negali

būti paliekamos privatiems įmonininkams ir smulkaus verslo savininkams, nes

tai bus arba per didelis jiems uždavinys (vandens tiekimas), arba tokių

paslaugų tiekimo privatininkai kratosi, nes jos yra dažniausia nepelningos

(visuomeninis transportas), arba jie yra nepatikimi tam tikroje veiklos

srityje (teismai). Savaime aišku, kad verslas negautų jokios realios naudos

iš to, kad neatlyginamai savo lėšomis įrengtų žaidimų aikšteles, parkus,

pastatytų mokyklas ir ligonines, nutiestų kelius. Tokių paslaugų vertę

sunku apskaičiuoti, tačiau jos teigiamai veikia piliečių sveikatą,

socialinę gerovę, ekonomikos efektyvumą. O tai yra svarbiausi valstybės

uždaviniai.

Pati valstybė, jos valdymo institucijos praktiškai nesukuria jokio

produkto, taigi ir neturi pajamų iš savo veiklos. O valstybei, vykdančiai

atitinkamas bendras funkcijas, yra būtini dideli finansiniai ištekliai

minėtoms funkcijoms vykdyti. Nuo seniausių laikų žinomas svarbiausias

valstybės pajamų šaltinis yra mokesčiai, kurie atsiranda dalies šalies

nacionalinių pajamų paskirstymo ir perskirstymo procese. Nors mokesčiai ir

negrindžiami ekvivalentiniais mainais, tai yra už savo įmokas valstybei

asmuo negauna iš jos atitinkamos vertės prekių ir paslaugų kiekio, o tik

tuos, kurie priklauso jam pagal galiojančius įstatymus, tačiau šalies

piliečiai pripažįsta, kad tik valstybė gali užtikrinti jiems tam tikras

paslaugas, be kurių neįmanoma įsivaizduoti šiuolaikinės visuomenės

egzistavimo. O tuo pačiu ir pripažįtama valstybės valdymo organų teisė

rinkti mokesčius ir panaudoti juos tam tikriems valstybės tikslams.

Tokiu būdu pasireiškia pagrindinė mokesčių funkcija: ” pajamų gavimas

valstybės funkcijoms vykdyti. Šiuolaikinėse valstybėse nacionalinio

biudžeto pajamos pagrindinai formuojamos remiantis šalies mokesčių sistema.

Paprastai mokestinės pajamos sudaro apie 90-95% visų nacionalinio biudžeto

pajamų. Lietuvoje mokesčiai paskirstomi tarp valstybės ir savivaldybių

biudžetų pagal LR Biudžetinės sandaros įstatymą ir atskirų mokesčių

įstatymus. Mokant mokesčius surinktos lėšos neturi specialios tikslinės

paskirties (išskyrus privalomojo socialinio draudimo bei sveikatos draudimo

įmokas ir atskaitymų į Kelių fondą) : jos įskaitomos į valstybės

(savivaldybių) biudžetą ir yra naudojamos pagal to biudžeto išlaidų kryptis

Lietuvos Respublikos ar savivaldybės reikmėms tenkinti. Taigi pagrindinė

mokesčių funkcija apima šalies biudžetinės politikos dalį. Be to į

pagrindinę mokesčių funkciją kartais įtraukiama ir perskirstomoji mokesčių

funkcija, tai yra gautų į nacionalinį biudžetą mokesčių mokėtojų lėšų

perskirstymas tarp šalies gyventojų, ūkio subjektų bei veiklos sferų.

Mokant mokesčius yra ne tik surenkamos valstybės funkcijoms vykdyti

būtinos lėšos, bet ir reguliuojama gamyba, prekyba ir vartojimas,

išlyginamos gyventojų pajamos ir net daromas poveikis demografiniams

procesams. Tuo pasireiškia antroji svarbi mokesčių funkcija: reguliavimo,

kartais dar vadinama ekonomine, ribojamąja arba skatinamąja
valstybės politikos). Nustatydama skirtingus mokesčių tarifus, valstybė

skatina spartesnę atskirų ūkio šakų plėtotę, nustatydama skirtingus

mokesčių tarifus atskiroms prekių grupėms, reguliuoja tų prekių vartojimą;

nustatydama skirtingus mokesčių tarifus atskiroms socialinėms grupėms-

mažina pajamų diferenciaciją visuomenėje ir pan. Mokesčių pagalba valstybė

gali skatinti ekonomikos spartesnį plėtojimą arba smukimą, kovoti su

infliacija ir nedarbu. Tai yra galingas įrankis protingose dorose rankose.

Šios svarbios mokesčių funkcijos leidžia mokesčius vertinti kaip

objektyviai būtiną valstybės egzistavimo sąlygą. Jomis pasireiškia

socialinis- ekonominis mokesčių vaidmuo.

MOKESČIŲ KLASIFIKAVIMAS.

Mokesčiai, kaip piniginė prievolė valstybei, būdami svarbiausiu

valstybės pajamų šaltiniu, pasižymi vidine įvairove, kas sąlygoja jų

klasifikavimo galimybę ir būtinumą.

Kaip mokesčių klasifikavimo pagrindas gali būti taikomi labai įvairūs

kriterijai. Mokesčius galima klasifikuoti

1. Pagal mokesčius mokančių subjektų ypatybes. Čia išskiriami

juridinių asmenų, fizinių asmenų ir bendri mokesčiai.

2. Pagal mokesčius renkančius valdymo organus. Šis skirstymas yra

būtinas, nes mokesčiai yra įskaitomi tiek į valstybės (savivaldybių)

biudžetus, tiek į specialius fondus. Taigi šiuo atveju mokesčiai skirstomi

į valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir tikslinės paskirties fondų

mokesčius. Lietuvoje toks mokesčių klasifikavimas yra įteisintas

juridiškai, pirmiausia, LR Biudžetinės sandaros įstatymu.

3. Pagal mokesčių apmokestinimo objektus. Apmokestinimo objektu

gali būti pelnas, pajamos, turtas, vartojimas, prekyba ir prekybos

sandoriai, valstybinis sveikatos ir socialinis draudimas, naudojimasis

valstybės ištekliais ir valstybės teikiamomis paslaugomis.

4. Pagal apmokestinimo tarifus. Gali būti proporciniai (vienodas

procentas bet kuriai apmokestinamojo objekto apimčiai), progresiniai ir

regresiniai (tarifai atitinkamai didėja arba mažėja didėjant apmokestinamo

objekto apimčiai), vienetiniai (mokamas nustatytas mokestis už tam tikrą

paslaugą). Lietuvoje taikomi proporciniai ir progresiniai, bei mišrūs

mokesčiai, kai sujungiami proporciniai bei progresiniai mokesčiai.

Tačiau mums šiame darbe svarbiausias yra mokesčių skirstymas į

tiesioginius ir netiesioginius mokesčius. Kaip jau pastebėjome, tai yra

mokesčių klasifikavimas pagal valstybės ir mokesčio mokėtojo savitarpio

santykius, tai yra pagal tai, kaip mokesčiai patenka į nacionalinį

biudžetą, pagal apmokestinimo būdą. Tiesioginiai mokesčiai nustatomi

betarpiškai mokesčio mokėtojo turtui bei pajamoms, jie imami tiesiogiai iš

mokesčio mokėtojo. Šiuo atveju mokesčio mokėtojas ir mokesčio nešėjas yra

vienas asmuo, kuris tiksliai žino, kokią dalį savo nuosavybės jis turi

sumokėti valstybei jos išlaidoms finansuoti.

Kitaip yra su netiesioginiais mokesčiais. Prie jų priskiriami

mokesčiai už prekes ir paslaugas, kurie yra įtraukiami į tų prekių bei

paslaugų kainas ar tarifus. Parduodamas kurią nors prekę arba paslaugą,

kuri yra netiesioginio mokesčio apmokestinimo objektas, savininkas gauna iš

mokėtojo ir mokesčio sumą, kurią vėliau arba anksčiau (pavyzdžiui,

cigarečių banderolių išankstinis išpirkimas) perveda valstybei. Šiuos

mokesčius, tokiu būdu, vienodai moka visi žmonės, nepriklausomai nuo

socialinės padėties, gaunamų pajamų, kai įsigyja prekę ar paslaugą. Taigi

netiesioginiams mokesčiams yra būdinga tai, kad:

a) mokestis sudaro prekės (paslaugos) kainos priedą;

b) jis nėra susijęs su mokesčio mokėtojo turtu ir pajamomis;

c) netiesioginio mokesčio mokėtojas ir mokesčio nešėjas nesutampa.

Čia verta prisiminti, kad nors ekonomikos teorija ir aiškina, kad

mokesčio našta tam tikru laipsniu pasiskirsto tarp prekės (paslaugos)

gamintojo arba vartotojo ir tos vertybės pirkėjo, tačiau faktiškai beveik

visada netiesioginius mokesčius moka produkcijos arba paslaugos vartotojas.

Pasaulinėje praktikoje išskiriami kelių rūšių netiesioginiai

mokesčiai.

Lietuvoje iš netiesioginių mokesčių yra taikomi individualūs akcizai

kai kurioms prekėms, universalus akcizas, pridėtinės vertės mokestis bei

įvairūs muitai ir tarifai. Plačiau apie šiuos mokesčius kalbėsime antrame

kursinio darbo skyriuje, o čia tik tai trumpai apibrėšime svarbiausius

netiesioginius mokesčius.

Akcizai: tai netiesioginiai mokesčiai, kurie uždedami kai kuriems

prekėms ir paslaugoms, kurios paprastai nėra valstybės fiskaliniai

monopoliai, kurių paklausa yra neelastinga (kaina didėja, o perkamas kiekis

nekinta arba sumažėja žymiai mažesniu laipsniu, nei padidėjo kaina) arba

kurių vartojimą norima apriboti. Akcizų atmaina yra pridėtinės vertės

mokestis: universalus akcizas, nustatytas visoms prekėms ir paslaugoms,

išskyrus tas, kurioms teikiamos lengvatos pagal įstatymus.

Muitai: tai tokie netiesioginiai mokesčiai, kuriais apmokestinamos per

valstybės sieną vežamos prekės arba asmeninio vartojimo daiktai.

Fiskaliniai monopoliniai mokesčiai: tai netiesioginiai mokesčiai už

valstybės
monopolizuotas masinės gamybos prekes (apima gamybą ir prekybą).

Šios prekės parduodamos aukštomis kainomis, į kurias įtraukiamas ir

mokestis. Lietuvoje fiskaliniai monopoliniai mokesčiai netaikomi.

MOKESČIŲ ĮTAKA BVP

Išankstiniu Statistikos departamento vertinimu, per 2002 metus sukurta

54846 mln. litų bendrojo vidaus produkto, skaičiuojant veikusiomis

kainomis. Realiai bendrasis vidaus produktas 2003 m., palyginti su 2002 m.,

padidėjo 8,9 procento – tai didžiausias BVP augimas nuo 1990 metais.

Negalutiniais muitinės deklaracijų duomenimis, 2003 m., palyginti su 2002

m., eksportas ir importas padidėjo atitinkamai 8,7 ir 4,9 procento.

Galutinio vartojimo išlaidų realus augimas per devynis 2003 metų mėnesius

sudarė 6,9 proc., nominalus – 5,2 proc.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, vidutinis metinis nedarbo lygis 2003

metais sudarė 10,3 proc. ir, palyginti su 2002 m., sumažėjo 1 procentiniu

punktu.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2003 m.,

palyginti su 2002 m., padidėjo 4,1 proc. ir buvo 1056 Lt, realus darbo

užmokestis padidėjo 7,8 proc.Valstybės biudžeto pajamos

Vadovaujantis Lietuvos ekonominių rodiklių prognozėmis bei priimtais

mokesčių įstatymų pakeitimais, buvo prognozuota, kad į valstybės biudžetą

2003 metais pagal patikslintą planą bus surinkta 9 553,2 mln. litų. Į

valstybės biudžetą  2003 m.  gauta 9 624,6 mln. litų pajamų, arba 71,4 mln.

litų (0,7 proc.) daugiau,  negu prognozuota. 

Pajamos iš pagrindinių mokesčių

  Pridėtinės vertės mokestis

PVM per 2003 metus gauta 3 823 mln. litų. PVM įplaukų planas

(buvo planuota, kad  per 2003 metus turėtų įplaukti 4 183,6 mln. litų)

įvykdytas 91,4 proc. ir į biudžetą gauta 360,6 mln. litų pajamų mažiau, nei

buvo planuota.

1 lentelė PVM (mln. litų)

| |2002 m. |2003m. |2003 m. |Skirtumas nuo |Skirtumas nuo |

| |faktas |planas |faktas |2002 m. fakto |plano (+,-) |

| | | | |(+,-) | |

|VMI |931,6 |900,5 |673,7 |- 257,9 |- 226,8 |

|Muiti|2 878,1 |3 283,1 |3 149,3 |271,2 |- 133,8 |

|nė | | | | | |

|Iš |3 809,7 |4 183,6 |3 823 |13,3 |- 360,6 |

|viso | | | | | |

 2002 m. ir 2003 m. PVM pajamų be permokos pokyčio santykis su BVP

veikusiomis kainomis (su 2003 m. prognozuojamu BVP) Lietuvoje sudarė 7,03

proc. 2003 m. I ketvirtį penkiolikoje ES šalių surinktų PVM pajamų santykis

su BVP siekė 6,5 proc. Daug didesnis PVM pajamų ir BVP santykis buvo tik

tose šalyse, kur taikomas aukštesnis standartinis PVM tarifas: pavyzdžiui,

Danijoje (standartinis PVM tarifas – 25 proc.), Švedijoje (standartinis PVM

tarifas – 22 proc.) Vadinasi, PVM surinkimas Lietuvoje neatsilieka nuo ES

šalių narių vidurkio. Vis dėlto, PVM didinimo šaltinių yra – Statistikos

departamento atlikto tyrimo duomenimis, neapskaitoma ekonomika 2002 m.

sudarė nuo 15,2 iki 18,9 proc. šalies BVP (1995–1996 m. neapskaitomos

ekonomikos dalis sudarė 19,1 proc. BVP). 2002 m. tyrimo duomenimis,

didžiausios neapskaitomų pajamų sumos (absoliučia išraiška) yra:

1) visų rūšių prekyboje;

2) statyboje bei maisto pramonėje;

3) produktų ir gėrimų gamyboje.

Mažmeninėje prekyboje neapskaitytų pajamų dalis siekia 16,5 proc.,

todėl, įvertinus prekybos mastus, didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas

„šešėlio“ mažinimui prekyboje. Neapskaitytos ekonomikos dalies sumažinimas

yra pagrindinis mokesčių administratorių (VMI ir muitinės) uždavinys, kuris

nuo 2003 m. rugsėjo mėn. pradėtas spręsti vykdant bendrą VMI ir Muitinės

departamento veiklą, siekiant nustatyti rizikingas įmones abiejų

institucijų požiūriu. 

Pagrindiniai PVM užduoties vykdymą  įtakoję veiksniai:

1.        Taikant nulinį tarifą apmokestinamų prekių ir paslaugų

pardavimo apimties augimas. 2003 m. gautų PVM deklaracijų duomenimis,

palyginti su 2002 m., taikant nulinį tarifą apmokestinamų prekių ir

paslaugų pardavimo apimtis išaugo 18,8 proc. (4,19 mlrd. litų). Prekių ir

paslaugų, apmokestinamų taikant nulinį tarifą, pardavimo dalis iš visos

apmokestinamų prekių ir paslaugų vertės padidėjo nuo 25,2 proc. iki 26,6

proc.

2.        PVM lengvatos. Mokėtiną į biudžetą PVM mažinanti

deklaruojama PVM lengvata įmonėms, kuriose dirba riboto darbingumo asmenys.

Apytiksliu vertinimu, 2003 m. dėl šios PVM lengvatos valstybės biudžetas

neteko 24 mln. litų.

3.     Besitęsiantys defliaciniai procesai. Dėl užsienio valiutų

vertės smukimo ir konkurencijos vidaus rinkoje 2003 m. kiekvieną mėnesį

vartojimo prekių ir paslaugų kainos buvo mažesnės už atitinkamų 2002 m.

mėnesių kainas. 2003 m. vidutinė metinė defliacija sudarė 1,2 procento

(planuojant 2003 m.
prognozuota 1 proc. infliacija). Importuojamų

prekių vieneto vertė 2003 m. antrą ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2002

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2514 žodžiai iš 8350 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.