Narkomanija
5 (100%) 1 vote

Narkomanija

ĮVADAS

Šalies ekonomikos, socialinės sferos ir žmonių gyvenimo permainos keičia visuomenės požiūrį į daugelį reiškinių, taip pat ir į narkotines medžiagas. Narkotinių medžiagų vartojimas plinta ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir tarp moksleivių, nes jaunimas yra labiausiai pažeidžiama visuomenės dalis. Vis lengviau narkotikų gauti, plinta neteisėta pasiūla, ilgainiui atsiranda narkotikų poreikis. Dėl savo amžiaus ypatumų – rizikos nesuvokimo, noro patirti naujų pojūčių – jaunimas iš smalsumo narkotikų pabando, o vėliau įpranta juos vartoti ar net pradeda jais prekiauti.[4]

Lengvai pabandoma narkotikų. Per pastaruosius ketverius metus tarp 15 – 16 metų moksleivių narkotikų vartojimas padidėjo penkis kartus. Žodis „narkotikas“ tapo labai populiarus ir madingas moksleivių bendruomenėje. Pirmą kartą moksleiviai dažniausiai pabando marihuanos, tačiau dalis pradeda nuo raminamųjų vaistų.[4]

Narkotikus vartojančių asmenų amžius ir motyvai rodo, kad labiausiai pažeidžiami yra mokyklinio amžiaus asmenys. Kad jaunimas suprastų narkotikų žalą, mokėtų jų išvengti, išsiugdytų reikiamus gyvenimo įgūdžius, būtina mokykloje dirbti prevencinį darbą.[4]

Narkomanijos – šio asicialaus ir pavojingo reiškinio išsikerojimas visuomenėje, yra jos dvasinio ir fizinio nuopolio rodiklis.Ji sukelia daug negatyvių pasekmių ne tik vartojantiems narkotikus, bet ir visuomenei.[3]

Pasaruoju metu pagrįstai reiškiamas susirūpinimas, kad narkotikų vartojimas plinta visuomenėje. Teisėsaugininkai nerimauja, kad didėja nusikalstamumas, sietinas su narkotikų vartojimu.[3]

TIKSLAS: apžvelgiant literatūrą apie analizuojamą temą atkreipti dėmesį į aktualią šių laikų problemą – narkotikų vartojimą.

UŽDAVINIAI:

1. apžvelgti kiek ši problema yra paplitusi visuomenėje, kiek ji aktuali;

2. supažindinti su narkotikų vartojimo priežastimis;

3. pateikti informaciją apie narkotinių medžiagų rūšis, apie jų daromą poveikį ir padarinius;

4. stengtis išaiškinti kokią prevenciją reikia vykdyti norint sumažinti narkotikų vartojimo problemą ar jai „užkirsti kelią“;

5. nurodyti kur kreiptis pagalbos iškilus tokiai problemai.

METODAI:

· literatūros analizė

· anketinė apklausa

1. Literatūros apžvalga

1.1. Narkotikų vartojimo priežastys

Narkomanijos – šio asocialaus ir pavojingo reiškinio išsikerojimas visuomenėje, yra jos dvasinio ir fizinio nuopolio rodiklis. Ji sukelia daug ir įvairių negatyvių pasekmių ne tik vartojantiems narkotikus, bet ir pačiai visuomenei. Pastaruoju metu pagrįstai reiškiamas susirūpinimas, kad narkomanija visuomenėje plinta, o ypač ji sparčiai populiarėja tarp jaunimo.[3].

Narkotikai ir narkomanija skverbiasi į visas pasaulio visuomenes, ypač paliesdami jaunimą, nesvarbu, kokiai aplinkai jis priklauso. Pačių įvairiausių narkotikų ir jų kainų kėlimas dar niekada nebuvo toks svarbus ir net gi taip sumaniai palaikomas. Vartoti narkotikus skatina įvairūs motyvai, tačiau mes matome, kad visų pirma asmeninis požiūris, o ne produktas skatina narkomaniją. Vadinasi, auklėjimas ir prevencija privalo orientuotis į priežastis, žadinančias tokį požiūrį, o ne į produktus, nors išsami informacija apie juos yra itin naudinga.[7]

Narkomanijos prevencija, narkomanų pažiūra ir reabilitacija yra pagrindinės gairės siekiant sutrukdyti žmonėms tapti narkotikų aukomis ir juos išvaduojant iš narkotikų priklausomybės. Tačiau tai pat žinome, kad šios problemos yra kompleksiškos, kad jų sprendimas su įvairelype veikla bei veikėjais.[7]

Analizuojant narkomanijos priežastis, neįmanoma išskirti kurios nors vienos ją nulėmusios priežasties. Jei taip būtų – šią ligą galima būtų kontroliuoti. Narkomaniją sukelia daugybė įvairių vienas su kitu susijusių priežaščių – biologinių, psichologinių ir socialinių. Kiekvienu konkrečiu atveju jų poveikis yra nevienodas, tačiau daugeliu atvejų galima daryti tam tikrus apibendrinimus, kurie įrodo, kad narkomanija yra sudėtinė liga. Minėtos priežastys nebūtinai sąlygoja narkomaniją, tačiau asmenys, turintys šiuos rizikos veiksnius, turi didesnį polinkį į narkomaniją, kita vetrus, narkomanu gali tapti asmuo, neturintis nė vieno išvardyto veiksnio. [4]

Biologinės priežastys

Atliekama daug šios srities tyrimų, tačiau vieningos nuomonės nėra. Teigiama, kad dėl įgimtos nevisavertės neuromediatorių veiklos genetiškai pakitus smegenų chemijai, atsiranda potraukis psichoaktyvioms medžiagoms. Tokie žmonės yra jaytresni ir pažeidžiamesni, emocinei įtampai sumažinti iesko narkotinų medžiagų.

Vaikai, gimę šeimose, kuriose buvo alkoholikų ar narjomanų, dažniau paveldi psichologinį polinkį į priklausomybę. [4]

Psichologinės priežastys

Kartais manoma, kad narkotikai padės išspręsti psichologines problemas.Paminėsime keletą jų. [4]

Nuolatinis noras patirti kuo daugiau malonumų. Yra žmonių, manančių, kad juos supantys žmonės bei daiktai egzistuoja tam, kad teiktų kuo daugiau malonių išgyvenimų. Jie vadovaujasi principu: geriau daugiai negu mažiau. Tačiau gyvenime taip nebūna ir suvokus, jog idealų nėra, išgyvenamas nusivylimas. Nepasitenkinimas stiprėja. Žmogus aktyviai protestuoja prieš aplinką ir dėl to jaučia nuolatinį diskomfortą.
[4]

Noras išsiskirti iš kitų. Kai kuriems žmonėms patinka ir įdomu, kai jiems rodomas didesnis dėmesys negu kitiems. [4]

Pesimizmas ir nusivylimas žmonėmis. Žmonės, linkę į priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, dažnai turi bendravimo problemų. Vieni jų stengiasi kontroliuoti ir valdyti juos supančius žmones, kiti nemoka bendrauti. Draugams nuo jų nusisukus, nusivilia, vėl bando užmegzti naujus kontaktus, tačiau kiekvienas toks bandymas baigiasi dar viena nesėkme, todėl draugų ratas mažėja, jie tampa vieniši. [4]

Vienišumo jausmas. Šis jausmas paprastai aktyviai slopinamas, tačiau nepasitenkinimas, priešiškumas aplinkai ir visuomenei nuolat stiprėja, todėl narkotikų vartojimas įgauna protesto išraišką. [4]

Vidiniai emociniai išgyvenimai ir konfliktai. Žmonių, turinčių polinkį ar norą išbandyti narkotines medžiagas, emocijų, kurios sukelią vidinį konfliktą, skalė labai plati. Su tokiais žmonėmis bendraujant labai svarbu padėti jiems išlaikyti pusiausvyrą, emocinį stabilumą. [4]

Žemas savęs vertinimas. Dažniau narkotikus vartoja asmenys, kurie jaučiasi nereikalingi ir nevykėliai. Pradėję vartoti narkotikus, jie pasijunta visaverčiai. [4]

Jausmų reguliavimas. Rinkdamiesi narkotikus, jaunuoliai dažniausiai atsižvelgia į tai, kokius jausmus nori nuslopinti. Stimuliatoriai, tokie kaip amfetaminas, efedronas ir kokainas, padeda nuslopiniti depresijos bei beprasmybės jausmus, o LSD, kanapės – nuolatinį nusivylimo jausmą. Alkoholis padeda atsikratyti kaltės, vienišumo jausmų. [4]

Suaugusiųjų elgesio mėgdžiojimas – tai noras greičiau tapti suaugusiam. [4]

Socialinės priežastys

Netinkamas auklėjimas šeimoje. Tai gali būti per didelė tėvų kontrolė, per griežta drausmė, motinos jausmų šaltumas, tolerancijos stoka, vaiko gebėjimų menkinimas arba per didelė laisvė, jo įgeidžių, kaprizų tenkinimas. Vaikas neišmoksta tinkamai reikšti savo jausmų, neišmoksta savarankiškai įveikti kylančių sunkumų, ir jų valdyti. [4]

Nepilna šeima arba nuolatinis vieno iš tėvų užimtumas. Tokioje šeimoje užaugusiems vaikams trūksta dėmesio arba priešingai – skiriamas per didelis dėmesys ir globa. Tada daugybės rūpeščių kupinas gyvenimas ir neigiami jausmai gali išsilieti destruktyviais potrūkiais, užsisklendimu ar pasinėrimu į fantazijų pasaulį. [4]

Dvasinės ir fizinės traumos. Vaikas buvo patyręs fizinę, psichinę ar seksualinę prievartą, su juo buvo elgiamasi brutaliai, žiauriai. Tokiose šeimose augančiam vaikui būdingas iškreiptas garbės ir orumo supratimas, formuojasi nuolatinis vidinis konfliktas ir dvasinis diskimfortas. [4]

Piktnaudžiavimas alkoholiu ir kitais narkotikais šeimoje. Šeimų, kur vyrauja nekritiškas požiūris į narkotikus. Kuriose nuolat girtaujama arba vartojamos kitos narkotinės medžiagos, vaikai dažniau linkę piktnaudžiauti alkoholiu ir kitais narkotikais paauglystėje, nes seka tėvų pavyzdžiu. [4]

Draugystė su narkotikais vartojančiais ar norinčiais išbandyti narkotikus bendraamžiais. Noras būti pripažintam yra labai stiprus veiksnys. Paauglysteje didžiausią įtaką turi bendraamžiai, labai stiprus bendrumo jausmas. [4]

Neteisingas požiūris į narkotikus. Manoma, kad kenkia tik stiprūs arba intraveniniu būdu vartojami narkotikai. [4]

Smalsumas. Noras patirti narkotinių medžiagų sukeliamus psichikos pakitimus. Tai viena svarbesnių priežasčių. [4]

Mada. Narkotikus vartoja kai kurios įžymybės: aktoriai, sportininkai, muzikantai ir kt. Paprastai jaunimas linkęs sekti lyderių pavyzdžiu. [4]

Bendruomenės ryšių susilpnėjimas. Paaugliai, gyvenantys bendruomenėje, kurios nariai mažiau susieti bendrumo jausmu, dažnai keičiama gyvenamoji vieta, didelis nusikalstamumas, dažniau piktnaudžiauja alkoholiu ir kitais narkotikais. [4]

Nenoras mokytis, neužimtumas. Jaunuoliams, nenorintiems mokytis, niekinantiems mokyklą, neturintiems pomėgių ir neužimtiems jokia veikla narkotikų vartojimas gali įgauti protesto išraišką, tapti laisvalaikio leidimo forma. [4]

Ankstyvas alkoholio ir kitų narkotikų išmėginimas. Piktnaudžiaujant alkoholiu ir kitais narkotikais ankstyvame amžiuje, organizmas greičiau tampa fiziškai ir psichiškai nuo jų priklausomas. [4]

Alkoholio ir kitų narkotikų prieinamumas. Lengvai įsigyjamas alkoholis ir kiti narkotikai sudaro galimybę dažniau juos vartoti. [4]

Neigiamas mokytojų asmeninis pavyzdys. Mokykloje toleruojami rūkantys mokytojai. [4]

Nepakankamas mokinių užimtumas užklasinėje, užmokyklinėje veikloje. Mokiniai turi daug laisvo laiko, kurį praleidžia ieškodami nuotykių.

Reikia pabrėžti, kad kelių veiksnių iš skirtingų grupių buvimas didina galimybę tapti priklausomam nuo narkotinių medžiagų ar alkoholio. [4]

1.2. Narkotinių medžiagų rūšys, jų poveikis ir padariniai

Narkotinės medžiagos poveikis organizmui priklauso nuo jos rūšies, sudėties, suvartotos dozės, vartojimo būdo, asmenybės, nusiteikimo, vartojimo aplinkos ir kitų veiksnių. Piktnaudžiaujant narkotinėmis medžiagomis, atsiranda priklausomybė.

Psichostimuliatoriai stimuliuoja centrinę nervinę sistemą ir sukelia energijos antplūdį, žvalumą, didina susijaudinimą, pasitikėjimą savimi ir pranašumo jausmą, gerina darbingumą, dėmesio koncentraciją.
[4]

Psichiką stimuliuojančios medžiagos

AMFETAMINAI

Išvaizda. Balti milteliai, kartais būna gelsvo, rudo ar pilko atspalvio. Dažnai turi paracetamolio ir natrio bikarbonato priemiaišų..

Vartojimas. Uostomi, geriami (sumaišius miltelius su vandeniu), leidžiami į veną, specialiai apdorojus – rūkomi.

Pakitimai organizme.

Fiziniai: išsiplėtę akių vyzdžiai, greitas neritmiškas pulsas, pakilusi kūno temperatūra, padidėjęs prakaitavimas, burnos džiūvimas, drebulys ir raumenų traukuliai, pakitusi veido išraiška, sutrikę veido raumenų judesiai, nenuilstamumas, padidėjęs judrumas, sumažėjęs apetitas, galvos skausmai. Konvulsijos ir epilepsijos priepuoliai, sumažėjęs imunitetas, pakitęs lytinis potraukis.

Psichiniai: nervingumas, susierzinimas, plepumas, nerimas, panika, sąmyšis, klausos haliucinacijos. [4]

EFEDRONAS (DŽEFAS)

Išvaizda. Pikšvai balti kristalai.

Vartojimas. Leidžiamas į veną, retais atvejais ištirpinus geriamas.

Pakitimai organizme. Tokie patys kaip ir vartojant amfetaminus. [4]

KOKAINAS

Isvaizda. Balti kaip sniegas kristalai.

Vartojimas. Dažniausiai uostomas ar įkvepiamas pro nosį, įtrinamas į dantenas, kartais rūkomas, retais atvejais leidžiamas į veną. [4]

KREKAS

Išvaizda. Pikšvai balti ar gelsvi vaškingi dribsnių formos trupinėliai, akytu paviršiumi, panašios į aliejaus ar riebalų konsistencijos.

Vartojimas. Rūkomas su pypke arba gaminamos cigaretės.

Pakitimai organizme vartojant kokainą ir kreką.

Fiziniai: išsiplėtę akių vyzdžiai, padažnėjęs pulsas, padidėjęs kraujospūdis, pagausėjęs prakaitavimas, budrumas, nenustygstamumas vietoje, stiprus odos niežėjimas, negilus kvėpavimas, sutrikusi judesių kordinacija, traukuliai, sumažėjęs apetitas, vyrams vystosi potencija ir kt.

Psichiniai: suaktyvėjusi sąmonė, žvalumas, nenuosekli minčių eiga, nemiga, haliucinacijos, sąmyšis, paranoja, agresija, depresija. [4]

EKSTAZI

Išvaizda. Įvairių spalvų ir formų tabletės, rečiau kapsulės.

Vartojimas. Geriamos.

Pakitimai organizme.

Fiziniai: išsiplėtę akių vyzdžiai, lėta reakcija į šviesą, pagreitėjęs pulsas, pakilusi kūno temperatūra, kraujotakos sutrikimai, inkstų nepakankamumas.

Psichiniai: padidėjęs aktyvumas, atvirumas, geranoriškumas iki įkirumo, padidėjęs pasitikėjimas savimi, nerimas ir panika, nemiga, sąmyšis, depresija. [4]

KOFEINAS

Išvaizda. Kofeino yra kavos pupelėse, arbatžolių lapuose, gaminamos tabletės.

Vartojimas. Geriamos, leidžiamos injekcijos.

Pakitimai organizme.

Fiziniai: padidėjęs kraujospūdis, padažnėjęs pulsas, susilpnėjęs širdies raumuo, apsunkinta inkstų veikla, oda įgauna gelsvai pilkšvą atspalvį, pageltę dantys.

Psichiniai: stimuliuoja galvos smegenų žievę, todėl pagerėja mąstymas, nuotaika, suvokimas, padidėja protinis darbingumas, sumažėja nuovargis. Ilgiau piktnaudžiuajant susilpnėja dėmesys, padidėja nervingumas, dirglumas, sutrinka miegas. [4]

NIKOTINAS

Išvaizda. Bespalvis, aštraus kvapo skystis, tirpsta vandenyje, riebaluose. Ore ruduoja. Labai nuodingas. Mirtina dozė – 50-160 mg. Grynas nevartotinas. Išskiriamas iš tabako ir įeina į tabako gaminių sudėtį.

Vartojimas. Rūkomas, čiulpiamas, kramtomas, uostomas, patenka į organizmą per kvėpavimo takų, burnos gleivinę,odą.

Pakitimai organizme.

Fiziniziai: padažnėjęs pulsas, padidėjęs kraujospūdis, sutrikusi kraujotaka, išseminė širdies liga, infarktas, tirštėja kraujas. Rūkant cigaretes – vargina sausas kosulys, džiovinama ir dirginama plaučių, burnos ir bronchų gleivinė, uoslės jutimai, sumažėja apetitas.

Psichiniai: euforinė būsena, pasireiškianti maloniu jaudinimu, lengvumu, dvasiniu pakilimu, suaktyvėjusi protinė veikla, budrumas, dėmesio koncentracija, galvos skausmai, bloga nuotaika, irzlumas, pykčio potrūkiai, nerimastingumas, nenugalimas noras parūkyti – stipri priklausomybė. [4]

Šios grupės medžiagų vartojimo padariniai.

Greitai pasireiškiantys padariniai:

· Pakinta mąstymas, dėmesio koncentracija, atsiranda traukuliai, sutrinka pusiausvyra, koordinacija, atliekami beprasmiški, daug kartų kartojami veiksmai;

· Išsiplečia akių vyzdžiai, pagreitėja kvėpavimas, pakyla temperatūra, pašiurpsta oda, džiūsta burna;

· Padidėja lytinis potraukis. [4]

Ilgalaikio vartojimo padariniai ir pavojai:

· Organizmo išsekimas, pervargimas;

· Dantų gedimas;

· Kraujo užkrėtimas virusiniais hepatitais, ŽIV;

· Plaučių embolija kraujo krešuliu, mikrobais, ar svetimkūniais;

· Plaučių vėžys;

· Insultas, infarktas;

· Imuniteto susilpnėjimas;

· Kepenų atrofija; impotencija ir frigidiškumas;

· Psichozės, depresija;

· Agresyvus elgesys. [4]

Psichiką sloppinančios medžiagos

Šios medžiagos solpina nervų sistemą, sukelia atsipalaidavimo ir mieguistumo pojūtį, malšina skausmą. [4]

HEROINAS

Išvaizda. Milteliai nuo balto ar pilkšvo iki rudo atspalvio, priklausomai nuo teršalų ir ruošimo būdo. Nuo gryno heroino mirštama per kelias minutes, todėl jis maišomas su kofeinu, talku, chininu, gliukoze, miltais, kreida. Perkamas heroino kiekis mišinyje yra nežinomas. Parduodamas mažais popieriaus paketėliais.

Vartojimas. Uostomas, rūkomas kaitinant – dūmai įkvepiami pro šiaudelį ar folijos vamzdelį. Dažniausiai leidžiamas į veną.
[4]

OPIJUS

Išvaizda. Tamsiai rudos spalvos gabalėliai.

Vartojimas. Rūkomas specialiomis pypkėmis, ryjamas, geriamas arba švirkščiamas. [4]

ALKOHOLIS

Išvaizda. Skaidrus, lakus, bespalvis, specifinio kvapo bei skonio, lengvai užsidegantis skystis.

Vartojimas. Geriamas.

Pakitimai organizme.

Fiziniai: dėl sutrikusios kraujotakos pamėlęs veidas, padažnėjęs pulsas, padidėjęs kraujospūdis, pažeistos kepenys, pažeista skrandžio gleivinė, pagausėjęs šlapimo išsiskyrimas, sutrikusi medžiagų apykaita, žudomos nervinės ląstelės, susiaurėjęs regėjimo laukas, sukiau nustatoma garso kryptis.

Psichiniai: mažos dozės slopina galvos smegenų žievės slopinimo procesus -žmogus daug kalba, judrus, energingas, didelės dozės – paraližuoja jaudinimo centrus, netenkama gebėjimo mąstyti, prarandama atmintis, žmogus nesiorentuoja laike, erdvėje, sukelia dirbtinį miegą, blogėja atmintis, sumenkėja intelektas, degraduoja asmenybė, baimė, nerimas, psichozė. [4]

MORFIJUS

Išvaizda. Balti ar gelsvi skaidrūs milteliai. Tradiciškai gaminant milteliai užsiteršia, todėl paruduoja ir tampa panašūs į cinamoną. Parduodamas kapsulėmis, tabletėmis, sirupo pavidalo.

Vartojimas. Leidžiamas injekcijomis. Tai viena pagrindinių medicinoje naudojamų skausmą malšinančių medžiagų.

Pakitimai organizme.

Fiziniai: susitraukę akių vyzdžiai, užkritę akių vokai, sulinkusi figūra, lėtas pulsas, žemas kraujospūdis, paviršinis kvėpavimas, užslopinta žarnyno veikla, užkietėję viduriai, sutrikęs šlapinimasis, pykinimas, vėmimas, sumažėjęs apetitas, odos niežėjimas, pašiurpusi oda, sumažėjęs imunitetas.

Psichiniai: nerišli kalba, apatija, sustingimas, nejautrumas skausmui, išnykęs pareigos jausmas, egocentrizmas, grubumas, melavimas, depresija, perdozavus – komos būsena. [4]

Šios grupės medžiagų vartojimo padariniai.

Greitai pasireiškiantys padariniai:

· Susitraukia ir nereguoja į šviesą akių vyzdžiai, džiūsta burna;

· Sulėtėja pulsas, kvėpavimas, sumažėja kraujo spaudimas;

· Pakinta laiko ir atstumo suvokimas;

· Nerišli kalba, sutrinka judesių koordinacija;

· Perdozavus ištinka šokas. [4]

Ilgalaikio vartojimo padariniai ir pavojai:

· Abstinencija, kai organizmas nagauna narkotiko;

· Kraujo užkrėtimas virusiniais hepatitais bei ŽIV;

· Kepenų ligos, cirozė, kepenų vėžys;

· Organizmo išsekimas, įsisenėjusių ligų suaktyvėjimas;

· Stiprūs sąnarių skausmai;

· Cianozė, širdies ritmo, kraujospūdžio sutrikimai;

· Inkstų nepakankamumas;

· Impotencija, frigidiškumas, menstruacijų ciklo sutrikimai;

· Apsigimimai;

· Psichozės, depresijos. [4]

Raminamosios ir migdomosios medžiagos

Tai raminamieji ir migdomieji vaistai, medicinoje vartojami gydimo reikmėms, tačiau, vartojant be gydytojo paskyrimo dideliais kiekiais ir nuolat, organizmas pripranta ir išsivysto priklausomybė. [4]

Išvaizda. Tabletės, kapsulės, tirpalai.

Vartojimas. Geriama, ryjama, leidžiama injekcijomis.

Fiziniai: galvos skausmas ir svaigulys, lėta reakcija į šviesą, dvejinimasis akyse, paviršinis kvėpavimas, dažnas pulsas, žemas kraujospūdis, širdies raumens distrofija, suglebę raumenys, odos bėrimai.

Psichiniai: mieguistumas, agresyvumas, grubumas, atminties silpnėjimas, nepagrįstas nuotaikų svyravimas, neaiški kalba, vartojant dideles dozes – haliucinacijos. [4]

Šios grupės medžiagų vartojimo padariniai.

Greitai pasireiškiantys padariniai:

· Svaigsta ir skauda galva, gali dvejintis akyse;

· Suglemba raumenys, susilpnėja refleksai;

· Neaiški kalba, nestabilūs judesiai;

· Nepastovi nuotaika;

· Piktnaudžiaujant po kelių savaičių ar mėnesio vystosi tolerancija;

· Didelės dozės sukelia haliucinacijas, sąmonės praradimą, mirtną apsinuodijimą. [4]

Ilgalaikio vartojimo padariniai ir pavojai:

· Retas paviršutinis kvėpavimas;

· Dažnas pulsas, žemas kraujospūdis, širdies raumens distrofija;

· Išsiplėtę akių vyzdžiai, silna reakcija į šviesą;

· Kepenų distrofija iki kepenų cirozės išsivystimo;

· Sutrinka hormonų gamyba bei jų balansas;

· Euforija;

· Emocinis nepastovumas, pykčio priepuliai;

· Susilpnėjusi atmintis, sutrikęs mąstymas;

· Abejingumas darbui, pareigoms. [4]

HALIUCINOGENAI

Šios medžiagos sukelia iškreiptą jutimo suvokimą, haliucinacijas. [4]

LSD ( lyzergino rūgšties dietilamidas )

Išvaizda. Popieriaus gabalėliai su įvairiais piešiniais, prisodrinti LSD (balti kristalai) tirpalo.

Vartojimas. Ryjamas, dedamas antliežuvio, gleivinių, rečiau odos. [4]

PCP (fenciklidinas)

Išvaizda. Balti milteliai.

Vartojimas. Įkvepiama, ryjama, absorbuojasi ir per odą, rečiau rūkoma.

Pakitimai organizme, vartojant LSD ir PCP.

Fiziniai: išsiplėtę akių vyzdžiai, silpnumas, svaigulys, dažnas pulsas, padidėjęs kraujospūdis, drebulys.

Psichiniai: haliucinacijos, sutrinka dėmesio koncentracija, pakinta klausos, regos, uoslės, skonio pojūčiai, sutrinka orentacija aplinkoje, jaučiamas nerimas, siaubas, panika, padidėja agresyvumas. [4]

MARIHUANA

Išvaizda. Džiovintos kanapės dalys, primena prieskonius. THS (tetrahidrokanabinoido) – medžiagos, sukeliančios psvaigimą, yra 1-30 %.

Vartojimas. Daromos cigaretės arba rūkoma specialiomis pypkėmis. [4]

HAŠIŠAS

Išvaizda. Kanapės
sakai presuojami į plyteles, grumstelius, yra rudos ar juodos spalvos. THC yra 5-30 %.

Vartojimas. Daromos cigaretės arba rūkoma specialiomis pypkėmis. [4]

HAŠIŠO ALIEJUS

Išvaizda. Tirštas skystis nuo šviesiai rudos iki beveik juodos spalvos. THC yra 30-40 %.

Vartojimas. Grynas nevartojamas, maišomas su maistu, gėrimais, dedamas į cigaretes, mirkomas cigarečių popierius.

Pakitimai organizme, vartojant kanapes. THC tirpsta riebaluose, jį pasisavina riebaliniai audiniai. Jo skaidymo eiga ilgesnė nei alkoholio.

Fiziniai: paraudusios akys, džiūsta burna ir gerklė, jaučiamas alkis, norisi saldumynų, pagreitėjęs širdies ritmas, silpnumas, svaigulys, sutrikęs hormonų balansas.

Psichiniai: pakili nuotaika, daug kalbama, juokiamasi, pakinta laiko suvokimas, susilpnėja atmintis, prasideda haliucinacijos, psichozė, depresija. [4]

Šios grupės vartojimo padariniai.

Greitai pasireiškiantys padariniai:

· Pagreitėja širdies ritmas, parausta akių baltymai, išsiplečia akių vyzdžiai;

· Džiūsta burna, gerklė, norisi valgyti, ypač saldumynų;

· Pakinta laiko suvokimas, orientacija, sulėtėja psichinė veikla;

· Apima silpnumas, svaigulys, karštligiškas drebulys. [4]

Ilgalaikio vartojimo padariniai:

· Sulėtėja emocinis vystimasis;

· Susilpnėja atmintis ir gabumai, sunku susikaupti ir įsisavinti naujus dalykus;

· Sunki depresija, paranoja, bloga nuotaika, sutrikęs miegas, mintys apie savižudybę;

· Psichozės, panika, iškreiptas realtybės suvokimas, paūmėja kitos psichinės ligos;

· Sutrinka augimo ir lytinių hormonų gamyba, sumažėja seksualinis pajėgumas,sutrinka menstruacijos;

· Susilpnėja imunitatas. [4]

LAKIOSIOS MEDŽIAGOS

Išvaizda. Dujos, (butanas, propanas), skaidraus speifinio kvapo garuojantis skystis (acetonas, terpentinas).

Vartojimas. Uostoma, įtraukiama kvėpuojant.

Pakitimai organizme.

Fiziniai: paraudusios akys, kvėpavimo takuose kauoiasi skysčiai, galima uždusti, lėtinė sloga, kosulys, suerzionta gerklės gleivinė, sutrikęs širdies ritmas, pažeidžiamos kepenų ląstelės, galvos skausmas,sumažėjęs imunitetas.

Psichiniai: nerišli kalba, stiprus apsvaigimas iki sąmonės netekimo, regos haliucinacijos, nerimas, dažna nuotaikų kaita, susilpnėjusi atmintis ir gabumai, irzlumas, baimė ir bloga nuotaika, sulėtėjęs emocinis vystymasis, sutrikęs miegas. [4]

Šios grupės medžiagų vartojimo padariniai:

Greitai pasireiškiantys padariniai:

· Nerišli kalba, susilpnėjęs raumenų tonusas;

· Paraudusios akys, trūkčiojantys akių judesiai;

· Regos haliucinacijos;

· Stiprus apsvaigimas iki sąmonės praradimo;

· Galvos skausmas, spe cifinis kvapas iš burnos. [4]

Pavojus gyvybei:

· Uždusimas: jei įkvepiamos dujos sunkesnės už orą, kaskart įkvepiant jos pamažu išstumia orą iš plautinio audinio. Dujoms patekus į kvėpavimo takus, organizmas į jas reaguoja išskirdamas skysčius. Mirties priežastis panaši į nuskendimą;

· Širdies sustojimas: organizme dideliais kiekiais gaminamas streso hormonas adrenalinas, todėl sutrinka širdies ritmas ir gali sustoti širdis;

· Viršutinių kvėpavimo takų ir burnos ertmės nušalimas: iš tūbelės išėjusios dujos atšąla, todėl galima nušalti nosiaryklę ir plaučių takus. Vėliau dujos imaplėstis, todėl į lpaučius patenka nepakankamas oro kiekis. [4]

Ilgalaikio vartojimo padariniai ir pavojai:

· Nuolatinė sloga, kosulys;

· Leukemija, nes pažeidžiami kaulų čiulpai;

· Vystosi silpnaprotystė;

· Pasžeidžiamos kepenys, vystosi kepenų cirozė;

· Pažeidžiamos plaučių ląatelės, prasideda audinių ragėjimas, plaučių uždegimas;

· Depresija, paranoja, noras nusižudyti. [4]

ANABOLINIAI STEROIDAI

Tai vaistiniai preparatai, vartojami medicinos įstaigose sustiprinti raumenims, kai pacientas ilgą laiką nejudėjo. Dažnai vartoja ir sportininkai, siekdami padidinti raumenų masę, jėgą ir ištvermę, greičiau atsigauti po traumų ar įtampos. [4]

Išvaizda. Tabletės, kapsulės, tirpalai.

Vartojimas. Geriami, leidžiami injekcijomis.

Pakitimai organizme.

Fiziniai: putnus kūnas, patinęs veidas dėl skysčių susikaupimo raumenyse, linguokjanti eisena, bėrimai kūne, plaukų slinkimas, pykinimas, skrandžio skausmai, pažeidžiamos kepenysd, augimo ir lytinių hormonų gamybos sutrikimai, lytinės funkcijos sutrikimai.

Psichiniai: agresyvus elgesys, irzlumas, dažna nuotaukų kaita, nemiga, depresija. [4]

Šios grupės vartojimo padariniai.

Greitai pasireiškiantys padariniai:

· Putnus kūnas, patinęs veidas;

· Bėrimai ant veido, nugaros, pečių;

· Slenka plaukai;

· Pykina, skauda skrandį;

· Linguojanti eisena. [4]

Ilgalaikio vartojimo padariniai:

· Augliai kepenyse;

· Slopinama augimo hormono gamyba, sunyksta ilgųjų kaulų augimo zonos;

· Akromegalija (nenormaliai išauga galūnės, lūpos, smakras);

· Užkalkėja kraujagyslės;

· Agresyvumas, polinkis į smurtą;

· Padidėjęs potraukis treniruotis;

· Padidėjęs lytinis potrukis, bet sumažėjęs pajėgumas;

· Sėklidžių atrofija (prarandama galimybė turėti vaikų);

· Pažemėja balsas, padidėja smakro plaukuotumas;

· Sutrinka menstruacijųn ciklas, išsivysto nevaisingumas. [4]

1.2.1. Narkotikų vartojimo padariniai

Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, 2001 m. Sveikos priežiūros įstaigose buvo
4087 narkomanija sergantys asmenys, arba117,2 narkomanijos atvejai 100000 gyventojų, t.y.7,6 karto daugiau nei 1991 m.[5]

Kiekvienais metais užregistruojama vis daugiau narkomanija sergančių asmenų. Tačiau reikia suprasti, kad užregistruojami tik tie asmenys, kurie kreipėsi dėl gydymo ar buvo išaiškinti kitomis aplinkybėmis. Sergančiųjų narkomanija skaičiaus didėjimas gali būti aiškinamas situacijos kitimu: gerėja ir tampa prieinamesnė medicinos pagalba, sergantieji nebebijo kreiptis dėl gydymo, gausėja narkotikus vartojančių asmenų. Tikras sergančiųjų narkomanija skaičius nėra žinomas, nes jų registracijos duomenys ne visada sutampa su faktiniais. Nuogirdos, jog narkomanų Lietuvoje yra dešimtys tūkstančių, nepagrįstos epidemiologiniais tyrimais. [5]

1.2.1.1. Narkomanijos paplitimas

Europoje narkotikai pradėjo smarkiai plisti XXa. septintame dešimtmetyje – su jais susijusi gėlių vaikų laikotarpio kultūra, kuomet ore sklandė taika, meilė, darna ir kanapių suktinių dūmai. Aštuntame dešimtmetyje išpopuliarėjo heroinas, o šių dienų visuomenėje narkotikai – aktuali socialinė problema tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje.[6]

Narkotikų, alkoholio bei kitų psichotropinių madžiagų vartojimas sparčiai plinta pasaulyje.[2]. Dėl daugelio sąlygų narkotikai sparčiau plinta miestuose, ypač didžiuosiuose, nes čia tam susidaro specifinės sąlygos. Apie 94,0 proc. visų narkomanų sudaro miesto, 6 proc. kaimo gyventojai. Apsoliutus užregistruotų narkomanų skaičius didžiausias Vilniuje – 2001 m. Pabaigoje čia užregistruoti 1628 nuo narkotikų priklausomi asmenys.[5]

Savivaldybių lygiu daugiausia narkomanijos atvejų 100000 gyventojų užregistruota Visagine ir Vilniuje. Ne visi asmenys, dėl priklausomybės narkotikams kreipęsi gydytis į privačias įstaigas ar besigydantieji anonimiškai, įrašyti į bendrąjį šalies registrą.

2001 m. Prienų, Skuodo, Kelmės, Plungės, Molėtų, Pakruojo rajonuose dėl priklausomybės dėl priklausomybės nuo narkotikų neužregistruota nė vieno asmens.[5]

1.2.1.2. Nuo narkotikų priklausomų asmenų amžius

Narkotikus pradeda vartoti vaikai. Narkomanija – jaunų žmonių liga. 2001 m. Asmens sveikatos priežiūros įstaigose užregistruota narkotikus vartojančių asmenų: iki 14 metų – 0,1 proc., 15 – 19 m. – 11,2 proc., 20 – 24 m. – 28 proc., 25 –34 m. – 38,1 proc. Tik 23,6 proc. užregistruotų asmenų yra vyresni nei 35 metų.

Vartojančių narkotikus gyvenimas sutrumpėja keliais dešimtmečiais.[5]

1.2.1.3. Narkomanų mirtys

Narkomanų mirties priežastys gali būti įvairios. Tiesiogiai su narkotikų vartojimu susijusios mirties priežastys – perdozavimas, apsinuodijimas, tyčinis apsinuodijimas.

Narkomano mirties priežastis gali būti savižudybė, infekcinė ar somatinė liga, nelaimingas atsitikimas.[5]

Vartojant visų rūšių narkotikus gresia:

Ø Nelaimingi atsitikimai, kurie ištinka narkotikams sutrikdžius žmogaus suvokimą ir elgesį.[8]

Ø Neišgydomi smegenų pažeidimai ir protinių galių nusilpimas bei psichikos ligos.[8]

Ø Visų kitų gyvybiškai svarbių organų ligos, staigi mirtis uždusus ar nuo infarkto.

NARKOTIKAI VISADA SUSIJĘ SU MIRTIM![8]

1.2.1.4. Narkomanija ir užkrečiamos ligos

Narkotikų vartojimas labai silpnina organizmo imunitetą ir sudaro sąlygas infekcijai plisti ne tik dėl nuolatinės intoksikacijos narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis, bet ie dėl nevisavertės mitybos bei ydingos gyvensenos.Dėl šių priežasčių tarp narkotikus vartojančių asmenų greičiau plinta tuberkuliozė.[5]

Tarp intraveninių narkotikų vartotojų per kraują plinta ypač pavojingos virusinės infekcijos – ŽIV, sukeliantis AIDS ligą, virusinis hepatitas.Dažniausiai užsikrečiama leidžiantis narkotikus tuo pačiu švirkštu ar net ta pačia adata.[5]

Į veną nestereliais švirkštais ir adatomis leidžiantis savo gamybos narkotikus, užsikrečiama pūline infekcija. Dūrių vietose atsiranda infiltratai, užanka venų spindis, susiformuoja gilūs pūliniai, kartais dėl to amputuojamos galūnės, mirštama nuo kraujo užkrėtimo – sepsio.Siekiant sumažintinarkotikų, dėl kurių plinta užkrečiamosios ligos, žalą , pasaulyje ir Europoje, įskaitant Lietuvą, pradėtos vykdyti žalos mažinimo programos, taikomos narkotikų vartotojams: konsultuojama dėl saugaus narkotikų vartojimo, aiškinama,kaip neužsikrėsti pavojingomis ligomis, keičiami švirkštai ir adatos, taikomi pakaitinės terapijos metodai.[5]

Aktyvi užkrečiamųjų ligų prevencija tik iš dalies apsaugo nuo jų plitimo, nes ne visi intraveninius narkotikus vartojantys asmenys sugeba įvertinti infekcijos grėsmę sai ir kitiems. Žalos mažinimo programomis siekiama ne tik mažinti narkotikų žalą, bet ir bendrauti su narkomanais bei skatinti juos gydyti.[http://www.aids.lt].

1.2.1.5. Pavojinga elgsena dėl narkotikų vartojimo

Narkotikų vartojimas ne tik sutrikdo sveikatą, bet ir sukelia socialines, juridines problemas. Vartojančio narkotikus jauno žmogaus kinta psichika ir elgesys. Jam sunku bendrauti su aplinkiniais ir šeimos nariais, narkotikams reikia pinigų. Nedirbantis narkomanas jų prasimano iš nusikalstamos veiklos. [5]

‘Gatvės vaikų’ tyrimo metu vaikai papasakojo daug nusikalstamo elgesio atvejų. Destruktyvus elgesys būdingesnis berniukams. Jie
apvagia žmones, dažniausiai transporto priemones, dalyvauja butų vagystėse. Taip kaupiami pinigai svaigalams. Narkotikus vartojančios mergaitės taip pat labai pavojingos visuomenei. Jos dažnai itin žiauriai elgiasi, dalyvauja visuomeninio ar privataus turto grobime.

Vaikų nusikalstamas elgesys, susijęs su narkotikų vartojimo didėjimu, kelia didelį visuomenės susirūpinimą. Nusikaltimų suvestinėse matyti, kad vaikų nusikalstama veikla tendencingai didėja. Dalis nusikaltimų yra grupiniai, padaryti neblaivios grupės asmenų.[5]

Nelegaliai vartojant narkotikus rizikuojama būti nubaustam didelėmis baudomis ar net patekti į kalėjimą. Jeigu jus areštuotų, policija jums užves bylą. Vėliau tai gali trukdyti rasti darbą, sukelti kitų nepatogumų.Narkotikų vartojimas brangus užsiėmimas, įpratęs prie didelių narkotikų dozių, žmogus gali paleisti vėjais visus turimus pinigus arba imtis nusikalstamos veiklos.[8]

1.3. Narkotinių medžiagų vartojimo prevencijos programa

Pirminė prevencija. Bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos numato,kad mokykloje būtų telkiamos ne tik individualios, bet ir visuomeninės priemonės narkomanijai įveikti. Esant narkotinių medžiagų plitimo grėsmei, narkomanijos prevencija mokykloje būtina.

Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiuose programose nusakytos ugdymo turinio gairės, akcentuojant vertybinių nuostatų, gebėjimų ir žinių integraciją. Mokykla, numatydama ugdymo komponentus, pasitelkia universalias programas, pvz., sveikatos, lytiškumo ugdymo ir kt. dirbant pagal narkotinių medžiagų vartojimo prevencijos programą, geriausia derinti konceptualaus ugdymo turinio, teminį bei probleminį metodus. Ši programa apima ne vien tik specifines žinias apie narkotines ar psichotropines medžiagas , bet ir bendruosius gebėjimus, gyvenimom įgūdžius bei nuostatas, kurios ugdo tam tikrą moksleivių socializacijos laipsnį, formuoja psichosocialinę kompetenciją, kas neretai lemia narkotinių medžiagų vartojimo prevencijos aktyvumą. Prevencija lotyniškai reiškiaišankstinį kalio užkirtimą, užbėgimą už akių. Mokykloje daugiausia dėmesio skiriama pirminei prevencijai, t.y. priemonėms kurios, ugdo vaikų ir jaunimo atsparumą neigiamiems vaiko gyvenimo reiškiniams dar prieš susiduriant su jais. [4]Narkotinių medžiagų vartojimo prevencijos programos tikslai:

· Suteikti vaikams ir moksleiviams reikiamų žinių;

· Formuoti brandžias vertybines nuostatas;

· Formuoti gyvenimo (asmeninius ir socialinius) įgūdžius bei sveikos

· Gyvensenos poreikį [4]

Elgesį labai sunku pakeisti, o kartais net neįmanoma. Todėl jau nuo mažumės visomis išgalėmis reikia teikti vaikui žinių, lavinti jo gebėjimus ir įgūdžius, diegti nuostatas ir vertybes, pažiūras ir vertinimus, kurie dėtų pagrindą tinkamam elgesiui. [4]

Ugdant nepriklausomą nuo narkotikų asmenybę, ypač puoselėtinos tokios moksleivių vertybinės nuostatos:

· Savigarba, pasitikėjimas savimi bei pagarba kitiems;

· Aysakimybė už savo veiksmus ir poelgius;

· Savitvarda;

· Neabejingumas viskam, kas vyksta šalia, rūpinimasis kitais;

· Teisingumas ir sąžiningumas;

· Tvirtas charakteris;

· Sveikos gyvensenos prioritetas. [4]

Suprantama, kad tokios vertybinės nuostatos formuojamos per visą ugdymo(si) procesą. Kiekvieno vaiko ar moksleivio elgesiui ir apsisprendimui turi įtakos:

· Asmeninis veiksnys – žinios, moralinės vertybės, nuostatos ir ketinimai (dažnai paaugliai ar jaunuoliai alkoholio ar kitų narkotikų vartojimą supranta kaip svarbią saviraiškos dalį);

· Bendraamžių įtaka;

· Tėvų pavyzdys;

· Aplinkos įtaka;

· Visuomenės nuostata;

· Informacijos priemonės (žiniasklaida, radijas, televizija ir kt.) [4]

Įgyvendinant narkotinių medžiagų prevencijos programą būtina atsižvelgti į visų šių veiksnių poveikį ir jų sąveiką. [4]

GYVENIMO ĮGŪDŽIAI

Bendrojo lavinimo standžartų projektuose (1997) pateikti tokie pagrindiniai bendrieji gebėjimai: asmaniniai (prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir poelgius, rinktis sveiką gyvenimo būdą), socialiniai (sugyventi su kitais, padėti jiems, konstruktyviai spręsti konfliktus, rasti kompromisus), komunikaciniai ( bendrauti įvairiomis formomis ir būdais), kritinio mąstymo bei problemų sprendimo (taikyti žinias bei patyrimą įvairiose situacijose, įvertinti problemų sprendimo, strtegijų taikymo veiksmingumą ir jų tobulinimo galimybes) ir darbiniai bei veiklos (suprasti darbo reikšmę, racionaliai tvarkyti laiką, finansus, medžiagas ir energijos bei sveikatos išteklius, naudotis informacinėmis technologijomis). Bendrieji gebėjimai padeda individui logiškai, kritiškai bei konstruktyviai mąatyti, argumentuitai rinktis ir išmintingai apsispręsti, įveikti sunkumus ir krizines gyvenimo situacijas, savarankiškai ieškoti savo vidinuų problemų sprendimo būdų, suprasti save ir aplinką, darniai bendrauti ir bendradarbiauti, atsakingai ir kompetentingai veikti savo aplinkoje, sveikai bei išmintingai gyventi, šie gebėjimai svarbūs asmenybės brendimui. [4]

Gebėjimus, kurie padeda asmeniuim pozityviai elgtis, darniai gyventi visuomenėje ir spręsti savo kasdienio gyvenimo poreikius bei problemas Pasaulinė Sveikatos Organizacija apibūdina kaip gyvenimo įgūdžius. [4]

Pasauline Sveikatos Organizacijua pagrindinius gyvenimo įgūdžius, formuojančius asmens psichosocialinę kompetenciją, prevencijos propgramose patogumo dėlei siūlo sugrupuoti taip:

Sprendimų priėmimas, labai svarbus jauniems žmonėms, kurių netinkamas pasirinkimas gali turėti padarinių tolesniam gyvenimui ir sveikatai. Tik toks asmuo, kuris geba palyginti ir įvertinti skirtingų pasirinkimų padarinius, gali pasirinkti efektyviausią sprendimą. [4]

Problemų sprendimas. Nesugebant efektyviai spręsti problemų, gali kilti stresinė būsena, protinė ir fizinė įtampa. [4]

Kūrybinis mąstymas padeda nagrinėti galimas alternatyvas ir įvairius mūsų veiksmų ar pasyvumo padarinius bei padeda priimti tinkamus sprendimus ir spręsti problemas. Kūrybinis mąstymas leidžia pasinaudoti patirtimi, labiau prisitaikyti ir lanksčiau reaguoti į kasdienio gyvenimo situacijas. [4]

Kritinis mąstymas yra gebėjimas analizuoti informaciją ir patyrimą dalyjkiniu požiūriu. Jis padeda pažinti ir įvertinti veiksmus, kurie turi įtakos nuostatoms ir elgesiui. [4]

Efektyvus bendravimas – sugebėjimas išreikšti save tokiu žodiniu ir nežodiniu būdu, kuris atitinka mūsų kultūrą ir situaciją. Taim asmens galimybė išreikšti netik nuomonę ir troškimus, bet ir nebijoti išsakyti savo poreikius, nuogąstavimus, drįsti ir sugebėti prašyti pagalbos ar patarimo tada, kai to reikia. [4]

Savitarpio santykiai padeda išlaikyti gerus, draugiškus ryšius su šeima, draugais, bendruomene. Tai turi didelės reikšmės protinei ir socialinei būsenai. Tai reiškia ir gebėjima konstruktyuviai nutraukti ryšius, kai to reikia. [4]

Savęs pažinimas leidžia suprasti savo charakterį, stiprybes ir silonybes, troškimus ir nemėgstamus dalykus, leidžia pažinti kai esame stresinėje būsenoje, ar pajusti, kai esame spaudžiami, verčiami elgtis kitsip nei norėtumėte. Savęs pažinimas yra būtinas efektyvaus bendravimo, gerų tarpusavio santykių bei empatijos vystimosi sąlyga. [4]

Empatija – kito atjauta, gebėjimas įsivaizduoti save kito asmens situacijoje, nors jis nėra artimas žmogus. Empatija padeda suprasti ir priimti kitą, padrąsinti, pasirūpinti tais, kuriems reikalinga globa ir pagalba. [4]

Emocijų valdymas padeda pažinti savo ir kitų emocijas. Reikia žinoti, kad emocijos turi įtakos elgesiui ir kad kiekvienas asmuo gali ir turi valdyti bei atsakyti už savo emocijas. [4]

Stresų įveikimas reiškia sresų priežasčių pažinimą, jų įtakos mūsų gyvenime suvokimą. Tai gebėjimas veikti taip, kad būtų sumažintas stresų poveikis, pvz., keičiant fizinę aplinką ar gyvenimo stilių arba mokantis pailsėti taip, kad įtamoa, kylanti dėl neišvengiamo sržtreso, nesukeltų sveikatos problemų. [4]

Ši narkotinių medžiagų vartojimo prevencijos programa yra orientuota į išvardytų gyvenimo įgūdžių ugdymą. [4]

Gyvenimo įgudžių formavimas yra efektyvus tada, kai moksleivis pats aktyviai dalyvauja ugdymo procese. Įgūdžiai ir nuostatos ugdomi tiesioginiu būdu – organizuojamos diskusijos, disputai, aptariamos įvairios situacijos, žymių žmonių gyvenimai, skatinama savarankiška veikla, siekiant išsiaiškinti visą tiesą apie narkotines medžiagas ir jų poveikį. Tačiau ugdant nuostatas efektyvi ir vadinamoji tylioji strategija, kai mokytojas savo elgesiu ir veiksmais rodo sveiką gyvenseną ir neturi žalingų įpročių, pvz., nerūko. [4]



1.3.1. Ikimokyklinis amžiaus vaikas klauso vyresniųjų, vykdo jų reikalavimus. Reikalingų socialinių įgūdžių jis gauna bendtraudamas su bendraamžiais, ir su suaugusiais. Iš aplinkos jis gauna labai daug naujųn žinių ir įspūdžių, o žaisdamas įgyja patirties. Laki fantazija. Jis labai smalsus, viskuo domisi,susugusiems pateikia be galo daug klausimų. Daugelio ikimokyklinio amžiaus vaikų savigarbos lygis labai aukštas. Sveiko gyvenimo pamatai yra dedami būtent ikimokykliniame amžiuje. Tai yra tinkamiausias laikas pradėti pokalbius apie gyvenimą be narkotikų. Labai svarbu, kiek vaikas pasitiki suaugusiais. Kad jis augtų laimingas, sveikas ir nepriklausomas nuo narkotikų, reikia su jais kalbėtis apie sveiko gyvenimo džiaugsmus., ugdyti vaiko teisingo sprendimo priėmimo įgūdžius. Pradėkite nuo pačių paprasčiausių. Jei jo sprendimas ir nėra tinkamas, jis turi galimybę mokytis spręsti. Jau šiame amžiuje reikia pabrėžti asmeninę vaiko atsakomybę už savo sveikatą, ugdyti saavipagalbos įgūdžius. Jiems reikia žinoti, kad vaistai, paskirti gydytojo, padeda susirgus pasveikti, bet naudojami be reikalo gali pakenkti. Vaikai turi žinoti ir suprasti paprasčiausias saugaus vaistų, inhaliantų ir kitų buitinių nuodingų chemikalų laikymo ir naudojimo taisykles. Pradedamas formuoti neigiamas požiūris į alkoholį, tabaką. Reikia atminti, kad šio amžiaus vaikams nėra lengva atskirti, kas yra bloga ir kas gera, kas realybė ir kas fantazija, ir tai užima laiko. [4]

1.3.2. Jaunesnysis mokyklinis amžius

Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikai yra labai imlūs, emocionalūs, todėl šiame amžiuje labai svarbu ugdyti teigiamą požiūrį ir įsitikinimus, formuoti nuostatas ir nepakantumą narkotinių medžiagų vartojimui. Reikėtų leisti kiekvienam vaikui pasirinkti tinkamiausią naujų įdėjų ir sąvokų suvokimo laiką ir tempą. Šio amžiaus vaikai yra labai smalsūs, mėgsta mėgdžioti draugus ir
Suaugusiųjų autoritetas yra labai didelis, todėl tinkamos prevencinės priemonės yra efektyvios. Gėrio ir blogio supratimas formuojasi pagal artimiausių suaugusiųjų elgesį. Vaikai tapatina save su tėvais, nori juos mėgdžioti, būti į juos panašūs. Šio amžiaus vaikai, imituodami suaugusius, nesąmoningai mėgdžiodami juos, kartais bando rūkyti ar išgerti alkoholinių gėrimų. Jie labai pasitiki suaugusiais, todėl reikia paaiškinti, kad ne visais suaugusiais galima pasitikėti. [4]

Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų mąstymas vaizdinis, konkretus, dėmesys mažai koncentruotas, konkreti atmintis, todėl tinkamiausia prevencinio darbo forma – dažni trumpi pokalbiai naudojant įvairią (labiausiai emocinę) vaizdinę medžiagą. Geriausiai vaikai suvokia medžiagą dirbant pagal principą „čia ir dabar“, kai dalyvauja konkrečioje veikloje ir remiasi įvykiais bei žmonėmis, kuriuos žino ir pažįsta. Įgūdžius ir nuostatas reikia formuoti žaidžiant. Šio amžiaus vaikams reikia taisyklių, kurios reguliuotų jų elgesį, ir informacijos, kad galėtų teisingaio pasirinkti ir nuspręsti. Jie gali atskirti saugią situaciją nuo pavojingos. Bendraudamas su bendraamžiais vaikas supranta, kad gali būti kelios nuomonės, gali lyginti savo asmeninę nuomonę su kitų nuomone, todėl gali objektyviau vertinti įvykius. [4]

1.3.3.Vidurinis mokyklinis amžius V – VI klasė

Vėlyvajai vaikystei būdingas realistinis dalykų supratimas. Šio amžiaus vaikams patinka faktai. Jie nori sužinoti, kaip, kas ir kodėl veikia. Jie nori konkretaus atsakymo į klausimus, susijusius su jų socialiniu ir psichologiniu vystimuisi. Labai svarbu pateikti jiems faktinę informaciją apie rūkymą, alkoholio ir kitų narkotikų vartojimą ir formuoti teisingą nuostatą. Šio amžiaus vaikai taip pat mėgsta tyrinėti, eksperimentuoti, ieškoti nepatirtų dalykų. Tačiau viskas greitai nusibosta. Draugai tampa labai svarbūs, neretai bendraamžiai nulemia šio amžiaus vaikų interesus ir norus, nes jis nori pritapti prie visų ir būti „normalūs“. Jie tampa egocentriški, be pusiausvyros ir pilni energijos. Vaikas pradeda tolti nuo suaugusiųjų, susilpnėja jų ryšiai, ima kritiškai vertinti jų paliepimus ir ieškoti savojo „aš“. Vieni pradeda domėtis savimi, daug dėmesio skirti sau, savo išvaizdai, kiti – priešingai, savo išvaizdai neteikia jokios reikšmės, norėdami tuo išsiskirti iš kitų. Vaikai pradeda burtis į grupes, linkę veikti kartu su bendraamžiais. Labai svarbu įtvirtinti sabo socialinį vaidmebį, rūpi žinoti, kuo jį laiko kiti. Savigarbą lemia gruoės bendraamžių požiūris. Jautriai reaguoja į bendraamžių spaudimą. Didėja sugebėjimas motyvuoti savo poelgius, prisiimti atsakomybę ir pasitikėti savimi, tačiau dažniau pirma ką nors padaro, o jau tik paskui apie tai pagalvoja. Savęs vertinimui labai svarbus suaugusiųjų bendravimo su vaiku stilius. Šiame amžiuje labai svarbu įgyti motyvaciją pasipriešinti bendraamžių spaudimui, išmokti pasakyti, „ne“. [4]

1.3.4. Vidurinis mokyklinis amžius VII – VIII klasė

Tai ankstyvojo paauglystė kai prasideda tikrasis brendimas. Šiame amžiuje atsiranda neformalus bendravimo poreikis. Suaugusiųjų autoritetas jau sumažėjęs. Paauglys nori būti suaugęs, trokšta būti savarankiškas, mano, kad tėvai varžo jo laisvę, ima ieškoti savo vietos gyvenime. Dvasiniai išgyvenimai tampa centriniu interesų objektu. Mėgdžiodami kai kuriuos suaugusiųjų elgesiop įpročius, netinkamas tradicijas ir norėdami įtvirti save paaugliai ima rūkyti, vartoti alkoholinius gėrimus ar svaigintis įvairiomis psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagomis, laisvai ir šiurkščiai elgtis ir net nusikalsti. Paaugliai mano, kad jiems nieko blogo nagali atsitikti. Emocijų nepastovumas, dažna nuotaikų kaita, maksimali, neadekvati reakcija į silpniausią aplinkos dirgiklį provokuoja konfliktus tarp paauglio ir suaugusiųjų konfliktus. Paaugliai ima abejoti visais autoritetais ir tiesomis, kuriomis ankčiau tikėjo. Neklauso patarimų, mėgina naujas elgesio formas. Patiria intensyvų bendraamžių spaudimą. Nepritapęs prie klasės ar mokyklos bendruomenės paauglys išeitiesiš šių konfliktų, atsipalaidavimo ieško už mokyklos ribų. [4]

1.3.5. Vyresnysis mokyklinis amžius IX – X (I – II gimnazijos) klasė

Paauglystė, brendimo periodas yra pats sunkiausias ir sudėtingiausias žmogaus gyvenime. Paauglystė – tai intensyvaus augimo, apartaus vystimosi ir brendimo metas. Ryškūs organizmo funkcijų pokyčiai smarkiai veikia paauglio psichiką. Paaugliai ieško bendrų bruožų su kitais asmenimis ir kitos lyties atstovais, dažnai jaučia drovumą priešingos lyties atstovų atžvilgiu, neradę atsakymų patiria nežinomybės baimę. Prevencinio ugdymo priemonėse turi būti atsižvelgiama į šiuos paauglių bruožus, paisoma jų. Paaugliai jau turi vidinę moralės sistemą, kuri leidžia reaguoti nebūtinai paisant kitų nuomonės ir vadovautis savo vertinimais. Šio amžiaus paauglys vis geriau suvokia, kad turi lytį ir yra unikalus kaip asmenybė. Vis stiprėja tapatumo poreikis. Toliau siekia tapti grupės nariais. Darydami sprendimus vadovaujasi savo grupės autoritetais. Moralė formuojasi pagal tėvų ir visos visuomenės standartus. Išlavėja absraktus mąstymas, o konkretus mąatymas yera racionalus ir logiškas. Pradėjęs
logiškai abstrakčiai mąstyti paauglys tampa idealistu ir visuomenės reformuotoju, mąsto apie tai, kaip viskas turėtų būti ir kad daug ką reikėtų pakeisti. Spręsdamas socialines problemas, paauglys nagrinėja įvairias galimybes. Keičiantis socialinėms normoms, paauglys gali nustoti pasitikėti tais suaugusiais, kurių vertybės, įsitikinimai jam atrodo pasenę, nemadingi. Suvokia, kad gyvena besikeičiančių reiškinių pasaulyje, bet daugybė tarpusavyje konfliktuojančių vertybių sukelia chaosą. Ima suprasti, kad jų veismai turi pasėkmes, o kievieno elgesys veikia ir kitus asmenis. Suaugusieji jiems nėra įdomūs, su jais nesileidžia į platesnius pokalbius, mieliau bendrauja su bendraamžiais. Jaučia didelę bendraamžių įtaką. Padidėjusi atsakomybė. Norėtų pagalbos išsiaiškinant požiūrį, pasirenkant protingus sprendimus. Šio amžiaus moksleiviai mėgsta diskutuoti ir jiems svarbu, kad jų nuomonė būtų gerbiama, nors jai ir nepritariama. [4]

1.3.6. Vyresnysis mokyklinis amžius XI – XII (III – IV gimnazijos) klasė

Nors jaunystė laikoma krizių, didžių abejonių, svyravimų irieškojimu metu, jaunimas jau pasižymi biologine ir psichine pusiausvyra. Šiame amžiuje galutinai susiformuoja pagrindinai psichiniai procesai, išryškėja asmenybės savybės ir bruožai. Jaunuolis/ė jau pirma pagalvoja, o paskui veikia. Išgyvena energijos ir gyvybinių jėgų pakilimą. Jaunuoliai jau galvoja apie ateitį, karjerą, savo gyvenimo planus. Šiop amžiaus žmonės kuria vidines nuostatas, elgesio filosofiją, reiškia adekvačias emocijas, aiškiau ir tikroviškiau vartina save. Būdami pakankamai subrendę, gali realiai derinti savo užmojus ir sugebėjimus, išsiaiškinti vertybes, pagal kurias jie nori gyventi. Jaunuolis/ė susikuria savo vertybių sistemą, sugeba užmegzti ir palaikyti draugystės ir meilės ryšius, numato ateities perspektyvas. Smerkia suaugusius už veidmainystę ir tikrų idealų bei vertybių išdavystę; bendrauja su tais suaaugusiais, kurie juos gerbia. Nori pajusti, kad jie yra reikšmingi. Jaudinasi dėl ateities, kuri turi būti prasminga ir teikti pasitenkinim,ą, jaučia nerimą konkurencijos visuomenėje, siekia asmeninės ir gruoinės patirties. Šiame amžiuje dažniausiai susiformuoja ir požiūris į narkotines medžiagas bei jų vartojimą, tik ne visada jis teisingas. Pakeisti netinkamas nuostatas yra labai sunku. Jaunimas turi suvokti, kad alkoholio ir kitų narlotinių medžiagų vartojimas bei rizikingas elgesys gali sugriauti ateities planus, karjerą. Pasirinkimas, padarytas dabar, gali turėti įtakos visam gyvenimui. [4]

1.4. Naudingos nuorodos

Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacija

El. Paštas: ltppta@vrc.vu.lt

Internetinis puslapis: www.vrc.vu.lt/ltppta.htm

Psichologinė pagalba internetu

El. paštas: info@psichoterapija.ot.lt

Internetinis puslapis: www.psichoterapija.ot.lt

Internetinis psichikos sveikatos resursų centras

Internetinis puslapis: www.vrc.vu.lt

2000m. Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertų atlikta Lietuvos psichikos sveikatos sistemos audito ataskaita:

www.vrc.vu.lt/literature/dokumentai.htm

Straipsniai psichologijos tema:www.vrc.vu.lt/literature/straipsniai.htm

Vaiko raidos centras

El. paštas: root@ucc.vno.osf.lt

Internetinis puslapis: www.vrc.vu.lt/Organizations/VRC/

IT vaikų namas

Internetinis puslapis: www.vaikunamas.lt

Elektrononis žurnalas: IT- Vaikų namas

www.vaikunamas.lt/magazine/site01

Vilniaus universiteto filosofijos fakulteto klinikins ir socialinės psichologijos katedra

Internetinis puslapis: bliuma.free.fr/kpk

Socialinės ir psichologinės pagalbos fondas (SPPF)

El. paštas: sppf@takas.lt

Pedagoginis psichologinis centras

Internetinis puslapis: www.ppc.lt

El. paštas: info@ppc.elnet.lt

Rytų Europos egzistencinės terapijos asociacija

Internetinis puslapis: www.existentialtherapy-easteurope.lt

El. paštas: reeta@delfi.lt

Visuomenės sveikatos ugdymo centras

Internetinis puslapis: infosveikata.sam.lt

Nevyriausybinių organizacijų paramos centras

Internetinis puslapis: www.nisc.lt/

Vilniaus jaunimo organizacijų sąjunga’’Apskritasis stalas’’

El. paštas: vjos@takas.lt

Internetinis puslapis: www.jaunimas.net

Valstybės jaunimo reikalų taryba

El.paštas: info@vjrt.lt

Internetinis puslapis: www.tdd.lt/vjrt

Savanorių centras

El.paštas: centras@savanoris.lt

Internetinis puslapis: www.savanoris.lt

Lietuvos AIDS centras

Internetinis puslapis: www.aids.lt

El. paštas: aids6@aids.lt

Jaunimo savanoriškos veiklos organizacija

El. paštas: austeja@post.5ci.lt

Internetinis puslapis: www.5ci.lt/austeja/ [5]

Psichologinė pagalba telefonu

Pokalbiai telefonais, kurių numeriai prasideda 8 800, skambinantiems nemokami

Alytaus psichologins pagalbos telefonas 8 435 72224

Budi profesionalūs psichikos sveikatos specialistai ir savanoriai konsultantai kasdien 18.00 -01.00 val.

Druskininkų bendraamžių linija 8 800 23300

Budi savanoriai konsultantai

Kauno jaunimo linija 8 800 77277

Budi savanoriai konsultantai kasdien 19.00 -7.00

Kauno psichologinės pagalbos telefonas 8 800 76260

Budi profesionalūs psichikos sveikatos specialistai

Kauno vaikų telefononė linija 8 800 45678

Tik Kauno gyventojams, budi savanoriai konsultantai kasdien 6.00 -18.00 val.

Klaipėdos jaunimo

linija 8 800 66366

Budi savanoriai konsultantai kasdien 17.00 -6.00val.

Klaipėdos paguodos telefonas 8 800 6070

Budi profesionalūs psichikos sveikatos specialistai kasdien 20.00 -6.00val.

Klaipėdos vaikų telefono linija 8 46 341111

Budi profesionalūs psichikos sveikatos specialistai kasdien 20.00 -6.00val.

Kuršėnų bendraamžių linija 8 41 585000

Budi savanoriai konsultantai

Marijampolės jaunimo linija 8 800 71010

Budi savanoriai konsultantai

Mažeikių paguodos telefonas 8 493 65555

Budi profesionalūs psichikos sveikatos specialistai ir savanoriai konsultantai

Panevežio bendraamžių linija 8 45 50065

Antradieniais 17.00 -20.00val.

Panevežio paguodos telefonas 8 45 500695

Budi savanoriai konsultantai penktadieniais nuo 20.00 val. Iki 08.00 val. Pirmadienį

Šakių bendraamžių linija 8 445 60225

Budi savanoriai konsultantai

Šakių jaunimo linija 8 800 11111

Budi savanoriai konsultantai vasarą pirmadieniais ir antradieniais 16.00-21.00

Telšių vilties linija 8 800 17000

Budi savanoriai konsultantai pirmadieniais 14.00 -23.00 val., penktadienį nuo 14.00 iki šeštadienio 23.00 val.

Vilniaus vaikų telefono linija 8 800 28800

Budi savanoriai konsultantai kasdien 16.00 -21.00

Vilniaus jaunimo linija 8 800 28888

Budi savanoriai konsultantai darbo dienomis 16.00- 07.00 val.

Vilniaus psichologų konsultacija telefonu 8 800 20002

Budi profesionalūs psichikos sveikatos specialistai darbo dienomis 13.00 -20.00 [5]

1.5. Patarimai tėvams: kaip elgtis, jeigu vaikai vartoja narkotikus.

1. Kiek galite daugiau sužinokite apie narkotikus.

2. Jūsų pozicija turi būti tvirta, jūs nusistatęs neleisti savo vaikui vartoti narkotikų.

3. Paremkite savo nusistatymą jokių narkotikų aiškiomis ir nuosekliomis elgesio taisyklėmis ir stenkitės jas įgyvendinti.

4. Sugebėkite atskirti narkotikų vartojimo požymius.

5. Jeigu įtariate, kad vaikas vartoja narkotines medžiagas, nesielkite, tarsi nieko neįvyko. Tirkite situaciją toliau, atidžiai stebėkite vaiką.

6. Norėdami papriekaištauti vaikui, pirmiausiai galvoje turėkite priežastis, kurios skatina jus tai daryti.

7. Auklėti vaiką galima tik kai jis neapsvaigęs, o jūs ramus ir save kontroliuojate.

8. Auklėdami savo vaiką, sutelkite dėmesį į elgesį, naudokites konkrečiais pavyzdžiais.Pabrėškite, kad ne vaikas jums nepriimtinas, o narkotikų vartojimas.

9. Būkite pasiruošęs pasipriešinimui, jūsų vaikas gali supykti.

10. Jei abu tėvai vienodai nerimauja dėl savo vaiko, reikia elgtis vieningai ir nuosekliai. Paremkite vienas kitą, neleiskite, kad vaikas nuteiktų jus vieną prieš kitą.

11. Jeigu vaikas nuolat vartoja narkotines medžiagas, pradekite planuoti, kaip pasitelkti į pagalbą profesionalus.

12. Jeigu vaikas nuolat vartoja narkotines medžiagas, sudarykite su juo sutartį dėl jo tolimesnio elgesio. Jei vaikas įrodinėja, kad gali nevartoti narkotinių medžiagų, tada tą sutartį jam bus nesunku įvykdyti.

13. Atmeskite tik netinkamą elgesį, neatstumkite vaiko kaip asmenybės. Visą laiką parodykite, kad jūs jį mylite.

14. Būdamas tvirtas pasilikite atviras savo vaikui. Kartais jis gali sugalvoti į jūsų elgesį atsakyti tyla. Tačiau jūsų uždavinys – visada palikti atviras duris bendravimui.

15. Nekaltinkite savęs už tai, kad jūsų vaikas vartoja narkotines medžiagas.

16. Pasidairykite po bendruomenę, kas galetų padėti jums kovoti su šia problema.

17. Būk su savo vaiku, vaikščiok su juo, kai kiti aplink tave nuolatos kažkur skuba. [1]

18. Kalbėk su svo vaiku, kai kiti ant savųjų vien tik šaukia. [1]

19. Klausykis savo vaiko, kai kiti apsimeta itin užsiėmę. [1]

20. Juokis, žaisk su savo vaiku, nors kitus tai labai erzina. [1]

21. Pagirk savo vaiką, kai paprastai suaugusieji vaikuose mato vien nusižengimus. [1]

22. Svajok su savo vaiku, kai daugelis kitų tėvų pasidarę gana abejingi. [1]

23. Atsiprašyk savo vaiko, kai kiti tėvai apsimeta neklystantys . [1]

24. Drausmink savo vaiką, kai kiti nesugeba vaikams nustatyti jokių apribojimų. [1]

25. Apkabink savo vaiką, suprask ir įvertink prisilietimo galią. [1]

Skubi pagalba

Jei randate savo vaiką apsnūdusį arba be sąmonės ir įtariate jį pavartojus narkotinių medžiagų – NEREIKIA PANIKUOTI. Pirmiausiai daugiau gryno oro, paguldyti ant šono sulenkta koja, kad neapsiverstų ant nugaros arba ant pilvo. Patikrinti, kad kvėpavimo takai nebūtų užkimšti, likti prie jo prižiūrėti, kad vemdamas neuždustų. Iškviesti greitąją medicininę pagalbą, surinkti tabletes, flakonus – pagal tai medikai galės spėti, ko buvo padauginta. [1]

2. Tyrimo apžvalga

Sudaryta anketa siekėmė išsiaiškinti ar pakankamai mūsų apklaustieji žino apie narkomanijos problemas, ar vis dėlto trūksta informacijos apie tai. Arba ji nėra pakankamai prieinama ir aiški.

Atliekant tyrimą apklausėmė tik 5 respondentus – 4 moteris, 1 vyrą.Pasirodo, jog nesvarbu apklaustųjų nei amžius, nei lytis, nei išsilavinimas. Jie visi labai gerai žino narkotinių medžiagų vartojimo priežastis.Apie narkotinių medžiagų vartojimo padarinius, kur kreiptis pagalbos dėl narkotikų vartojimo priklausomybės respondentai taip pat viską žino.

Į klausimą ‘kokia prevencija turėtų būti vykdoma, kad užkirstų kelią ar sumažintų narkotikų vartojimą?’
atsakė’:

Ø Užimti paauglių, bei kitų žmonių laisvalaikį, išklausyti problemas;

Ø Net neįsivaizduoja;

Ø Grieščiau auklėti vaikus, aiškinti jiems nuo jaunystės, kokios būna pasekmės, labiau stebėti narkotikų platinimą politikams ir apsaugininkams;

Ø Sugrieštinta tvarka vaikų auklėjime;

Paklausus kaip žiniasklaida turėtų pateikti informaciją apie narkomanijos problemas respondentai pasiūlė:

Ø Išsamūs pasakojimai iš vartojančių narkotikus žmonių lūpų;

Ø Žiniasklaida neprivers žmonių nevartoti narkotikų, reikia kažką rimčiau daryti;

Ø Žiniasklaida niekuo negali padėti, nes narkotikus vartojantys patys žino narkotikų vartojimo pasekmes, reikia, kad būtų grieštesnė tvarka ir niekas nedeklaruotų narkotikų;

Ø Leisti kuo daugiau informacinių bukletų, parodyti narkotikų žalą per televiziją;

Taigi, apibendrinus respondentų atsakymus, galime teigti, jog apklaustieji žino apie narkomanijos problemas, vartojimo priežastis, padarinius bei kur kreiptis pagalbos iškilus problemai.Taip pat paaiškėjo, jog vien žiniasklaidos informavimo apie narkomanijos problemas nepakanka – reikia kažką rimčiau daryti, būtinai vykdyti prevenciją.

3. Situacijos analizė

SITUACIJA

Prieš mane gyvenantis kaimynas Tadas dažnai kviesdavo mus žaisti krepšinį. Mūsų namo vaikų kaip tik užtekdavo, kad susidarytų dvi komandos. Nuo praėjusios vasaros Tadas nebenori su mumis žaisti, kalbama, kad jis pradėjo rūkyti ”žolę” ir bandyti kitus stipriau veikiančius narkotikus. Dabar visą laiką Tadas kažkur dingsta, nebenori mūsų net sutikti, sutikęs pyksta, kad domimės, ką jis veikia, ir dažniau kalba apiė pinigus nei apie sportą. Pinigų jam vis trūksta, todėl prašinėja paskolinti. Pradėjo keistis ir jo išvaizda, dažniau pasirodo netvarkingas, nors ankščiau visa laiptinė jo kvepalais kvepėdavo. Nors ne visada jis piktas, Liudas priėš mėnesį jį matė mieste, su kompanija. Tada jis buvo linksmas, daug kalbėjo, mosikavo rankomis. Vakar jis vėl atrodė blogai – jam drebėjo rankos ir krėtė drebulys, nors diena buvo šilta.

Situacijoje nėra pateikiama jokių užuominų, kurios padėtų išsiaiškinti kodėl pasikeitė Tado pomėgiai ir jis nustojo domėtis anksčiau patiikusia veikla bei vis labiau pradėjo grimsti į narkotikų vartojimo liūną.

Taigi, svarbu sužinoti kodėl taip atsitiko, kas tai įtakojo.Žinant problemos kilimo priežastis galime stengtis problemą keisti ar bent sumažinti, kad jos nedarytų tokio poveikio – neverstų imtis kraštutinumų t.y. vartoti narkotikus.

Galime spręsti, kad Tadas jau yra priklausomas nuo narkotikų, nes jis ne tik rūko žolę, bet ir pradėjo bandyti kitus stipriau veikiančius narkotikus. Beto, jis neturėdamas pinigų skolinasi iš aplinkinių. Taip stengdamasis už gautus pinigus nusipirkti jam reikiamų narkotikų.Tadui pasireiškiantis abstinencijos sindromas (vakar jis atrodė blogai, jam drebėjo rankos ir krėtė drebulys, nors diena buvo šilta) taip pat pasako, jog jis turi priklausomybį nuo narkotikų vartojimo. Euforinė būsena (tada jis buvo linksmas, daug kalbėjo, juokėsi, mosikavo rankomis ) nusako, kad Tadas gerai jaučiasi tik pavartojęs narkotinių medžiagų.

Kadangi, Tadas jau yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų vartojimo norint išspręsti problemą būtina kreiptis į specialistus.

IŠVADOS

1. Alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimas plinta ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir tarp moksleivių, nes jaunimas yra labiausiai pažeidžiama