Narkomanija
5 (100%) 1 vote

Narkomanija

ĮVADAS

Šalies ekonomikos, socialinės sferos ir žmonių gyvenimo permainos keičia visuomenės požiūrį į daugelį reiškinių, taip pat ir į narkotines medžiagas. Narkotinių medžiagų vartojimas plinta ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir tarp moksleivių, nes jaunimas yra labiausiai pažeidžiama visuomenės dalis. Vis lengviau narkotikų gauti, plinta neteisėta pasiūla, ilgainiui atsiranda narkotikų poreikis. Dėl savo amžiaus ypatumų – rizikos nesuvokimo, noro patirti naujų pojūčių – jaunimas iš smalsumo narkotikų pabando, o vėliau įpranta juos vartoti ar net pradeda jais prekiauti.[4]

Lengvai pabandoma narkotikų. Per pastaruosius ketverius metus tarp 15 – 16 metų moksleivių narkotikų vartojimas padidėjo penkis kartus. Žodis „narkotikas“ tapo labai populiarus ir madingas moksleivių bendruomenėje. Pirmą kartą moksleiviai dažniausiai pabando marihuanos, tačiau dalis pradeda nuo raminamųjų vaistų.[4]

Narkotikus vartojančių asmenų amžius ir motyvai rodo, kad labiausiai pažeidžiami yra mokyklinio amžiaus asmenys. Kad jaunimas suprastų narkotikų žalą, mokėtų jų išvengti, išsiugdytų reikiamus gyvenimo įgūdžius, būtina mokykloje dirbti prevencinį darbą.[4]

Narkomanijos – šio asicialaus ir pavojingo reiškinio išsikerojimas visuomenėje, yra jos dvasinio ir fizinio nuopolio rodiklis.Ji sukelia daug negatyvių pasekmių ne tik vartojantiems narkotikus, bet ir visuomenei.[3]

Pasaruoju metu pagrįstai reiškiamas susirūpinimas, kad narkotikų vartojimas plinta visuomenėje. Teisėsaugininkai nerimauja, kad didėja nusikalstamumas, sietinas su narkotikų vartojimu.[3]

TIKSLAS: apžvelgiant literatūrą apie analizuojamą temą atkreipti dėmesį į aktualią šių laikų problemą – narkotikų vartojimą.

UŽDAVINIAI:

1. apžvelgti kiek ši problema yra paplitusi visuomenėje, kiek ji aktuali;

2. supažindinti su narkotikų vartojimo priežastimis;

3. pateikti informaciją apie narkotinių medžiagų rūšis, apie jų daromą poveikį ir padarinius;

4. stengtis išaiškinti kokią prevenciją reikia vykdyti norint sumažinti narkotikų vartojimo problemą ar jai „užkirsti kelią“;

5. nurodyti kur kreiptis pagalbos iškilus tokiai problemai.

METODAI:

· literatūros analizė

· anketinė apklausa

1. Literatūros apžvalga

1.1. Narkotikų vartojimo priežastys

Narkomanijos – šio asocialaus ir pavojingo reiškinio išsikerojimas visuomenėje, yra jos dvasinio ir fizinio nuopolio rodiklis. Ji sukelia daug ir įvairių negatyvių pasekmių ne tik vartojantiems narkotikus, bet ir pačiai visuomenei. Pastaruoju metu pagrįstai reiškiamas susirūpinimas, kad narkomanija visuomenėje plinta, o ypač ji sparčiai populiarėja tarp jaunimo.[3].

Narkotikai ir narkomanija skverbiasi į visas pasaulio visuomenes, ypač paliesdami jaunimą, nesvarbu, kokiai aplinkai jis priklauso. Pačių įvairiausių narkotikų ir jų kainų kėlimas dar niekada nebuvo toks svarbus ir net gi taip sumaniai palaikomas. Vartoti narkotikus skatina įvairūs motyvai, tačiau mes matome, kad visų pirma asmeninis požiūris, o ne produktas skatina narkomaniją. Vadinasi, auklėjimas ir prevencija privalo orientuotis į priežastis, žadinančias tokį požiūrį, o ne į produktus, nors išsami informacija apie juos yra itin naudinga.[7]

Narkomanijos prevencija, narkomanų pažiūra ir reabilitacija yra pagrindinės gairės siekiant sutrukdyti žmonėms tapti narkotikų aukomis ir juos išvaduojant iš narkotikų priklausomybės. Tačiau tai pat žinome, kad šios problemos yra kompleksiškos, kad jų sprendimas su įvairelype veikla bei veikėjais.[7]

Analizuojant narkomanijos priežastis, neįmanoma išskirti kurios nors vienos ją nulėmusios priežasties. Jei taip būtų – šią ligą galima būtų kontroliuoti. Narkomaniją sukelia daugybė įvairių vienas su kitu susijusių priežaščių – biologinių, psichologinių ir socialinių. Kiekvienu konkrečiu atveju jų poveikis yra nevienodas, tačiau daugeliu atvejų galima daryti tam tikrus apibendrinimus, kurie įrodo, kad narkomanija yra sudėtinė liga. Minėtos priežastys nebūtinai sąlygoja narkomaniją, tačiau asmenys, turintys šiuos rizikos veiksnius, turi didesnį polinkį į narkomaniją, kita vetrus, narkomanu gali tapti asmuo, neturintis nė vieno išvardyto veiksnio. [4]

Biologinės priežastys

Atliekama daug šios srities tyrimų, tačiau vieningos nuomonės nėra. Teigiama, kad dėl įgimtos nevisavertės neuromediatorių veiklos genetiškai pakitus smegenų chemijai, atsiranda potraukis psichoaktyvioms medžiagoms. Tokie žmonės yra jaytresni ir pažeidžiamesni, emocinei įtampai sumažinti iesko narkotinų medžiagų.

Vaikai, gimę šeimose, kuriose buvo alkoholikų ar narjomanų, dažniau paveldi psichologinį polinkį į priklausomybę. [4]

Psichologinės priežastys

Kartais manoma, kad narkotikai padės išspręsti psichologines problemas.Paminėsime keletą jų. [4]

Nuolatinis noras patirti kuo daugiau malonumų. Yra žmonių, manančių, kad juos supantys žmonės bei daiktai egzistuoja tam, kad teiktų kuo daugiau malonių išgyvenimų. Jie vadovaujasi principu: geriau daugiai negu mažiau. Tačiau gyvenime taip nebūna ir suvokus, jog idealų nėra, išgyvenamas nusivylimas. Nepasitenkinimas stiprėja. Žmogus aktyviai protestuoja prieš aplinką ir dėl to jaučia nuolatinį diskomfortą.
[4]

Noras išsiskirti iš kitų. Kai kuriems žmonėms patinka ir įdomu, kai jiems rodomas didesnis dėmesys negu kitiems. [4]

Pesimizmas ir nusivylimas žmonėmis. Žmonės, linkę į priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, dažnai turi bendravimo problemų. Vieni jų stengiasi kontroliuoti ir valdyti juos supančius žmones, kiti nemoka bendrauti. Draugams nuo jų nusisukus, nusivilia, vėl bando užmegzti naujus kontaktus, tačiau kiekvienas toks bandymas baigiasi dar viena nesėkme, todėl draugų ratas mažėja, jie tampa vieniši. [4]

Vienišumo jausmas. Šis jausmas paprastai aktyviai slopinamas, tačiau nepasitenkinimas, priešiškumas aplinkai ir visuomenei nuolat stiprėja, todėl narkotikų vartojimas įgauna protesto išraišką. [4]

Vidiniai emociniai išgyvenimai ir konfliktai. Žmonių, turinčių polinkį ar norą išbandyti narkotines medžiagas, emocijų, kurios sukelią vidinį konfliktą, skalė labai plati. Su tokiais žmonėmis bendraujant labai svarbu padėti jiems išlaikyti pusiausvyrą, emocinį stabilumą. [4]

Žemas savęs vertinimas. Dažniau narkotikus vartoja asmenys, kurie jaučiasi nereikalingi ir nevykėliai. Pradėję vartoti narkotikus, jie pasijunta visaverčiai. [4]

Jausmų reguliavimas. Rinkdamiesi narkotikus, jaunuoliai dažniausiai atsižvelgia į tai, kokius jausmus nori nuslopinti. Stimuliatoriai, tokie kaip amfetaminas, efedronas ir kokainas, padeda nuslopiniti depresijos bei beprasmybės jausmus, o LSD, kanapės – nuolatinį nusivylimo jausmą. Alkoholis padeda atsikratyti kaltės, vienišumo jausmų. [4]

Suaugusiųjų elgesio mėgdžiojimas – tai noras greičiau tapti suaugusiam. [4]

Socialinės priežastys

Netinkamas auklėjimas šeimoje. Tai gali būti per didelė tėvų kontrolė, per griežta drausmė, motinos jausmų šaltumas, tolerancijos stoka, vaiko gebėjimų menkinimas arba per didelė laisvė, jo įgeidžių, kaprizų tenkinimas. Vaikas neišmoksta tinkamai reikšti savo jausmų, neišmoksta savarankiškai įveikti kylančių sunkumų, ir jų valdyti. [4]

Nepilna šeima arba nuolatinis vieno iš tėvų užimtumas. Tokioje šeimoje užaugusiems vaikams trūksta dėmesio arba priešingai – skiriamas per didelis dėmesys ir globa. Tada daugybės rūpeščių kupinas gyvenimas ir neigiami jausmai gali išsilieti destruktyviais potrūkiais, užsisklendimu ar pasinėrimu į fantazijų pasaulį. [4]

Dvasinės ir fizinės traumos. Vaikas buvo patyręs fizinę, psichinę ar seksualinę prievartą, su juo buvo elgiamasi brutaliai, žiauriai. Tokiose šeimose augančiam vaikui būdingas iškreiptas garbės ir orumo supratimas, formuojasi nuolatinis vidinis konfliktas ir dvasinis diskimfortas. [4]

Piktnaudžiavimas alkoholiu ir kitais narkotikais šeimoje. Šeimų, kur vyrauja nekritiškas požiūris į narkotikus. Kuriose nuolat girtaujama arba vartojamos kitos narkotinės medžiagos, vaikai dažniau linkę piktnaudžiauti alkoholiu ir kitais narkotikais paauglystėje, nes seka tėvų pavyzdžiu. [4]

Draugystė su narkotikais vartojančiais ar norinčiais išbandyti narkotikus bendraamžiais. Noras būti pripažintam yra labai stiprus veiksnys. Paauglysteje didžiausią įtaką turi bendraamžiai, labai stiprus bendrumo jausmas. [4]

Neteisingas požiūris į narkotikus. Manoma, kad kenkia tik stiprūs arba intraveniniu būdu vartojami narkotikai. [4]

Smalsumas. Noras patirti narkotinių medžiagų sukeliamus psichikos pakitimus. Tai viena svarbesnių priežasčių. [4]

Mada. Narkotikus vartoja kai kurios įžymybės: aktoriai, sportininkai, muzikantai ir kt. Paprastai jaunimas linkęs sekti lyderių pavyzdžiu. [4]

Bendruomenės ryšių susilpnėjimas. Paaugliai, gyvenantys bendruomenėje, kurios nariai mažiau susieti bendrumo jausmu, dažnai keičiama gyvenamoji vieta, didelis nusikalstamumas, dažniau piktnaudžiauja alkoholiu ir kitais narkotikais. [4]

Nenoras mokytis, neužimtumas. Jaunuoliams, nenorintiems mokytis, niekinantiems mokyklą, neturintiems pomėgių ir neužimtiems jokia veikla narkotikų vartojimas gali įgauti protesto išraišką, tapti laisvalaikio leidimo forma. [4]

Ankstyvas alkoholio ir kitų narkotikų išmėginimas. Piktnaudžiaujant alkoholiu ir kitais narkotikais ankstyvame amžiuje, organizmas greičiau tampa fiziškai ir psichiškai nuo jų priklausomas. [4]

Alkoholio ir kitų narkotikų prieinamumas. Lengvai įsigyjamas alkoholis ir kiti narkotikai sudaro galimybę dažniau juos vartoti. [4]

Neigiamas mokytojų asmeninis pavyzdys. Mokykloje toleruojami rūkantys mokytojai. [4]

Nepakankamas mokinių užimtumas užklasinėje, užmokyklinėje veikloje. Mokiniai turi daug laisvo laiko, kurį praleidžia ieškodami nuotykių.

Reikia pabrėžti, kad kelių veiksnių iš skirtingų grupių buvimas didina galimybę tapti priklausomam nuo narkotinių medžiagų ar alkoholio. [4]

1.2. Narkotinių medžiagų rūšys, jų poveikis ir padariniai

Narkotinės medžiagos poveikis organizmui priklauso nuo jos rūšies, sudėties, suvartotos dozės, vartojimo būdo, asmenybės, nusiteikimo, vartojimo aplinkos ir kitų veiksnių. Piktnaudžiaujant narkotinėmis medžiagomis, atsiranda priklausomybė.

Psichostimuliatoriai stimuliuoja centrinę nervinę sistemą ir sukelia energijos antplūdį, žvalumą, didina susijaudinimą, pasitikėjimą savimi ir pranašumo jausmą, gerina darbingumą, dėmesio koncentraciją.
[4]

Psichiką stimuliuojančios medžiagos

AMFETAMINAI

Išvaizda. Balti milteliai, kartais būna gelsvo, rudo ar pilko atspalvio. Dažnai turi paracetamolio ir natrio bikarbonato priemiaišų..

Vartojimas. Uostomi, geriami (sumaišius miltelius su vandeniu), leidžiami į veną, specialiai apdorojus – rūkomi.

Pakitimai organizme.

Fiziniai: išsiplėtę akių vyzdžiai, greitas neritmiškas pulsas, pakilusi kūno temperatūra, padidėjęs prakaitavimas, burnos džiūvimas, drebulys ir raumenų traukuliai, pakitusi veido išraiška, sutrikę veido raumenų judesiai, nenuilstamumas, padidėjęs judrumas, sumažėjęs apetitas, galvos skausmai. Konvulsijos ir epilepsijos priepuoliai, sumažėjęs imunitetas, pakitęs lytinis potraukis.

Psichiniai: nervingumas, susierzinimas, plepumas, nerimas, panika, sąmyšis, klausos haliucinacijos. [4]

EFEDRONAS (DŽEFAS)

Išvaizda. Pikšvai balti kristalai.

Vartojimas. Leidžiamas į veną, retais atvejais ištirpinus geriamas.

Pakitimai organizme. Tokie patys kaip ir vartojant amfetaminus. [4]

KOKAINAS

Isvaizda. Balti kaip sniegas kristalai.

Vartojimas. Dažniausiai uostomas ar įkvepiamas pro nosį, įtrinamas į dantenas, kartais rūkomas, retais atvejais leidžiamas į veną. [4]

KREKAS

Išvaizda. Pikšvai balti ar gelsvi vaškingi dribsnių formos trupinėliai, akytu paviršiumi, panašios į aliejaus ar riebalų konsistencijos.

Vartojimas. Rūkomas su pypke arba gaminamos cigaretės.

Pakitimai organizme vartojant kokainą ir kreką.

Fiziniai: išsiplėtę akių vyzdžiai, padažnėjęs pulsas, padidėjęs kraujospūdis, pagausėjęs prakaitavimas, budrumas, nenustygstamumas vietoje, stiprus odos niežėjimas, negilus kvėpavimas, sutrikusi judesių kordinacija, traukuliai, sumažėjęs apetitas, vyrams vystosi potencija ir kt.

Psichiniai: suaktyvėjusi sąmonė, žvalumas, nenuosekli minčių eiga, nemiga, haliucinacijos, sąmyšis, paranoja, agresija, depresija. [4]

EKSTAZI

Išvaizda. Įvairių spalvų ir formų tabletės, rečiau kapsulės.

Vartojimas. Geriamos.

Pakitimai organizme.

Fiziniai: išsiplėtę akių vyzdžiai, lėta reakcija į šviesą, pagreitėjęs pulsas, pakilusi kūno temperatūra, kraujotakos sutrikimai, inkstų nepakankamumas.

Psichiniai: padidėjęs aktyvumas, atvirumas, geranoriškumas iki įkirumo, padidėjęs pasitikėjimas savimi, nerimas ir panika, nemiga, sąmyšis, depresija. [4]

KOFEINAS

Išvaizda. Kofeino yra kavos pupelėse, arbatžolių lapuose, gaminamos tabletės.

Vartojimas. Geriamos, leidžiamos injekcijos.

Pakitimai organizme.

Fiziniai: padidėjęs kraujospūdis, padažnėjęs pulsas, susilpnėjęs širdies raumuo, apsunkinta inkstų veikla, oda įgauna gelsvai pilkšvą atspalvį, pageltę dantys.

Psichiniai: stimuliuoja galvos smegenų žievę, todėl pagerėja mąstymas, nuotaika, suvokimas, padidėja protinis darbingumas, sumažėja nuovargis. Ilgiau piktnaudžiuajant susilpnėja dėmesys, padidėja nervingumas, dirglumas, sutrinka miegas. [4]

NIKOTINAS

Išvaizda. Bespalvis, aštraus kvapo skystis, tirpsta vandenyje, riebaluose. Ore ruduoja. Labai nuodingas. Mirtina dozė – 50-160 mg. Grynas nevartotinas. Išskiriamas iš tabako ir įeina į tabako gaminių sudėtį.

Vartojimas. Rūkomas, čiulpiamas, kramtomas, uostomas, patenka į organizmą per kvėpavimo takų, burnos gleivinę,odą.

Pakitimai organizme.

Fiziniziai: padažnėjęs pulsas, padidėjęs kraujospūdis, sutrikusi kraujotaka, išseminė širdies liga, infarktas, tirštėja kraujas. Rūkant cigaretes – vargina sausas kosulys, džiovinama ir dirginama plaučių, burnos ir bronchų gleivinė, uoslės jutimai, sumažėja apetitas.

Psichiniai: euforinė būsena, pasireiškianti maloniu jaudinimu, lengvumu, dvasiniu pakilimu, suaktyvėjusi protinė veikla, budrumas, dėmesio koncentracija, galvos skausmai, bloga nuotaika, irzlumas, pykčio potrūkiai, nerimastingumas, nenugalimas noras parūkyti – stipri priklausomybė. [4]

Šios grupės medžiagų vartojimo padariniai.

Greitai pasireiškiantys padariniai:

· Pakinta mąstymas, dėmesio koncentracija, atsiranda traukuliai, sutrinka pusiausvyra, koordinacija, atliekami beprasmiški, daug kartų kartojami veiksmai;

· Išsiplečia akių vyzdžiai, pagreitėja kvėpavimas, pakyla temperatūra, pašiurpsta oda, džiūsta burna;

· Padidėja lytinis potraukis. [4]

Ilgalaikio vartojimo padariniai ir pavojai:

· Organizmo išsekimas, pervargimas;

· Dantų gedimas;

· Kraujo užkrėtimas virusiniais hepatitais, ŽIV;

· Plaučių embolija kraujo krešuliu, mikrobais, ar svetimkūniais;

· Plaučių vėžys;

· Insultas, infarktas;

· Imuniteto susilpnėjimas;

· Kepenų atrofija; impotencija ir frigidiškumas;

· Psichozės, depresija;

· Agresyvus elgesys. [4]

Psichiką sloppinančios medžiagos

Šios medžiagos solpina nervų sistemą, sukelia atsipalaidavimo ir mieguistumo pojūtį, malšina skausmą. [4]

HEROINAS

Išvaizda. Milteliai nuo balto ar pilkšvo iki rudo atspalvio, priklausomai nuo teršalų ir ruošimo būdo. Nuo gryno heroino mirštama per kelias minutes, todėl jis maišomas su kofeinu, talku, chininu, gliukoze, miltais, kreida. Perkamas heroino kiekis mišinyje yra nežinomas. Parduodamas mažais popieriaus paketėliais.

Vartojimas. Uostomas, rūkomas kaitinant – dūmai įkvepiami pro šiaudelį ar folijos vamzdelį. Dažniausiai leidžiamas į veną.
[4]

OPIJUS

Išvaizda. Tamsiai rudos spalvos gabalėliai.

Vartojimas. Rūkomas specialiomis pypkėmis, ryjamas, geriamas arba švirkščiamas. [4]

ALKOHOLIS

Išvaizda. Skaidrus, lakus, bespalvis, specifinio kvapo bei skonio, lengvai užsidegantis skystis.

Vartojimas. Geriamas.

Pakitimai organizme.

Fiziniai: dėl sutrikusios kraujotakos pamėlęs veidas, padažnėjęs pulsas, padidėjęs kraujospūdis, pažeistos kepenys, pažeista skrandžio gleivinė, pagausėjęs šlapimo išsiskyrimas, sutrikusi medžiagų apykaita, žudomos nervinės ląstelės, susiaurėjęs regėjimo laukas, sukiau nustatoma garso kryptis.

Psichiniai: mažos dozės slopina galvos smegenų žievės slopinimo procesus -žmogus daug kalba, judrus, energingas, didelės dozės – paraližuoja jaudinimo centrus, netenkama gebėjimo mąstyti, prarandama atmintis, žmogus nesiorentuoja laike, erdvėje, sukelia dirbtinį miegą, blogėja atmintis, sumenkėja intelektas, degraduoja asmenybė, baimė, nerimas, psichozė. [4]

MORFIJUS

Išvaizda. Balti ar gelsvi skaidrūs milteliai. Tradiciškai gaminant milteliai užsiteršia, todėl paruduoja ir tampa panašūs į cinamoną. Parduodamas kapsulėmis, tabletėmis, sirupo pavidalo.

Vartojimas. Leidžiamas injekcijomis. Tai viena pagrindinių medicinoje naudojamų skausmą malšinančių medžiagų.

Pakitimai organizme.

Fiziniai: susitraukę akių vyzdžiai, užkritę akių vokai, sulinkusi figūra, lėtas pulsas, žemas kraujospūdis, paviršinis kvėpavimas, užslopinta žarnyno veikla, užkietėję viduriai, sutrikęs šlapinimasis, pykinimas, vėmimas, sumažėjęs apetitas, odos niežėjimas, pašiurpusi oda, sumažėjęs imunitetas.

Psichiniai: nerišli kalba, apatija, sustingimas, nejautrumas skausmui, išnykęs pareigos jausmas, egocentrizmas, grubumas, melavimas, depresija, perdozavus – komos būsena. [4]

Šios grupės medžiagų vartojimo padariniai.

Greitai pasireiškiantys padariniai:

· Susitraukia ir nereguoja į šviesą akių vyzdžiai, džiūsta burna;

· Sulėtėja pulsas, kvėpavimas, sumažėja kraujo spaudimas;

· Pakinta laiko ir atstumo suvokimas;

· Nerišli kalba, sutrinka judesių koordinacija;

· Perdozavus ištinka šokas. [4]

Ilgalaikio vartojimo padariniai ir pavojai:

· Abstinencija, kai organizmas nagauna narkotiko;

· Kraujo užkrėtimas virusiniais hepatitais bei ŽIV;

· Kepenų ligos, cirozė, kepenų vėžys;

· Organizmo išsekimas, įsisenėjusių ligų suaktyvėjimas;

· Stiprūs sąnarių skausmai;

· Cianozė, širdies ritmo, kraujospūdžio sutrikimai;

· Inkstų nepakankamumas;

· Impotencija, frigidiškumas, menstruacijų ciklo sutrikimai;

· Apsigimimai;

· Psichozės, depresijos. [4]

Raminamosios ir migdomosios medžiagos

Tai raminamieji ir migdomieji vaistai, medicinoje vartojami gydimo reikmėms, tačiau, vartojant be gydytojo paskyrimo dideliais kiekiais ir nuolat, organizmas pripranta ir išsivysto priklausomybė. [4]

Išvaizda. Tabletės, kapsulės, tirpalai.

Vartojimas. Geriama, ryjama, leidžiama injekcijomis.

Fiziniai: galvos skausmas ir svaigulys, lėta reakcija į šviesą, dvejinimasis akyse, paviršinis kvėpavimas, dažnas pulsas, žemas kraujospūdis, širdies raumens distrofija, suglebę raumenys, odos bėrimai.

Psichiniai: mieguistumas, agresyvumas, grubumas, atminties silpnėjimas, nepagrįstas nuotaikų svyravimas, neaiški kalba, vartojant dideles dozes – haliucinacijos. [4]

Šios grupės medžiagų vartojimo padariniai.

Greitai pasireiškiantys padariniai:

· Svaigsta ir skauda galva, gali dvejintis akyse;

· Suglemba raumenys, susilpnėja refleksai;

· Neaiški kalba, nestabilūs judesiai;

· Nepastovi nuotaika;

· Piktnaudžiaujant po kelių savaičių ar mėnesio vystosi tolerancija;

· Didelės dozės sukelia haliucinacijas, sąmonės praradimą, mirtną apsinuodijimą. [4]

Ilgalaikio vartojimo padariniai ir pavojai:

· Retas paviršutinis kvėpavimas;

· Dažnas pulsas, žemas kraujospūdis, širdies raumens distrofija;

· Išsiplėtę akių vyzdžiai, silna reakcija į šviesą;

· Kepenų distrofija iki kepenų cirozės išsivystimo;

· Sutrinka hormonų gamyba bei jų balansas;

· Euforija;

· Emocinis nepastovumas, pykčio priepuliai;

· Susilpnėjusi atmintis, sutrikęs mąstymas;

· Abejingumas darbui, pareigoms. [4]

HALIUCINOGENAI

Šios medžiagos sukelia iškreiptą jutimo suvokimą, haliucinacijas. [4]

LSD ( lyzergino rūgšties dietilamidas )

Išvaizda. Popieriaus gabalėliai su įvairiais piešiniais, prisodrinti LSD (balti kristalai) tirpalo.

Vartojimas. Ryjamas, dedamas antliežuvio, gleivinių, rečiau odos. [4]

PCP (fenciklidinas)

Išvaizda. Balti milteliai.

Vartojimas. Įkvepiama, ryjama, absorbuojasi ir per odą, rečiau rūkoma.

Pakitimai organizme, vartojant LSD ir PCP.

Fiziniai: išsiplėtę akių vyzdžiai, silpnumas, svaigulys, dažnas pulsas, padidėjęs kraujospūdis, drebulys.

Psichiniai: haliucinacijos, sutrinka dėmesio koncentracija, pakinta klausos, regos, uoslės, skonio pojūčiai, sutrinka orentacija aplinkoje, jaučiamas nerimas, siaubas, panika, padidėja agresyvumas. [4]

MARIHUANA

Išvaizda. Džiovintos kanapės dalys, primena prieskonius. THS (tetrahidrokanabinoido) – medžiagos, sukeliančios psvaigimą, yra 1-30 %.

Vartojimas. Daromos cigaretės arba rūkoma specialiomis pypkėmis. [4]

HAŠIŠAS

Išvaizda. Kanapės
sakai presuojami į plyteles, grumstelius, yra rudos ar juodos spalvos. THC yra 5-30 %.

Vartojimas. Daromos cigaretės arba rūkoma specialiomis pypkėmis. [4]

HAŠIŠO ALIEJUS

Išvaizda. Tirštas skystis nuo šviesiai rudos iki beveik juodos spalvos. THC yra 30-40 %.

Vartojimas. Grynas nevartojamas, maišomas su maistu, gėrimais, dedamas į cigaretes, mirkomas cigarečių popierius.

Pakitimai organizme, vartojant kanapes. THC tirpsta riebaluose, jį pasisavina riebaliniai audiniai. Jo skaidymo eiga ilgesnė nei alkoholio.

Fiziniai: paraudusios akys, džiūsta burna ir gerklė, jaučiamas alkis, norisi saldumynų, pagreitėjęs širdies ritmas, silpnumas, svaigulys, sutrikęs hormonų balansas.

Psichiniai: pakili nuotaika, daug kalbama, juokiamasi, pakinta laiko suvokimas, susilpnėja atmintis, prasideda haliucinacijos, psichozė, depresija. [4]

Šios grupės vartojimo padariniai.

Greitai pasireiškiantys padariniai:

· Pagreitėja širdies ritmas, parausta akių baltymai, išsiplečia akių vyzdžiai;

· Džiūsta burna, gerklė, norisi valgyti, ypač saldumynų;

· Pakinta laiko suvokimas, orientacija, sulėtėja psichinė veikla;

· Apima silpnumas, svaigulys, karštligiškas drebulys. [4]

Ilgalaikio vartojimo padariniai:

· Sulėtėja emocinis vystimasis;

· Susilpnėja atmintis ir gabumai, sunku susikaupti ir įsisavinti naujus dalykus;

· Sunki depresija, paranoja, bloga nuotaika, sutrikęs miegas, mintys apie savižudybę;

· Psichozės, panika, iškreiptas realtybės suvokimas, paūmėja kitos psichinės ligos;

· Sutrinka augimo ir lytinių hormonų gamyba, sumažėja seksualinis pajėgumas,sutrinka menstruacijos;

· Susilpnėja imunitatas. [4]

LAKIOSIOS MEDŽIAGOS

Išvaizda. Dujos, (butanas, propanas), skaidraus speifinio kvapo garuojantis skystis (acetonas, terpentinas).

Vartojimas. Uostoma, įtraukiama kvėpuojant.

Pakitimai organizme.

Fiziniai: paraudusios akys, kvėpavimo takuose kauoiasi skysčiai, galima uždusti, lėtinė sloga, kosulys, suerzionta gerklės gleivinė, sutrikęs širdies ritmas, pažeidžiamos kepenų ląstelės, galvos skausmas,sumažėjęs imunitetas.

Psichiniai: nerišli kalba, stiprus apsvaigimas iki sąmonės netekimo, regos haliucinacijos, nerimas, dažna nuotaikų kaita, susilpnėjusi atmintis ir gabumai, irzlumas, baimė ir bloga nuotaika, sulėtėjęs emocinis vystymasis, sutrikęs miegas. [4]

Šios grupės medžiagų vartojimo padariniai:

Greitai pasireiškiantys padariniai:

· Nerišli kalba, susilpnėjęs raumenų tonusas;

· Paraudusios akys, trūkčiojantys akių judesiai;

· Regos haliucinacijos;

· Stiprus apsvaigimas iki sąmonės praradimo;

· Galvos skausmas, spe cifinis kvapas iš burnos. [4]

Pavojus gyvybei:

· Uždusimas: jei įkvepiamos dujos sunkesnės už orą, kaskart įkvepiant jos pamažu išstumia orą iš plautinio audinio. Dujoms patekus į kvėpavimo takus, organizmas į jas reaguoja išskirdamas skysčius. Mirties priežastis panaši į nuskendimą;

· Širdies sustojimas: organizme dideliais kiekiais gaminamas streso hormonas adrenalinas, todėl sutrinka širdies ritmas ir gali sustoti širdis;

· Viršutinių kvėpavimo takų ir burnos ertmės nušalimas: iš tūbelės išėjusios dujos atšąla, todėl galima nušalti nosiaryklę ir plaučių takus. Vėliau dujos imaplėstis, todėl į lpaučius patenka nepakankamas oro kiekis. [4]

Ilgalaikio vartojimo padariniai ir pavojai:

· Nuolatinė sloga, kosulys;

· Leukemija, nes pažeidžiami kaulų čiulpai;

· Vystosi silpnaprotystė;

· Pasžeidžiamos kepenys, vystosi kepenų cirozė;

· Pažeidžiamos plaučių ląatelės, prasideda audinių ragėjimas, plaučių uždegimas;

· Depresija, paranoja, noras nusižudyti. [4]

ANABOLINIAI STEROIDAI

Tai vaistiniai preparatai, vartojami medicinos įstaigose sustiprinti raumenims, kai pacientas ilgą laiką nejudėjo. Dažnai vartoja ir sportininkai, siekdami padidinti raumenų masę, jėgą ir ištvermę, greičiau atsigauti po traumų ar įtampos. [4]

Išvaizda. Tabletės, kapsulės, tirpalai.

Vartojimas. Geriami, leidžiami injekcijomis.

Pakitimai organizme.

Fiziniai: putnus kūnas, patinęs veidas dėl skysčių susikaupimo raumenyse, linguokjanti eisena, bėrimai kūne, plaukų slinkimas, pykinimas, skrandžio skausmai, pažeidžiamos kepenysd, augimo ir lytinių hormonų gamybos sutrikimai, lytinės funkcijos sutrikimai.

Psichiniai: agresyvus elgesys, irzlumas, dažna nuotaukų kaita, nemiga, depresija. [4]

Šios grupės vartojimo padariniai.

Greitai pasireiškiantys padariniai:

· Putnus kūnas, patinęs veidas;

· Bėrimai ant veido, nugaros, pečių;

· Slenka plaukai;

· Pykina, skauda skrandį;

· Linguojanti eisena. [4]

Ilgalaikio vartojimo padariniai:

· Augliai kepenyse;

· Slopinama augimo hormono gamyba, sunyksta ilgųjų kaulų augimo zonos;

· Akromegalija (nenormaliai išauga galūnės, lūpos, smakras);

· Užkalkėja kraujagyslės;

· Agresyvumas, polinkis į smurtą;

· Padidėjęs potraukis treniruotis;

· Padidėjęs lytinis potrukis, bet sumažėjęs pajėgumas;

· Sėklidžių atrofija (prarandama galimybė turėti vaikų);

· Pažemėja balsas, padidėja smakro plaukuotumas;

· Sutrinka menstruacijųn ciklas, išsivysto nevaisingumas. [4]

1.2.1. Narkotikų vartojimo padariniai

Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, 2001 m. Sveikos priežiūros įstaigose buvo
4087 narkomanija sergantys asmenys, arba117,2 narkomanijos atvejai 100000 gyventojų, t.y.7,6 karto daugiau nei 1991 m.[5]

Kiekvienais metais užregistruojama vis daugiau narkomanija sergančių asmenų. Tačiau reikia suprasti, kad užregistruojami tik tie asmenys, kurie kreipėsi dėl gydymo ar buvo išaiškinti kitomis aplinkybėmis. Sergančiųjų narkomanija skaičiaus didėjimas gali būti aiškinamas situacijos kitimu: gerėja ir tampa prieinamesnė medicinos pagalba, sergantieji nebebijo kreiptis dėl gydymo, gausėja narkotikus vartojančių asmenų. Tikras sergančiųjų narkomanija skaičius nėra žinomas, nes jų registracijos duomenys ne visada sutampa su faktiniais. Nuogirdos, jog narkomanų Lietuvoje yra dešimtys tūkstančių, nepagrįstos epidemiologiniais tyrimais. [5]

1.2.1.1. Narkomanijos paplitimas

Europoje narkotikai pradėjo smarkiai plisti XXa. septintame dešimtmetyje – su jais susijusi gėlių vaikų laikotarpio kultūra, kuomet ore sklandė taika, meilė, darna ir kanapių suktinių dūmai. Aštuntame dešimtmetyje išpopuliarėjo heroinas, o šių dienų visuomenėje narkotikai – aktuali socialinė problema tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje.[6]

Narkotikų, alkoholio bei kitų psichotropinių madžiagų vartojimas sparčiai plinta pasaulyje.[2]. Dėl daugelio sąlygų narkotikai sparčiau plinta miestuose, ypač didžiuosiuose, nes čia tam susidaro specifinės sąlygos. Apie 94,0 proc. visų narkomanų sudaro miesto, 6 proc. kaimo gyventojai. Apsoliutus užregistruotų narkomanų skaičius didžiausias Vilniuje – 2001 m. Pabaigoje čia užregistruoti 1628 nuo narkotikų priklausomi asmenys.[5]

Savivaldybių lygiu daugiausia narkomanijos atvejų 100000 gyventojų užregistruota Visagine ir Vilniuje. Ne visi asmenys, dėl priklausomybės narkotikams kreipęsi gydytis į privačias įstaigas ar besigydantieji anonimiškai, įrašyti į bendrąjį šalies registrą.

2001 m. Prienų, Skuodo, Kelmės, Plungės, Molėtų, Pakruojo rajonuose dėl priklausomybės dėl priklausomybės nuo narkotikų neužregistruota nė vieno asmens.[5]

1.2.1.2. Nuo narkotikų priklausomų asmenų amžius

Narkotikus pradeda vartoti vaikai. Narkomanija – jaunų žmonių liga. 2001 m. Asmens sveikatos priežiūros įstaigose užregistruota narkotikus vartojančių asmenų: iki 14 metų – 0,1 proc., 15 – 19 m. – 11,2 proc., 20 – 24 m. – 28 proc., 25 –34 m. – 38,1 proc. Tik 23,6 proc. užregistruotų asmenų yra vyresni nei 35 metų.

Vartojančių narkotikus gyvenimas sutrumpėja keliais dešimtmečiais.[5]

1.2.1.3. Narkomanų mirtys

Narkomanų mirties priežastys gali būti įvairios. Tiesiogiai su narkotikų vartojimu susijusios mirties priežastys – perdozavimas, apsinuodijimas, tyčinis apsinuodijimas.

Narkomano mirties priežastis gali būti savižudybė, infekcinė ar somatinė liga, nelaimingas atsitikimas.[5]

Vartojant visų rūšių narkotikus gresia:

Ø Nelaimingi atsitikimai, kurie ištinka narkotikams sutrikdžius žmogaus suvokimą ir elgesį.[8]

Ø Neišgydomi smegenų pažeidimai ir protinių galių nusilpimas bei psichikos ligos.[8]

Ø Visų kitų gyvybiškai svarbių organų ligos, staigi mirtis uždusus ar nuo infarkto.

NARKOTIKAI VISADA SUSIJĘ SU MIRTIM![8]

1.2.1.4. Narkomanija ir užkrečiamos ligos

Narkotikų vartojimas labai silpnina organizmo imunitetą ir sudaro sąlygas infekcijai plisti ne tik dėl nuolatinės intoksikacijos narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis, bet ie dėl nevisavertės mitybos bei ydingos gyvensenos.Dėl šių priežasčių tarp narkotikus vartojančių asmenų greičiau plinta tuberkuliozė.[5]

Tarp intraveninių narkotikų vartotojų per kraują plinta ypač pavojingos virusinės infekcijos – ŽIV, sukeliantis AIDS ligą, virusinis hepatitas.Dažniausiai užsikrečiama leidžiantis narkotikus tuo pačiu švirkštu ar net ta pačia adata.[5]

Į veną nestereliais švirkštais ir adatomis leidžiantis savo gamybos narkotikus, užsikrečiama pūline infekcija. Dūrių vietose atsiranda infiltratai, užanka venų spindis, susiformuoja gilūs pūliniai, kartais dėl to amputuojamos galūnės, mirštama nuo kraujo užkrėtimo – sepsio.Siekiant sumažintinarkotikų, dėl kurių plinta užkrečiamosios ligos, žalą , pasaulyje ir Europoje, įskaitant Lietuvą, pradėtos vykdyti žalos mažinimo programos, taikomos narkotikų vartotojams: konsultuojama dėl saugaus narkotikų vartojimo, aiškinama,kaip neužsikrėsti pavojingomis ligomis, keičiami švirkštai ir adatos, taikomi pakaitinės terapijos metodai.[5]

Aktyvi užkrečiamųjų ligų prevencija tik iš dalies apsaugo nuo jų plitimo, nes ne visi intraveninius narkotikus vartojantys asmenys sugeba įvertinti infekcijos grėsmę sai ir kitiems. Žalos mažinimo programomis siekiama ne tik mažinti narkotikų žalą, bet ir bendrauti su narkomanais bei skatinti juos gydyti.[http://www.aids.lt].

1.2.1.5. Pavojinga elgsena dėl narkotikų vartojimo

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 4349 žodžiai iš 8693 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.