IA char.Chemiškai l.aktyvūs,kurių fizikinės ir cheminės sav. Paaiškinamos
valentinių e-ų konf.ns1,grupė,todėlbūdingas OL +1.Šie el.pirmieji
standartinių potencialų eilėje,todėl yra l.aktyvūs,pasižymi stipriomis
redukuojančiomis sav.ir oksiduojasi iki vinvalenčių jonų.Š.m. redukcinės
sav.stiprėja grupėje iš viršaus į apačią.Na,K l.paplitę.Pagal paplitimą
Ž.p.Na-7el.Na išgaunamas iš jo druskų
telkinių:NaCl(halido),Na2CO310H2O(sodos),NaNO23(salietros),Na2SO410H2O(Glaub
erio druska),Na2B2O710HO(borakso).Milžiniškos NaCl atsargos yra gamtiniame
surame ir vandenynų H2O.K pagal paplitimą eina po Na.Svarbiausios jo
druskos:KCL(silvinas),NaClKaCl(silvinitas),K2CO3(potašas).Li,Rb,Cs yra
retieji el.Svarbiausieji Li mineralai-
spodumenasLi2OA2lO34SiO2,ambligonitasLiAlPO4F,petalitas LiAlSi4O10.Grinū Rb
mineralų nežinoma.Cs randama aliumosilikatuose
4CsO4Al2O318SiO22H2O(polucite).Fr gamtoje susidaro skylant Ac.Ji gaunamas
iš gamtinių mineralų juos skaidant,paskui veikiant H2SO4,kad
susid.tirpusLi2SO4.toliau veikiama soda ir HCl-susid.mažai
tirpūsLi2CO3,LiCl,kurių lydalus elektrolizyuojant gaunamas Li.Na gaun.taip
pat elektrolizes būdu iš eutektinio lydalo 500 temp arba NaOH lydalo 320
temp.K negalima gauti šiais būdais,nes jis garai tirpsta išlyditame
Cl,lengvai garuoja.Kclredukuojamas metaliniu Na-iu 850 temp..Analogiškai
naudojant Ca gaunami Rb,Cs.Š.M.-minkšti,žemos lyd.temp,sidabro
baltumo,kristalizuojasi erdvėje centruota kūbine gardele.Li kieteskis nei
Na,bet minkštesnis nei Pb.Visi š.m. liepsną nudažo:Li-tamsiai raud,Na-
gelt.,K-violetine,Rb-raudonai viol,Cs-mėlyna.
IA junginiai.Š.m.tiesiogiai reaguoja su halogenais ir H2.Su rugšt.sudaro
drus-kas,o šildomi su S-sulfidus(M2S)ir polisulfidus(M2Sn).Su N2 kambario
temp.reaguoja tik Li.Kiti š.m.hidridai gaunami sąveikaujant metalu garams
su N2 elektros lanke.Š.m.hidridai yra druskų tipo baltos kristalinės medžia-
gos.Jų struktūra atitinka kubinę NaCl struktūtą,terminis patvarumas mažėja
Li(Cs,cheminis aktyvumas Li(Cs didėja.Visi š.m.halogenidai yra sunkiai
lydomos,bespalvės kristalinės medž.Be tiesioginės sintezes,halogenidai gali
būti gaunami gaun.veikiant hidroksi-dus(MOH)ar karbonatus(M2CO3)van-denilio
halogenido rūgštimi.Jų lyd,ir vir.temp.mažėja kryptimi F(Cl(Br(I. Tam
tikromis sąligomis visi š.m.gali sudaryti grynus junginius M2O,M2O2, MO2
yra termišk.patvarūs((5000C) jung. M2O2 peroksidai(išskyrus Li2O),
izoliuoti nuo drėgmės ar besioksid. medž.,yra term.atsparūs iki gana aukš-
tos temp.Š.m.hidroksidų bazinės sav. yra stipriausios iš visų hidrok..Jie
susi-daro š.m. ir jų oksidams reaguojant su H2O.Šios saveikos intensyvumas
didėja Li(Cs.Š.m.hidroksidai yra bespalvės, kristalinės,lengvai
lydomos,l.greitai tirpstančios medž.Š.m.sudaro neutralia-sias ir
rūgščiasias daugiavandenilinių rugščių druskas,greitai tirpstančias H2O
(išsk.Li).Geba sudar.kristalinius hidra-tus mažėja kryptimi Li(Cs.Li deda-
mas į stiprius ir lengvus Mg ir Al lydi-nius,skirtus lėktuvų konstrukcijoms
ga-minti.Na-metalams redukuoti iš jų Cl. Daug K-superoksido KO2 gam., ku-
ris karti su Na O2 povand.ir kosm.laivuose naud.deguoniui regeneruoti.
Na2O2 ba-linami audiniai.LiOH povand.ir kosm. laivuose sorbuojamas CO2,jo
dedama į šarminius akumuliatorių elektrolitą. NaOH-chemijos pram.-rugštims
neutral.,fosfatui,sulfidui,aliumina-tams gaminti,org.medž.sintezei.KOH-
skysto muilo gamybai,medvilnei perdirbti. NaCl ir KCl-gam.šarmai,metalai.
Puse Na2CO3-stiklo pram.K2CO3 –optinių linzių,spal.televiz.kineskopų,
porceliani dirb.,pogmentų gam.Li2CO3 –Al gam. Na2SO3–popieriaus
pram.,stiklo,plovik-lių gam.KNO3 –parakui gam,pirotech-nikoje, LiNO3
-pirotech.įrenginiuopse.
IIA charakt.Šios gr. Elementų atomų išoriniame e–ų sluoksnyje yra 2 supo-
ruoti e-(s2),todėl elementai sudaro vien-atomes molekules.Praradę šios
e—us,jie įgyja OL+2.Be ir jo junginių sav.pana-sios į Al, nes yra
amfot.Plačiausiai pap-litęs yra Ca ir Mg.Sr ir Ba-maž.papl.,o Be-retasis
el.Ra mažais kiekiais randa-ma urano rūdo.,kuriose jis susidaro skylant U
radioktiviuoju skil.Laisvu pavidalu IIA nerandama.Ca,Mg įeina į daugelio
silikatū ir aliuminosilikatų sudėtį.2MgO(SiO2-olivinas, MgO(Al2O3-taurusis
špinelis, 3MgO(4SiO2(H2O-talks, CaO(Al2O3(2SiO2-anorfitas,CaO(SiO2-
volosfonitas.Šie mineralai mechaniškai irdami,hidrolizuodamiesi,veikiami
CO2 patenka į upių H2O,o iš jų Mg2+ ir Ca2+ jonai į vandenyną.Jūrų
gyv.panauduja Ca junginius skeletams,geldelėms for-muoti,kurios žuvus
organiz.nukrenta į dugną,taip susidaro CaCO3 klodai. Gamtinis CaCO3 sudaro
l.daug įvairių mineralų(koralų,skeletai,dolomitas,kreida,perlai).Mg
kaupiasi jūrų H2O,o H2O išgaravus susidaro karnalito klodai
(MgCl3(KCl(6H2O).Taip pat gamtoje randama MgCl2(6H2O-bišofitas, MgCO3-
magnezitas,Ca SO4(2H2O-gip-sas.Be sutinkamaspusiau brangaus
miner.berilo(3Be(Al2O3(6SiO2)pav.,kuriame dažn.yra Fe jonų priem.Šios priem
suteikia vos žalsvai žydrą atsp.Žydri Be krist.,turintys dedlį kiekį šių
priem. yra brangaakmeniai vad.akvamarinais. Cr3+jung.priem.Be nudažo žalia
spal.ir tai yra mineral.smaragdas.IIA gaunami elektrolizuojant atitinkamus
šių el.chlo-ridus.Rečiau Mg iš MgO redukuojami metaliniu K arba C,o
š.ž.m.redukuoja-mi Al arba Si vakume arba H2 atmosfe-roje iš jų oksidų arba
chloridų.Š.ž.m. ore aktyviai reaguoja su O2, N2 ir drėg-me(išskyrus
Be ir
Mg),pasidengia oksi-do,nitrido arba hidroksido plėvele ir tampa
matiniais.Ca,Sr,Ba atomų spin-dulys,jonizacijos potencialas,chem.
aktyv.panašus į š.m.Ra yra radioktyvus met.Ra ir jo jung.sav.panašios į
Ba.Be jung.atomai dažniausiai susijungę koval.ryšiu,Mg-joniniu-
kovalentiniu, š.ž.m-joniniu.IIA m.kietumas,tlyd. Yra didesnės nei IA.Ba
kietumas artimas Pb,bet Ba sutrupa į kristalėlius,o Pb yra plastiškas.Be(-
)plienui,bet Be-trapus. Ra būdingas ( skilimas ir jis virsta Rn.IIA
valentine konfig. ns2.Kadangi šių el.atomų branduol.krūviai yra didesni nei
tų pačių periodų š.m.,tai išorinio lygmens e—ai stipriau branduo-lio
traukiami,o tai lemia didesnias šių el.joniz.energijas,bei mažesnį nei š.m.
chem.aktyv.Be skiriasi nuo IIA,nes ma-žas atomo spindulys ir did.jon.energ
.
IIA jung.Šios gr.m.ore aktyviai reag su O,N,drėgme(išsk.Be,Mg),pasidengia
oksido,nitrido arba hidroksido plėvele ir tampa matiniais.Ca,Sr,Ba atomų
spindulys,jonizacijos potencialas,cheminis aktyv.panašūs į š.m.Ra yra
radioktyvus el.Ra ir jo jung.sav panašios į Ba.Be junginiuose atomai
dažniausiai susijungę kov.ryšiu,Mg-joniniu kov,š.ž.m-joniniu.IIA reag.su
rūgš.Susidaro atitinkamos drusk.ir išsiskiria H2.Be vienintelis iš šios
gr.el.iš šarmų išstumia H2 ir susid.berilatai.Su O2 IIA sud.Oksidus MO.BeO
su H2O nereag.,MgO reag.iš lėto,likusių el.oksidai reag.išsiskiriant
šilumai ir susid.hidroksidams M(OH)2.Hidroksidų tirpumas didėja kryptimi
Be(Ba.Su H2 IIA sud.MH2 jung.,o su halogenidais-MX2.Bevandenis CaCl2 yra
l.hidroskopiškas,o CaCl2(H2O tirpdamas H2O sugeria
šilumą.Š.ž.m.karbonatai,sulfatai,fluoridai,fosfatai,oksalatai,silikatai H2O
netirpsta.Tačiau sud.atitinkamus M(HCO3)2,gerai tirpstančius H2O.Šios Mg,Ca
druskos H2O suteikia laikinąjį kietumą.Gruntiniuose H2O ištirpę šių m-ų
chlitidai,sulfatai sud.nuolatinį H2O kietumą.H2O minkštinamas į jį pridėjus
Na2CO3,Ca(OH) 2,virinant perleidus per katijonines ir anijonines
voneles.Š.ž.m.chloridai,bromidai,jodidai,nitratai,acetatai ir kt.H2O
tirpios š.ž.m.druskos iš vand.tirpalų išsikristalizuoja su kristalizaciniu
H2O.Šie m.bazinių druskų nesudaro,nes jų bazės stiprios.Daug IIA
suvart.lydiniams su kit.m:Be bronzoms gam,juo legiruojamas
plienas,aviacijoje,med.instrumentai,grynas Be vakumonėje tech.,Mg jung-
stiklinių plytų,statybiniams skiediniams.Ca jung-stiklinių plytų,kaučiuko.
Aliuminis.Tai baltas blizgantis m.,ka-lus,elastingas.Iš jo galima ištemti
vielą, išploti plonus lakštus.Al chemiškai ak-tyvus,amfoterinis,tirpsta ir
rūgš.ir šarm. Al-stiprus reduktorius,atsparus korozi-jai,nes jo paviršių
greitai padengia ok-sido plėv.Šaltoje konc.HNO3 pasivuo-jasi ir,ja
paveiktas,su rūgšt.nebereag. Al3+reaguoja su MO,juos redukuoda-mas.Su O2
aliu-is sudaro amfoterinį ok-sidą Al2O3.Žinoma ir kita Al2O3modifi-kacija
vad.korundu.Korundas-kristalinė medž.,randamas gamt.,kartais turi įv.
spalvotų priem.Skaidrūs korundo kris-talai su Cr jung.priemaiša yra raud.
spal.ir vadinami rubinu.Ti ir Fe priem. nudažo korundąmėlynai-safyru.Rub.ir
saf.-brangakmeniai,gaunami sintetiš-kai.Stipriai iškaitintas kristalinis
Al2O3 vad.alunu.Jis l.kietas.Al(OH)3-balti milteliai,amfoterinis.H2O
netirpsta.Al druskos-bespalvės kristalinės medž., gerai tirpsta H2O ir
lengvai hidrolizuo-jasi.Druskų tirpalai rugštūs,greitai
drumščiasi.Al2S3galina gauti kaitinant Al ir S mišinį.Tai kristalinė
medž.,ji visiškai hidrolizuojasi jau nuo drėgmės pedsakų ore.Aliuminio
halogenidai lin-kę sudaryti kompleksinius halogenidus (Na3[AlF6-4].Al
sudaro dvigubą druską-aliuminio alūną KAl(SO4)2(12H2O. Aliuminio karbidas
Al4C3-sunkiai lydi kristal. medž.Reaguoja su H2O.Al pagal vartojimą
technikoje yra 2 el.po Fe.plačiai vartojami jo lydiniai,nes sav. yra
geresnės nei gryno Al. Ypač svar-bus lyd.-duraliuminis.Pram.ir lab.daž-nai
vartojamas aliuminio sulfatas Al2(SO4)3(18H2O.
Ga-In-Ti.žemos tlyd.,minkšti,mažos elektrinės varžos m.Ga,In ore pat-
varūs,o Tl drėgnoje atmosferoje pa-dengia hidroksido sluoksnis ir jis grei-
tai yra.Ga,In tirpsta mineralinėse rūgštyse,o Tl jose pasivuojasi,nes jo
paviršiuje susidaro netirpus TlCl ar Tl2SO4.Ga tirpsta šarmų tirpaluose.Tl
skirtingai nuo kitų grupės narių, vanden.tirpaluose paprastai egzistuoja
vienvalenčiu Tl+ jonų pavidalu ir yra daug patvaresnis nei
Tl3+.Ti+jung.pana-šūs į š.m.jung.:Tl(OH)yra l.tirpus ir stipri bazė,Tl2CO3-
taip pat tirpus.Tl su-daro daugelio deguoninių rugščių drus-
kas.Me.gaun.elektrolizuojant parūgš-tintus vand.druskų tirpalus arba Ga,In,
Tl oksidus redukuojant C ar H2,gryni-namiamalganinės metalurgijos būdu.
Ga,In,Tl-mažai papl.el.Ga kartu su Al yra boksituose,germanite.Inlinkęs pa-
keisti Zn jo sulfidiniuose mineraluose, oTl šviną jo sulfide PbS.Daugiausia
Ga suvartojama puslaidininkiams gaminti. Žemos lydimosi tem-os In
lydiniai(su Cd,Sn,Pb,Bi)vart.apsauginiams el-ms, šilumos reguliatoriuose.
IV charakt.C,Si yra nemetalai,Ge-pereinam.el.,Sn,Pb-tipiniai met.C yra
svarb.gyvosios gamtos,o Si-mineralinio pasaulio el.Šios gr.el.su met ir
nemet. Sudaro daugybe junginių.Cjung.gausu-mą lemia ir jos geba sudaryti
ilgas –C-C-grandines su palyginti didele tarpato-minio ryšiop energ.Šių
el.atomų valen-tinių e—ų konfig.ns2np2,todėl atomų OL junginiuose
yra+2,+4,o C,Si ir-4. Žemės plut.C yra palyginti nedaug. Gamtoje yra gausu
įvairių metalų karbonatų.C turi 2
patvarius126C ir136C izotopus.JI sudaro
kelias alotropines atmainas:deimantą,karbidą,grafitą.Grafitas,deimantas
randami gamtoje,karbi-das sintetinamas.Pagal paplitimą Žem. plut.Si yra
antras el.po O2.Laisvop Si gamt.nerandama,l.paplitę litosferoje
silikatai(Ca3Si3O9-volasfonitas, Mg2SiO4-forstelis, MgSiO3-enstalitas,
ZnSiO4-cirkonas, (Mg,Fe)SiO4-olivi-nas)ir aliumosilik.( NaAlSi3O8-albinas,
KAlSi3O8-ortoklazas, Na(AlSi2O6)(H2O -analcimas, Al4(OH)8(Si4O10)-kaonoli-
tas).Ge priskiriamas prie retųjų žemės el.,nes yra
l.išsisklaidęs.Pagr.gamtinis junginys GeS2,randamas kaip Zn,Cu, Ag sulfidų
priemaiša.Sn,Pb randama taip pat nedaug(SnO2-alavo akmuo (pagr.),PbS-švino
blizgis(švino milte-liai),retai randama Pb grynuolių.C gau-nama pirolizės
būdu(kaitinant org.jung. ir polimerus aukštoje temp.be oro).Ji gaunama
beveik gryna.Aktyvuota C gaunama medžio C apdirbant perkaitin-tais H2O
garais,jie pašalina iš C porų smalas.Pram.Si gaun.,kaitinant elektri-nėse
krosnyse smėlio SiO2mišinį su koksu(SiO2+2C=Si+2CO).L.švarus Si
gaun.,redukuojant SiCl cinko garais. Labor.Si gaun.,kaitinant smėlio mišinį
su Mg.Mg redukuoja (SiO2+2Mg=2MgO+Si).Susidaręs MgO ir Si mišinys
išskiriamas HCl, kurioje Si netirpsta.Ge gaun.iš gamti-nių mineralų,mišinys
lydomas su Li2O3 ir KNO3.Gautas lydalas tirpinamas nit-ratinėje
rūgš.Galutinis produktas GeO2 redukuojamas H2(GeO2+H2(Ge+2H2O).Gryninamas
vykdant zoninį lydimą.Sn gaun.iš SnO2 (reduk.C/SnO2+C(Sn+CO2).Pb gaun.
apdeginus jo sulfidą,o po to reduk.C arba CO(2PbS+3O2(2PbO+2SO2;
PbO+CO(Pb+CO2).Sn-baltas blizgan-tis,lengvai besilydantis m.Ore Sn nesi-
keičia,patvarus ir H2O-je.Pb-sidabriškai baltas m.Ore ji lengvai pasidengia
melsvai pilka oksido plėvele.Tai sunkus m.Pb pasižymi minkštumu ir žymiu
plastiškumu.Dideliame slėgyje gali tekėti.Visi Pb jung.nuodingi.Dažn. naud.
C alotropinės atmainos.Chemijo-je dažn.vart.potašas,soda.Ypač grynas Si ir
jo monokristalai vart.kaip puslai-dininkiai,fotoelementų gam.Te-Si lydi-nys
vart.metalurgijoje.Si jungin.-stik-lui,keram.gam.Ge-kaip puslaidininkių
elektronikoje,fotoelementų gam.Sn-iš jo gam.plona folija.Pb-gam.rūgštinių
akumul.elektrodai,kabelių apvalkalai. Pb-iuose induose laikomos radioakty-
vios medž.
Anglis.-elektriškai neutralus el,todėl jos atomai linkę jungtis
tarpusavyje, sudarydami tiesias ir šakotas grandines arba ciklus.Jungtys
tarp C atomų l.pat-varios,jos kovalentinės,nepolinės,gali būti ( arba
(:paprastosios,dvigubosios, trigubosios.C atom.valentinių e-ų skai-čius
4=valentinių orbit.sk4,todėl che-minės jungtys stabilios.C jung.moleku-lių
erdvinė struktūra gali būti linijinė, trikampes piramidės formos,tetraed-
rinė.C sudaro kelias alotropines atmai-nas-deimantas,grafitas,karbidas.Dei-
mantas-kieta,skaidri,krist.medž.Nušli-fuotas deimantas