Neorganinių junginių chemijos paruoštukė
5 (100%) 1 vote

Neorganinių junginių chemijos paruoštukė

IA char.Chemiškai l.aktyvūs,kurių fizikinės ir cheminės sav. Paaiškinamos

valentinių e-ų konf.ns1,grupė,todėlbūdingas OL +1.Šie el.pirmieji

standartinių potencialų eilėje,todėl yra l.aktyvūs,pasižymi stipriomis

redukuojančiomis sav.ir oksiduojasi iki vinvalenčių jonų.Š.m. redukcinės

sav.stiprėja grupėje iš viršaus į apačią.Na,K l.paplitę.Pagal paplitimą

Ž.p.Na-7el.Na išgaunamas iš jo druskų

telkinių:NaCl(halido),Na2CO310H2O(sodos),NaNO23(salietros),Na2SO410H2O(Glaub

erio druska),Na2B2O710HO(borakso).Milžiniškos NaCl atsargos yra gamtiniame

surame ir vandenynų H2O.K pagal paplitimą eina po Na.Svarbiausios jo

druskos:KCL(silvinas),NaClKaCl(silvinitas),K2CO3(potašas).Li,Rb,Cs yra

retieji el.Svarbiausieji Li mineralai-

spodumenasLi2OA2lO34SiO2,ambligonitasLiAlPO4F,petalitas LiAlSi4O10.Grinū Rb

mineralų nežinoma.Cs randama aliumosilikatuose

4CsO4Al2O318SiO22H2O(polucite).Fr gamtoje susidaro skylant Ac.Ji gaunamas

iš gamtinių mineralų juos skaidant,paskui veikiant H2SO4,kad

susid.tirpusLi2SO4.toliau veikiama soda ir HCl-susid.mažai

tirpūsLi2CO3,LiCl,kurių lydalus elektrolizyuojant gaunamas Li.Na gaun.taip

pat elektrolizes būdu iš eutektinio lydalo 500 temp arba NaOH lydalo 320

temp.K negalima gauti šiais būdais,nes jis garai tirpsta išlyditame

Cl,lengvai garuoja.Kclredukuojamas metaliniu Na-iu 850 temp..Analogiškai

naudojant Ca gaunami Rb,Cs.Š.M.-minkšti,žemos lyd.temp,sidabro

baltumo,kristalizuojasi erdvėje centruota kūbine gardele.Li kieteskis nei

Na,bet minkštesnis nei Pb.Visi š.m. liepsną nudažo:Li-tamsiai raud,Na-

gelt.,K-violetine,Rb-raudonai viol,Cs-mėlyna.

IA junginiai.Š.m.tiesiogiai reaguoja su halogenais ir H2.Su rugšt.sudaro

drus-kas,o šildomi su S-sulfidus(M2S)ir polisulfidus(M2Sn).Su N2 kambario

temp.reaguoja tik Li.Kiti š.m.hidridai gaunami sąveikaujant metalu garams

su N2 elektros lanke.Š.m.hidridai yra druskų tipo baltos kristalinės medžia-

gos.Jų struktūra atitinka kubinę NaCl struktūtą,terminis patvarumas mažėja

Li(Cs,cheminis aktyvumas Li(Cs didėja.Visi š.m.halogenidai yra sunkiai

lydomos,bespalvės kristalinės medž.Be tiesioginės sintezes,halogenidai gali

būti gaunami gaun.veikiant hidroksi-dus(MOH)ar karbonatus(M2CO3)van-denilio

halogenido rūgštimi.Jų lyd,ir vir.temp.mažėja kryptimi F(Cl(Br(I. Tam

tikromis sąligomis visi š.m.gali sudaryti grynus junginius M2O,M2O2, MO2

yra termišk.patvarūs((5000C) jung. M2O2 peroksidai(išskyrus Li2O),

izoliuoti nuo drėgmės ar besioksid. medž.,yra term.atsparūs iki gana aukš-

tos temp.Š.m.hidroksidų bazinės sav. yra stipriausios iš visų hidrok..Jie

susi-daro š.m. ir jų oksidams reaguojant su H2O.Šios saveikos intensyvumas

didėja Li(Cs.Š.m.hidroksidai yra bespalvės, kristalinės,lengvai

lydomos,l.greitai tirpstančios medž.Š.m.sudaro neutralia-sias ir

rūgščiasias daugiavandenilinių rugščių druskas,greitai tirpstančias H2O

(išsk.Li).Geba sudar.kristalinius hidra-tus mažėja kryptimi Li(Cs.Li deda-

mas į stiprius ir lengvus Mg ir Al lydi-nius,skirtus lėktuvų konstrukcijoms

ga-minti.Na-metalams redukuoti iš jų Cl. Daug K-superoksido KO2 gam., ku-

ris karti su Na O2 povand.ir kosm.laivuose naud.deguoniui regeneruoti.

Na2O2 ba-linami audiniai.LiOH povand.ir kosm. laivuose sorbuojamas CO2,jo

dedama į šarminius akumuliatorių elektrolitą. NaOH-chemijos pram.-rugštims

neutral.,fosfatui,sulfidui,aliumina-tams gaminti,org.medž.sintezei.KOH-

skysto muilo gamybai,medvilnei perdirbti. NaCl ir KCl-gam.šarmai,metalai.

Puse Na2CO3-stiklo pram.K2CO3 –optinių linzių,spal.televiz.kineskopų,

porceliani dirb.,pogmentų gam.Li2CO3 –Al gam. Na2SO3–popieriaus

pram.,stiklo,plovik-lių gam.KNO3 –parakui gam,pirotech-nikoje, LiNO3

-pirotech.įrenginiuopse.

IIA charakt.Šios gr. Elementų atomų išoriniame e–ų sluoksnyje yra 2 supo-

ruoti e-(s2),todėl elementai sudaro vien-atomes molekules.Praradę šios

e—us,jie įgyja OL+2.Be ir jo junginių sav.pana-sios į Al, nes yra

amfot.Plačiausiai pap-litęs yra Ca ir Mg.Sr ir Ba-maž.papl.,o Be-retasis

el.Ra mažais kiekiais randa-ma urano rūdo.,kuriose jis susidaro skylant U

radioktiviuoju skil.Laisvu pavidalu IIA nerandama.Ca,Mg įeina į daugelio

silikatū ir aliuminosilikatų sudėtį.2MgO(SiO2-olivinas, MgO(Al2O3-taurusis

špinelis, 3MgO(4SiO2(H2O-talks, CaO(Al2O3(2SiO2-anorfitas,CaO(SiO2-

volosfonitas.Šie mineralai mechaniškai irdami,hidrolizuodamiesi,veikiami

CO2 patenka į upių H2O,o iš jų Mg2+ ir Ca2+ jonai į vandenyną.Jūrų

gyv.panauduja Ca junginius skeletams,geldelėms for-muoti,kurios žuvus

organiz.nukrenta į dugną,taip susidaro CaCO3 klodai. Gamtinis CaCO3 sudaro

l.daug įvairių mineralų(koralų,skeletai,dolomitas,kreida,perlai).Mg

kaupiasi jūrų H2O,o H2O išgaravus susidaro karnalito klodai

(MgCl3(KCl(6H2O).Taip pat gamtoje randama MgCl2(6H2O-bišofitas, MgCO3-

magnezitas,Ca SO4(2H2O-gip-sas.Be sutinkamaspusiau brangaus

miner.berilo(3Be(Al2O3(6SiO2)pav.,kuriame dažn.yra Fe jonų priem.Šios priem

suteikia vos žalsvai žydrą atsp.Žydri Be krist.,turintys dedlį kiekį šių

priem. yra brangaakmeniai vad.akvamarinais. Cr3+jung.priem.Be nudažo žalia

spal.ir tai yra mineral.smaragdas.IIA gaunami elektrolizuojant atitinkamus

šių el.chlo-ridus.Rečiau Mg iš MgO redukuojami metaliniu K arba C,o

š.ž.m.redukuoja-mi Al arba Si vakume arba H2 atmosfe-roje iš jų oksidų arba

chloridų.Š.ž.m. ore aktyviai reaguoja su O2, N2 ir drėg-me(išskyrus
Be ir

Mg),pasidengia oksi-do,nitrido arba hidroksido plėvele ir tampa

matiniais.Ca,Sr,Ba atomų spin-dulys,jonizacijos potencialas,chem.

aktyv.panašus į š.m.Ra yra radioktyvus met.Ra ir jo jung.sav.panašios į

Ba.Be jung.atomai dažniausiai susijungę koval.ryšiu,Mg-joniniu-

kovalentiniu, š.ž.m-joniniu.IIA m.kietumas,tlyd. Yra didesnės nei IA.Ba

kietumas artimas Pb,bet Ba sutrupa į kristalėlius,o Pb yra plastiškas.Be(-

)plienui,bet Be-trapus. Ra būdingas ( skilimas ir jis virsta Rn.IIA

valentine konfig. ns2.Kadangi šių el.atomų branduol.krūviai yra didesni nei

tų pačių periodų š.m.,tai išorinio lygmens e—ai stipriau branduo-lio

traukiami,o tai lemia didesnias šių el.joniz.energijas,bei mažesnį nei š.m.

chem.aktyv.Be skiriasi nuo IIA,nes ma-žas atomo spindulys ir did.jon.energ

.

IIA jung.Šios gr.m.ore aktyviai reag su O,N,drėgme(išsk.Be,Mg),pasidengia

oksido,nitrido arba hidroksido plėvele ir tampa matiniais.Ca,Sr,Ba atomų

spindulys,jonizacijos potencialas,cheminis aktyv.panašūs į š.m.Ra yra

radioktyvus el.Ra ir jo jung.sav panašios į Ba.Be junginiuose atomai

dažniausiai susijungę kov.ryšiu,Mg-joniniu kov,š.ž.m-joniniu.IIA reag.su

rūgš.Susidaro atitinkamos drusk.ir išsiskiria H2.Be vienintelis iš šios

gr.el.iš šarmų išstumia H2 ir susid.berilatai.Su O2 IIA sud.Oksidus MO.BeO

su H2O nereag.,MgO reag.iš lėto,likusių el.oksidai reag.išsiskiriant

šilumai ir susid.hidroksidams M(OH)2.Hidroksidų tirpumas didėja kryptimi

Be(Ba.Su H2 IIA sud.MH2 jung.,o su halogenidais-MX2.Bevandenis CaCl2 yra

l.hidroskopiškas,o CaCl2(H2O tirpdamas H2O sugeria

šilumą.Š.ž.m.karbonatai,sulfatai,fluoridai,fosfatai,oksalatai,silikatai H2O

netirpsta.Tačiau sud.atitinkamus M(HCO3)2,gerai tirpstančius H2O.Šios Mg,Ca

druskos H2O suteikia laikinąjį kietumą.Gruntiniuose H2O ištirpę šių m-ų

chlitidai,sulfatai sud.nuolatinį H2O kietumą.H2O minkštinamas į jį pridėjus

Na2CO3,Ca(OH) 2,virinant perleidus per katijonines ir anijonines

voneles.Š.ž.m.chloridai,bromidai,jodidai,nitratai,acetatai ir kt.H2O

tirpios š.ž.m.druskos iš vand.tirpalų išsikristalizuoja su kristalizaciniu

H2O.Šie m.bazinių druskų nesudaro,nes jų bazės stiprios.Daug IIA

suvart.lydiniams su kit.m:Be bronzoms gam,juo legiruojamas

plienas,aviacijoje,med.instrumentai,grynas Be vakumonėje tech.,Mg jung-

stiklinių plytų,statybiniams skiediniams.Ca jung-stiklinių plytų,kaučiuko.

Aliuminis.Tai baltas blizgantis m.,ka-lus,elastingas.Iš jo galima ištemti

vielą, išploti plonus lakštus.Al chemiškai ak-tyvus,amfoterinis,tirpsta ir

rūgš.ir šarm. Al-stiprus reduktorius,atsparus korozi-jai,nes jo paviršių

greitai padengia ok-sido plėv.Šaltoje konc.HNO3 pasivuo-jasi ir,ja

paveiktas,su rūgšt.nebereag. Al3+reaguoja su MO,juos redukuoda-mas.Su O2

aliu-is sudaro amfoterinį ok-sidą Al2O3.Žinoma ir kita Al2O3modifi-kacija

vad.korundu.Korundas-kristalinė medž.,randamas gamt.,kartais turi įv.

spalvotų priem.Skaidrūs korundo kris-talai su Cr jung.priemaiša yra raud.

spal.ir vadinami rubinu.Ti ir Fe priem. nudažo korundąmėlynai-safyru.Rub.ir

saf.-brangakmeniai,gaunami sintetiš-kai.Stipriai iškaitintas kristalinis

Al2O3 vad.alunu.Jis l.kietas.Al(OH)3-balti milteliai,amfoterinis.H2O

netirpsta.Al druskos-bespalvės kristalinės medž., gerai tirpsta H2O ir

lengvai hidrolizuo-jasi.Druskų tirpalai rugštūs,greitai

drumščiasi.Al2S3galina gauti kaitinant Al ir S mišinį.Tai kristalinė

medž.,ji visiškai hidrolizuojasi jau nuo drėgmės pedsakų ore.Aliuminio

halogenidai lin-kę sudaryti kompleksinius halogenidus (Na3[AlF6-4].Al

sudaro dvigubą druską-aliuminio alūną KAl(SO4)2(12H2O. Aliuminio karbidas

Al4C3-sunkiai lydi kristal. medž.Reaguoja su H2O.Al pagal vartojimą

technikoje yra 2 el.po Fe.plačiai vartojami jo lydiniai,nes sav. yra

geresnės nei gryno Al. Ypač svar-bus lyd.-duraliuminis.Pram.ir lab.daž-nai

vartojamas aliuminio sulfatas Al2(SO4)3(18H2O.

Ga-In-Ti.žemos tlyd.,minkšti,mažos elektrinės varžos m.Ga,In ore pat-

varūs,o Tl drėgnoje atmosferoje pa-dengia hidroksido sluoksnis ir jis grei-

tai yra.Ga,In tirpsta mineralinėse rūgštyse,o Tl jose pasivuojasi,nes jo

paviršiuje susidaro netirpus TlCl ar Tl2SO4.Ga tirpsta šarmų tirpaluose.Tl

skirtingai nuo kitų grupės narių, vanden.tirpaluose paprastai egzistuoja

vienvalenčiu Tl+ jonų pavidalu ir yra daug patvaresnis nei

Tl3+.Ti+jung.pana-šūs į š.m.jung.:Tl(OH)yra l.tirpus ir stipri bazė,Tl2CO3-

taip pat tirpus.Tl su-daro daugelio deguoninių rugščių drus-

kas.Me.gaun.elektrolizuojant parūgš-tintus vand.druskų tirpalus arba Ga,In,

Tl oksidus redukuojant C ar H2,gryni-namiamalganinės metalurgijos būdu.

Ga,In,Tl-mažai papl.el.Ga kartu su Al yra boksituose,germanite.Inlinkęs pa-

keisti Zn jo sulfidiniuose mineraluose, oTl šviną jo sulfide PbS.Daugiausia

Ga suvartojama puslaidininkiams gaminti. Žemos lydimosi tem-os In

lydiniai(su Cd,Sn,Pb,Bi)vart.apsauginiams el-ms, šilumos reguliatoriuose.

IV charakt.C,Si yra nemetalai,Ge-pereinam.el.,Sn,Pb-tipiniai met.C yra

svarb.gyvosios gamtos,o Si-mineralinio pasaulio el.Šios gr.el.su met ir

nemet. Sudaro daugybe junginių.Cjung.gausu-mą lemia ir jos geba sudaryti

ilgas –C-C-grandines su palyginti didele tarpato-minio ryšiop energ.Šių

el.atomų valen-tinių e—ų konfig.ns2np2,todėl atomų OL junginiuose

yra+2,+4,o C,Si ir-4. Žemės plut.C yra palyginti nedaug. Gamtoje yra gausu

įvairių metalų karbonatų.C turi 2
patvarius126C ir136C izotopus.JI sudaro

kelias alotropines atmainas:deimantą,karbidą,grafitą.Grafitas,deimantas

randami gamtoje,karbi-das sintetinamas.Pagal paplitimą Žem. plut.Si yra

antras el.po O2.Laisvop Si gamt.nerandama,l.paplitę litosferoje

silikatai(Ca3Si3O9-volasfonitas, Mg2SiO4-forstelis, MgSiO3-enstalitas,

ZnSiO4-cirkonas, (Mg,Fe)SiO4-olivi-nas)ir aliumosilik.( NaAlSi3O8-albinas,

KAlSi3O8-ortoklazas, Na(AlSi2O6)(H2O -analcimas, Al4(OH)8(Si4O10)-kaonoli-

tas).Ge priskiriamas prie retųjų žemės el.,nes yra

l.išsisklaidęs.Pagr.gamtinis junginys GeS2,randamas kaip Zn,Cu, Ag sulfidų

priemaiša.Sn,Pb randama taip pat nedaug(SnO2-alavo akmuo (pagr.),PbS-švino

blizgis(švino milte-liai),retai randama Pb grynuolių.C gau-nama pirolizės

būdu(kaitinant org.jung. ir polimerus aukštoje temp.be oro).Ji gaunama

beveik gryna.Aktyvuota C gaunama medžio C apdirbant perkaitin-tais H2O

garais,jie pašalina iš C porų smalas.Pram.Si gaun.,kaitinant elektri-nėse

krosnyse smėlio SiO2mišinį su koksu(SiO2+2C=Si+2CO).L.švarus Si

gaun.,redukuojant SiCl cinko garais. Labor.Si gaun.,kaitinant smėlio mišinį

su Mg.Mg redukuoja (SiO2+2Mg=2MgO+Si).Susidaręs MgO ir Si mišinys

išskiriamas HCl, kurioje Si netirpsta.Ge gaun.iš gamti-nių mineralų,mišinys

lydomas su Li2O3 ir KNO3.Gautas lydalas tirpinamas nit-ratinėje

rūgš.Galutinis produktas GeO2 redukuojamas H2(GeO2+H2(Ge+2H2O).Gryninamas

vykdant zoninį lydimą.Sn gaun.iš SnO2 (reduk.C/SnO2+C(Sn+CO2).Pb gaun.

apdeginus jo sulfidą,o po to reduk.C arba CO(2PbS+3O2(2PbO+2SO2;

PbO+CO(Pb+CO2).Sn-baltas blizgan-tis,lengvai besilydantis m.Ore Sn nesi-

keičia,patvarus ir H2O-je.Pb-sidabriškai baltas m.Ore ji lengvai pasidengia

melsvai pilka oksido plėvele.Tai sunkus m.Pb pasižymi minkštumu ir žymiu

plastiškumu.Dideliame slėgyje gali tekėti.Visi Pb jung.nuodingi.Dažn. naud.

C alotropinės atmainos.Chemijo-je dažn.vart.potašas,soda.Ypač grynas Si ir

jo monokristalai vart.kaip puslai-dininkiai,fotoelementų gam.Te-Si lydi-nys

vart.metalurgijoje.Si jungin.-stik-lui,keram.gam.Ge-kaip puslaidininkių

elektronikoje,fotoelementų gam.Sn-iš jo gam.plona folija.Pb-gam.rūgštinių

akumul.elektrodai,kabelių apvalkalai. Pb-iuose induose laikomos radioakty-

vios medž.

Anglis.-elektriškai neutralus el,todėl jos atomai linkę jungtis

tarpusavyje, sudarydami tiesias ir šakotas grandines arba ciklus.Jungtys

tarp C atomų l.pat-varios,jos kovalentinės,nepolinės,gali būti ( arba

(:paprastosios,dvigubosios, trigubosios.C atom.valentinių e-ų skai-čius

4=valentinių orbit.sk4,todėl che-minės jungtys stabilios.C jung.moleku-lių

erdvinė struktūra gali būti linijinė, trikampes piramidės formos,tetraed-

rinė.C sudaro kelias alotropines atmai-nas-deimantas,grafitas,karbidas.Dei-

mantas-kieta,skaidri,krist.medž.Nušli-fuotas deimantas

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2284 žodžiai iš 7593 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.