Rūkymo poveikis
vaisiaus ir embriono
vystymuisi
TABAKO KENKSMINGOS MEDŽIAGOS
Tabako dūmuose yra 4000 cheminių junginių. Svarbiausios tabako dūmų kenksmingos medžiagos yra:
1. Nikotinas – lengvai į kraujotaką patenkanti toksinė medžiaga, kuri stipriai veikia nervų sistemą. Jis skatina kraujagyslių spazmus ir pagreitina aterosklerozės atsiradimą. Svarbiausia yra tai, kad nikotinas sukelia priklausomybę.
2. Anglies viendeginis (smalkės) – kraujo nuodai. Jis susijungia su hemoglobinu, išstumdamas deguonį, ir pablogina audinių aprūpinimą deguonimi.
3. Dervos, kuriose randama apie 60 kancerogeninių (vėžį sukeliančių) medžiagų. Šios medžiagos priskiriamos stipriausiems A klasės kancerogenams.
4. Dirginančios medžiagos – aldehidai, ketonai, fenolai ir kt. Jos pakenkia bronchų gleivinę ir sukelia lėtinį bronchitą.
POVEIKIS SVEIKATAI
Pastaraisiais metais daugelyje šalių atlikti tyrimai neabejotinai įrodė, kad rūkymas skatina įvairių ligų atsiradimą, greitina organizmo senėjimą. Rūkančiųjų mirtingumas didesnis, negu nerūkančiųjų: surūkantieji po vieną pakelį per dieną gyvena 5,5 metų trumpiau, o surūkantieji po 2 pakelius ir daugiau, gyvena vidutiniškai 8-9 metais trumpiau už nerūkančius. Rūkanti moteris savo gyvenimą sutrumpina net ketvirtadaliu.
Rūkymas labiausiai pakenkia kvėpavimo sistemai. Dauguma rūkančiųjų skundžiasi rytiniu kosuliu, skrepliavimu. Dažniausia rūkorių liga – lėtinis bronchitas. Ligos eiga lėta, ir rūkantieji taip pripranta prie minėtų požymių, jog visai nekreipia į juos dėmesio. Tuo tarpu, vystantis lėtiniam bronchitui, rūkoriai anksti tampa invalidai. Miršta nuo 6-15 kartu dažniau negu nerūkantieji.
Jau XVIII amžiaus pabaigoje buvo pradėta kalbėti, kad rūkymas gali būti vėžio priežastimi. 1950 metais buvo paskelbta. kad cigarečių rūkymas sukelia plaučių vėžį. Nustatyta, kad rūkantieji plaučiu vėžiu serga keliolika kartų dažniau negu nerūkantieji. Lietuvoje šiuo vėžiu kasmet suserga apie 1500 žmonių. Vis dažniau juo serga vyrai. Daugiau kaip 90% sergančiųjų plaučių vėžiu rūkė (Lietuvos Onkologijos centro duomenys). Rūkymas yra susijęs ir su sergamumu kitų lokalizacijų vėžiais – lūpos, liežuvio, burnos ertmės, stemplės, ryklės, gerklų, šlapimo pūslės bei gimdos kaklelio.
Nikotinas ir smalkės – medžiagos, esančios tabako dūmuose, sukelia kraujagyslių spazmus, todėl blogėja širdies raumens aprūpinimas deguonimi, skatinama aterosklerozė. Todėl rūkantieji 3-5 kartus dažniau serga miokardo infarktu. Kuo anksčiau pradedama rūkyti ir kuo daugiau surūkoma cigarečių, tuo greičiau pasensta kraujagyslės, labiau pakenkiama širdis.
Nikotinas, patenkantis į skrandį su seilėmis, dirgina jo gleivinę, didina rūgštingumą, skatina spazmus dėl to rūkoriai dažniau serga skrandžio gleivinės uždegimu (gastritu) ir opalige.
Rūkymas kenkia ir lytinei funkcijai. Rūkančios moterys dažniau būna nevaisingos, joms vidutiniškai 2 metais anksčiau prasideda klimaksas. Rūkantieji vyrai taip pat dažniau būna nevaisingi. Nesaikingas rūkymas – viena lytinės impotencijos priežasčių. Rūkyti ypač pavojinga nėščioms moterims. Šiuo atveju didelė tikimybė, kad kūdikis gims negyvas arba neišnešiotas. Rūkančiųjų motinų kūdikiai dažniau serga, blogiau vystosi.
Apibendrinant įvairių šalių sveikatos rodiklius, galima teigti, kad nuo rūkymo sukeltų ligų pasaulyje kasmet prieš laiką miršta daugiau kaip 3 000 000 žmonių, iš jų 1 200 000 Europos gyventojai, 7 000 – Lietuvos gyventojai.
Faktai
Rūkymas šiuo metu yra didžiausias neinfekcinių ligų rizikos faktorius. Jis nužudo daugiau žmonių nei AIDS, alkoholis, eismo nelaimės, narkotikai,
gaisrai, žmogžudystės ar savižudybės kartu sudėjus. Kiekvienais metais nuo tabako pasaulyje žūva apie 4 mln. žmonių, t.y. 11 000 žmonių per dieną.
PSO duomenimis, 1998 m. Europoje rūkymas buvo 82% mirčių nuo plaučių vėžio, 83% lėtinės obstrukcinės plaučių ligos atvejų, 25% mirčių nuo širdies-kraujagyslių sistemos ligų priežastis. Apie 30% visų mirčių nuo įvairių piktybinių navikų lokalizacijų (burnos, lūpų, gerklų, kasos, šlapimo pūslės, inkstų, skrandžio, kepenų navikai, leukemija) priežastis yra rūkymas. Apie 90% periferinių kraujagyslių pažeidimų, dėl kurių amputuojama viena ar abi kojos, sukelia rūkymas.
Kas antras jaunystėje pradėjęs rūkyti ir teberūkantis žmogus neišvengiamai mirs nuo tabako sukeltos ligos. Išsivysčiusiose šalyse apie trečdalio vyrų mirčių priežastis yra rūkymas.
Moterims rūkymas sukelia menstruacinio ciklo sutrikimus, ankstina menopauzę. Tarp moterų, kurioms reikėjo daugiau kaip metų norint pastoti, rūkančių buvo 3,5 karto daugiau nei nerūkančių. Atliktos studijos parodė, jog net ir pastojusios rūkančios moterys turi didesnę negimdyvinio nėštumo, savaiminio persileidimo, kraujavimo nėštumo metu, priešlaikinio gimdymo, vaisiaus sklaidos defektų riziką.
Įrodyta, kad rūkymas neigiamai veikia spermatogenezę bei skatina impotenciją. Remiantis neseniai paskelbtais duomenimis, vien tik Didžioje Britanijoje apie 120 000 30-49 m. amžiaus vyrų kenčia nuo impotencijos, kurią suklėlė rūkymas.
Rūkymas taip pat turi įtakos ir nuo insulino nepriklausomo
diabeto vystymuisi. Tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau kaip 40 000 diabetu nesergančių vyrų, rezultatai parodė tiesioginę priklausomybę tarp rūkymo ir diabeto atsiradimo rizikos. Tai buvo ypač ryšku tarp vyrų, surūkančių daugiau kaip 25 cigaretes per dieną. Manoma, jog to priežastis yra ilgalaikis ir besikaupiantis rūkymo poveikis insulino išskyrimui ar receptorių jautrumui jam.
Rūkymas kenkia ne tik pačiam rūkančiajam, bet ir aplinkiniams. Rūkančių tėvų vaikai kvėpavimo takų ligomis serga dažniau nei nerūkančių. Klinikinis tyrimas, atliktas siekiant palyginti kvėpavimo funkciją kūdikių, kurių motinos rūko, ir kūdikių su šeimynine astmos anamneze parodė, jog abiejų grupių kvėpavimo funkcija yra stipriai sutrikusi. Paaiškėjo, jo kūdikių, kurių motinos rūko, bronchų reaktyvumas yra didelis, o atsakas į bronchodiliatatorius yra netgi kur kas blogesnis nei kūdikių su šeimynine astmos anamneze.
Vienas iš dviejų rūkančiųjų, kurie pradeda rūkyti jauni ir nepertraukiamai pastoviai rūko visą gyvenimą tikrai mirs nuo rūkymo sukeltos ligos. Vidutiniškai apie 50 proc. tikimybė mirti nuo rūkymo sukeltų ligų, kai rūkyti pradedama paauglystėje ir rūkoma pastoviai. Nuolat rūkančiųjų mirtingumas yra apie tris kartus didesnis nei nerūkančių, bet kokioje amžiaus grupėje.
PSO tyrimų duomenimis, visame pasaulyje per sekančius du dešimtmečius rūkymo sukeltų mirčių dėl gali patrigubėti. Šiandien yra žinomos daugiau nei dvidešimt penkios rūkymo sukeliamos ligos.
Rūkymas yra įvairių ligų rizikos faktorius, pvz., kvėpavimo nepakankamumo, padidėjusio kraujospūdžio, astmos paūmėjimo, impotencijos, nevaisingumo bei anglies dvideginio koncentracijos kraujyje padidėjimo.
Ilgalaikis rūkymas padidina sergamumą bei mirtingumą nuo įvairių ligų, įskaitant širdies nepakankamumą ir miokardo infarktą, plaučių ir kitus vėžius (gerklų, stemplės, kasos, šlapimo pūslės, gimdos kaklelio, kraujo) bei chronines obstrukcines kvėpavimo ligas (chroniškus bronchitus, emfizemas).
Kenksmingas poveikis sveikatai galimas kvėpuojant tabako dūmais užterštu oru. Yra įrodyta, kad pasyvus rūkymas yra staigios kūdikių mirties, kūdikių ir vaikų kvėpavimo ligų ir viduriniosios ausies uždegimo priežastis, o suaugusiems – plaučių vėžio ir širdies ligų. Dažniausiai nukenčia vaikai, nes tėvai rūkydami sau pakenkia daug mažiau.