Stogastulpiai
5 (100%) 1 vote

Stogastulpiai

Stogastulpiai rikiuojasi prie senųjų memorialinių ir sakralinių stulpų. Tačiau manoma, kad ne visada taip buvo. Kai kurie lietuvių liaudies architektūros tyrinėtojai (K. Čerbulėnas, F. Bielinskis, K. Šešelgis) jų kilmę siejo su neaukštais stulpiniais krikštais. Ilgainiui jų aukštis ir ypač stogelių formos labai pakito. Iš kitų sakralinių paminklų jie ėmė ryškiai išsiskirti ir savo stulpų aukštumu, profiliavimu, ir ypač originaliomis stogelių formomis: vienos jų – apskritos, į viršų smailėjančios (konusinės), kitos (jų daugiausia) – keturšlaitės, trečios – daugiašlaitės. Paprastai tuos stogelius tarsi remia profiliuotos ir ornamentuotos atramėlės, dar kitais atvejais tos atramėlės (kolonėlės) sudaro taip pat profiliuotas ir dažniausiai augaliniais ir geometriniais ornamentais padabintas koplytėles. Žemaitijoje daugiausia buvo statomi vienaaukščiai, o Aukštaitijoje ir daugiaaukščiai (kelių pakopų) stogastulpiai.

Aukštus medinius stogastulpius labai dažnai vainikuoja kalvių nukalti geležiniai kryželiai. Jie lengvai, ažūriškai užbaigia visą paminklo sandarą ir grakščiai kyla į neaprėpiamą dangaus erdvę. Apskritai tų paminklų aukštumas, jų lieknumas ir originalumas ypač išryškėja, kai jie stovi netoli trobesių ar net greta medžių. Matyt, dėl šių išskirtinių savybių jie ir atkreipė B. Buračo dėmesį. Daugelyje jo nuotraukų stogastulpiai ir stovi prie namų ir medžių. Tai buvo jau nykstantys paminklai, todėl B. Buračas jų nufotografavo tik gal kokį pusšimtį. Dar 1970 m., leidžiant prestižinį lietuvių liaudies meno (Mažoji architektūra, I) buvo panaudota apie 30 B. Buračo nufotografuotų stogastulpių, o šiame albume – jų daugiau kaip 40.

Senasis liaudies menas glaudžiai susijęs su valstiečių žemdirbių ir kaimo amatininkų krikščioniškąja pasaulėjauta, dvasinėmis ir moralinėmis tautos vertybėmis.

Iš tautodailės palikimo ypač brangintina mažoji architektūra – nykstantys nuo laiko sodybų, pakelių ir laukų kryžiai, koplytėlės, stogastulpiai. Kazys Šimonis (1887–1978), keliaudamas per Lietuvą, daug jų nupiešė, fiksuodamas formų įvairovę. Žemaitijoje labiau buvo mėgstama statyti koplytstulpius ir koplytėles, Aukštaitijoje – aukštus stogastulpius. XIX a. II pusėje milžiniškus ąžuolinius kryžius drožė Vincas Svirskis (1835–1916).

Statymo vietos

Apibendrinus Lietuvos mažosios architektūros tyrinėtojų medžiagą galima teigti, kad iki

1940 metų paminklai buvo statomi:

1. Sodybose;

2. Pakelėse;

3. Kelių sankryžose;

4. Prie upelių;

5. Kapinėse;

6. Bažnyčių šventoriuose;

7. Miestelių ir kaimų gatvėse bei aikštėse.

Dabar minėtą sąrašą jau galime gerokai papildyti:

1. Draustiniuose ir regioniniuose parkuose;

2. Įstaigų kiemuose bei pastatų eksterjeruose;

3. Buvusių sodybų vietose;

4. Sudegintų, sunaikintų ir ištremtų kaimų vietose;

5. Rezistentų išniekinimo bei kovų vietose.

Analizuojant mažosios architektūros raidą Raseinių, Tauragės, Šilalės ir Jurbarko rajonuose, atskirai reikėtų išskirti sovietinį laikotarpį, kai medžio drožėjai gaudavo nurodymus sukurti darbus, kuriais būtų „šlovinama taika, darbas, soc. laimėjimai ir kt. Šie kūriniai ???papuošdavo” miestų parkus, skverus. Jie stebėtinai greitai buvo paskelbiami saugomais paminklais (Tauragės raj. Jūros krantinės ansamblis). Taip būdavo stengiamasi tautodailininkus atitraukti nuo tikrųjų jų meno ištakų, liaudies tradicijų.

Šiandien susiduriame ir su netradiciniu požiūriu į liaudies skulptūrų statymo vietos parinkimą. Taip atsitiko ir su kryžiumi, pastatytu Kryžkalnyje. Pagal statybos fundatoriaus V. Laurinavičiaus sumanymą šis 14 metrų aukščio kryžius turėjo stovėti pajūryje, Palangos miesto teritorijoje – jis buvo skirtas iš jūros nesugrįžusiems atminti. Tačiau leidimo statyti pajūryje nebuvo gauta. Nesutikčiau, kad dėl to kalta buvo Palangos savivaldybė. Žinomas tas faktas, kad kryžius buvo pradėtas kurti iš anksto neparinkus jam stovėjimo vietos.

Po to, kai palangiškiai nepatenkino prašymo, Kauno apskrities viršininko administracija sutiko, kad kryžius būtų statomas buvusio Kryžkalnio monumento vietoje. Pastatė, tačiau… Visur aplinkui čia dar matosi buvusio monumento pėdsakai… Gal iš pradžių šią teritoriją reikėjo apvalyti nuo buvusio monumento ansamblio liekanų…

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 662 žodžiai iš 1265 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.