Turizmas
5 (100%) 1 vote

Turizmas

Įvadas……………………………………………………………………………………………………………………1

1. Trumpa Lietuvos turizmo statistikos apžvalga 2000……………………………………..2

1.1. Atvykstamasis turizmas………………………………………………………………………..2

1.2. Išvykstamasis turizmas…………………………………………………………………………2

1.3. Kolektyvinis apgyvendinimas………………………………………………………………..3

2. Trumpa Lietuvos turizmo statistikos apžvalga 2001……………………………………..3

3. Lietuvos turizmo statistikos apžvalga 2002…………………………………………………. .5

3.1. Atvykstamasis turizmas ……………………………………………………………………….5

3.2. Išvykstamasis turizmas…………………………………………………………………………7

3.3. Vietinis turizmas …………………………………………………………………………………7

4. 2003 metų Lietuvos turizmo apžvalga…………………………………………………………..7

4.1. Atvykstamasis turizmas……………………………………………………………………….. .7

4.2. Išvykstamasis turizmas…………………………………………………………………………..8

4.3. Vietinis turizmas……………………………………………………………………………………9

5. 2004 m. Lietuvos turizmo apžvalga……………………………………………………………….9

5.1. Atvykstamasis turizmas………………………………………………………………………….9

5.2. Išvykstamasis turizmas…………………………………………………………………………..11

5.2. Vietinis turizmas……………………………………………………………………………………12

6. 2005 m. 9 mėn. turizmo apžvalga …………………………………………………………………14

6.1. Atvykstamasis turizmas………………………………………………………………………….14

6.2. Išvykstamasis turizmas……………………………………………………………………………16

6.3. Vietinis turizmas…………………………………………………………………………………….17

Išvados…………………………………………………………………………………………………………………….19

Literatūros sąrašas:………………………………………………………………………………………………….20

Įvadas

Turizmas pasaulyje yra viena iš didžiausių ūkio šakų, o ateityje turizmo apimtys ir užimama dalis ekonomikoje turėtų dar labiau padidėti.

Turizmo apimtis įtakoja įvairūs politiniai, ekonominiai, gamtiniai faktoriai, kurie gali būti nereikšmingi pasauliniame kontekste, bet labai svarbūs atskiroms šalims bei regionams.

Lietuvoje vykstantys socialiniai ekonominiai pokyčiai sudaro galimybes ir jai įsitraukti į tarptautinę turizmo rinką. Sėkmė daugiausia priklausys nuo tinkamai parinktos ir sėkmingai įgyvendinamos politikos turizmo verslo srityje.

Kaip ir daugelyje ūkio šakų, Lietuvos turizmas taip pat išgyvena reorganizavimosi procesą. Tai siejama su kiekybiniu ir kokybiniu turizmo produkto plėtojimu, jo pateikimu vartotojui bei pozicijų paieška kaip įsitvirtinti Vakarų Šalių turizmo rinkose.

Šiame referate bandysiu atskleisti kaip turizmas vystėsi per paskutinius 5 metus. Aiškumo dėlei referatą suskirstysiu į 5 dalis pagal metus.

Trumpa Lietuvos turizmo statistikos apžvalga 2000

Pateiksiu keletą pagrindinių 2000 metų Lietuvos tarptautinį turizmą apibūdinančių skaičių:

• Lietuvą aplankė beveik 4,1 milijono užsieniečių, 8 % mažiau nei 1999 m., iš jų – 1,1 milijono turistų, 24 % mažiau nei 1999 m.;

• Užsieniečių išlaidos Lietuvoje siekė 1,7 milijardo litų, 38 % mažiau nei 1999 m.;

• 3,6 milijono Lietuvos gyventojų buvo išvykę į užsienį, 4 % daugiau nei 1999 m.;

• Lietuvos gyventojai užsienyje išleido 1 milijardą litų, 34 % mažiau nei 1999 m.

Nors ir nėra džiuginantys šie bendrieji skaičiai, bet juos nagrinėjant detaliu, galima pastebėti ir teigiamų poslinkių. Po keleto metų smukimo pradėjo augti svečių iš Lenkijos ir Vokietijos skaičius. Pastoviai daugėja svečių iš Skandinavijos, ypač Suomijos. Pagal atvykusiųjų į Lietuvą lankytojų skaičių Rusija užleido pirmąją vietą Latvijai.

Atvykstamasis turizmas

2000 metais į Lietuvą atvyko 4,1 milijono užsieniečių, jų skaičius lyginant su 1999 metais, sumažėjo 8 %. Šį sumažėjimą iššaukė lankytojų iš NVS šalių sumažėjimas. Be NVS šalių, užsieniečių skaičius išaugo beveik 6 %.

Daugiausia lankytojų atvyko iš kaimyninių šalių: 1,384 milijono iš Latvijos, 1,14 milijono iš Rusijos, 682 tūkstančiai iš Baltarusijos, 243 tūkstančių iš
Estijos ir 216 tūkstančiai iš Lenkijos, 97,5 tūkstančiai iš Vokietijos.

Išvykstamasis turizmas

2000 metais į užsienį Lietuvos gyventojai vyko 3,6 milijono kartų, 4,2 procento daugiau negu 1999 metais.

Turizmo įmonės į užsienį per sausio – rugsėjo mėnesius išvežė 132,6 tūkstančio Lietuvos gyventojų, t. y. 4,3 procento daugiau nei per tą patį 1999 metų laikotarpį. Šis skaičius sudaro 4,7 procento nuo bendrojo išvykusiųjų į užsienį skaičiaus. Vidutinė buvimo užsienyje trukmė 6 nakvynės.

Kolektyvinis apgyvendinimas

2000 metais visose kolektyvinio apgyvendinimo įmonėse buvo apsistoję 300 tūkstančių užsieniečių, lyginant su 1999 m., išaugo 2,3 procento, nakvynių skaičius sumažėjo 3,2 procento, vidutinė buvimo trukmė sumažėjo nuo 3,4 iki 3,2 nakvynės. Daugiausia apgyvendinimo įmonėse svečių buvo iš Vokietijos – 52,1 tūkstančio, 7,6 procento daugiau negu 1999 metais, jų nakvynių skaičius išaugo 6,5 procento, buvimo trukmė sumažėjo nuo 2,7 iki 2,6 nakvynės; iš Lenkijos –38,7 tūkstančio, 16,4 procento daugiau negu 1999 m., nakvynių skaičius sumažėjo 3,5 procento, buvimo trukmė sumažėjo nuo 5,7 iki 4,7 nakvynės; iš Rusijos – 28,3 tūkstančio (daugiau 13,6 procento), nakvynių skaičius sumažėjo 17,8 procento, buvimo trukmė sumažėjo nuo 4,2 iki 3 nakvynių; iš Latvijos – 23,4 tūkstančio (mažiau 14,3 procento), nakvynių skaičius sumažėjo 17,2 procento, buvimo trukmė išliko 1,8 nakvynės; iš Suomijos – 22,8 tūkstančio (daugiau 8,9 procento), nakvynių skaičius išaugo 12,9 procento, buvimo trukmė išaugo nuo1,9 iki 2 nakvynių.

Lietuvos gyventojų skaičius apgyvendinimo įmonėse (334 tūkstančiai) sumažėjo 13,2 procento, nakvyniu skaičius sumažėjo 23 procentais, buvimo trukmė – nuo 6,7 iki 6 nakvynių.

Atitinkamai viešbučiuose ir svečių namuose užsieniečių skaičius (253 tūkstančiai) išaugo 3,2 procento, bet nakvynių skaičius sumažėjo 3,6 procento, t. y. nuo 2,4 iki 2,3 nakvynės vienam užsieniečiui.

Lietuvos gyventojų skaičius (135 tūkstančiai) sumažėjo 3 procentais, nakvynių skaičius sumažėjo 5,3 procento, vidutinė vieno Lietuvos gyventojo buvimo trukmė, kaip ir 1999 m., buvo 2,2 nakvynės.

Trumpa Lietuvos turizmo statistikos apžvalga 2001

2001 metai Lietuvos vidaus turizmui buvo pakankamai sėkmingi – atvyko daugiau užsieniečių, išaugo jų skaičius apgyvendinimo įmonėse, pastebimas didėjantis Lietuvos gyventojų susidomėjimas kaimo turizmo paslaugomis bei renginiais. Tai ypač juntama po 2000 metų nuosmukio. Žinoma, atvykstamojo turizmo rezultatai galėjo būti ir geresni, jei ne rugsėjo 11 įvykiai Niujorke. Nors įvertinti šių įvykių tiesioginę įtaką atvykstamajam turizmui kiekybiškai gana sunku – oro transportu atvykusių turistų skaičius rugsėjo, spalio, gruodžio mėnesiais, lyginant su 2000 m., buvo mažesnis maždaug 10 %, bet lapkritį tik 0,5 %.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis 2001 metais į Lietuvą atvyko 4,2 milijono užsieniečių, t. y. 2,5 % daugiau nei 2000 metais, o turistų – 1,27 milijono (daugiau 15 %). Daugiausiai lankytojų atvyko iš kaimyninių šalių: Latvijos – 1,34 mln., Rusijos – 1,18 mln., Baltarusijos – 641 tūkst., Lenkijos – 275 tūkst. Nors lankytojų iš Latvijos, lyginant su 2000 m., sumažėjo 3 %, bet jų skaičius apgyvendinimo įmonėse išaugo daugiau nei 10 %. Tą patį galima pasakyti ir apie Baltarusiją – lankytojų sumažėjo 6 %, o svečių apgyvendinimo įmonėse padaugėjo 30 %. Iš Rusijos padaugėjo ir lankytojų (4 %) ir svečių apgyvendinimo įmonėse– net 60 % Atitinkamai iš Lenkijos – 28 % ir 27 %. Taigi, visumoje iš kaimyninių šalių didėja santykinis turistų – vienadienių lankytojų skaičius. Iš Estijos atvyko 232 tūkst. lankytojų (mažiau 4 %), bet apgyvendinimo įmonėse jų skaičius išaugo daugiau nei 25 %. Iš Vokietijos atvyko 118 tūkst. lankytojų (daugiau 21 %). Ženkliai išaugo lankytojų skaičius iš Centrinės Europos šalių (24 %), Azijos šalių – 26 %, JAV – 20 %, Italijos –34 %, Norvegijos – net 42 %. Yra ir rinkų, kurios žymiai augo 2000 metais, o 2001 metais jų augimas stabilizavosi arba net ir sumažėjo: iš Suomijos ir Švedijos atvyko daugiau 2 %, iš Danijos mažiau 7 %.

Kelių transportu į Lietuvą atvyko 79 % visų lankytojų (daugiau 4 %), geležinkeliais 15 % (mažiau 3 %), oro – 4 % (daugiau 4 %) ir jūrų transportu – 2 % (mažiau 13 %)

Statistikos departamento duomenimis kolektyvinio apgyvendinimo įmonėse 2001 m. gyveno 704 tūkstančiai turistų, (11,4 % daugiau nei 2000 m.), jie nakvojo 3077 tūkstančius nakvynių (4,6 % daugiau). 354 tūkstančių svečių buvo užsieniečiai (18,3 % daugiau), jie nakvojo 1073 tūkstančius nakvynių (11,4 % daugiau), o vidutinė buvimo trukmė buvo 3,0 nakvynės. Taip pat kolektyvinio apgyvendinimo įmonėse gyveno 350 tūkstančių Lietuvos gyventojų (5,2 % daugiau), jie nakvojo 2004 tūkstančius nakvynių (1,3 % daugiau), o vidutinė buvimo trukmė sudarė 5,7 nakvynės.

Viešbučiuose gyveno 429 tūkstančiai svečių (10,4 % daugiau nei 2000 m.), iš jų 297 tūkstančiai buvo užsieniečiai (17,2 % daugiau). Visi svečiai nakvojo 937 tūkstančius nakvynių (8,6 % daugiau), o užsieniečiai – 655 tūkstančius nakvynių. (15 % daugiau). Vidutinė buvimo trukmė Lietuvos gyventojų buvo 2,1, o
užsieniečių 2,2 nakvynės. Viešbučių numerių užimtumas buvo 31,7 % (2000 m. – 28,4 %).

Užsieniečių išlaidos Lietuvoje siekė 1,7 milijardo litų (1 procentu mažiau nei 2000 m.), tai sudaro 7 procentus prekių ir paslaugų eksporto.

Gerėjant vidaus turizmo skaičiams, mažėjo išvykstamojo turizmo apimtys. 2001 metai į užsienį Lietuvos gyventojai vyko 3,4 mln. kartų (6 % mažiau).

Lietuvos gyventojai užsienyje išleido 0,9 milijardo litų (15 procentų mažiau nei 2000 m.), tai sudaro 3,4 procento prekių ir paslaugų importo.

Kelionių (su pervežimais) kredito – debeto balansas 791 milijonas litų.

Lietuvos turizmo statistikos apžvalga 2002

Atsižvelgiant į pasaulinę turizmo recesiją, prasidėjusią po 2001 metų rugsėjo 11 d., galima teigti, kad 2002 metai Lietuvos turizmui buvo sėkmingi. Nors bendras į Lietuvą atvykusių užsieniečių skaičius ir sumažėjo, bet turistų skaičius išaugo, taip pat padidėjo ir pajamos iš atvykstamojo turizmo. Didėjo turizmo paslaugų pasiūla – renovuojamas bei plečiamas apgyvendinimo sektorius, didėjo kaimo turizmo paslaugų apimtys, pradedami vykdyti pramogų bei aktyvaus laisvalaikio pasiūlos plėtros projektai.

Atvykstamasis turizmas

Lietuvos banko duomenimis, 2002 m. atvykstamojo turizmo pajamos buvo 1869,7 milijono litų, 22 procentais didesnės nei 2001 m., o įskaitant Lietuvos vežėjų suteiktas paslaugas nerezidentams (186,2 mln. Lt) – 2055,9 milijono litų, t. y. 21,1 procento daugiau nei 2001 m.

2002 metais Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, į Lietuvą atvyko 3999 tūkstančiai užsienio piliečių (turistų ir vienadienių lankytojų), t. y. 4,7 procento mažiau nei 2001 metais. Šį sumažėjimą lėmė žymiai kritęs lankytojų iš Latvijos skaičius. Tam įtakos galėjo turėti nuo kovo 1 d. įvestas įvažiuojančių į Lietuvą automobilių privalomas civilinės atsakomybės draudimas, taip pat sumažėjusi trauka dėl padidėjusių kainų Gariūnuose ir tai turėjo labiausiai atsiliepti vienadienių lankytojų skaičiui. Antroje metų pusėje pradėjo mažėti ir lankytojų iš Rusijos skaičius, ypač ši mažėjimo tendencija pasireiškė pradėjus galioti naujiems senų automobilių įvežimo muitams.

Didžioji dalis užsieniečių atvyko kelių transportu – 80,3 procento, geležinkeliais – 13,8 procento, oro – 4,2 procento ir jūrų – 1,6 procento. Lankytojų atvykusių oro transportu skaičius išaugo 3,2 procento, kitomis transporto priemonėmis sumažėjo: geležinkeliais – 10,8 procento, jūrų transportu – 8,5 procento, keliais – 3,8 procento.

Išskyrus mažėjantį lankytojų skaičių iš Latvijos (-14,5 procento), Rusijos (-0,9 procento) ir Suomijos (-2 procentai), kitų svarbių rinkų lankytojų skaičius didėjo: Baltarusija (+0,9 procento), Lenkija (+10,7 procento), Estija (0,8 procento), Vokietija (+2,8 procento). Žymiai padaugėjo lankytojų iš Airijos (+48 procentai), Ispanijos (+41,6 procento), Vidurio Europos (+26,6 procento), Austrijos (+25,9 procento), Prancūzijos (+18,3 procento), Nyderlandų (+17,9 procento), Jungtinės Karalystės (+11,6 procento). Beje, lankytojų iš ES šalių skaičius išaugo 5,1 procento).

Įvertiniais duomenimis, 2002 metais į Lietuvą atvyko 1433 tūkstančiai turistų užsienio piliečių, t. y. 12,7 procento daugiu nei 2001 m. Realiai šis augimas galėjo būti mažesnis, apie 8 procentus, nes 2001 metais turistų galėjo būti daugiau (2002 m., turint daugiau duomenų, turistų skaičius įvertintas tiksliau).

Daugiausiai turistų Lietuvoje lankėsi laisvalaikio, poilsio tikslais (33 procentai), šiek tiek mažiau lankėsi pas draugus, gimines (31 procentas), o verslo, profesiniais tikslais – 23 procentai. Turistų pasiskirstymas pagal apsilankymo tikslą lyginant su 2001 m. praktiškai išliko toks pat.

Didėjantį turistų skaičių patvirtina ir geri kolektyvinio apgyvendinimo įmonių rezultatai. Svečių skaičius išaugo 12,2 procento, o jų nakvynių skaičius 12 procentų.

Išskyrus Latviją – 26 tūkstančiai svečių (-5,4 procento, lyginant 2001 m.), iš kitų pagrindinių rinkų atvykusių svečių skaičius didėjo: Vokietija – 68,3 tūkstančio (+21,7 procento), Lenkija – 60,7 tūkstančio (+32,1 procento), Rusija – 49,2 tūkstančio (+8,8 procento), Baltarusija 25,1 tūkstančio (+30,4 procento).

Išvykstamasis turizmas

Lietuvos banko duomenimis, 2002m. Lietuvos gyventojai užsienyje išleido1245,5 milijono litų, 42,5 procentų daugiau nei 2001 m., o įskaitant užsienio vežėjų suteiktas paslaugas Lietuvos gyventojams – 1271 milijonus Lt, 40,1 procento daugiau.

2002 metais į užsienį Lietuvos gyventojai vyko 3584 tūkstančius kartų, t. y. 5.7 procento daugiau nei 2001 metais. Didžioji dalis išvykų buvo kelių transportu – 83,9 procento, geležinkeliais – 8,6 procento, oro – 4,8 procento ir jūrų – 2,7 procento. Išvykų geležinkeliais skaičius išaugo 8,9 procento, jūrų transportu 7,2 procento, keliais – 5,2 procento, ir oro – 7,9 procento.

2002 metų sausio – rusėjo mėnesiais kelionių organizatorių organizuotose kelionėse Lietuvos gyventojai į užsienį vyko 112,5 tūkstančio kartų, t. y. 4,6 procento daugiau nei per tą patį 2001 metų laikotarpį. Vidutinė buvimo trukmė kelionėse sumažėjo nuo 7,4 nakvynės iki 6,7 nakvynės. Lietuvos gyventojų išvykos organizuotose
turistinėse kelionėse sudarė 3,6 procento šio laikotarpio Lietuvos piliečių visų išvykų į užsienį.

Vietinis turizmas

2002 metais kolektyvinio apgyvendinimo įmonėse gyveno 371 tūkstantis Lietuvos gyventojų, o bendras jų nakvynių skaičius siekė 2076 tūkstančius. Lyginant su 2001 metais svečių skaičius išaugo 6 procentais, o nakvynių jų nakvynių skaičius – 3,6 procento. Deja, mažėjant ligonių kasų finansavimui sanatoriniam gydymui, 24,5 procento sumažėjo Lietuvos gyventojų skaičius (52 tūkstančiai) sveikatingumo įmonėse, o nakvynių – 25,8 procento (653 tūkstančiai nakvynių). Nepaisant to, gerėjanti ekonominė situacija, geri orai vasarą, pastebimai padidėjęs Lietuvos gyventojų skaičius pajūryje, kaimo turizmo sodybose, turizmo informacijos centruose bei įvairių renginių metu, rodo bendrą vietinio turizmo augimą.

2003 metų Lietuvos turizmo apžvalga

Atvykstamasis turizmas

Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, 2003 metais į Lietuvą atvyko 3635,2 tūkstančiai užsieniečių, t. y. 9,1 % mažiau nei 2002 metais. Daugiausia lankytojų buvo iš kaimyninių šalių: Latvijos (28,9%), Rusijos (24,4%), Baltarusijos (14,1%), Lenkijos (10,3%). Beveik dešimtadalį lankytojų sudarė svečiai iš Europos Sąjungos šalių: 9,3%. Lankytojų skaičius iš atskirų šalių, lyginant su 2002 metais, keitėsi taip: sumažėjo iš Rusijos (-24,4%), iš Latvijos (-8,4%), iš Baltarusijos (-20,8%), kitų NVS šalių (-4,3%), padidėjo iš Lenkijos (23,2%), iš Europos Sąjungos šalių (19,7%): Ispanijos (47,3%), Italijos(51,6%), Austrijos(37,2%), Jungtinės Karalystės (34,8%), Vokietijos (18,2%).

Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, 2003 metais apgyvendinimo įmonėse apsistojo 12,4 procento daugiau svečių nei 2002 metais. Lietuvos apgyvendinimo įmonėse nakvojo 847,5 tūkst. svečių, iš jų 51,7 procento užsieniečių. Viešbučiuose apsistojo 534,2 tūkst., poilsio įstaigose – 110,7 tūkst., sveikatingumo įmonėse – 90,4 tūkst. svečių.

Viešbučiai, palyginti su 2002 metais, sulaukė 10,6 procento daugiau svečių, užsieniečių apsigyveno 10,3 procento daugiau`. Daugiausia svečių buvo iš Vokietijos – 67,7 tūkst. (18,4%), Lenkijos – 45,5 tūkst. (12,3%), Rusijos – 34,8 tūkst. (9,4%), Latvijos – 23,3 tūkst. (6,3%), Suomijos – 20,3 tūkst. (5,5%), Jungtinės Karalystės – 19,1 tūkst. (5,2%). Svečių iš kaimyninių šalių, palyginti su 2002 metais, skaičius keitėsi taip: iš Rusijos – sumažėjo 14,6%, iš Latvijos – padidėjo 9,6%, iš Lenkijos – padidėjo 4,8%, iš Baltarusijos – sumažėjo 12,3%. Padaugėjo svečių iš Vakarų Europos šalių: Jungtinės Karalystės – 54,4%, Italijos – 57,4%, Ispanijos – 81,3%, Vokietijos – 14,6%. Sumažėjo Lietuvos viešbučių numerių užimtumas – 2003 metais jis sudarė 32,5 procento, 2002 metais – 35,2 procento.

Vilniaus miesto viešbučiai 2003 metais apgyvendino 265 tūkst. svečių, arba 15,9 procento daugiau nei 2002 metais. Apgyvendintų užsieniečių skaičius padidėjo 16,3 procento.

Lietuvos banko duomenimis 2003 metais užsieniečiai Lietuvoje išleido 1731 milijoną litų, t.y. 7 % mažiau nei 2002 m. .

Skirstant pagal transporto rūšį 2003 metais , didžiąją dalį – 80,5% sudarė lankytojai atvykę kelių transportu. 12,5% sudarė lankytojai atvykę geležinkeliais. Atvykę oro transportu sudarė 5,3% ir jūrų transportu – 1,8%.

Išvykstamasis turizmas

2003 metais į užsienį Lietuvos gyventojai vyko 3501,7 tūkstančius kartų, t. y. 2,3% mažiau nei 2002 m. Daugiausiai vykstama buvo kelių transportu – 83% visų išvykų, geležinkeliais – 8%, oro –6% ir jūrų – 3%.

Lietuvos banko duomenimis 2003 metais Lietuvos gyventojai užsienyje išleido 1243 milijonus litų, t. y. apytikriai 0,2% mažiau nei 2002 m.

Vietinis turizmas

Didėjantys 2003 m. Lietuvos gyventojų skaičiai apgyvendinimo įmonėse, auganti šalies ekonomika, leidžia prognozuoti vietinio turizmo apimčių didėjimą.

2004 m. Lietuvos turizmo apžvalga

Atvykstamasis turizmas

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, nuo 2004 m. birželio nebėra sienos kirtimo duomenų apie į Lietuvą atvykusius ES šalių gyventojus. Pagrindinę atvykusių į Lietuvą 2004 m., ne ES šalių lankytojų, dalį sudarė rusai ir baltarusiai. Į Lietuvą 2004 m. atvyko daugiau kaip 672,8 tūkst. lankytojų iš Rusijos – tai 24,1% mažiau nei per 2003 m.; analogiškai iš Baltarusijos atvyko 405,5 tūkst. lankytojų – tai 20,9% mažiau nei per 2003 m.

Tokio lankytojų skaičiaus mažėjimo iš Rusijos bei Baltarusijos jau nebegalima paaiškinti abiejų šalių priimtais muitais dėl padėvėtų automobilių importo. Tiek verslo, tiek specialistų nuomone, lankytojų srauto mažėjimas susijęs su vizų atvykti į Lietuvą išdavimo problemomis.

Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos duomenimis 2005 m. gegužės 1 d. buvo klasifikuoti: 233 viešbučiai ir svečių namai, 20 motelių, 11 kempingų ir 14 poilsio namų, o preliminariais Statistikos departamento duomenimis, 2004 m. statistinius duomenis departamentui teikė 278 viešbučiai ir svečių namai, 39 moteliai, 6 kempingai, 170 poilsio įstaigų, 28 sveikatingumo įmonės. Tokiu būdu Lietuvoje per 2004 m. 14,4% padaugėjo viešbučių ir svečių
atsidarė 12 naujų motelių, tačiau netolygus apgyvendinimo įmonių pasiskirstymas pagal apskritis faktiškai liko nepakitęs .

Daugiausiai apgyvendinimo įstaigų yra Klaipėdos apskrityje (37%), antroje vietoje yra Vilniaus apskritis (20%), trečioje – Kauno apskritis (10%). Viešbučiai koncentruojasi didžiuosiuose Lietuvos miestuose bei kurortuose: Vilniuje 2004 m. buvo 70 viešbučių ir svečių namų, t.y. beveik 26% visų Lietuvos viešbučių ir svečių namų, Palangoje – 34, Klaipėdoje – 29, Kaune – 19, Neringoje – 13, Druskininkuose – 11, Šiauliuose – 10. Tuo tarpu poilsio įstaigos dominuoja Palangoje – 68 (40% visų poilsio namų), Neringoje – 31 (18,2% visų poilsio namų), o imant pasiskirstymą pagal apskritis: daugiau kaip pusė visų Lietuvos poilsio namų yra Klaipėdos apskrityje, Utenos apskrityje – 17%, Vilniaus apskrityje – 8,8%.

Statistikos departamento išankstiniais apgyvendinimo įmonių tyrimo duomenimis, 2004 m. apgyvendinimo įmonėse nakvojo virš 1119 tūkst. svečių, t.y. 32% daugiau nei 2003 m., užsienio svečių buvo apgyvendinta 590 tūkstančių, t.y. 52,7% visų svečių, tai 34,6% daugiau nei per 2003 m. Daugiausiai svečių apgyvendinimo įstaigose buvo iš Vokietijos – 19,3%, Lenkijos – 14,5%, Rusijos – 8,3%, Latvijos – 6,1% .

Svečių iš Vokietijos 2004 m., lyginant su 2003 m., padaugėjo 43,9%, iš Lenkijos – 43,5%, Latvijos – 27,2%, Suomijos – 28,2%, Danijos – 51,4%, Švedijos – 21,0%, Estijos – 23,0%, Jungtinės Karalystės – 15,1%, Airijos – 49,3%. Beveik dvigubai svečių padaugėjo iš Prancūzijos, Austrijos, Ispanijos bei Italijos. Nors, pagal sienos kirtimo statistikos duomenis, lankytojų iš Rusijos ir Baltarusijos sumažėjo, tačiau apgyvendinimo įstaigose 2004 m., lyginant su 2003 m., svečių iš Baltarusijos padaugėjo 1,0%, o svečių iš Rusijos sumažėjo 2,1%. Lietuvos apgyvendinimo įmonių užimtumo koeficientas 2004 m. buvo: numerių – 35,8%, vietų – 27,3%.

Lietuvos viešbučiuose ir svečių namuose apsistojo 756,5 tūkstančių svečių – tai beveik 67,6% visų Lietuvos apgyvendinimo įstaigose apsigyvenusių svečių. Lietuvos viešbučiai ir svečių namai apgyvendino 41,6% daugiau svečių nei 2003 m., tame tarpe 516,4 tūkst. užsienio svečių – 40% daugiau nei 2003 m., svečių iš Vokietijos buvo 18,8%, Lenkijos – 14,6%, Rusijos – 7.

Nesunku pastebėti, kad užsienio svečių pasiskirstymas Lietuvos viešbučiuose ir svečių namuose (4 pav.) nedaug skiriasi nuo užsienio svečių pasiskirstymo visose Lietuvos apgyvendinimo įstaigose (3 pav.), nes 89,9% visų užsienio svečių pirmenybę teikia viešbučio tipo apgyvendinimo paslaugoms (viešbučiams, svečių namams, moteliams). Natūralu, kad Lietuvos viešbučių ir svečių namų užimtumo koeficientas 2004 m. yra didesnis nei bendras visų Lietuvos apgyvendinimo įstaigų: numerių – 36,7%, kambarių – 38,1% (2003 m. atitinkamai buvo 32,5% ir 24,4%).

Vilniaus miesto viešbučiuose ir svečių namuose apsistojo 50% visų svečių, apsigyvenusių Lietuvos viešbučiuose ir svečių namuose: 23,3% visų lietuvių ir net 60,7% visų užsieniečių. Taigi pagrindinis užsienio turistų traukos taškas lieka Lietuvos sostinė. Vilniaus viešbučiuose ir svečių namuose 2004 m. užsienio svečių padaugėjo 45,6% .

Didžiausias užsienio svečių skaičiaus padidėjimas viešbučiuose ir svečių namuose 2004 m. buvo Lietuvos kurortuose: Druskininkų viešbučiuose ir svečių namuose apsistojo 173,1% daugiau užsienio svečių, Birštono –176% daugiau, Palangos – 70,7% daugiau nei 2003 m., tačiau Neringos viešbučiuose ir svečių namuose apsistojo tik 32,3% daugiau užsienio svečių. Tai rodo, kad Lietuvos kurortuose daugėja užsienio turistų, praleidžiančių čia dalį savo atostogų, nes didėja ir dalis užsienio svečių, atvykstančių į Lietuvą atostogų ir poilsio tikslais.

Lietuvos sveikatingumo įmonės 2004 m. sulaukė 112,1 tūkstančių svečių, tai 24% daugiau nei 2003 m., tačiau užsienio svečių sulaukta tik 19,5 ūkstančių, tai 2,4% mažiau nei 2003 m. Užsienio svečiai Lietuvos sveikatingumo įstaigose sudarė tik 17,4% visų svečių, didžiausią jų dalį sudarė svečiai iš senųjų Europos Sąjungos šalių (4,6%), bei svečiai iš Lenkijos – 3,7%, Baltarusijos – 5,1%, Rusijos – 1,9%. Didžiausias užsienio svečių skaičiaus didėjimas 2004 m., lyginant su 2003 m., buvo Palangos sveikatingumo įmonėse – užsienio svečių čia padaugėjo 42,9%, tačiau Druskininkų sveikatingumo įmonėse užsienio svečių buvo sulaukta 6,3%, o Birštono – 2% mažiau.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 3152 žodžiai iš 6270 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.