Ubuntu operatyvinė sistema
5 (100%) 1 vote

Ubuntu operatyvinė sistema

Ubuntu Linux

„Ubuntu Linux“ – staiga išpopuliarėjusi „Debian GNU/ Linux“ atšaka, finansuojama „Canonical Ltd.“. Jei nupasakoti trumpai, tai „Debian“, turinti draugišką vartotojui aplinką.

1.1 Faktai

Naujausia versija 5.10 (Breezy)

OS branduolys 2.6.12

„X.Org“ grafinė aplinka 6.8.2

Vartotojo aplinka GNOME 2.12.1

GCC versija 4.0.1

Biuro paketas OpenOffice.org 2 Beta 2

1.2 Aprašymas

„Ubuntu Linux“ tai laisva „Debian GNU/Linux“ atšaka, kuri yra finansuojama „Canonical Ltd.“ bendrovės. Šio projekto tikslas sukurti laisvą operacinę sistemą, kuria galėtų naudotis visi norintys, todėl „Debian“ tam tinka bene geriausiai. Tiesa „Ubuntu“ nėra tiesioginė „Debian“ kopija, todėl nesitikėkite, kad bus galima be jokių nesklandumų diegti vienos sistemos paketus kitoje (nors tai ir įmanoma). „Ubuntu“ yra laikas nuo laiko suderinamas su tuo metu esančia eksperimentine „Debian Sid“ versija ir toliau tobulinamas atskirai. Tiesa nemaža dalis specialistų, prižiūrinčių „Ubuntu“ taip pat rengia ir „Debian“, kitaip tariant vyksta abipusis bendradarbiavimas. „Ubuntu“ kolektyvas užsibrėžė vartotojams pateikti patogią ir dažnai atnaujinamą (kas 6 mėnesius) operacinę sistemą ir atrodo, kad kol kas jiems tai pavyksta.

1.2 Įpatybės

Nenustebkite – šiame pakete siūloma tik viena vartotojo aplinka – GNOME. Jei norėsite KDE, tai užuot diegę papildomus KDE paketus, geriau iš karto siųskitės alternatyvų – „Kubuntu“ paketą. „Ubuntu“ diegimo diskų nebūtina siųstis internetu, jį galite užsisakyti internetu – http://www.shipitubuntu.com svetainėje. Šis paketas tikrai vertas dėmesio, ne veltui per nepilnus metus jis tapo populiariausiu „Linux“ paketu… Jis gal nėra geriausias ir sparčiausias, tačiau jis tiesiog dirba. „Ubuntu“ yra pritaikytas šioms populiariausioms asmeninių kompiuterių architektūroms: x86, x86-64 ir „PowerPC“

1.4 Pliusai ir minusai

+ Lengvas diegimas, stabilus darbas, daug programinių paketų (perkelta didelė dalis „Debian“ bazės), paprastas administravimas.

– Gali būti kiek lėtokas senesniuose kompiuteriuose.

2. Skirtumai nuo motininės Operacinės Sistemos (OS)

Ubuntu – tai Debian GNU/Linux atšaka, į kurią įdiegta vartotojui draugiškesnė sąsaja. Laikydamiesi bendros sistemos, projekto autoriai nusprendė pasirinkti tik vieną grafinę aplinką – GNOME. Žinoma, tai nereiškia, kad negalėsite naudotis KDE aplinkos programomis – jos tiesiog neįtrauktos į pagrindinį Ubuntu programų rinkinį. Norintieji dirbti KDE aplinkoje gali rinktis Kubuntu Linux.

Nors Debian – vienas populiariausių „Linux“ paketų, tačiau net ir jis dažnai sulaukia priekaištų dėl ne itin patogaus sistemos administravimo ir pasenusių elementų. Taigi visiškai nenuostabu, kad jau atsirado keletas Debian atšakų. Viena jų – Ubuntu (http://www.ubuntulinux.org), pasirodžiusi daugiau nei prieš metus ir jau dabar tapusi populiariausia „Linux“ (www.distrowatch.org). Ubuntu – senovės Afrikos tautų žodis, reiškiantis žmoniškumą. Toks operacinės sistemos pavadinimas pasirinktas neatsitiktinai.

Ubuntu paketas yra ir bus platinamas nemokamai. Jei neturite galimybės atsisiųsti CD atvaizdo internetu, http://shipit.ubuntu.com svetainėje užsisakykite nemokamą CD. Tiesa, būtų geriau, jei susitartumėte su draugais, taip pat norinčiais išmėginti Ubuntu, ir užsisakytumėte keletą CD iš karto. Nekantriausieji gali pasiskolinti CD iš kitų Ubuntu vartotojų.

Diegimo rinkinyje rasite du CD – diegimo ir iš CD įkraunamos sistemos. Jei yra interneto ryšys, vieną kartą įdiegus Ubuntu, kompaktinio disko daugiau nereikės.

Nuo Debian paketo Ubuntu bene labiausiai skiriasi naujesnėmis programinės įrangos versijomis ir dažnesniais operacinės sistemos atnaujinimais. Kiti skirtumai, darantys Ubuntu sistemą gerokai patrauklesnę, mažiau pastebimi.

Tai yra Debian ar ne Debian?

Išoriškai Ubuntu diegimo programa ne itin skiriasi nuo Debian, tačiau Ubuntu vartotojui pateikia gerokai mažiau klausimų ir didesnę dalį darbų nudirba pati. Tiesa, jei Ubuntu bus antra operacinė sistema, diską teks skaidyti savarankiškai, nes, pasirinkus automatinio disko skaidymo funkciją, bus ištrinti visi diske buvę skirsniai!

Labiau patyrusius kompiuterininkus disko skaidymo programa gali šiek tiek nervinti (viską reikia labai nuosekliai nurodyti), tačiau ji padeda išvengti klaidų.

Mažiau patyrusiems vartotojams gali būti sunkoka suderinti tinklo nuostatas programai nepavykus automatiškai gauti tinklo adreso ar rasti modemo, tačiau tokių pat bėdų neišvengiama diegiant ir kitas Linux sistemas ar net Windows.

Baigus antrąjį diegimo etapą, atsiveria grafinė aplinka ir gražus darbalaukis. Nepamirškite, kad visų 16 tūkstančių programinių paketų į vieną CD neįrašysite, todėl įdiegę Ubuntu atverkite Applications>System tools>Add/Remove Programs langus ir papildykite sistemą trūkstamomis programomis.

Norėdami įdiegti papildomą programinę įrangą, kuri galbūt neįtraukta į Ubuntu komplektą, sužadinkite „Synaptic“ paketų tvarkyklę ir pridėkite papildomus „universe“ bei „multiverse“ rinkinių šaltinius.

Pirmiausia atverkite programos skyrių Settings>Repositories ir, paspaudę mygtuką Add,

įtraukite papildomus šaltinius. Ši programa taip pat padės lengviau atnaujinti programinės įrangos paketus – paspaudus vos vieną mygtuką, programa pati sužymės atnaujintinus paketus, patikrins jų versijas.

Įdėjus CD ar USB laikmeną, maloniai nuteikia automatiškai prijungiamos rinkmenų sistemos.

Regis, smulkmena, tačiau naujokui gali būti per sunku suderinti automatinę funkciją rinkmenų sistemoms prijungti. Pagrindinių sistemos nuostatų keitimo funkcijos yra dviejuose meniu punktuose „Settings“ ir „Administration“, todėl keičiant tinklo nuostatas, diegiant papildomą spausdintuvą bėdų kilti neturėtų.

Tiesa, Ubuntu kūrėjai nusprendė pašalinti daugeliui namų kompiuterių Windows bei Linux būdingą saugumo spragą – darbą administratoriaus teisėmis. Šioje OS nebūtina kurti „root“ vartotojo.

Sužadinus programą, reikalaujančią administratoriaus teisių, prašoma įvesti pirmo sukurto vartotojo slaptažodį (pats vartotojas nėra administratorius). Užsiregistruoti kaip „root“ vartotojui apskritai nepavyksta. Žinoma, labiau patyrę kompiuterininkai susivoks, kaip atkurti „root“, o naujokus tokia sistema (nusižiūrėta nuo „Mac OS X“) apsaugos nuo atsitiktinio sistemos sugadinimo ar greito „interneto zombių“ būrio papildymo.

Be didelių rūpesčių man pavyko sužadinti trimatės grafikos spartinimo programą. Tiesa, teko pačiam įkelti reikiamos tvarkyklės pavadinimą (xorg.conf rinkmenoje pakeisti „ati“ į „fglrx“), nes sistemos priemonių tam rasti nepavyko.

Kita vertus, sistema darbui buvo parengta greičiau nei per valandą, o baigiant rašyti šį straipsnį buvo atsiųstos ir įdiegtos naujausios pataisos, nurodytos papildomos programos.

Žinoma, klaidų yra ir Ubuntu. Pavyzdžiui, pasirinkus „expert“ diegimo būdą ir lietuvių kalbą, diegimo procesas kažkodėl nutrūko. Diegiant „expert“ režimu, iš meniu nepavyko sužadinti „root“ teisių reikalaujančių programų, nors iš komandinės eilutės šios programos puikiausiai paleidžiamos.

Apibendrinant galima drąsiai teigti, kad Ubuntu iš Debian perėmė daug gerųjų savybių ir šią sistemą tikrai verta naudoti ar bent jau išmėginti asmeniniame kompiuteryje. Lieka tikėtis, kad tarp Ubuntu ir Debian kūrėjų kilę ideologiniai nesutarimai nesutrukdys jiems ir toliau artimaibendradarbiauti.

Šiuo metu Jūs matote 61% šio straipsnio.
Matomi 1076 žodžiai iš 1776 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.