Valstybės sienos apsaugos tarnyba kaip viešojo administravimo subjektas
5 (100%) 1 vote

Valstybės sienos apsaugos tarnyba kaip viešojo administravimo subjektas

TURINYS

ĮVADAS 2

LR VALSTYBĖS SIENOS CHARAKTERISTIKA 4

VSAT ĮSTATYMINĖ BAZĖ 4

VSAT STRUKTŪRA 5

VSAT STRATEGINIS PLANAVIMAS IR

INTEGRACIJA Į ES IR ŠENGENO ERDVĘ 13

BENDROSIOS NUOSTATOS 13

PROGRAMOS UŽDAVINIAI 14

VALSTYBĖS SIENOS DEMARKACIJA 15

ES REIKALAVIMŲ DĖL BŪSIMOS IŠORINĖS SIENOS

REIKALAVIMŲ ĮGYVENDINIMAS 15

TEISĖS AKTŲ REGLAMENTUOJANČIŲ VALSTYBĖS

SIENOS APSAUGĄ TOBULINIMAS, IR JŲ

DERINIMAS SU ES TEISE 17

BENDRADARBIAVIMO PLĖTRA 18

PROFESIONALIOS VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS

TARNYBOS KŪRIMAS 19

PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS 20

PERSONALO ANALIZĖ IR FINANSAVIMAS 21

PAREIGYBINĖ ALGA 22

PRIEDAS UŽ LAIPSNĮ 23

PRIEDAS UŽ TARNYBOS STAŽĄ 23

PRIEMOKOS 24

KVALIFIKACINĖS KATEGORIJOS 24

VSAT PAREIGŪNŲ ETIKA IT ETIKETAS 25

BENDROSIOS TARNYBINIO ELGESIO NORMOS IR PRINCIPAI 25

TARPUSAVIO SANTYKIAI 26

ELGESYS SU TEISĖS PAŽEIDĖJAIS 28

BENDRAVIMAS SU UŽSIENIO PILIEČIAIS 29

IŠVADOS 31

LITERATŪROS SĄRAŠAS 35

PRIEDAI 36

ĮVADAS

Žmogaus gyvenimo “bendrakeleivis” yra baimės dėl savo ateities jausmas, bei siekis saugumo sau ir artimiesiems. Jau nuo senų laikų žmonės, siekdami patenkinti saugumo poreikius, ėmė taikyti įvairius draudimo būdus bei formas. Vienas iš saugumo užtikrinimo būdų yra valstybės sienų apsauga.

Vienas iš nacionalinio saugumo užtikrinimo būdų, kaip nurodoma Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme, yra patikima valstybės sausumos ir jūros sienų, bei oro erdvės kontrolė ir apsauga. Valstybės sienos apsaugą užtikrina Lietuvos Respublikos vyriausybė. Ją sausumoje ir teritoriniuose vandenyse atlieka Valstybės sienos apsaugos tarnyba, oro erdvėje- Krašto apsaugos ministerija.

Tema pasirinkta neatsitiktinai, mat integruojantis į ES ir NATO valstybės sienų apsauga tapo ypač aktuali. Lietuva yra viena iš tų valstybių, kuri būdama ES ir NATO nare turės užtikrinti didelį ruožą išorinės ES sienos. Pastaruoju metu valstybės sienų apsauga yra ne tik politikų , teisininkų, bet ir ES pareigūnų dėmesio centre ir niekada nepraras savo aktualumo, kadangi efektyvi valstybės sienų apsauga yra stabilios ekonomikos ir žmonių gerovės pagrindas.

Pavadinimas “ VSAT kaip viešojo administravimo subjektas” iš esmės apibūdina tyrimo objektą. Darbe nagrinėjami klausimai , kuriais siekiama atskleisti VSAT tarnybos vaidmenį užtikrinant valstybės sienų apsaugą , bei vykdant viešojo administravimo funkcijas.

Pagrindinis darbo tikslas – atskleisti koks yra VSAT vaidmuo užtikrinant jei pavestas viešojo administravimo funkcijas. Taip pat išnagrinėti kokios problemos ir kokie trūkumai , pasiūlyti galimus sprendimo būdus.

Darbo tikslo siekiama įgyvendinant šiuos uždavinius:

● LR valstybės sienos charakteristika;

● išanalizuoti VSAT įstatyminę bazę;

● panagrinėti finansinę politika;

● išnagrinėti VSAT struktūra;

● atlikti personalo analizę;

● apibūdinti strateginį planavimą , bei integracija į ES;

● aptarti pareigūnų etiką ir etiketą.

Tyrimo šaltiniai. Vadovaujantis darbo tikslais ir siekiant nustatytų uždavinių panaudoti ne tik oficialūs šaltiniai – galiojantys teisės aktai, bet ir teoriniai darbai. Pagrindinis tyrimo šaltinis VSAT veikla reglamentuojanti teisinė bazė, Lietuvos bei užsienio autorių teoriniai darbai , praktinė bei metodinė medžiaga , taip pat publikacijos spaudoje, informacija interneto puslapiuose.

Tiriant pasirinktą objektą labai svarbu pasirinkti tinkamą tyrimo metodiką, tai leidžia kiek įmanoma preciziškiau įgyvendinti nustatytus uždavinius ir pasiekti darbo tikslą. Baigiamajame darbe daugiausia remiamasi:

● filosofinio pažinimo metodu;

● Lyginamosios analizė, bei teisėtyros metodas;

● istorinis metodas;

● analitinis – kritinis metodas.

Renkant bei gaunant literatūrą baigiamajam darbui iškilo nemažai problemų, kadangi nėra daug mokslinių ir teorinių darbų susijusių su VSAT veikla.

LR VALSTYBĖS SIENOS CHARAKTERISTIKA

Lietuvos Respublika ribojasi su keturiomis valstybėmis:

šiaurėje – su Latvijos Respublika,

rytuose – su Baltarusijos Respublika,

pietvakariuose – su Lenkijos Respublika,

vakaruose – su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi bei Baltijos jūra.

Bendra Lietuvos Respublikos valstybės siena yra 1735 km ilgio.

Sieną kerta 54 upės ir upeliai, 306 plentai, keliai ir vieškeliai (59 pravažiuojami ir 247 nepravažiuojami), 15 geležinkelių, 83 tiltai.

Lietuvos valstybės sienos ilgis su kaimyninėmis valstybėmis:

– Latvija – 588 km (su jūros siena – 610,3 km);

– Baltarusija – 653,5 km;

– Lenkija – 103,7 km;

– Rusijos Federacija – sausuma -249,3 km, Kuršių mariomis – 18,5 km, jūra – 22,2 km;

Su kaimyninėmis valstybėmis ribojasi 9 iš 10 Lietuvos Respublikos apskričių.

Lietuvoje yra Vilniaus, Kauno, Palangos ir Šiaulių tarptautiniai oro uostai, Klaipėdos tarptautinis jūrų uostas ir 5 upių uostai.

VSAT ĮSTATYMINĖ BAZĖ

Šiame skyriuje išnagrinėsiu VSAT įstatyminę bazę ir tarnybos veiklą reglamentuojančius įstatymus. Trumpai aptarsiu kiekvieną iš jų.

LR Konstitucijos 10 straipsnis
sako: Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedalijama į jokius valstybinius darinius.

Valstybės sienos gali būti keičiamos tik Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, kai ją ratifikuoja 4/5 visų Seimo narių.

Kaip matome pagrindinis ir aukščiausiais Lietuvos Respublikos įstatymas sako kad Lietuvos teritorija turi būti griežtai saugoma ir nedaloma į jokius valstybinius darinius. Valstybės sienos apsaugos tarnybos viena iš funkcijų apsaugoti valstybės teritoriją. Vienas iš būtinų valstybės elementų yra jos teritorija. VSAT ir užtikrina šios teritorijos apsaugą. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir išplaukia kiti LR įstatymai reglamentuojantys VSAT veiklą:

Lietuvos Respublikos Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymas:

Įstatymas nustato Valstybės sienos apsaugos tarnybos statusą, funkcijas, struktūrą, tarnybos organizavimo pagrindus, finansavimą, pareigūnų teises ir pareigas.

Lietuvos Respublikos Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas:

Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir pasienio teisinius rėžimus, reglamentuoja pasienio kontrolės punktų veiklą ir valstybės sienos apsaugos organižavimą.

Vidaus tarnybos statutas:

Šis statutas nustato vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą ir atleidimą iš tarnybos, priėmimą ir mokymąsi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, pareigūnų atsakomybę, paskatinimus, socialines ir kitas garantijas, profesinių sąjungų veiklos vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus, taip pat kitų valstybės tarnautojų priėmimo į tarnybą vidaus reikalų statutinėse įstaigose įpatumus.

Valstybės sienos apsaugos nuostatai, nustato valstybės sienos apsaugos planavimą, organizavimą ir vykdymą užkardos veiklos teritorijoje.

Tarptautinės sutartys.

VSAT STRUKTŪRA

VSAT vieta vidaus reikalų sistemoje ir darbo organizavimas (hierarchija ir struktūra)

VSAT vieta vidaus reikalų sistemoje.

VSAT yra sienos apsaugos teisės aktus įgyvendinanti institucija, esanti vidaus reikalų ministerijos pavaldume.

Vidaus reikalų ministerija vykdo valstybės valdymo funkcijas šiose srityse:

1. viešojo saugumo užtikrinimo; 2. valstybės sienos apsaugos; 3. valstybės pagalbos esant ekstremaliai situacijai ir civilinės saugos; 4. migracijos procesų kontrolės; 5. viešojo administravimo ir valstybės valdymo sistemos reformos; 6. vietos savivaldos plėtros; 7. regionų plėtros; 8. valstybės tarnybos sistemos kūrimo; 9. informatikos .

Valstybės sienos apsauga taip pat yra sudėtinė LR nacionalinio saugumo užtikrinimo sistemos dalis.

VSAT steigėjas yra Lietuvos respublikos Vyriausybė, kuri tvirtina, jos nuostatus, reorganizavimą, likvidavimą.

VSAT vykdomą veiklą kuruoja vienas iš vidaus reikalų ministerijos viceministrų, jam ši sritis yra priskirta pagal kuruojamas programas, šiuo atveju tai yra: Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM.

Pagal VSAT įstatymą, VSAT vadovauja VRM ministras per VSAT vadą. Jis: inicijuoja teisės aktų susijusių su sienos apsauga rengimą, ir teikia jų projektus vyriausybei; suderinęs su premjeru skiria penkerių metų kadencijai VSAT vadą; VSAT vado tekimu skiria jo pavaduotojus; teikia vyriausybei tvirtinti VSAT nuostatus.

VSAT organizacinė struktūra sekanti: tarnybos vadas;- tarnybos štabas;- tarnybos rinktinės; -tarnybos užkardos; kiti padaliniai(Priedas Nr.1).

VSAT centriniai struktūriniai padaliniai.

VSAT tiesiogiai vadovauja VSAT vadas(toliau – tarnybos vadas), kuris yra pavaldus ir atsakingas vidaus reikalų ministrui, jis kontroliuoja tarnybos veiklą ir atsako už bendrą VSAT padalinių veiklą. Vadas tiesiogiai vadovauja: referentų grupei; vidaus audito ir kontrolės skyriui; biudžeto planavimo ir apskaitos valdybai, ir tarnybos rintinėms bei kitiems struktūriniams padaliniams, turi patariamąją instituciją VSAT tarybą.

Sienos apsaugos taryba (toliau – taryba) yra Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – tarnyba) vado patariamoji institucija, kuri svarsto ir rengia pasiūlymus bei išvadas dėl tarnybos vykdomos valstybės sienos apsaugos ir jos kirtimo kontrolės strategijos, tikslų, prioritetų ir jų įgyvendinimo metodų ir būdų, tarnybos, jos centrinių, teritorinių ir kitų struktūrinių padalinių veiklos organizavimo, finansavimo, materialinio aprūpinimo, teisės aktų projektų rengimo, personalo parinkimo ir ugdymo bei kitų aktualių, prioritetinių ar ginčytinų (nesuderintų) problemų sprendimo .

Tarybos sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio. Esant būtinumui, tarybos sprendimai įgyvendinami tarnybos vado įsakymais (jais patvirtintais kitais teisės aktais). Gerai yra tai kad, Tarybos posėdžiai vyksta esant būtinumui, tai suteikia VSAT vadui veiksmų laisvę ir neįpareigoja, be reikalo kviesti visus tarybos narius.

VSAT štabas yra tarnybos centrinis struktūrinis padalinys, padedantis tarnybos vadui vieningai vadovauti teritoriniams ir kitiems padaliniams. Jis organizuoja ir kontroliuoja tarnybos vidinį administravimą(administravimo veikla, kuria užtikrinamas VSAT savarankiškas funkcionavimas(struktūros tvarkymas, personalo valdymas, turimų materialinių išteklių valdymas ir naudojimas, raštvedybos tvarkymas), kad VSAT galėtų tinkamai vykdyti jai priskirtus viešojo administravimo ir veiklos uždavinius).

VSAT Štabą sudaro: sienos apsaugos,
personalo, biudžeto planavimo ir apskaitos, informatikos ir ryšių, infrastruktūros plėtros valdybos; teisės, tarptautinio bendradarbiavimo ir Europos integracijos, vidaus audito ir kontrolės skyriai; kanceliarija ir ryšių su visuomene poskyris .

Analizuojant VSAT štabo teisinę padėtį VSAT, yra neaišku, kodėl jis kaip ir VSAT struktūriniai padaliniai rinktinės(toliau- rinktinės) nėra juridinis asmuo. Štabas veikia visos tarnybos vardu ir naudojasi savo veikloje, visos VSAT kuri yra juridinis asmuo, spaudu. Čia iškyla dar viena problema, kodėl VSAT yra juridinis asmuo, juk VSAT yra visuma, išdėstyta visoje Lietuvos respublikoje. O VSAT štabas lyg ir ,,kabo ore”.

Manau VSAT kaip ir policija yra sienos apsaugos institucijų ir pareigūnų, visuma, kurie užtikrina sienos apsaugą ir jos kirtimo kontrolę (apie visas šias ir kitas reorganizacijos ir iki reorganizacijos problemas kalbėsime sekančiame skyriuje), o jos padaliniai štabas ir rinktinės turi būti juridiniais asmenimis. Policija kaip visuma, irgi nėra juridinis asmuo, ir tai buvo protingai suvokta, nustatant jos teisinį statusą.

VSAT štabui vadovauja štabo viršininkas, kurį skiria ir atleidžia vidaus reikalų ministras tarnybos vado teikimu. Jis turi įgaliojimus tarnybos administravimo klausimais, ir nesant tarnybos vado jį pavaduoja.

VSAT štabo viršininkas turi tris pavaduotojus: pavaduotoją plėtrai, kurio vadovavimo sričiai priklauso apsaugos ir aptarnavimo centras ir infrastruktūros plėtros valdyba.(tačiau pvz. infrastruktūros plėtros valdybos investicijų skyrius yra pavaldus tik šio skyriaus viršininkui, ir investicijų skyriaus viršininką skiria VSAT vadas, čia nukrypstama nuo pavaldumo VSAT štabo vadui ir jo pavaduotojo plėtrai).; -sienos apsaugos valdybos viršininką; – tarptautinio bendradarbiavimo ir Europos integracijos skyriaus viršininką;

VSAT štabas atlieka šias pagrindines funkcijas, kurios numatytos VSAT nuostatuose:

1. organizuoja ir kontroliuoja Lietuvos Respublikos įstatymų ir tarptautinių sutarčių, Respublikos Prezidento dekretų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, vidaus reikalų ministro įsakymų ir kitų valstybės sienos apsaugos veiklą reglamentuojančių teisės aktų vykdymą tarnybos padaliniuose;

2. renka, kaupia, analizuoja informaciją apie būklę tarnybos rinktinėms nustatytuose pasienio ruožuose sausumoje, teritorinėje jūroje ir pasienio vidaus vandenyse, teikia tarnybos vadui pasiūlymus dėl valstybės sienos apsaugos tobulinimo, tarnybos struktūrinių padalinių steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo;

3. pagal kompetenciją organizuoja ieškomų asmenų, pavogtų transporto priemonių, meno vertybių, kitų daiktų ir dokumentų paiešką;

4. kontroliuoja, kaip tarnybos struktūriniuose padaliniuose užtikrinamas pasienio teisinis režimas ir pasienio kontrolės punktų režimas;

5. užtikrina metodinį vadovavimą tarnybos struktūriniams padaliniams valstybės sienos apsaugos organizavimo, valstybės sienos, pasienio teisinių režimų ir pasienio kontrolės punktų veiklos klausimais;

6. rengia ilgalaikes tarnybos veiklos programas ir kompleksinius planus, ataskaitas ir teikia juos tarnybos vadui;

7. pagal kompetenciją rengia įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, teikia juos tarnybos vadui;

8. pagal kompetenciją rengia valstybės investicijų programų projektus, organizuoja perspektyvinių ir metinių kapitalinės statybos, remonto ir projektavimo darbų vykdymą, viešuosius pirkimus, kontroliuoja statybų eigą tarnybos rinktinėse ir kituose struktūriniuose padaliniuose;

9. kontroliuoja valstybės sienos ženklų, įrenginių būklę;

10. teikia tarnybos vadui pasiūlymus dėl biudžeto asignavimų paskirstymo;

Be tokių funkcijų, kaip organizavimas, kontroliavimas, koordinavimas, metodinis vadovavimas žemesniems padaliniams įgyvendinant teisės aktus, vykdant sienų apsaugą. atlieka tarnybos žinioje esančių kompiuterinių tinklų administravimą; centralizuotai teikia rinktinėms kelionės dokumentų pavyzdžius.

VSAT štabas atlieka kai kurias manoma jam nebūdingas veiklos funkcijas, kurios geriau būtų vykdomos teritoriniuose padaliniuose:

– vykdo valstybės sienos žymėjimo vietovėje atliktų darbų techninę priežiūrą, šia funkciją manau geriau atliktų rinktinės, kurios gali pačios prižiūrėti kaip vykdoma žymėjimo darbai, tik po to atsiskaitant štabui, štabui vykdyti tokią priežiūrą turi kainuoti dideles lėšas, nes specialistas iš Vilniaus turi važiuoti į tolimiausius Lietuvos kraštus.

– pagal kompetenciją dalyvauja nagrinėjant pasienio incidentus, aišku šią funkciją vykdo ir teritoriniai padaliniai- rinktinės ir užkardos, ir štabo pareigūnai čia galėtų tik padėti.

– nustatyta tvarka išduoda leidimus kirsti valstybės sieną, patekti į pasienio kontrolės punktus, valstybės sienos apsaugos zonas ir kitas tarnybos kompetencijai priskirtas bei kontroliuojamas teritorijas, bei teikia pasiūlymus dėl sprendimo priėmimo. Šią funkciją tikrai geriau perduoti į rinktinių lygį, nes centre svarstyti leidimų išdavimą yra neefektyvu, tai gali užtrukti gan ilgą laiką. Tačiau VSAT štabe turėtų likti šios funkcijos kontrolė. Tuo pačiu nustačius leidimų išdavimo tvarką rinktinėms.

Šie padaliniai ne tik kontroliuoja tarnybos
organizavimą, bet ir jos vykdymą. Pvz.:VSAT štabo sienos apsaugos valdybos viena iš funkcijų yra: kontroliuoti valstybės sienos apsaugos organizavimą ir vykdymą tarnybos struktūriniuose padaliniuose ;

Tai decentralizavimo požiūriu yra neefektyvu, nes VSAT štabo vykdoma tarnybos vykdymo kontrolė dubliuoja rinktinių štabų vykdomą sienos apsaugos vykdymo kontrolę.

Biudžeto planavimo ir apskaitos valdyba, ir vidaus audito ir kontrolės skyrius yra tiesiogiai pavaldūs VSAT vadui. Kiti yra tiesiogiai pavaldūs štabo viršininkui.

Operatyvinės veiklos valdyba, yra pavaldi VSAT vado pavaduotojui – operatyvinės veiklos valdybos viršininkui. Ši valdyba ne tik vykdo operatyvinę veiklą visos šalies mastu, bet ir vykdo operatyvinius veiksmus tarnybos pareigūnų atžvilgiu . Ji yra vienas iš operatyvinės veiklos subjektų.

Jos viršininką VSAT vado tekimu skiria ir atleidžia vidaus reikalų ministras. Operatyvinės veiklos valdyba yra tiesiogiai pavaldi VSAT vadui ir jam atskaitinga.

Tardymo valdyba – VSAT prie VRM specializuotas struktūrinis padalinys, atliekantis parengtinį tardymą tardomojo priklausomumo bylose

Tarnybos padaliniai darbą organizuoja vadovaudamiesi tarnybos vado patvirtintais padalinio nuostatais. Padalinių vadovai yra asmeniškai ir tiesiogiai atsakingi tarnybos vadui ar jo pavaduotojams pagal tarnybos vado patvirtintas veiklos sritis, už padaliniams pavestų funkcijų vykdymą, darbo organizavimą, taip pat už tarnybos vadovybės rezoliucijų ir žodinių pavedimų vykdymą.

Tarnybos interesams valstybės valdžios ir valdymo institucijose atstovauja tarnybos vadas, jo pavaduotojai ar Štabo viršininko pavaduotojai.

Regioniniai VSAT padaliniai.

Sekantis VSAT struktūrinis padalinys yra tarnybos rinktinė (toliau vadinama – rinktinė) yra tarnybos teritorinis struktūrinis padalinys, organizuojantis ir įgyvendinantis tarnybos funkcijas nustatytame pasienio ruože sausumoje, teritorinėje jūroje ir pasienio vidaus vandenyse.

Rinktinė yra juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke, herbinį antspaudą, vėliavą ir ženklą.

Yra septyni tarnybos teritoriniai struktūriniai padaliniai – rinktinės. Jos paskirstytos valstybės teritorijoje ir saugo atitinkamą valstybės sienos su užsienio valstybe ruožą: 1. Vilniaus ir Varėnos rinktinės – su Baltarusijos Respublika; 2. Ignalinos rinktinė – su Baltarusijos Respublika ir Latvijos Respublika; 3. Lazdijų rinktinė – su Lenkijos Respublika, Baltarusijos Respublika, Rusijos Federacija ; 4. Pagėgių rinktinė – su Rusijos Federacija; 5. Pakrančių apsaugos rinktinė – su Rusijos Federacija ir Latvijos Respublika esamą valstybės sieną Baltijos jūroje ir jos pakrantę; 6. Šiaulių rinktinė – su Latvijos Respublika.

Rinktinių pagrindinis veiklos uždavinys yra: organizuoti ir įgyvendinti tarnybos funkcijas nustatytame pasienio ruože- sausumoje, teritorinėje jūroje ir pasienio vidaus vandenyse.

Rinktinei vadovauja rinktinės vadas. Rinktinės vadas yra pavaldus ir atskaitingas tiesiogiai tarnybos vadui, ir asmeniškai atsako už rinktinei pavestų uždavinių, bei funkcijų vykdymą(turi VSAT vado pavaduotojo statusą).

Rinktinės vadas turi pavaduotojus(rinktinės štabo viršininką), kuriuos skiria pareigoms ir atleidžia iš pareigų tarnybos vadas rinktinės vado teikimu. Rinktinės vado nesant, jį pavaduoja rinktinės štabo viršininkas, kuris yra rinktinės vado pavaduotojas.

Rinktinės organizacinę struktūrą sudaro:

– rinktinės vadas; – rinktinės štabas; – užkardos; – kiti neteritoriniu principu steigiami struktūriniai padaliniai .(Priedas Nr.1)

Rinktinės štabas yra centrinis struktūrinis padalinys, jis organizuoja ir kontroliuoja rinktinės vidinį administravimą, jo pagrindiniai uždaviniai yra: – įgyvendinti rinktinės vado sprendimus dėl valstybės sienos apsaugos ir kontroliuoti jų vykdymą; -padėti rengti ir įgyvendinti rinktinei priskirto sienos ruožo apsaugos strategiją; – padėti rinktinės vadui užtikrinti vieningą vadovavimą rinktinės struktūriniams padaliniams.

Rinktinės štabui vadovauja rinktinės vado pavaduotojas- rinktinės štabo viršininkas, kurį skiria ir atleidžia VSAT vadas rinktinės vado teikimu. Rinktinės štabo viršininkas asmeniškai atsako už rinktinės štabui pavestų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą.

Rinktinės štabą sudaro: sienos apsaugos skyrius; personalo skyrius; kanceliarija ir juridinė grupė. Jiems vadovauja viršininkai, kuriuos skiria ir atleidžia rinktinės vadas štabo viršininko teikimu. Rinktinės štabo nuostatus tvirtina VSAT vadas.

Suomijoje pasienio apsaugos tarnybos rinktinės štabas analogiškai kaip ir VSAT nevykdo jokių veiklos funkcijų jis – padeda rinktinės vadui vadovavimo rinktinei ir administravimo veikloje, rūpinasi priimtų sprendimų atitinkančiu planavimu ir įsakymų leidyba, kontroliuoja ir padeda padaliniams vykdyti jiems priskirtas užduotis. Rinktinės Štabas taip pat nuolat informuoja pasienio apsaugos tarnybos Štabą apie situaciją pasienyje, palaiko ryšį su kitomis institucijomis ir organizacijomis dėl reikalų, susijusių su pasienio apsaugos tarnybos funkcijomis.

Kitas rinktinės struktūrinis padalinys yra užkardos. Reikia pažymėti tai, kad užkardos VSAT įstatyme paminėtos kaip vienas iš jos padalinių, kaip ir VSAT štabas ar rinktinės, tačiau tuo pačiu užkardos yra ir rinktinių
padalinys, kuris tiesiogiai įgyvendina nustatytas sienos apsaugos funkcijas priskirtoje teritorijoje. Ji neturi juridinio asmens teisių.

Užkardai vadovauja užkardos vadas, kurį skiria ir atleidžia VSAT vadas, rinktinės vado teikimu. Užkardos struktūrą sudaro: užkardos vadas, sargybų būrys (kai kuriose užkardose remiantis Suomijos ir Vokietijos pavyzdžiu yra sukuriama keturi būriai, jos veikimo mechanizmą aptarsime kitame skyriuje) ir aptarnavimo grupė.

Užkardos vadas:

1.Tinkamai paskirsto saugomo valstybės sienos ruožo apsaugą, pajėgų ir priemonių panaudojimą;

2. Nustatyta tvarka vykdo operatyvinį darbą užkardos saugomame ruože;

3.palaiko dalykinius ryšius su valstybės ir vietos savivaldos institucijomis, visuomeninėmis organizacijomis ir pareigūnais, pastovius ryšius su bendradarbiaujančiais kitais rinktinės struktūriniais padaliniais;

4. Planuoja tarnybinę-kovinę valstybės sienos apsaugos veiklą;

5. Kontroliuoja tarnybinių gyvulių priežiūrą, panaudojimą;

6.Nustato būtinas saugumo priemones ir užtikrina jų vykdymą, atliekant valstybės sienos apsaugą, eksploatuojant ginkluotę ir techniką, inžinerinius įrenginius ir užtvaras;

7.Užtikrina užkardos tarnybinės ir įslaptintos dokumentacijos apsaugą;

8.Pagal kompetenciją dalyvauja reguliuojant pasienio incidentus priskirtame sugoti valstybės sienos ruože;

9.Informuoja fizinius ir juridinius asmenis apie valstybės sienos bei pasienio teisinį režimą, (pasienio kontrolės punktų veiklos teisinį režimą), reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus;

10.Tikrina, kaip užkardos pareigūnai pasiruošę vykdyti jiems pavestas užduotys ir kaip jie vykdo savo pareigas;

11.Sprendžia iškilusius pasienio sargyboms klausimus ir pagal kompetenciją priima sprendimus, susijusius su asmenų, transporto priemonių praleidimu per valstybės sieną, valstybės sienos pažeidėjų paieška ir sulaikymu;

12. Įstatymų nustatyta tvarka taiko administracinės atsakomybės priemones valstybės sienos ir pasienio teisinio režimo (pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių) pažeidėjams;

Sargybų būrys, yra pagrindinis visos VSAT struktūrinis padalinys, jis įgyvendindamas užkardos uždavinius, atlieka šias pagrindines funkcijas:

1.vykdo užkardai priskirto valstybės sienos ruožo apsaugą ir neliečiamumą;

2.pagal kompetenciją įgyvendina nusikalstamumo kontrolės prevenciją pasienio ruože ir pasienio kontrolės punktuose;

3.užtikrina valstybės sienos apsaugą, pasienio teisinį režimą ir pasienio kontrolės punktų teisinį režimą;

4.kontroliuoja asmenų ir transporto priemonių vykimo per valstybės sieną tvarką;

5.tikrina ir sulaiko asmenis, transporto priemones, pažeidusius valstybės sienos, pasienio ir pasienio kontrolės punktų veiklos teisinius režimus;

Į VSAT užkardų struktūrą taip pat įeina ir pasienio kontrolės punktai, išskyrus Vilniaus oro uosto ir Kauno oro uosto pasienio kontrolės punktus, kurie priklauso Vilniaus VSAT rinktinei.

Aptarnavimo grupė- vykdo užkardos materialinį aprūpinimą ir priešgaisrinės ir darbų saugos reikalavimų laikymąsi.

VSAT STRATEGINIS PLANAVIMAS IR INTEGRACIJA Į ES IR ŠENGENO ERDVĘ

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Valstybės sienos apsaugos sistemos plėtotės programa (toliau – programa) parengta vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu, Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymu ir kitais teisės aktais.

2. Valstybės sienos apsauga yra sudėtinė Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimo dalis. Valstybės sienos apsaugos užtikrinimas yra būtina Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą sąlyga. Orientuojantis į būsimą narystę Europos Sąjungoje, Lietuvos Respublikos sausumos siena su valstybėmis, siekiančiomis narystės, traktuojama kaip būsima Europos Sąjungos valstybių vidaus siena (toliau – būsima vidaus siena). Sausumos siena su kitomis valstybėmis ir jūros siena traktuojama kaip būsima išorinė Europos Sąjungos valstybių siena (toliau – būsima išorinė siena). Būsimos išorinės sienos apsaugos režimas turės būti taikomas tarptautiniams jūrų ir oro uostams, iš kurių bus vykdomas tarptautinis susisiekimas su valstybėmis ne Europos Sąjungos narėmis.

3. Prioritetinė valstybės sienos apsaugos sistemos plėtotės kryptis – būsimos išorinės sienos apsauga.

4. Programos tikslai:

4.1. užtikrinti valstybės sienos bei pasienio teisinius režimus;

4.2. įgyvendinti reikalavimus, susijusius su integracija į Europos Sąjungą;

4.3. užtikrinti nuolatinį pasirengimą neutralizuoti prie valstybės sienos nuo geopolitinės aplinkos priklausančius išorinius rizikos veiksnius ir galimus pavojus, keliančius grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

II. PROGRAMOS UŽDAVINIAI

5. Tolesnė Lietuvos valstybės sienos apsaugos plėtra siejama su šių pagrindinių uždavinių įgyvendinimu:

5.1. valstybės sausumos sienos demarkavimas;

5.2. Europos Sąjungos reikalavimų dėl būsimos išorinės sienos kontrolės įgyvendinimas;

5.3. laipsniškas kontrolės prie būsimos vidinės sienos paprastinimas ir pertvarkymas;

5.4. teisės aktų, reglamentuojančių valstybės sienos apsaugą, tobulinimas ir jų derinimas su Europos Sąjungos teise;

5.5. bendradarbiavimo plėtra;

5.6. profesionalios Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau –
sienos apsaugos tarnyba) kūrimas.

III. VALSTYBĖS SIENOS DEMARKAVIMAS

6. Svarbi Lietuvos valstybės sienos efektyvios apsaugos sąlyga yra jos paženklinimas vietovėje (demarkavimas). Bus siekiama, kad valstybės siena būtų patvirtinta tarptautinėmis sutartimis, demarkuota ir tinkamai prižiūrima.

IV. ES REIKALAVIMŲ DĖL BŪSIMOS IŠORINĖS SIENOS REIKALAVIMŲ ĮGYVENDINIMAS

7. Lietuva, būdama asocijuota Europos Sąjungos narė, įgyvendina Europos (Asociacijos) sutarties reikalavimus dėl valstybės sienos apsaugos.

8. Rengiant ir įgyvendinant valstybės sienos apsaugos priemones, numatoma ir toliau remtis Europos Bendrijos Komisijos dokumentų nuostatomis, Europos Sąjungos ekspertų atliktais valstybės sienos apsaugos būklės vertinimais.

9. Bus siekiama praktiškai įgyvendinti Šengeno acquis reikalavimus išorinių sienų kontrolės srityje, iš kurių pagrindinis yra užkirsti kelią nesankcionuotiems sienos kirtimams.

10. Būtina užtikrinti patikimą valstybės sausumos sienos su Baltarusijos Respublika ir Rusijos Federacija bei jūros sienos kontrolę. Lietuvos Respublikos ir užsienio institucijų lėšomis baigti ir dar įgyvendinami plaukiojimo priemonių, stebėjimo įrangos įsigijimo, kompiuterinės informacinės sistemos diegimo, naujų užkardų statybos ir kiti valstybės sienos apsaugos plėtros investiciniai projektai didina valstybės sienos apsaugos efektyvumą.

Ir toliau turi būti siekiama praktinėje veikloje kuo veiksmingiau naudoti įgytas (įdiegtas) priemones, taip pat didinti mobilaus patruliavimo intensyvumą, gerinti parengtį operatyviai reaguoti į įvykius prie valstybės sienos. Tam tikslui numatoma nustatyti ir nužymėti valstybės sausumos sienos apsaugos zonos ribas, nustatyti leidimų būti valstybės sienos apsaugos zonoje tvarką, prie valstybės sienos įrengti patrulinius kelius, steigti užkardas, vietose, kur daroma daugiau pažeidimų, statyti užtvarus, montuoti stebėjimo įrangą, perimetrines signalizacijos sistemas, naudoti mobilią termovizorinę įrangą, aviaciją. Patruliuojant prie valstybės sienos daugiau naudoti tarnybinius šunis.

11. Plėtojant valstybės sienos apsaugos infrastruktūrą, pirmenybė teikiama ne stacionariems valstybės sienos apsaugos įrengimams, o tokios pat funkcinės paskirties mobiliems (kilnojamiems) įrenginiams. Ypač svarbus yra gebėjimas vykdyti valstybės sienos apsaugos užduotis naktį ir blogo matomumo sąlygomis.

12. Kuriama efektyvų valdymą užtikrinanti radijo, laidinio ir kompiuterinio ryšio sistema.

13. Būtina užtikrinti, kad visi teritorinėje jūroje ir prie jos esančiuose vandenyse plaukiojantys objektai būtų aptikti, atpažinti ir nenutrūkstamai stebimi visą parą nepaisant oro sąlygų. Tam tikslui bus plačiau naudojamos karinių jūrų pajėgų jūros ir pakrančių stebėjimo sistemos bei kitų institucijų ir ūkio subjektų infrastruktūra.

14. Siekiant užkardyti valstybės sienos teisinio režimo pažeidimus teritorinėje jūroje, būtina turėti pakankamai patrulinių plaukiojimo priemonių, šias priemones tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti, efektyviai naudoti visų institucijų turimas priemones ir galimybes, glaudžiau bendradarbiauti ir koordinuoti veiksmus, tobulinti vadovavimą.

15. Valstybės sienos jūroje diegiamos apsaugos plėtotės priemonės bus kiek įmanoma įtraukiamos į bendras visų institucijų ir ūkio subjektų veiklos teritorinėje jūroje, Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Kuršių mariose tobulinimo programas.

16. Tarptautinius reikalavimus atitinkančio per valstybės sieną vykstančių asmenų ir transporto priemonių patikrinimo tolesnis diegimas siejamas su informacinių sistemų kūrimu, modernios stebėjimo, matavimo, dokumentų klastočių aptikimo bei stacionarios radiacijos matavimo įrangos diegimu.

Numatoma diegti technines priemones, kurios reguliuotų transporto priemonių eismą pasienio kontrolės punktuose ir užtikrintų, kad nebūtų apeitos patikrinimo vietos ar kitokiu būdu išvengta patikrinimo.

17. Lietuvos Respublikos valstybės siena su Latvijos Respublika ir Lenkijos Respublika taps Europos Sąjungos vidaus siena. Būsimos vidaus sienos apsaugą numatoma pertvarkyti ir supaprastinti. Dalis būsimos vidaus sienos apsaugai naudojamų išteklių laipsniškai perkeliama prie būsimos išorinės sienos.

18. Per būsimą vidaus sieną vykstančių asmenų ir transporto priemonių kontrolės supaprastinimas derinamas su kompensacinių priemonių, skirtų Europos Sąjungos valstybių saugumui garantuoti, diegimu. Prie būsimos vidaus sienos plečiamas bendradarbiavimas su gretimų valstybių sienų apsaugos tarnybomis. Siekiama pereiti nuo operatyvaus keitimosi informacija apie pastebėtus valstybės sienos pažeidimus prie bendro su gretimos valstybės sienos apsaugos tarnyba veiksmų planavimo ir koordinavimo.

19. Numatoma palaipsniui pertvarkyti valstybės sienos su Latvijos Respublika apsaugą ir nustatyti tokią pat kontrolę, kokią Europos Sąjungos valstybės taiko savo vidaus sienoms.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 4346 žodžiai iš 8657 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.