Valstybinė žemėtvarka
5 (100%) 1 vote

Valstybinė žemėtvarka

T U R I N Y S:

I. ĮVADAS 2

II. VALSTYBINĖS ŽEMĖS TVARKYMAS 3

1. BENDROJI VALSTYBINĖ ŽEMĖTVARKA 3

2. ŽEMĖS REFORMOS ŽEMĖTVARKA 6

3. VALSTYBINIS ŽEMĖS KADASTRAS 7

4. ŽEMĖS TEISINIS REGISTRAVIMAS 8

III. VALSTYBINĖS ŽEMĖS SANTYKIŲ REGULIAVIMAS 10

1. SĄVOKA, METODAI IR RIBOS 10

2. VALSTYBINĖS IR SAVIVALDOS INSTITUCIJŲ ŽEMĖS SANTYKIŲ REGULIAVIMO KOMPETENCIJA 11

3. VALSTYBINIS ŽEMĖS EKONOMINIŲ SANTYKIŲ REGULIAVIMAS 13

4. VALSTYBINĖ ŽEMĖS NUOSAVYBĖS IR NAUDOJIMO TEISIŲ APSAUGA 15

IV. IŠVADOS 16

NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS 17

I. ĮVADAS

Žemės visuomeniniai santykiai yra labai įvairūs, nes daugiareikšmė yra ir pati žemės samprata. Žemė suprantama kaip atitinkamos valstybės teritorija, kaip gamtinės aplinkos dalis, glaudžiai susijusi su vandens telkiniais, augmenija ir kitais gamtos objektais. Žmogaus veiklos požiūriu žemė yra nekilnojamasis turtas, pagrindinė gamybos priemonė žemės ir miškų ūkyje, teritorija kitoms ūkio šakoms plėtoti, gyvenamųjų vietovių, urbanistikos, infrastruktūros, rekreacijos ir sveikatos priežiūros objektams išdėstyti.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse žemė laikoma nekilnojamuoju turtu, taip pat ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei esmės ir nesumažinus vertės.

Žemės teisė – tai savarankiška Lietuvos privatinės teisės sistemos teisės šaka, kuri reguliuoja žemės nuosavybės, naudojimo ir valdymo bei apsaugos santykius, nustato šių santykių subjektų teises, pareigas, atsakomybę ir žemės ginčų sprendimo tvarką.

II. VALSTYBINĖS ŽEMĖS TVARKYMAS

1. BENDROJI VALSTYBINĖ ŽEMĖTVARKA

Valstybinis žemės tvarkymas, arba valstybinė žemėtvarka, yra sistema valstybės priemonių, skirtų įgyvendinti įstatymų reikalavimus ir valstybės institucijų sprendimus racionaliai tvarkyti Lietuvos Respublikos žemės fondą, tinkamai naudoti ūkinėje veikloje ir saugoti žemę bei su ja susijusius gamtos bei urbanistikos ir infrastruktūros objektus, užtikrinti žemės savininkų, naudotojų ir valstybės teisių apsaugą.

Bendroji valstybinė žemėtvarka yra sudėtinga žemės santykių rūšis, dėl to ir šiuos santykius reguliuoja sistema susijusių įstatymų: Žemės įstatymas, Teritorijų planavimo įstatymas, Apskrities valdymo įstatymas, Vietos savivaldos pagrindų įstatymas bei kiti teisės aktai. Šiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose galima išskirti materialiosios ir procesinės teisės normas, kurios nustato ir reguliuoja: žemėtvarkos rūšis ir objektus, žemėtvarkos subjektus ir jų veiksmus, žemėtvarkos vykdymo procesą.

Žemėtvarkos rūšys yra šios:

1. nacionalinė žemėtvarka;

Nacionalinės žemėtvarkos objektas yra visa Lietuvos Respublikos teritorija. Žemėtvarkos darbams vykdyti Vyriausybė privalo parengti ir patvirtinti atitinkamas valstybines žemėtvarkos programas ir schemas. Jos yra bendros visam žemės fondui tvarkyti ir tikslinės -–tam tikriems žemėtvarkos darbams vykdyti.

Bendrose programose prognozuojamas žemės poreikis žemės ūkio gamybai, kitoms ūkio šakoms plėtoti, infrastruktūros ir urbanistikos objektams statyti, saugomoms teritorijoms plėtoti, gamtos apsaugai užtikrinti ir pan.

Tikslinėse programose numatoma melioruoti žemę, kovoti su dirvožemio erozija, augalų kenkėjais bei ligomis, išsaugoti ir atkurti žemės derlingumą ir kitas naudingąsias jos savybes, kelti žemdirbystės kultūrą.

Parengtos ir patvirtintos valstybinės žemėtvarkos programos ir schemos įtraukiamos į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentus, kurių sudarymą ir vykdymą reguliuoja specialus Teritorijų planavimo įstatymas. Pagal šį įstatymą yra sudaromi bendrieji, specialieji ir detalieji teritorijų planai.

2. apskrities žemėtvarka;

Apskrities žemėtvarkos objektas yra jos teritorijoje esanti žemė. Apskrities teritorijoje ribas nustato ir keičia Lietuvos Respublikos Seimas Vyriausybės teikimu. Apskrities viršininko administracija tvarko apskrities teritorijoje esančios valstybinės žemės fondą, išskyrus žemę, kuri perduota savivaldybėms. Tuo tikslu apskrities lygmeniu turi būti rengiami, tvirtinami ir įgyvendinami žemėtvarkos projektai, schemos, kiti teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose numatomi žemėnaudų ir žemės valdų ribų bei tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimas, servitutai bei kitokie veiklos ribojimai. Bendrąjį apskrities teritorijos planą, žemėtvarkos projektus ir schemas tvirtina apskrities viršininkas. Gali būti rengiamas kelių apskričių bendrasis planas, kurį apskričių viršininkų tarpusavio susitarimu rengia vienas viršininkas ir tvirtina Vyriausybė. Apskrities arba kelių apskričių teritorijų bendrieji planai turi būti suderinti su aukštesnio ir žemesnio lygmens teritorijų bei gretimų teritorijų planais. Jeigu nepatvirtintas bendrasis Lietuvos Respublikos teritorijos planas, apskrities plano sprendimai turi būti derinami su nacionalinio lygmens galiojančiais specialiojo planavimo dokumentais, be to, jiems turi pritarti Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

3. regioninė žemėtvarka;

Regioninės žemėtvarkos objektas yra Lietuvos Respublikos teritorijos
dalis, nesusijusi su administracinio – teritorinio padalijimo ribomis.

Tai – Lietuvos Respublikos žemės fondo tam tikrų žemės kategorijų (rūšių) ribų nustatymas ir tvarkymas. Regioninė žemėtvarka vykdoma derinant šakinį ir teritorinį principus.

Šakiniu principu specializuota žemėtvarka vykdoma atskirose šalies teritorijos dalyse, taip pat savininkų ir naudotojų žemėse, kai reikia suskirstyti žemę į atskiras žemėnaudas, nustatyti jų ribas ir naudoti jas pagal tikslinę paskirtį. Tačiau tai turi būti daroma atsižvelgiant į tam tikrų teritorijų žemių sąlygas ir ypatumus, teritorijų planavimo dokumentus.

4. savivaldybės žemėtvarka.

Savivaldybės žemėtvarkos objektas – savivaldybei skirta žemė arba jos dalis. Žemė savivaldybėms yra skiriama Vyriausybės nutarimais. Savivaldybės teritorijos arba jos dalių žemėtvarkos projektai turi būti rengiami remiantis detaliais planais ir jų sudedamosios dalys. Detalųjį planavimą reguliuoja Teritorijų planavimo įstatymas ir Detaliųjų planų taisyklės. Savivaldybės teritorijos detaliojo planavimo objektai yra šie:

1) žemės sklypai ir miško valdos arba jų grupės;

2) miestų, miestelių teritorijos arba jų dalys;

3) kaimų teritorijos.

Detalusis savivaldybės teritorijos arba jos dalies planavimas yra privalomas, kai reikia atlikti šiuos veiksmus:

1) suformuoti žemės sklypus arba jų grupes, pakeisti jų vietą, plotą ir ribas;

2) pakeisti tikslinę žemės naudojimo paskirtį, žemės naudojimo ir veiklos pobūdį, žemės naudmenų sudėtį, sutvarkyti želdynų teritorijas;

3) paimti žemę visuomenės poreikiams;

4) nustatyti žemės gelmių ir vandens išteklių naudojimą;

5) pakeisti teritorijos užstatymo režimą, nustatyti arba pakeisti pastatų ar statinių paskirtį juos statant, rekonstruojant arba griaunant;

6) miško naudojimui atkurti visose miško valdose, išskyrus savininkų, turinčių iki 3 ha miško (ne miško masyvuose), nesančio saugomose teritorijose.

Bendrosios valstybinės žemėtvarkos subjektai yra nurodyti Žemės įstatyme ir Teritorijų planavimo įstatyme. Tai bendrojo, specialiojo ir detaliojo planavimo organizatoriai: Vyriausybė ir jos įgaliota institucija, apskrities viršininkas, savivaldybės valdyba (meras), jų institucijos ir pareigūnai, taip pat turintys leidimus (licencijas) žemėtvarkos projektų bei teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir vykdymo autoriai – fiziniai ir juridiniai asmenys, privatūs matininkai.

Šie subjektai, kiekvienas laikydamasis įstatymų nustatytos kompetencijos, atlieka šiuos žemėtvarkos veiksmus -–rengia:

1) Lietuvos Respublikos žemės fondo naudojimo ir tvarkymo valstybines programas;

2) Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ribų nustatymo ir pakeitimo žemėtvarkos projektus, schemas, kitus teritorijų planavimo dokumentus;

3) žemės ūkio paskirties žemių žemėtvarkos projektus žemės savininkams ir naudotojams;

4) žemėtvarkos projektus žemei paimti visuomenės poreikiams ir žemei suteikti įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms;

5) žemėtvarkos projektus: schemas, žemės sklypų ribų planus ir kitus dokumentus, kai keičiama tikslinė žemės naudojimo paskirtis, nustatomos specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos, servitutai ir kiti ribojimai.

Bendrosios valstybinės žemėtvarkos vykdymo procesą sudaro šios stadijos:

1) projekto rengimas;

2) projekto svarstymas ir derinimas;

3) projekto tvirtinimas;

4) projekto vykdymas natūra.

Bendroji valstybinė žemėtvarka vykdoma kartu su teritorijų planavimu, jų vykdymo procesą reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas.

2. ŽEMĖS REFORMOS ŽEMĖTVARKA

Žemės reformos žemėtvarkos santykius reguliuoja specialus Žemės reformos įstatymas, taip pat Vyriausybės nutarimai ir jos įgaliotų institucijų patvirtintos metodikos bei taisyklės. Pasibaigus žemės reformai Lietuvoje, nustos galioti ir šie norminiai teisės aktai.

Žemės reformos žemėtvarkos paskirtis yra rengti, derinti, tvirtinti ir įgyvendinti žemėtvarkos projektus, detaliuosius konkrečios teritorijos planus, specialiuosius žemės sklypų ribų planus ir žemės sklypų vidaus planus, kurie yra reikalingi:

1) atkurti piliečių nuosavybės teisę į žemę kaime ir miestuose;

2) suteikti žemę nuosavybėn neatlygintinai;

3) suformuoti asmeninio ūkio žemę;

4) parduoti arba išnuomoti valstybinę žemę.

Žemės reformos žemėtvarka yra vykdoma savivaldybės teritorijoje arba jos dalyje. Skiriamos tokios trys pagrindinės jos rūšys:

1. žemės reformos kaimo vietovėje žemėtvarka;

Žemės reformos kaimo vietovėje žemėtvarka vykdoma siekiant atkurti piliečių nuosavybės teisę į žemę, grąžinant ją natūra, perduodant nuosavybėn neatlygintinai, taip pat perduodant ar nuomojant valstybinę žemę, mišką ir telkinius. Žemės reformos žemėtvarkos projektas ir jo dokumentai rengiami vadovaujantis Žemės reformos įstatymu, Vyriausybės 1998-04-01 nutarimu Nr. 385 ,,Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ ir Žemės ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 203 patvirtinta metodika. Žemės reformos žemėtvarkos projektai yra rengiami kaimo vietovėje esančiai žemei bei teritorijoms, įtrauktoms į miestų administracines ribas. Minimalus projektui rengti parinktos teritorijos plotas – vieno kaimo teritorija, o
plotas – kadastrinės vietovės teritorija. Projektuojant racionalias žemėnaudas, grąžinamo natūra žemės sklypo ribos gali nesutapti su buvusios žemėnaudos ribomis.

2. naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) žemėtvarka;

Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) žemėtvarka vykdoma, kai:

1) parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, kurie naudojami ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai); taip pat sodininkų bendrijų narių sklypai ir kita sodininkų bendrijų žemė;

2) parduodami ir išnuomojami nauji valstybinės žemės sklypai gyvenamųjų namų statybai, daržui, sodui ir pan.;

3) piliečiams atkuriama nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą;

4) perduodami nuosavybėn neatlygintinai naudojami esamų privačių namų valdų žemės sklypai.

Žemėtvarka šioje srityje vykdoma vadovaujantis Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 ,,Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ patvirtinta tvarka. Tačiau ši tvarka netaikoma parduodant ar išnuomojant valstybinės žemės sklypus, kurie priskirti privatizuojamiems pagal specialų privatizavimo įstatymą, valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausantiems statiniams ir įrenginiams, taip pat valstybės ir savivaldybės kontroliuojamoms įmonėms.

Įgyvendinant žemėtvarką sudaromi detalieji konkrečios teritorijos arba jos dalies planai, specialieji parduodamų, išnuomojamų, grąžinamų nuosavybėn arba perduodamų nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypų ribų planai. Šių žemėtvarkos dokumentų rengimą, derinimą ir tvirtinimą reglamentuoja Aplinkos ministro 1999-05-31 įsakymu Nr. 164 patvirtintos Žemės sklypo ribų specialiųjų planų rengimo, derinimo ir tvirtinimo taisyklės.

3. naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) žemėtvarka.

Naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) žemėtvarka vykdoma, kai:

1) nauji valstybinės žemės sklypai parduodami nuosavybėn žemės įstatymuose nustatytiems subjektams;

2) nauji valstybinės žemės sklypai išnuomojami.

Žemėtvarka šioje srityje vykdoma vadovaujantis Žemės nuomos įstatymu ir Vyriausybės 1999-06-02 nutarimu Nr. 692 ,,Dėl naujų valstybinės žemės sklypų perdavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ patvirtinta tvarka. Pagal šią tvarką, naujais valstybinės žemės sklypais ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) laikomi žemės sklypai, kurie pagal savivaldybės teritorijos arba jos dalies detaliuosius planus suplanuoti atitinkamos paskirties veiklai, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir kuriuose nėra fiziniams bei juridiniams asmenims viešosios ar privačios nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių.

3. VALSTYBINIS ŽEMĖS KADASTRAS

Valstybinio žemės kadastro paskirtis – kaupti ir atnaujinti informaciją bei tvarkyti duomenų bazę apie Lietuvos Respublikos žemės kiekį, plotą, sudėtį, vertę, ūkinę būklę, teisinę priklausomybę, naudojimo sąlygas ir ribojimus. Sudarant Valstybinį kadastrą yra remiamasi žemėtvarkos, miškotvarkos, teritorijų planavimo ir kitais teisiniais dokumentais, taip pat geodezijos, kartografijos, melioracijos, nekilnojamojo turto priklausomybės ir kitais duomenimis. Valstybinio žemės kadastro duomenys savo ruožtu naudojami žemėtvarkos schemoms ir projektams rengti, teritorijoms planuoti, žemės reformos darbams atlikti, taip pat nekilnojamam turtui registruoti, žemės savininkams apmokestinti bei valstybinės žemės fondui valdyti ir žemės naudojimui kontroliuoti. Tuo ir pasireiškia Valstybinio žemės kadastro ir valstybinės žemėtvarkos tarpusavio ryšys ir priklausomybė.

Valstybinio žemės kadastro sudarymą ir tvarkymą reguliuoja Žemės įstatymas, Nekilnojamojo turto registro ir kadastro įstatymai ir Valstybinio žemės kadastro nuostatai.

Valstybinio žemės kadastro objektas yra Lietuvos Respublikos žemės fondas, o pirminės apskaitos vienetas – privatūs ir valstybinės žemės sklypai. Valstybinį žemės kadastrą tvarko speciali valstybinė įstaiga – Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinė įmonė bei filialai, kurių kompetenciją nustato Vyriausybės patvirtinti nuostatai ir Žemės kadastro nuostatai.

Valstybinio žemės kadastro atliekamų darbų sistema yra:

1) žemės sklypų, kaip nekilnojamojo turto objektų, įforminimas, nurodant jų priklausomybę ir tikslinę naudojimo paskirtį;

2) duomenų banko apie žemės sklypo plotą ir vietą, žemės naudmenų sudėtį, našumą, melioracinę būklę, žemės ir kito nekilnojamojo turto vertę pinigais, apie žemės servitutus ir kitus ribojimus bei apie unikalius žemės ir kito nekilnojamojo turto identifikavimo numerius formavimas, tvarkymas ir pildymas;

3) kartografinės ir tyrimų medžiagos, kurios reikia šiai informacijai kaupti ir sisteminti, rengimas ir atnaujinimas;

4) žemės kadastro žemėlapio sudarymas, tvarkymas, papildymas;

5) valstybinės žemės apskaita.

4. ŽEMĖS TEISINIS REGISTRAVIMAS

Žemės teisinis registravimas yra baigiamoji valstybinio žemės tvarkymo stadija.

Žemės teisinio registravimo reikšmė yra ta, kad nuosavybės ir kitos
daiktinės teisės į žemę ir kita nekilnojamąjį turtą, šių teisių ribojimai, turto savininko prievolės bei kitų asmenų teisės į šį turtą atsiranda tiktai įregistravus juos Nekilnojamojo turto registre.

Teisinio registro objektą, sąlygas ir procesą reguliuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas, galiojantis Lietuvoje nuo 1998 m. sausio 1 d., bei kiti teisės aktai.

Nekilnojamojo turto registre registruojami:

1) žemė ir kitas nekilnojamasis turtas;

Žemės sklypai, juose esantys pastatai ir statiniai, inžinieriniai įrenginiai bei kitas nekilnojamasis turtas Nekilnojamojo turto registre registruojami nurodant duomenis apie žemės sklypą ir kitą nekilnojamąjį turtą.

2) žemės sklypo priklausiniai;

Žemės sklypo priklausiniais laikomi esantys:

a) miškas;

b) medžių ir krūmų želdiniai;

c) daugiamečiai sodiniai;

d) vandens telkiniai;

e) melioracijos įrenginiai;

f) žemės sklype esančio kito nekilnojamojo turto priklausiniai.

Jie Nekilnojamojo turto registre registruojami ne kaip atskiras, bet kaip vientisas turtas.

3) daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą;

Nekilnojamojo turto registre registruojamos šios daiktinės teisės į žemę ir kitą nekilnojamąjį turtą:

a) visų rūšių nuosavybės teisės;

b) servitutai;

c) ilgalaikės žemės ir kito turto nuomos arba panaudos teisė, kitos teisės.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2404 žodžiai iš 4786 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 1,45 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.