Varliagyvių klasė
Varlės gyvena visur kur yra drėgna: pelkėse, prie ežerų, upių, tvenkinių ir
pan. Varlių elgsena labai priklauso nuo drėgmės. Kai karšta ir sausa, kai
kurios rūšys slepiasi nuo saulės. Varlės minta vabzdžiais: uodais,vabalais,
besparniais ir t.t. Medžioja varlė savo liežuviu. Pamačius kokį nors vabalą
ji iškiša savo kiežuvį ir vabalas prie jo prilimpa. Varlės aktyvios tik
šiltuoju žiemos laiku, žiemą jos miega. Varlės kūnas suplotas,didžiulė
galva nežymiai pereina į liemenį. Nors varlė neturi kaklo vistiek gali
judinti galvą. Galvoje yra dvi didelės akys, pridengtos vokais. Vokai
drėkina varlės akis. Varlė gali kvepuoti ir atmosferos oru, ir po vandeniu.
Varlės turi šlaunis, blauzdas ir letenas ir pan. Griaučiai sudaryti iš tų
pašių dalių, kaip ir ešerio, bet varlė turi ir kojas. Nuo žuvų skiriasi
tuo, kad turi kaklo lankstelį varlės šonkauliai neišsivystę. Raumenys:
Varlės raumenys labiau išsivystę nei žuvies. Juk varlė ne tik plaukioja bet
ir šokinėja!
Virškinimo sistema: Beveik kaip ir žuvų, tiktai varlė turi kloaką o žuvys
ne. Varlė kvepuoja atmosferos oru. Jos kvepavimo organai: oda ir plaučiai.
Varlės plaučiai silpnai išsivystę, todėl varlės kvepavimui nemažiau svarbi
ir oda ir plaučiai.
Kraujotakos sistema: Grynas arterinis kraujas varlėje teka tik į smegenis,
o visur kitur susimaišęs. Varlė turi du kraujotakos ratus: didijį
kraujotakos ratą ir mažajį.
Varliagyvių medžiagų apykaita: Varlės kūno temperatūra keičiasi nuo
aplinkos temperatūros. Varlė -šaltakraujis gyvūnas.
Nervų sistema ir jutimo organai: Varlės smegenys labiau išsivysčiusios negu
žuvų. Varliagyvių kūnas priplotas prie žemės ir jiems nereikia laikyti
pusiausvyros. Varlė turi dar ir vidurinę ausį, kad galėtų girdėti ir
sausumoje. Varliagyviai visi skirtalyčiai. Pavasarį, atbudus varlėms jos
susiporuoja. Lytinės ląstelės patenka į kloaką o iš ten išmetamos laukan.
Patinėliai ant jų išleidžia skystį kuriame yra spermatozoudų.
Vystymasis: Po kurio laiko iš ikrelio tampa buožgalvis. Jis panašus į mažą
kiaušinio formos žuvytę. Buožgalvis greitai vystosi. Atsiranda burma,
plaučiai, kojos ir galiausia jis tampa varle.
Roplių klasė
Labai daug kur gyvena driežai. Vienas iš jų vikrusi driežas. Tai nedidelis,
bet vikrus gyvunėlis. Driežai gyvena sausose saulės šildomose vietose.
Driežai minta vabzdžiais. Jų klausa labai stipri. Jis girdi net ir
menkiausia šlamesį sukeltą ropojančio vabalo. Vidinė sandara labai panaši į
varlės. Driežas turi daugiau kaklo lanksteliu, todėl geriau gali judinti
kaklą. Ir driežai kvepuoja tik plaučiais. Dauginimas taippat panašus į
varlės. Tik apvaisinimas vyksta sausumoje ir ikriukai auga patelės viduje o
na vandenyje. Ropliams priklauso ir gyvatės. Kai kurios iš jų yra
nuodingos. Tai tiesiog reikalinda jų pradyvenimui. Jos savo nuodais gali
apsiginti ar sumedžioti. Gyvatės neturi kojų, todėl jos šliaužia žemia. Jos
šliaužia vingiuodamos savo kūną. Dauguma gyvačių deda kiaušinius. Visos
gyvatės ryja grobį nekramčiusios. Ropliams priklauso ir vėžliai ir
krokodilai. Šie gyvūnai gyvena vandenyje. Sausumoje jie nėra labai judrūs,
nors kiaušinius ir deda sausumoje.
Paukščių klasė
Išorinei paukščių sandarai ištirti mums padės karvelis. Jie gyvena
miestuose ir kaimuose. Minta grūdais ir įvairiomis žmonių maisto
atliekomis. Paukščiai turi lankstų kaklą, dvi kojas ant kiekvienos po
penkis pirštus. Jais paukščiai ir vaikščioja. Paukščiai turi snapą pri
kurio yra ir šnervės. Galvoje paukščiai turi akį po kuria yra ir klausos
anga. Plunksnos – svarbiausias išorinis požimis skiriantis paukščius nuo
kitų gyvųnų. Plunksnos uždengia visą kūną. Paukščiai kartais keičia savo
plunksnas, šeriasi. Senos apdevėtos plunksnos keičiamos kitomis. Paukščiai
savo plunksnas sutepa spesialiu riebalu kurį išspaudžia iš odos liaukų.
Taip plunksnos tampa elastingesnės. Paukščių snapai yra įvairaus dydžio be
dantų. Maistą ryja nesukramtytą. Kaikurie paukščiai stemplę prikimša iki
pat viršaus nepatirdami dėl to jokio nepatogumo, nes stemplė gali
išsiplėsti. Skrandis turi du skyrius, liaukinį ir raumenonį. Maistas
virškinamas labai greitai, nes skridimui reikia daug energijos. Todėl
paukščiai lesa dažnai ir daug laiko praleidžia ieškodami maisto. Žarnynas
baigiasi kloaka. Be plaučių paukštis turi dar ir daug oro maišelių esančių
tarpuose tarp organų. Jos sujungtos su plaučiais. Arterinis ir veninis
kraujas visiškai atskirtas ir į visus organus, išskyrus plaučius patenka
grynas arterinis kraujas. Širdis labai stipri pvz. karveliui tupint širdis
susitraukia 165x per min., o skrentant 550x. Paukščių regėjimas labai gerai
išsivystęs. Jų akys 100x stipresnės už žmogaus. Bet paukščių uoslė yra
silpna. Veisimosi pradžia yra pavasaris. Jaunikliai iš kiaušinių išsirita
tada kai jiems pakanka reikalingo maisto. Paukščiai yra sėslieji,
klajokliai ir keliauninkai. Sėslieji paukščiai visusu metus gyvena toje
pačioje vietoje. Klajokliai paukščiai susibūrę nedideliais pulkais traukia